Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė) ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 93-620 taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Bausmės pradžia – 2008 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 17 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 16 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 31 d.). Komisijos 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 93-620 nutarta nuteistajam D. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 mėnesių 2 mėnesių 16 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 27 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nors nuteistojo D. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir jis daro pažangą ją mažindamas, tačiau ši pažanga nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis D. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad įkalinimo įstaigos šiuo metu turi metodikas ir specialistus, kurie atlikdami nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys įvertina visas aplinkybes, kurios atspindi vertinimo baluose ir yra vienas pagrindų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be priimamų įvairių vertinimų, komisijos nutarimams taip pat turi įtakos kasdieninis darbas su atliekančiais bausmę, nuolatinis bendravimas. Šie kasdieniai kontaktai papildomai patvirtina tai, ką rodo specialistų išvados. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, rėmėsi ne galutinėmis Socialinio tyrimo pateiktomis išvadomis, įvertintomis pagal OASys vertinimo metodiką, tačiau išrinkimo būdu, iš minėtų dokumentų paėmė tam tikras aplinkybes, suteikė joms prioritetą ir pateikė savo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Tokie teismo vertinimai ne tik kritikuoja pačią nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sistemą, bet ir kritiškai įvertina specialistų darbą.Skunde teigiama, kad teismų praktikos analizė rodo, jog dažniausiai problemų kyla dėl materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nustatymo, ypač „kitų reikšminių aplinkybių“ vertinimo. Tos pačios aplinkybės (žalos dalinis atlyginimas, neatlikta bausmės dalis, nusikaltimo sunkumas, negaliojančios nuobaudos, kriminogeniniai veiksniai ir t. t.) teismų vertinamos skirtingai, dėl ko teismų sprendimai analogiškose situacijose skiriasi. Be to, minėtos aplinkybės jau būna įvertintos arba įstatymo leidėjo nustatant formalų pagrindą (nusikaltimo sunkumas, reikiama atlikti bausmės dalis) arba teismų pateiktose tyrimų išvadose (asmenybė, žalos atlyginimas ir pan.), todėl jų pakartotinis vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą laikytinas pertekliniu, nes tai ne kitos, o tos pačios jau įvertintos aplinkybės. Siekiant išvengti minėtų problemų reikia atsisakyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos, kad nustatant materialiųjų lygtinio paleidimo pagrindą vertintinos ir „kitos aplinkybės“.Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistojo tikslai paleidus jį lygtinai iš pataisos namų yra laikytis įstatymų ir nenusikalsti, laikytis teismo ir probacijos reikalavimų, integruotis į visuomenę, būti naudingu jos nariu, taip pat dėti visas pastangas civiliniam ieškiniui padengti.Nuteistojo D. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad D. K. priklauso žemos rizikos grupei – 27 balai. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. K. anksčiau teistas (teistumas išnykęs), tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymą). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs ir drausmine tvarka baustas šešis kartus, tris iš jų už labai grubius pažeidimus: vieną kartą už administracijos reikalavimų nevykdymą, du iš jų už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, dėl ko jam buvo skiriamos vienos griežčiausių nuobaudų – uždarymas į baudos izoliatorių ir perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2017 m. birželio 15 d., kuomet jam buvo skirtas paskatinimas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, o drausmės pažeidimų jis nebedarė, t. y. praėjus net daugiau nei aštuoneriems metams nuo bausmės pradžios. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo 2012 m. nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių (nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, ši rizika yra sumažėjusi, nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir yra skatinamas), tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, nepraėjus nei pusei metų nuo paskutinės nuobaudos galiojimo pabaigos, dar nėra pagrindo teigti, jog D. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skirtingai nei skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik abstrakčiomis „kitomis aplinkybėmis“ spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, tačiau nutartyje nurodė ir detalizavo visas aplinkybes, kuriomis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą nebuvo pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis D. K. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo D. K. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.