Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – komisija) 2016 m. spalio 24 d. nutarimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., nuteistas 2009 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2008-11-17, bausmės pabaiga – 2019-11-17. Anksčiau teistas 1 kartą.2016 m. spalio 24 d. komisijos priimtu nutarimu Nr. 95-251 nutarta taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 3 metų 27 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016 m. spalio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis D. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Savo skunde nuteistasis D. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį ir priimti naują nutartį, tenkinant komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone, aplinkybės, susijusios su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, jos pobūdžiu ar pavojingumu, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi šios aplinkybės nekinta visos atliekamos bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl toks skundžiamos nutarties argumentavimas nusikalstamų veikų sunkumo laipsniu bei ankstesniu teistumu, nėra susiję su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o tai yra pats aukščiausias paskatinimas iš visų galimų, kuris nuteistajam suteikiamas išimtinai tik už labai gerą elgesį. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos D. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo įsitikinimu, komisija susideda iš kvalifikuotų ir didelę patirtį su nuteistaisiais turinčių pareigūnų, kurie turi pakankamai kvalifikacijos surašyti pagrįstą ir kvalifikuotą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Todėl toks nelabai realią situaciją atitinkantis teismo motyvas apie komisijos nutarimo nepagrįstumą, nepelnytai sudaro neigiamą nuomonę apie komisijos darbą, kai šios nutarimas ir juo pateikta išvada pilnai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio nuostatose keliamus reikalavimus ir normas. Skunde nuteistasis taip pat nurodė, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė tinkamai ir 5 kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir rėžimo reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys, jog atlikdamas bausmę pataisos namuose nuteistasis už gerą elgesį pataisos namų administracijos buvo net 10 kartų skatintas bei jam buvo suteikta lengva grupė. Skundžiamoje nutartyje teismas akivaizdžiai siekia nuteistąjį pateikti išimtinai tik iš neigiamos pusės. Nuteistojo manymu, nepagrįstas skundžiamos nutarties motyvas, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesistengė atlyginti priteisto civilinio ieškinio. Nuteistojo teigimu, jis niekada nėra atsisakęs ir neketina atsisakyti civilinio ieškinio padengimo. Šiai dienai jis negali jo padengti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kadangi nuteistojo pajamos pataisos įstaigoje yra labai nedidelės. Būdamas laivėje galėtų dirbti gerai apmokamą darbą ir greičiau atlygintų priteistą civilinį ieškinį. Nuteistasis prašo atkreipti dėmesį į visą eilę teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių. Tai, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, už gerą elgesį skatintas 10 kartų, pataisos namuose dirba, mokėsi ir įgijo avalynės taisytojo specialybę, moka priteistą civilinį ieškinį, palaiko tvirtus socialinius ryšius su broliais ir seserimis, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 27 balai iš 200 galimų, paleistas į laivę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, planuoja ieškotis darbo. Nuteistojo įsitikinimu, teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybė ir kitos nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu, todėl yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu. Nuteistojo D. K. skundas atmetamas. Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pagal teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis D. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, pataisos namuose dirba, asmuo elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 27 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodytas ir pagrindinis nuteistojo kriminogeninis veiksnys - informacija apie teisės pažeidimus. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu už gerą elgesį bei sąžiningą darbą skatintas 10 kartų, baustas drausmine tvarka 5 kartus, kas vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors D. K. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje dalyvauja organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, mokėsi, dirba, už gerą elgesį bei sąžiningą darbą skatintas 10 kartų, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius. Minėtos aplinkybės rodo, jog D. K. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistasis skunde teigia, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai akcentuoja nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistojo įsitikinimu šios aplinkybės nekinta visos atliekamos bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę, o šiai dienai reikia vertinti jo pastangas laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini nuteistojo skundo argumentai, kad teismas neturėjo teisės vertinti kitas aplinkybes, išskyrus įstatyme numatytas, t. y. BVK 157 straipsnyje išdėstytus formaliuosius pagrindus. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus.Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, jo asmenybę. Kaip jau buvo paminėta, D. K. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.