- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- 2S-428-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01164-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Suinteresuotas asmuo
- H. P., A. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens H. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3458-956/2023 pagal pareiškėjo antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui H. P. už sprendimo nevykdymą, suinteresuotas asmuo byloje – A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (antstolis) kreipėsi į teismą, prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui H. P. po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos A. M. naudai, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. kovo 20 d. iki teismo sprendime nurodyto įpareigojimo įvykdymo.
2. Pareiškime antstolis nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0025/17/00114, kuri užvesta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. VR-1585, išduotą civilinėje byloje Nr. 2VP-156-956/2016, kuriame nurodyta, jog ieškovas H. P. įsipareigoja nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane, ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Nurodė, kad H. P. iki šiol neįvykdė teismo nurodymo, tai yra pilnai nenugriovė stoginės (liko stoginės pamatai), nurodytos pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane. Šiuo metu dalis stoginės pamatų yra užslėpti, t. y. užpilti smėliu, žvyru, uždėta įvairių daiktų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo skolininkas H. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su antstolio pareiškimu dėl baudos skyrimo nesutinka ir teigė, kad antstolio darytose nuotraukose užfiksuotas pamatas neturi nieko bendro su buvusia stogine.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies – skyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkui) H. P. 10,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną suinteresuoto asmens (išieškotojos) A. M. naudai, baudą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 20 d. iki teismo sprendime nurodyto įpareigojimo visiško įvykdymo.
5. Teismas sutiko su teismo ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, kad H. P. įvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. vykdomajame rašte Nr. VR - 1585 civilinėje byloje Nr. 2VP-156-956/2016 nurodytą įpareigojimą nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane, ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertizės akte visiškai nepasisakyta apie ginčo dalyką – išlikusius nepašalintus stoginės pamatus, jame kalbama apskritai apie įpareigojimą nugriauti stoginę, visiškai neminint likusių stoginės pamatų. Pažymėjo, kad teismas, skirdamas statinio ekspertizę, įpareigojo teismo ekspertą atsakyti į konkretų klausimą „Ar H. P. pilnai įvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. vykdomajame rašte Nr. VR - 1585, civilinėje byloje Nr. 2VP-156-956/2016 nurodytą įpareigojimą nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane, ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną“. Teismas klausimo nesukonkretino, būtent neišskyrė ekspertui ginčo dalyko (stoginės pamato). Ekspertas į užduotą klausimą atsakė, tačiau apie ginčo dalyką (stoginės pamatus) nepasisakė, kadangi nutartyje dėl ekspertizės skyrimo klausimas apie stoginės pamatą suformuluotas nebuvo.
6. Teismas sprendė, kad šioje byloje esantys įrodymai bei anksčiau priimti teismų procesiniai sprendimai (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-305-812/2020, Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-7149-223/2020, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-3065-956/2021) patvirtina, kad stoginė taip, kaip to reikalavo taikos sutarties 2 punkte H. P. prisiimtas įsipareigojimas, nėra visiškai nugriauta, t. y. išlikęs nepašalintas jos pamatas.
7. Teismas taip pat vertino, kad suinteresuotas asmuo H. P., siekdamas sau palankių ekspertizės išvadų, nesąžiningais veiksmais, siekdamas paslėpti pamatą, galėjo sąmoningai klaidinti teismo ekspertą, nes ir šiuo metu, kaip teismo posėdyje paaiškino suinteresuotas asmuo A. M., tai patvirtina ir byloje esančios pareiškėjo 2023 m. kovo 17 d. fotonuotraukos, ginčo dalykas (stoginės pamatas) yra „apkrautas“ įvairiais daiktais bei statybinėmis medžiagomis.
8. Nors suinteresuotas asmuo H. P. teigė, kad 2016 m. kovo 24 d. teismo nutartį įvykdė visiškai, tačiau teismas sprendė, kad šioje byloje esantys duomenys, t. y. pareiškėjo, paties suinteresuoto asmens H. P. ir jo atstovo, suinteresuoto asmens A. M. paaiškinimai, teismo ekspertizės aktas Nr. 6/22, pareiškėjo 2023 m. kovo 17 d. ginčo dalyko apžiūros metu darytos fotonuotraukos bei anksčiau priimti teismų procesiniai sprendimai patvirtina, kad stoginė taip, kaip to reikalavo taikos sutarties 2 punkte H. P. prisiimtas įsipareigojimas, nėra visiškai nugriauta, t. y. išlikęs nepašalintas stoginės pamatas.
9. Teismas pripažino, kad suinteresuotas asmuo H. P. neįvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovo H. P. ir atsakovės A. M. 2 punkto, pagal kurį: „H. P. įsipareigoja nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane (lapas Nr. 1) bei pirmojo aukšto plane (lapas Nr. 2), ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.“, sąlygos, t. y. nepašalino stoginės pamato, todėl sprendė, kad yra pagrindas antstolio pareiškimą tenkinti iš dalies ir skirti suinteresuotam asmeniui H. P. baudą už sprendimo nevykdymą.
10. Skirdamas baudą teismas atsižvelgė į tai, kad suinteresuotas asmuo A. M. pripažino, jog likęs stoginės pamatas jai netrukdo, nesukelia jokių nepatogumų, t. y. nepažeidžia jos teisių, į tai, kad nuo teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo įvykdymo termino praėjo septyneri metai, taip pat atsižvelgė į tai, kad H. P. jau keturis kartus buvo baustas už minėto įpareigojimo neįvykdymą, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2023 m. kovo 17 d. (akto surašymas) neatliko jokių veiksmų, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendė, kad suinteresuotam asmeniui H. P. skirtina bauda išieškotojos A. M. naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną po 10 Eur, skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 20 d. iki teismo sprendime nurodyto įpareigojimo visiško įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nutartį ir antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti, prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
12. Apeliantas teigia, kad nuotraukose, pridėtose prie sprendimo neįvykdymo akto, užfiksuotas pamatas neturi nieko bendro su buvusia stogine. Tai yra baltos gelžbetoninės tvoros, skiriančios skolininkui ir išieškotojai pagal naudojimosi tvarką priskirtas sklypo dalis, pamatas
13. Mano, kad nepagrįstas eksperto V. R. išvados atmetimas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą, nes suabejojęs pateiktos išvados išsamumu ir patikimumu, teismas galėjo ir turėjo imtis priemonių kilusiems neaiškumams pašalinti. Apklausiant liudytoju V. R. būtų buvę galima išsiaiškinti, kodėl jo pateiktoje išvadoje nekalbama apie pamatus, kuriuos išlikusiais stoginės pamatais įvardijo antstolis. Apelianto vertinimu, apie šiuos pamatus nebuvo kalbama todėl, kad ekspertas juos laikė akivaizdžiai nesusijusiais su buvusia stogine ir todėl nematė reikalo apie juos pasisakyti.
14. Pasak apelianto, net ir darant hipotetinę prielaidą, kad ginčo pamatai tikrai yra buvusios stoginės pamatai, apeliantas nesutinka teismo paskirtos 10,00 eurų / dienai baudos dydžiu. Pagal byloje Nr. 2VP-156-956/2016 patvirtintą taikos sutartį skolininkas privalėjo nugriauti stoginę ir atlaisvinti namo sieną. Pastarasis įsipareigojimas yra įvykdytas. Taip pat pašalintas stoginės stogas ir atramos. Teigia, kad taikos sutartyje nenumatyta, kokie konkretūs darbai laikytini stoginės nugriovimu. Net ir sutikus, kad stoginės nugriovimą apima ir pamatų pašalinimas, tektų konstatuoti, kad neįvykdyta liko tik labai nedidelė įsipareigojimo dalis. Be to, išieškotoja A. M. pripažino, kad likęs pamatas jai netrukdo, o stoginės nugriovimas nėra viešasis interesas, o tik privatus išieškotojos A. M. interesas. Ją nugriauti pareiga kyla iš taikos sutarties su išieškotoja, ne todėl, kad stoginę nugriauti reikalautų valstybės institucijos, kaip neleistinai pastatytą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Atskiruoju skundu apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tam, kad būtų galima apklausti ekspertą bei atlikti vietos apžiūrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskirųjų skundų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas tik išimtiniais atvejais, kai teismas įsitikina, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas ir jo nesaisto (CPK 322 straipsnis). Atskirajame skunde išdėstyti prašymo bylą nagrinėti žodine tvarka motyvai nesudaro pagrindo teigti, kad šioje byloje egzistuoja išimtinis ar ypatingas atvejis, lemiantis būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų pagal atskiruosius skundus nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, taip pat įvertinęs šios nagrinėjamos bylos aplinkybes, pateiktų procesinių dokumentų turinį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje ir 322 straipsnyje numatytų išimčių ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
17. Byloje nustatyta, kad antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje vykdomas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. vykdomasis raštas Nr. VR-1585, išduotas civilinėje byloje Nr. 2VP-156-956/2016, kuriame nurodyta, kad ieškovas H. P. įsipareigoja nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane (lapas Nr. 1) bei pirmo aukšto plane (lapas Nr. 2), ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Teismuose nuo 2017 m. buvo nagrinėjamos civilinės bylos pagal antstolio pareiškimus dėl sprendimo nevykdymo. Paskutine Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3065-956/2021 už antstolio Andriaus Bespalovo pakartotinio įpareigojimo nevykdymą H. P. buvo skirta 1245 Eur bauda už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2021 m. kovo 19 d. įskaitytinai, už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną skaičiuojant po 5 Eur išieškotojos A. M. naudai, ši nutartis Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi palikta nepakeista. Minėtoje nutartyje teismo konstatuota, kad stoginė taip, kaip to reikalavo taikos sutarties 2 punkte H. P. prisiimtas įsipareigojimas, nėra visiškai nugriauta, t. y. išlikęs nepašalintas pamatas, bei neatlaisvinta A. M. namo rytinė dalies lauko siena (nepašalinta baltos spalvos 50 cm pločio USB plokštė, kuri pritvirtinta prie A. M. priklausančios namo rytinės dalies lauko sienos).
18. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-46-488/2023 antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą dėl baudos skyrimo paliko nenagrinėtą, tačiau šioje byloje buvo nutarta skirti teismo ekspertizę, teismas įpareigojo ekspertą atsakyti į klausimą, ar H. P. pilnai įvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. VR – 1585, išduoto civilinėje byloje Nr. 2VP-156-956/2016, įpareigojimą nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane, ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną.
19. 2022 m. lapkričio 21 d. teismo ekspertizės akte Nr. 6/22 pateiktos išvados, kad H. P. pilnai įvykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. vykdomojo rašto Nr. VR – 1585, išduoto civilinėje byloje Nr. 2VP-156-956/2016, įpareigojimą nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane, ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną (vykdomosios bylos Nr. 0025/17/00114 IV tomas, 69–73 b. l.). Eksperto išvadose nurodoma, kad visos stoginės konstrukcinės sudedamosios dalys yra pašalintos.
20. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog 2016 m. gruodžio 7 d. vykdomajame rašte įpareigojimas atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną šiuo metu jau yra įvykdytas.
21. 2023 m. kovo 17 d. antstolis Andrius Bespalovas surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą, kuriame nurodyta, kad H. P. iki šiol neįvykdė teismo nurodymo, tai yra pilnai nenugriovė stoginės (liko stoginės pamatai), nurodytos pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane.
22. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą, teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022, 25 punktas). Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju tiek antstolis, tiek teismas konstatavo, kad skolininkas nėra įvykdęs teismo sprendimo (nutarties), t. y. nėra įvykdęs taikos sutarties punkto, kuriuo įsipareigojo nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane. Pasak antstolio, negalima laikyti, kad stoginė yra nugriauta, kadangi yra likęs jos pamatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 1 punktas, 648 straipsniai), o šiuo konkrečiu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. vykdomajame rašte Nr. VR-1585 civilinėje byloje Nr. 2VP-156-956/2016, nurodyta, kad ieškovas H. P. įsipareigoja nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane (lapas Nr. 1) bei pirmo aukšto plane (lapas Nr. 2). Nors pirmosios instancijos teismas tiek teismo posėdžio metu, tiek skundžiamoje nutartyje vadovavosi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriais skolininkui jau skirtos baudos ir kuriuose konstatuota, kad nėra pašalinti stoginės pamatai. Svarbu tai, kad jokiuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nėra konstatuota, jog stoginė, kurią taikos sutartimi įsipareigojo nugriauti skolininkas, turėjo pamatus. 2016 m. taikos sutartyje, kurios vykdymui išduotas vykdomasis raštas, šalys A. M. ir H. P. nesusitarė iš kokių konkrečiai konstrukcijų pastatyta stoginė ir kurios iš jų privalo būti nugriautos, todėl nei teismas, nei antstolis neturi teisės taikos sutarties punkto dėl stoginės nugriovimo aiškinti plečiamai. Be to, nors teismui eksperto išvada nėra privaloma (CPK 218 straipsnis), tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina, kad teismo eksperto išvadoje (šios nutarties 18-19 punktai) padaryta išvada, jog visos stoginės konstrukcinės sudedamosios dalys yra pašalintos.
25. CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnis). CPK 278 straipsnio 1 dalis ir 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu nėra aišku, kaip turi būti įvykdyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo rezoliucinės dalies 2 punkto dalis dėl stoginės nugriovimo, tiek byloje dalyvavę asmenys, tiek antstolis gali kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo (nutarties) ar sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos išaiškinimo.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ką atskirajame skunde nurodo ir apeliantas, taikos sutarties vykdymas, šiuo konkrečiu atveju nėra susijęs su viešuoju interesu, todėl itin svarbu atsižvelgti į pačių taikos sutarties šalių interesus ir jų poziciją. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje išieškotoja A. M. iš esmės laikėsi pozicijos, kad likę pamatai jai netrukdo.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek antstolio darytos fotonuotraukos, tiek eksperto išvada, tiek pačios išieškotojos paaiškinimai, patvirtina, kad ginčo stoginė yra nugriauta, tačiau tarp vykdymo proceso šalių ir antstolio kyla ginčas dėl teismo nutarties įvykdymo kokybės, įvykdymo pobūdžio, nors byloje surinkti duomenys neginčijamai nepatvirtina, kad antstolio nurodomas kaip galimai nenugriautas pamatas yra būtent stoginės konstrukcijos dalis.
28. Atsižvelgus į visas prieš tai aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad susiklosčiusioje situacijoje pakartotinis baudos skyrimas skolininkui nebūtų teisingas, protingas ir sąžiningas, kadangi skolininkas iš esmės yra atlikęs veiksmus, kurie preliminariai atitinka vykdomajame dokumente nurodytus įpareigojimus, o išieškotoja patvirtino, kad būdas, kuriuo skolininkas įvykdė teismo nutartį, galimai paliekant stoginės pamatą, išieškotojos teisėtų interesų nepažeidžia.
29. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies tenkino antstolio pareiškimą ir skyrė skolininkui baudą už teismo sprendimo nevykdymą, yra neteisinga ir nepagrįsta, todėl naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.