Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. K. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 17 d.

3. Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nutarime padaryta išvada, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir jis daro pažangą šią riziką mažindamas.

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą konstatavęs, kad nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Nuteistasis D. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą.

5.1. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismo nutartis nemotyvuota ir nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytomis komisijos nutarime. Teismas vieną iš pagrindinių lygtinio paleidimo netaikymo motyvų nurodė padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, tačiau šios aplinkybės jau yra įvertintos bausmės skyrimo procese. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo nekintantys kriminogeniniai veiksniai negali būti pagrindu atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą. Taip pat teismas be pagrindo savo atsisakymą patvirtinti komisijos nutarimą grindė paskirtos ir atliktos bausmės dalimi, nors šių aplinkybių vertinimas negali būti atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą pagrindas.

5.2. Nuteistasis nurodo, kad teismas visiškai be pagrindo akcentavo jo 1996 metų išnykusį teistumą už apysunkį nusikaltimą, kadangi pagal BK 97 straipsnio nuostatas jis laikomas neteistu. Teismas, remdamasis neegzistuojančiu teistumu, apkaltinamojo nuosprendžio aplinkybių dėstymu, visai nevertino aplinkybių, susijusių su jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir taip nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išliek pavojinga visuomenei. Nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu jeigu jis atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus.

5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš nutarties nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas daro išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Teismas iš viso neatsižvelgė į tai, kad komisijos nutarimas yra pagrįstas nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatu vertinimą atliekant pagal parengtas metodikas. Komisijos nutarime yra aptartos ir įvertintos visos aplinkybės, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, visus reikalavimus nuteistasis atitinka, todėl neaišku, kodėl teismas padarė iš esmės priešingas išvadas. Teismas nutartyje vertino ne galutines socialinio tyrimo, psichologinės tarnybos ir komisijos išvadas, bet iš bylos išskirtas tam tikras aplinkybes, joms suteikė prioritetą prieš galutines išvadas ir taip priėmė abstraktų sprendimą, neatitinkantį Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos, Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje dėl lygtinio paleidimo apibrėžtų tikslų.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

7. Nuteistojo D. K. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Aptariama BVK norma lemia išvadą, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10. Nuteistojo D. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema – 27 balai, tačiau pakankamai duomenų, kurie leistų daryti neabejotinas išvadas dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, bylos medžiagoje nėra.

11. Nustatyta, kad D. K. nuteistas už dviejų nusikaltimų, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. Nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas ir nuteistasis teisus teigdamas, kad padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas jau buvo įvertinti priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę. Tačiau pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos. Juo labiau, kai nagrinėjamu atveju informacija apie teisės pažeidimus socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyta kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys. Todėl šias aplinkybes, kartu su duomenimis apie nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo požiūrio pokyčius, apylinkės teismas vertino pagrįstai ir priešingai, negu teigia nuteistasis, atsisakymas tvirtinti komisijos nutarimą nėra paremtas išimtinai tik duomenimis apie nuteistojo įvykdytas nusikalstamas veikas, jam paskirtos bausmės dydžiu.

12. Nagrinėjamu atveju kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, kurio vertinimas yra reikšmingas sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, neduoda pagrindo neabejotinai išvadai, kad D. K. laikysis įstatymų, nenuskals ir lygtinio paleidimo metu tinkamai vykdys jam nustatytas pareigas. Pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus fiksuoti duomenys rodo, kad D. K. skatintas keturiolika kartų, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo informacijos apie nuteistojo vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus. D. K. drausmine tvarka baustas šešis kartus ir nors baustumų skaičius yra dvigubai mažesnis, negu paskatinimų, tai neleidžia nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu vertinti kaip nuosekliai koreguojamo teigiama linkme. Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėliau. Jis ne vieną kartą baustas už tos pačios rūšies pažeidimą – uždraustų daiktų gaminimą, įgijimą arba laikymą (2009 m. gruodžio 31 d., 2011 m. sausio 25 d., 2012 m. liepos 10 d.), tačiau taikytos pakankamai griežtos poveikio priemonės įtakos išimtinai teigiamiems jo elgesio pokyčiams neturėjo. Paskutinė nuobauda už analogišką pažeidimą skirta pakankamai neseniai – 2017 m. vasario 17 d. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus nuobaudų ir paskatinimų fiksavimo laiką darytina išvada, kad teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai stebimi pakankamai neseniai – nuo 2017 m. birželio mėnesio, kai nuteistasis baustas nebuvo, tačiau buvo skatintas.

13. Pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą nagrinėjamu atveju rodo ir tai, kad nors nuteistajam nustatyta rizika yra žema – 27 balai, ją sudaro tiek statiniai, tiek dinaminiai veiksniai. Todėl nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, riziką gali sumažinti. Be to, nors socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyta, iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (byla Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo metu nuteistajam buvo nustatyta 25 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai reiškia, kad nuo paskutinio svarstymo rizika ne sumažėjo, o padidėjo. Esant tokioms aplinkybėms pripažinti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, pagrindo nėra, kadangi rizika, kaip minėta, ne sumažėjo, o padidėjo.

14. Nuteistasis skunde mini Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijas Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, kuriose rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad minėtos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas komisijos nutarimą patikrino tinkamai ir pagrįstai nustatęs, kad nuteistasis D. K. neatitinka vienos iš BVK numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – šį nutarimą tvirtinti atsisakė. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (dirba, palaiko socialinius ryšius, yra skatintas) nepakanka daryti išvadai, kad D. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.