Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. skun­dą dėl Kauno apy­linkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lyg­tinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų.Bausmės pradžia – 2008 m. lapkričio 17 d., pabaiga – 2019 m. lapkričio 17 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 16 dienų (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­sijos nu­tarimą. Teismas sprendė, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų są­ly­gas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis D. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, spręsdami lygtinio pa­lei­dimo klausimą rėmėsi ne galutinėmis socialinio tyrimo pateiktomis išvadomis, įvertintomis pagal „OASys“ metodiką, tačiau išrinkimo būdu, iš minėtų dokumentų paėmė tam tikras aplinkybes ir suteikė prioritetą prieš galutines išvadas ir pateikė savo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Tokie Kauno apylinkės teismo vertinimai kritikuoja pačią nusikalstamo el­gesio rizikos vertinimo sistemą ir kritiškai įvertina specialistų atliekamą darbą. Taip pat skunde teigiama, jog teismas daug kartų naudoja „kitų aplinkybių“ sąvoką to nepagrįsdamas, o bandydamas tai padaryti suvedė į galimus kriminogeninius veiksnius. Netvirtinant BVK numatytos galimybės baigti atlikti bausmę kitaip nei pataisos namuose, yra ir papildomas baudimas, ir prieštaravimas įstatymo leidėjų valstybės pasirinktos bausmių vykdymo po­litikos krypties ir strategijos. Nuteistojo teigimu, aplinkybės susijusios su žalos atlyginimu, neatlikta bausmės dalimi, nu­si­kaltimo sunkumu, negaliojančiomis nuobaudomis, kriminogeniniais veiksniais ir kt., jau būna įvertintos arba įstatymo leidėjo nustatant formalų pagrindą, arba teismų pateiktose ty­rimų išvadose, todėl jų pakartotinis klausimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą lai­kytinas pertekliniu, nes tai tos pačios, jau įvertintos aplinkybės. Siekiant išvengti minėtų problemų reikia atsisakyti BVK nuostatos, kad nustatant materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą vertintinos ir „kitos aplinkybės“. Nuteistojo D. K. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga maži­nant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemo­nes, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nau­dojant OASys metodiką, nustatyta, kad D. K. priklauso žemos rizikos grupei – 25 balai. Po paskutinio tikrinimo, rizika sumažėjo minimaliai, t. y. 2 balais, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nors D. K. rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama kaip žema, tačiau vis tik aukš­tesnės instancijos teismui abejonių kelia socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti kri­mi­no­geniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus. Socialinio tyrimo iš­vadoje kons­ta­tuo­jama, jog nuteistasis problemas linkęs spręsti pasitelkdamas jam žinomas strategijas bei už­si­tikrindamas kitų palaikymą ir siekdamas jų pritarimo. Jis susitelkia ties teigiamomis, pagei­dau­jamomis savo elgesio pasekmėmis, ignoruodamas galimas neigiamas, pernelyg pasitiki savo sėk­mės tikimybe. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis D. K. vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs ir drausmine tvarka baustas šešis kartus, dėl kurių jam buvo skiriamos vienos griežčiausių nuobaudų – uždarymas į baudos izoliatorių ir perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2017 m. birželio 15 d., kuomet jam buvo skir­tas paskatinimas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, o drausmės pažeidimų jis nebedarė, t. y. pra­ėjus net daugiau nei aštuoneriems metams nuo bausmės pradžios. Pažymėtina ir tai, kad nu­teistojo elgesio pokyčiai nuo 2012 m. nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Įvertinus šiuos nuteistojo mąs­tymo ir elgesio aspektus, jo elgesio pasekmių menkinimą, apeliacinės instancijos teismo ver­ti­ni­mu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisėtomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio pa­lei­dimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pa­grin­dus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija spren­džia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių (nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, ši rizika yra sumažėjusi, nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir yra skatinamas), tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, nepraėjus nei pusei metų nuo paskutinės nuobaudos galiojimo pabaigos, dar nėra pagrindo teigti, jog D. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals. Skirtingai nei skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik abs­trakčiomis „kitomis aplinkybėmis“ spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, tačiau nutartyje nu­ro­dė ir detalizavo visas aplinkybes, kuriomis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atž­vil­giu lygtinį paleidimą nebuvo pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pa­grin­do patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių neabe­jo­tinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga maži­nant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­sikals, teismas priima sprendimą.Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nors yra teigiami nuteistojo taisymosi pa­taisos namuose procesai, tačiau jie dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kai­šia­dorių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.