- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-26
- Bylos Nr.
- 2A-482-236/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00210-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Kazys Kailiūnas, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- V. D., G. V., A. Č.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko, Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Aušra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-716-173/2016 pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Aušra“ ieškinį atsakovams V. D., G. V., A. Č. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BAB „Aušra“ 2015-03-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. D., G. V., A. Č., kurį patikslino 2015-07-01, teismo priimtu patikslintu ieškinio pareiškimu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 257 824,75 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-12; t. 2, b. l. 48-56).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014-06-09 nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą AB „Aušra“, bankroto administratoriumi paskirti UAB Verslo administravimo centras. Nutartis įsiteisėjo 2014-09-11. Kauno apygardos teismas 2014-12-01 ir vėlesnėmis nutartimis patvirtino AB „Aušra“ kreditorinius reikalavimus.
Ieškovė pažymėjo, kad pirmasis AB „Aušra“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2014-01-12, priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo administratorių atlikti visus veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatyme, pateikiant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir siekiant žalos atlyginimo iš buvusių valdymo organų dalyvių.
Ieškovė nurodė, kad 2012-08-24 įvyko AB „Aušra“ neeilinis akcininkų susirinkimas, kuris išrinko naują valdybą, kurios nariais yra V. D., G. V., A. Č., G. L.. 2012-08-27 AB „Aušra“ valdyba nutarė valdybos pirmininku išrinkti V. D. ir jį paskirti bendrovės direktoriumi. Atsakovė G. V. buvo bendrovės vyriausioji buhalterė, A. Č. – buhalterė, kasininke.
Ieškovės teigimu, visi atsakovai kartu ir kiekvienas atskirai žinojo ar privalėjo žinoti visą informaciją apie bendrovės veiklą bei šios veiklos rezultatus bei, atsižvelgiant į valdybos veiklos nuostatus, turėjo teisę bei galimybes inicijuoti šio valdymo organo sprendimus, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Ieškovė nurodė, kad iš AB „Aušra“ balanso, sudaryto 2012-10-31 matyti, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 1 014 660 Lt, o turtas - 1 835 602 Lt. AB „Aušra“ restruktūrizavimo byloje esančiame kreditorių sąraše, sudarytame 2012-12-31, nurodyta, jog pradelsti daugiau kaip 180 dienų įsiskolinimai buvo 443 559, 09 Lt. Iš restruktūrizavimo byloje esančio rašytinio įrodymo – šachmatinio atsiskaitymo žiniaraščio turinio matyti, kad įsiskolinimai iš darbo teisinių santykių 2012 m. buvo 396 457 Lt, kurie nuo 2012 m. gegužės mėn. tik didėjo. Pradelsti įsiskolinimai VSDFV per 2012 m. padidėjo 89 860, 67 Lt. Pradelsti įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai 2012 m. buvo 82 285, 10 Lt. Visi pradelsti mokėjimai buvo 1 012 161,09 Lt, kas viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė buvo nemoki. Dėl to ieškovė darė išvadą, kad 2012-12-31 AB „Aušra“ buvo nemoki ir įmonės valdymo organai privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas V. D., ignoruodamas šią įstatymine pareigą bei dar labiau pablogindamas įmonės kreditorių padėtį, 2013-01-03 pateikė nepagrįstą ir klaidinantį ieškinį teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tokiu būdu inicijuodamas neperspektyvų restruktūrizavimo procesą. 2012 m. AB „Aušra“ pradelsti mokėjimai buvo 1 012 161, 09 Lt, o ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dieną pradelsti mokėjimai – 1 902 378,40 Lt, t. y. dėl nesikreipimo laiku į teismą pradelsti mokėjimai padidėjo 890 217,31 Lt (257 824,75 Eur), kurie laikytini patirta žala (t.2, b. l. 53).
Ieškovė nurodė, kad įmonės veiklos rodikliai nuo 2008 m. tik blogėjo, o įsipareigojimai kreditoriams tik didėjo, todėl, ieškovės teigimu, tarp atsakovų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.
Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė įtraukti UAB koncerną „Achemos grupė“ bei buvusius valdybos narius atsakovais, ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsakovai nurodė, kad BAB „Aušra“ bankroto administratoriaus teiginys, jog bendrovės valdymo organai neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo negali būti traktuojamas kaip logiškas ar protingas, nes prieštarauja elementariai logikai, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatoms bei teismų praktikai. Valdymo organai kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo siekdami išgelbėti verslo subjektą nuo bankroto, ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinti jų pagrįstus reikalavimus, atkurti įmonės mokumą, išlaisvinant ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo.
Atsakovai pažymėjo, kad BAB „Aušra“ bankroto administratorius yra teismui pateikęs pareiškimą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Pareiškime bankroto administratorius nurodė, jog bankroto priežastimi buvo bendrovės pastatų pardavimas UAB koncernui „Achema“. Koncernas iki 2009 m. bendrovei teikė dideles paskolas, o 2009 m. įsigijo pastatus iš bendrovės.
Atsakovų teigimu, bankroto administratoriaus vadovaujasi abstrakčiu žalos paskaičiavimu, nedetalizuojant balanso skolų eilučių. Nėra įvertinti turto pardavimo kaina bei skolų išieškojimo klausimai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2016-11-23 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės BAB „Aušra“ valstybei 22,68 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas išieškant iš BAB „Aušra“ administravimo išlaidų.Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2012-12-18 nutartimi iškelta bankroto byla AB „Aušra“. 2013-01-10 teismo nutartis, kuria įmonei iškelta bankroto byla, panaikinta. AB „Aušra” direktorius V. D. 2013-01-03 kreipėsi į teismą iškelti AB „Aušra” restruktūrizavimo bylą. Kauno apygardos teismas 2013-03-18 nutartimi iškėlė AB „Aušra” restruktūrizavimo bylą, nustatė šešių mėnesių nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui AB „Aušra“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus. Kauno apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, minėtoje nutartyje sprendė, kad pateikti metmenys iš esmės atitiko visus Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl konstatavo, kad AB „Aušra“ keltina restruktūrizavimo byla. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2013-06-05 nutartimi atsisakyta iškelti bankroto bylą AB „Aušra“, kadangi įmonei iškelta restruktūrizavimo byla (civilinė byla Nr. B2-1017-273/2013). Kauno apygardos teismas 2013-11-12 nutartimi nutarė nutraukti AB „Aušra“ restruktūrizavimo bylą, kadangi teismui nebuvo pateiktas įmonės restruktūrizavimo planas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nurodė, kad kreditorė M. Ž. 2014-02-14 kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą AB „Aušra“. Kauno apygardos teismas 2014-06-09 nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą AB „Aušra“. Minėtoje nutartyje teismas nustatė, jog pateiktas 2014-04-15 balansas patvirtina aplinkybę, jog įmonė nemoki, nes įmonė turto turėjo 823 977 Lt sumai, finansiniai įmonės įsiskolinimai, kurių visų mokėjimo terminas jau yra suėjęs, buvo 1 788 901 Lt. Pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog įmonė yra nemoki. Be to, įmonė laiku nemokėjo darbo užmokesčio. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2014-09-11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė vadovavosi AB „Aušra“ 2012-10-31 balansu, pagal kurį įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 1 014 660 Lt, o turtas - 1 835 602 Lt. Ieškovė teigė, kad 2012-12-31 AB „Aušra“ pradelsti daugiau kaip 180 dienų įsiskolinimai buvo 443 559,09 Lt, įsiskolinimai įmonės darbuotojams - 396 457 Lt, kurie nuo 2012 m. gegužės mėn. tik didėjo, pradelsti įsiskolinimai VSDFV - 82 285, 10 Lt. Visi pradelsti įsipareigojimai buvo 1 012 161, 09 Lt, t. y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė visiškai atitiko nemokumo požymius, nustatytus Įmonių bankroto įstatyme.
Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, 2012-12-31 AB „Aušra“ buvo nemoki ir įmonės valdymo organai privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovas V. D. 2013-01-03 pateikė nepagrįstą ir klaidinantį ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tuo inicijuodamas neperspektyvų restruktūrizavimo procesą, kuris 2013-11-12 buvo nutrauktas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6. 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, be kita ko pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigą ją atlyginti. Civilinės atsakomybės taikymas vadovui nelaikytinas sankcija, todėl reikalinga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, o kaltė – preziumuojama. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė.
Teismas nurodė, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad nors įmonės vadovas apie tai, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, gali įvertinti anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus. Įmonė nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme laikytina tik tada, kai jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).
Teismas nustatė, kad atsakovas V. D., kuris buvo įmonės vadovas, 2013-01-03 kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „Aušra”. Kauno apygardos teismas 2013-03-18 nutartimi iškėlė AB „Aušra” restruktūrizavimo bylą. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas sprendė, jog yra teisinis pagrindas AB „Aušra“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-05-16 nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2013-03-18 nutartį nepakeistą.
Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovas V. D. iniciavo neperspektyvią įmonės restruktūrizavimo bylą, kuri 2013-11-13 buvo nutraukta. Teismas pažymėjo, kad tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog yra pagrindas AB „Aušra“ iškelti restruktūrizavimo bylą.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai. Teismas konstatavo, kad atsakovai nepažeidė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nepažeidė kitų fiduciarinių pareigų įmonei.
Teismas pažymėjo, kad nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (neteisėtų veiksmų), civilinė atsakomybė atsakovams nekyla.
Teismas sprendė, kad iš ieškovės valstybei priteistina 22,68 Eur teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus, šios išlaidas išieškant iš BAB „Aušra“ administravimo lėšų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė BAB „Aušra” prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-11-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo aplinkybe, kad atsakovai pripažino, jog įmonė 2012 rugpjūčio mėn. buvo nemoki.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepagrįstais laikė ieškovės argumentus, kad atsakovas V. D. iniciavo neperspektyvią įmonės restruktūrizavimo bylą, kuri 2013-11-13 buvo nutraukta. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atsakovai suklastojo rašytinius įrodymus ir tokiu būdu suklaidino teismus. Be to, restruktūrizavimo neperspektyvumą taip pat patvirtina įmonės buvusio vadovo V. D. kompetencijos ir gebėjimų stygius valdyti sudėtingus vadybinius - teisinius procesus, restruktūrizuojant įmonę.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismų nutartimis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kaip turinčiomis prejudicinę galią. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas nebuvo įsiteisėjusių teismų nutarčių dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dalyku.
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės G. V. ir A. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės ginčija Kauno apygardos teismo 2013-03-18 nutartį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-16 nutartį dėl AB „Aušra“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantė nepagrįstai reikalauja, kad teismas, atlikdamas ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, iš esmės paneigtų dviejų instancijų teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatytus faktus. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovai neteisėtų veiksmų neatliko, dėl to civilinė atsakomybė kilti negali.
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. D. prašo Kauno apygardos teismo 2016-11-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai kvestionuoja teismo procesinius dokumentus, priimtus AB „Aušra“ restruktūrizavimo ir bankroto bylose, pateikdamas apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2012-12-18 nutartimi nutarė iškelti AB „Aušra“ bankroto bylą, Kauno apygardos teismas 2013-01-10 nutartimi nutarė Kauno apygardos teismo 2012-12-18 nutartį, kuria iškelta UAB „Aušra“ bankroto byla, panaikinti (civilinė byla Nr. B2-1017-273/2013). AB „Aušra” direktorius V. D. 2013-01-03 kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti AB „Aušra” restruktūrizavimo bylą. Kauno apygardos teismas 2013-03-18 nutartimi nutarė iškelti restruktūrizavimo bylą AB „Aušra“ (civilinė byla Nr. B2-1332-273/2013), nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-16 nutartimi, palikus nepakeistą šią nutartį. Kauno apygardos teismo 2013-06-05 nutartimi nutarė atsisakyti iškelti AB „Aušra“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-1017-273/2013). Kauno apygardos teismas 2013-11-12 nutartimi nutarė nutraukti AB „Aušra“ restruktūrizavimo bylą (civilinė byla Nr. B2-1332-273/2013), nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-17 nutartimi, palikus šią nutartį nepakeistą. Kreditorė M. Ž. 2014-02-14 kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą AB „Aušra”. Kauno apygardos teismas 2014-06-09 nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą AB „Aušra“ (civilinė byla Nr. B2-1629-343/2014).
Dėl atsakovų veiksmų
Apeliantė teigia, kad atsakovų neteisėti veiksmai, kuriais įmonei buvo padaryta žala, yra nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2012 m. pabaigoje įmonei esant nemokiai, atsakovo V. D. 2013-01-03 pateikimas nepagrįsto ir klaidinančio ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir inicijavimas neperspektyvaus restruktūrizavimo proceso. Dėl to apeliantė reikalauja žalos atlyginimo.
Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.
Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus. Įmonė nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme laikytina tik tada, kai jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).
Teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinės atsakomybės taikymas vadovui nelaikytinas sankcija, todėl reikalinga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, o kaltė – preziumuojama. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė.
CK 6.246 straipsnis reglamentuoja neteisėtus veiksmus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltė yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga visose valdymo organų civilinės atsakomybės bylose, tiek kai reikalaujama žalos, padarytos nepasiteisinusiais verslo sprendimais, atlyginimo, tiek pažeidus imperatyvias ir (ar) fiduciarines pareigas. Tačiau priklausomai nuo to, kokius neteisėtus veiksmus atliko valdymo organo narys, gali skirtis jo kaltės forma.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013), didelis atsakovo neatsargumas arba tyčia taip pat turi būti nustatyti sprendžiant dėl vadovo veiksmų teisėtumo taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti tokios rūšies žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį atmesti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės ginčija ne skundžiamą sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, tačiau ginčija teismų priimtas ir įsiteisėjusias nutartis, nurodytas šios nutarties 30 punkte. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje nagrinėjamoje byloje negali būti peržiūrėtos aplinkybės, nustatytos minėtomis teismų nutartimis, taip pat negali būti peržiūrėtos teismų išvados minėtose nutartyse.
Kaip minėta, įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus. Įmonė nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme laikytina tik tada, kai jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai pripažino, jog įmonė 2012 rugpjūčio mėn. buvo nemoki, nėra patvirtintas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Įmonės mokumo 2012 m. klausimas teismų buvo sprendžiamas civilinėje bylose nurodytose šios nutarties 30 punkte.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2012-12-18 nutartimi nutarė iškelti AB „Aušra“ bankroto bylą, Kauno apygardos teismas 2013-01-10 nutartimi nutarė Kauno apygardos teismo 2012-12-18 nutartį, kuria iškelta UAB „Aušra“ bankroto byla, panaikinti (civilinė byla Nr. B2-1017-273/2013). AB „Aušra” vadovas V. D. 2013-01-03 kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti AB „Aušra” restruktūrizavimo bylą. Kauno apygardos teismas 2013-03-18 nutartimi nutarė iškelti restruktūrizavimo bylą AB „Aušra“ (civilinė byla Nr. B2-1332-273/2013), nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-16 nutartimi, palikus nepakeistą šią nutartį. Kauno apygardos teismo 2013-06-05 nutartimi nutarė atsisakyti iškelti AB „Aušra“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-1017-273/2013). Kauno apygardos teismas 2013-11-12 nutartimi nutarė nutraukti AB „Aušra“ restruktūrizavimo bylą (civilinė byla Nr. B2-1332-273/2013), nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-17 nutartimi, palikus šią nutartį nepakeistą.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės argumentas, jog atsakovas V. D. iniciavo neperspektyvią įmonės restruktūrizavimo bylą, kuri 2013-11-13 buvo nutraukta, yra nepagrįstas, kadangi tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis sprendė, kad tuo metu buvo pagrindas AB „Aušra“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Esant įsiteisėjusiems tokiems procesiniams teismų sprendimams restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų buvimo patikrinimas byloje, kurioje pareikštas ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo, negalimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde pateikti skunde samprotavimai apie atsakovų pateiktus suklastotus rašytinius įrodymus nagrinėjant civilinę bylą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir tokiu būdu suklaidintus teismus, nelaikytini teisiškai reikšmingais teisingam šios bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako, nurodydama, kad nagrinėjamoje byloje neperžiūrimos ir nenustatinėjamos restruktūrizavimo byloje nustatytos aplinkybės.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, atsakovai nepažeidė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nepažeidė kitų fiduciarinių pareigų įmonei.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ieškovės prašomo priteisti žalos atlyginimo
Kaip minėta, CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomoje dalyje nurodė, kad ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 221 869,95 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei pateikus patikslintą ieškinį Kauno apygardos teismas 2015-11-12 nutartimi nutarė ieškovės BAB „Aušra“ ieškinio reikalavimui užtikrinti padidinti Kauno apygardos teismo 2015-03-18 nutartimi atsakovų V. D., G. V., A. Č. turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 257 824,75 Eur. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų 257 824,75 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir patikslintu ieškiniu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones patikslinto ieškinio sumai. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ieškiniu, kuris buvo patikslintas, prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė nėra ginčijama.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su įmonės buvusio vadovo kompetencijos ir gebėjimų stoka, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo
Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės BAB „Aušra“ ieškinį atsakovams V. D., G. V., A. Č. dėl žalos atlyginimo, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2016-11-23 sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2015-03-18 nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės BAB „Aušra“ ieškinio reikalavimui užtikrinti areštuoti atsakovų V. D., G. V., G. L. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 221 869,95 Eur, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai atsakovų pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, nustatyti visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovų V. D., G. V., A. Č., G. L. darbo užmokestis, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieškove. Kauno apygardos teismas 2015-06-01 nutartimi nutarė pakeisti Kauno apygardos teismo 2015-03-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nurodant, kad laikinosios apsaugos priemonės (areštas) netaikomos atsakovei G. L. priklausančiai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB Swedbank banke bei sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB Swedbank banke. Kauno apygardos teismas 2015-11-12 nutartimi nutarė ieškovės BAB „Aušra“ ieškinio reikalavimui užtikrinti padidinti Kauno apygardos teismo 2015-03-18 nutartimi atsakovų V. D., G. V., A. Č. turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 257 824,75 Eur.Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį sprendimu neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, todėl jis spręstinas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Kauno apygardos teismo 20015-03-18 ir 2015-11-12 nutartimis, naikintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
Šalys prašymų ir įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 20015 m. kovo 18 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovų V. D., G. V., A. Č. turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.