Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1031-613/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-10
Bylos Nr.: e2S-1031-613/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-00659-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Giedrė Seselskytė (pirm.)
Pareiškėjas: R. V.
Suinteresuotas asmuo: "Jozita", AB „Kretingos grūdai“, "Vetfarmas", "Ruvera", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, "Vakarų agrotechnika", "Aisrija", "EU verslas", "Fitingas", G. Vaičėno įm. "Šoklys", UAB Rokiškio aliejinė, "Rietavo veterinarinė sanitarija'', "Eurokorma", Virgilita, UAB, "Markrista", "Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras", "Stuko ūkis", UAB Konekesko Lietuva, "Raudoniai", "Litgenas", „Žemaitijos vet. vaistinė“, "Žemaitijos remontas", MB "Lex casus", "Dezinfa", A. Baniulio firma "PROTEKTA", "Luminor Lizingas ", "Milda", "Naftėnas", UAB "Soltora", „SOLIRIS“, "KOMETA", "Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras", "SKULAS", Agrolitimpex, "Žemaitijos pienas", Uždaroji akcinė bendrovė "Profilena", "Auksarankiai", "Kauno grūdai", "Oilseeds trade", UAB, "Deleval"

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1031-613/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00659-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.6.1; 3.4.2.6.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-131-669/2020 pagal pareiškėjos R. V. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Luminor Lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Auksarankiai“, UAB „Žemaitijos vet. vaistinė“, UAB „Entis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, UAB „Milda“, individuali įmonė „Vakarų agrotechnika“, UAB „Eurokorma“, UAB „Žemaitijos remontas“, UAB „Jozita“, UAB „Vetfarmas“, UAB „EU verslas“, UAB „Delaval“, UAB „Konekesko Lietuva“, UAB „Kometa“, A. Baniulio firma PROTEKTA, UAB „Raudoniai“, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kretingos grūdai“, UAB „Rokiškio aliejinė“, UAB „Dezinfa“, UAB „Fitingas“, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, UAB „Inega“, UAB „Kajovika“, UAB „Litgenas“, UAB „Markrista“, UAB „Naftėnas“, UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, UAB „Ruvera“, UAB „Skulas“, UAB „Soliris“, UAB „Soltora“, UAB „Vensva“, valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, L. Š., R. K., Ginto Vaičėno įmonė „Šoklys“, mažoji bendrija „Lex casus“, UAB „Aisrija“, AB „Kauno grūdai“, AB „Žemaitijos pienas“, UAB „Virgilita“, UAB „Stuko ūkis“, UAB „Oilseeds trade“, UAB „Profilena“, UAB „Agrolitimpex“ ir A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašo teismo iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratore paskiriant UAB „Lexuna“; patvirtinti 121,00 Eur sumą, kurią bankroto administratorė UAB „Lexuna“ turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos; nustatyti 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį pareiškėjos kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtinti 418,50 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.

2. Pareiškimą grindžia šiomis faktinėmis aplinkybėmis:

2.1 Pareiškėja 2011 m. lapkričio 24 d. įregistravo ūkininko ūkį. Veiklos pradžioje jos ūkininkavimo mastai nebuvo dideli ir ūkis nebuvo didelis, tačiau ūkininkavimo apimtys padidėjo tada, kai 2014 metais vyko pareiškėjos tėvų G. J. ir V. J. skyrybų procesas. Šio proceso metu pareiškėjos tėvams niekaip nepavyko bendrai ir taikiai pasidalyti santuokoje įgyto turto, todėl dalį turto perleido pareiškėjai. Tuo metu buvo jauna ūkininkė, todėl iki to momento, kol vyko pareiškėjos tėvų santuokos nutraukimo procesas, ūkiu iš esmės rūpinosi ir ūkininkauti padėjo pareiškėjos tėvas. Vėliau nutrūkus pareiškėjos tėvų santuokai pareiškėja pati tęsė ūkininkavimo veiklą ir jai kasdieninėje veikloje padėdavo pareiškėjos motina.

2.2 Pareiškėjai pradėjus aktyviai ūkininkauti paaiškėjo, kad tėvo vadovavimo ūkiui metu situacija buvo prasta ir tuo metu susidarė įsipareigojimai kreditoriams, kuriems pareiškėja iš kasdieninės ūkininkavimo veiklos negalėjo įvykdyti prisiimtų savo įsipareigojimų. Tuo metu kreditoriai pateikė ieškinius teismui dėl skolų priteisimo ir atitinkamai prasidėjo priverstinis skolų išieškojimas iš pareiškėjai priklausančio turto, taip pat ir ūkio. Negana to, areštavus pareiškėjos ir jos ūkio atsiskaitomąsias sąskaitas, lėšų nebuvo ne tik kurui, ūkio darbuotojams ir pragyvenimui, tačiau svarbiausia – lėšų nepakako gyvulių pašarams. Dėl šios priežasties pareiškėjos gyvuliai pradėjo sirgti ir gaišti ir tai dar daugiau pablogino pareiškėjos finansinę padėtį.

2.3 Pareiškėja matydama susidariusią situaciją ir bandydama išgelbėti gyvulius buvo priversta skolintis lėšų gyvulių vaistams ir veterinarinėms išlaidoms apmokėti. Iš esmės visos šios pastangos buvo bergždžios ir, deja, tačiau pareiškėjai siekiant nedidinti savo skolinių įsipareigojimų teko sustabdyti ir nutraukti ūkininkavimo veiklą.

2.4 Jos bendra įsipareigojimų suma kreditoriams sudaro 229 209,79 Eur, o visų pareiškėjos įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję. Pareiškėjos vertinimu jos turimo turto vertė yra 54 410 Eur, todėl net ir jeigu priverstinai būtų parduotas pareiškėjos turtas už 100 procentų šiame pareiškime nurodytos turto vertės, pareiškėja vis vien liktų skolinga kreditoriams 177 799,79 Eur. Tokio įsiskolinimo dydžio kreditoriams pareiškėja netgi per protingą laiko tarpą negalės įvykdyti, todėl yra priversta kreiptis į teismą prašydama iškelti jai bankroto bylą.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo UAB „Kometa“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su pareiškėjos pareiškimu ir mano, kad pareiškimas yra nepagrįstas. Nurodo, kad pareiškėja, negalėdama įvykdyti turimų finansinių įsipareigojimų, neturėdama galimybių padengti anksčiau susidariusių skolų, turėjo būti atidi ir rūpestinga, tinkamai įvertinti ne tik gaunamas pajamas, bet ir būsimas išlaidas, susijusias su turimo ūkio išlaikymu, todėl turėjo nustoti sudarinėti naujus sandorius, kad būtų galima išvengti didesnių skolinių įsipareigojimų. Trečiojo asmens nuomone, į bylą nepateikta duomenų, kad R. V. būtų aktyviais veiksmais siekusi atsiskaityti su kreditoriais anksčiau, todėl pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo faktas vertintinas kaip siekis išvengti turimų skolinių įsipareigojimų, o ne siekis maksimaliai užtikrinant kreditorių interesus atkurti mokumą, o tokie pareiškėjos siekiai nesuderinami su sąžiningumo reikalavimais. Teigia, kad pareiškėjos 2018 metų didžiosios knygos eilutėje, pažymėtoje indeksu 311 „Paėmimas asmeninėms reikmėms“, fiksuojama, kad 2018 m. pareiškėja iš ūkio sąskaitos ar kasos panaudojo 20 396,09 Eur. Kartu su didžiąja knyga nėra teikiami pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie patvirtintų, jog minėta pinigų suma buvo panaudota ūkio veiklai, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Šios aplinkybės detalus atsikleidimas svarbus tuo, kad byloje sprendžiama klausimas ir dėl pareiškėjos sąžiningumo bei fiksuojamų sandorių (pareiškėjos veiksmų) pastarųjų trejų metų laikotarpiu. Pastebi, kad šioje byloje kartu su pirminiu pareiškimu buvo pateiktas 2018 m. birželio 14 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungės) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13225-18 (toliau – Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą), kuriame nėra detalizuoti laikotarpiai, kuriais pareiškėjos gyvuliai pradėjo gaišti ir kokiais laikotarpiais jie tiesiog buvo užkasami, tačiau iš minėto nutarimo matyti, kad iš viso nugaišo 86 galvijai. Byloje nėra pateiktas nė vienas dokumentas, kuriame atsispindėtų faktas, kad pareiškėja tikrai yra netekusi 86 galvijų, o ne kitu būdu perleidusi kitam ūkininkui. Tačiau iš didžiosios knygos 220 eilutės „Galvijai“ matyti, kad galvijų vertė 52 342,68 Eur. Mano, kad, esant nesutapimų tarp byloje esančių duomenų dėl biologinio turto, pareiškėja į bylą turėtų pateikti gyvulių (biologinio turto) žiniaraščius, kurie pašalintų abejones dėl pareiškėjos valdomo turto.

4. Trečiasis asmuo UAB „Auksarankiai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su pareiškėjos pareiškimu, nes pareiškimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir negali būti patenkintas dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Nurodo, kad iš pareiškimo priedų turinio matyti, kad pareiškėja R. V. nurodė, kad ji turi atitinkamą nekilnojamąjį turtą, kuris šiuo metu parduodamas varžytynėse, taip pat kad turi viešame registre registruotą automobilį, 3 traktorius, 2 traktoriaus priekabas ir 1 traktoriaus puspriekabę. Pareiškėja nenurodo, kad turi kokio nors kitokio kilnojamojo turto ar vertingų daiktų. Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. balandžio 22 d. iš kreditorės UAB „Auksarankiai“ pirko srutų maišytuvą ir grūdų sėjamąją „Bomet“, kurių bendra vertė įsigijimo dieną buvo 7 744,72 Eur ir už kuriuos pareiškėja faktiškai nesumokėjo (skolos dalis išieškota tik priverstine tvarka antstolio). Pažymėtina, kad šie daiktai (kaip ir kiti žemės ūkyje naudojami padargai, kaip, pavyzdžiui, purkštuvas, žemės įdirbimo agregatai ir pan.) yra viešajame registre neregistruotinas turtas. Šiuo atveju pareiškėja nenurodė, ar disponuoja minėtais iš UAB „Auksarankiai“ nupirktais pakankamai vertingais daiktais, už kuriuos taip ir neatsiskaitė, o jei nedisponuoja, kur jie buvo ar yra padėti, t. y. kada ir kam perduoti ar kitaip perleisti. Pareiškėja taip pat nenurodė, ar neturi kitų neregistruotinų padargų kaip materialaus turto. Juolab, kad teismui pateiktame 2019 m. kovo 31 d. balanse yra fiksuojama mašinos ir įrengimų vertė 22 407,00 Eur + transporto priemonės vertė 326,00 Eur, nors pareiškėjos pateiktame 2019 m. birželio 5 d. turto sąraše bendra transporto priemonės, traktorių ir priekabų bei puspriekabių vertė tėra tik 14 700,00 Eur. Mano, kad pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nuo teismo ir kreditorių nuslėpė informaciją apie visą jai priklausantį turtą ir jo sudėtį, todėl laikytina nesąžininga Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Nurodo, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai jos ūkininkavimo laikotarpiu ne mažėjo, bet didėjo. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ji būtų dėjusi kokias pastangas, kad pagerintų ūkio padėtį, priešingai – ji veikė nerūpestingai ir aplaidžiai, pati nesirūpino ūkiu (Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys patvirtina, kad ūkiu netinkamai rūpinosi jos motina G. J., kuri (arba kartu su pareiškėja) faktiškai prarado didelės vertės areštuotą turtą, tačiau dėl nežinomos priežasties jokion atsakomybėn nebuvo patraukta), šiuo metu apskritai nutraukė žemės ūkio veiklą (taip ir neaišku, kur dingo didelė galvijų banda ir kodėl šiuo metu išardytas bei dalimis parduotas traktorius „Class Celtis“ nėra išregistruotas iš viešojo registro). Mano, kad toks pareiškėjos pasyvus neveikimas taip pat gali būti traktuojamas kaip nesąžiningas elgesys pareiškėjos kreditorių atžvilgiu.

5. Trečiasis asmuo A. Baniulio firma „Protekta“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodo, kad kiekvienais metais pareiškėjos padėtis ūkyje tik blogėjo, skolos kreditoriams augo. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad būtų dėjusi kokias nors pastangas, kad pagerintų ūkio padėtį. Pareiškėjos įsipareigojimų prisiėmimas ir jų nedengimas (skolinių prievolių didinimas) buvo sąmoningas ir tendencingas. Be to, mano, kad Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad pareiškėja ūkiu rūpinosi aplaidžiai, faktiškai prarado didelės vertės areštuotą turtą. Toks pareiškėjos aplaidumas, pasyvus neveikimas turėtų būti traktuojamas kaip pareiškėjos nesąžiningas elgesys pareiškėjos kreditorių atžvilgiu.

6. Trečiasis asmuo UAB „Virgilita“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad šis ūkis iki šiol vykdo veiklą kaskart keisdamas savininką, todėl pareiškimas neturėtų būti tenkinamas.

7. Tretieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Kretingos grūdai“, valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, UAB „Ruvera“, UAB „Profilena“, UAB „Agrolitimpex“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Raudoniai“ ir UAB „Delaval“ pateikė atsiliepimus, kuriais neprieštarauja pareiškimui dėl R. V. bankroto bylos iškėlimo ir šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

8. Tretieji asmenys mažoji bendrija „Lex casus“, UAB „Rokiškio aliejinė“, UAB „Dezinfa“, UAB „Fitingas“, UAB „Litgenas“, UAB „Markrista“, UAB „Naftėnas“, UAB Respublikinis vet. aprūpinimo centras“, UAB „Skulas“, UAB „Soliaris“, UAB „Soltora“, UAB „Luminor Lizingas“, UAB „Žemaitijos vet. vaistinė“, UAB „Milda“, individuali įmonė „Vakarų agrotechnika“, UAB „Eurokorma“, UAB „Žemaitijos remontas“, UAB „Jozita“, UAB „Vetfarmas“, UAB „EU verslas“, UAB „Konekesko Lietuva“, L. Š., R. K., Ginto Vaičėno įmonė „Šoklys“, UAB „Aisrija“,AB „Žemaitijos pienas“, UAB „Stuko ūkis“ ir UAB „Oilseeds trade“ atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Plungės apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai R. V. fizinio asmens bankroto bylą. Taip pat priteisė iš pareiškėjos R. V. 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „Kometa“.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija įstatyme nustatytą 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydį. Pareiškėjos deklaruojamo turimo turto ir gaunamų pajamų nepakanka skoloms grąžinti, o šių aplinkybių neginčijo ir byloje dalyvaujantys kreditoriai. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja R. V. yra nemoki.

11. Teismas sprendė, kad pareiškėja, jau nuo pat ūkio skolinių įsipareigojimų pradžios žinojo apie ūkio didėjančius skolinius įsipareigojimus, todėl, kad ir būdama jauna ūkininkė bei neturėdama patirties, turėjo imtis tam tikrų veiksmų, kad šie įsipareigojimai nedidėtų, tačiau kaip matyti, to nedarė ir leido jiems vis didėti. Pažymėjo, kad nepagrįsta būtų pateisinti pareiškėjos neatidų elgesį, remiantis vien jos amžiumi ir patirties stoka. Ūkis buvo šeimos verslas, o ūkio įsteigimo sumanymas buvo pareiškėjos mamos, kuri jau iki tol ūkininkavo ir turėjo patirties šioje srityje, jai buvo suteiktas įgaliojimas atlikti iš esmės visus reikalingus ūkio valdymui veiksmus. Pareiškėja, kad ir neturėdama patirties, bet, matydama ir suprasdama ūkio didėjančius įsipareigojimus, privalėjo imtis tam tikrų veiksmų, o tai, teismo nuomone, negali būti pateisinama pareiškėjos amžiumi ir patirtimi, juolab, kad pareiškėjos nemokumą lėmė ne vienas ar keletas neatidžių veiksmų, o daug metų vykdytas ūkininkavimas. Teismas pažymėjo, kad toks pareiškėjos elgesio vertinimas yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjos veiksmus per paskutinių trejų metų laikotarpį (skundžiamos nutarties 28, 29, 30, 32, 34, 42, 52 punktai), į pareiškėjos pasyvumą bylos nagrinėjimo procese, vengimą teikti ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus, kartu į tai, kad buhalterinės apskaitos dokumentai pareiškėjos buvo teikiami selektyviai ir tik jų pareikalavus, klaidinamų ir prieštaringų byloje nustatytoms aplinkybėms paaiškinimų teikimą, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, konstatavo, kad pareiškėja buvo nesąžininga FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, todėl pareiškėjai atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Pareiškėja R. V. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Kadangi teismas padarė išvadą, kad pareiškėja yra nemoki ir atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, dėl šios nutarties dalies pareiškėja nepasisako.

13.2. Teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjos nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Byloje nebuvo nustatyta jokių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių (tokių sandorių nėra nurodyta ir skundžiamoje nutartyje); 2) nenustatytas nė vienas faktas, kad pareiškėja per paskutinius trejus metus ar anksčiau būtų tyčia pateikusi neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimdama skolinius įsipareigojimus ar sudarydama kitus sandorius (tokios informacijos pateikimo fakto teismas nenustatė ir nutartyje nenurodė), 3) nenustatytas pareiškėjos sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, t. y. nutartyje aptariami tariamai nesąžiningi pareiškėjos veiksmai ir (ar) neveikimas nesudaro sąlygų išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, anaiptol – sukuria prievolinius santykius, tačiau ne juos panaikina ir (ar) leidžia išvengti atsiskaitymo.

13.3. Mano, kad esminė vertintina aplinkybė ir nagrinėtinas klausimas, siekiant pripažinti pareiškėją nesąžininga FABĮ 5 straipsnio 8 dalies prasme, yra nustatyti, ar sudaryti pareiškėjos sandoriai lėmė jos nemokumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje duotų paaiškinimų yra matyti, kad nei 20 396,09 Eur išlaidavimas, nei 15 084,00 Eur pajamų už ilgalaikio turto perleidimą gavimas neturėjo įtakos ir nesąlygojo pareiškėjos nemokumo.

Šalies argumentai

13.4. Teismas, nagrinėdamas ir priimdamas skundžiamą nutartį, neanalizavo, nevertino ir neargumentavo, dėl kokių aplinkybių ir veiksnių įtakos pareiškėja tapo nemoki, t. y. kas sąlygojo pareiškėjos nemokumą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas reikalauja, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (jo atsiradimui). Nors pareiškėja ir nurodė, nuo kada ir dėl kokių aplinkybių antstoliai areštavo visas pareiškėjos sąskaitas, dėl ko prasidėjo komplikuota ūkio veikla, tačiau į šias aplinkybes teismas nesigilino, o visą dėmesį skyrė iš esmės anksčiau aptartiems, tariamai nesąžiningiems sandoriams, kurie, kaip pats teismas pripažino, jau buvo atlikti pareiškėjai būnant nemokiai, t. y. šie sandoriai nesąlygojo pareiškėjos nemokumo.

13.5. Teismas, vertindamas pareiškėjos sąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, iš esmės neįsigilino į nurodytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumą, o apsiribojo skundžiamame nutarime nurodytų faktinių aplinkybių kvestionavimu ir abejonių iškėlimu, nepateikė motyvuotų išvadų, todėl, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai ir neišsamiai ištyrė visas faktines aplinkybes, o, priimdamas nutartį, vadovavosi prielaidomis. Didžioji dalis teismo konstatuotų faktinių aplinkybių buvo teismo interpretuotos, net nesant jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismo išdėstyti motyvai yra nepagrįsti vadovaujantis FABĮ reguliavimu ir tikslais, kadangi teismo akcentuoti sandoriai neturėjo įtakos pareiškėjos nemokumui.

13.6. Pareiškėjos vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą neatitinka nei pareiškėjos, nei kreditorių interesų.

Atsiliepimas

14. Trečiasis asmuo UAB „Kometa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir priteisti iš pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1 Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos sąžiningumo, jos nesąžiningus veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino taikydamas teisminę praktiką, suformuotą tokio pobūdžio civilinėse bylose, atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, ir šiame įstatyme nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Teismas pagrįstai nustatė, jog sąžiningumo aspektu pareiškėjos veiksmai vertinami laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 7 d. (per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo) ir jos elgesys pagrįstai pripažintas nesąžiningu vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Šalies argumentai

14.2 Pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ir priimdamas skundžiamą nutartį, neanalizavo, nevertino ir neargumentavo, dėl kokių aplinkybių ir veiksnių įtakos ji tapo nemoki, t. y. kas sąlygojo pareiškėjos nemokumą – nenustatė nesąžiningo elgesio ir nemokumo priežastinio ryšio, taip pat kad byloje nėra nustatyta faktų, jog ji būtų tyčia bloginusi savo ir (ar) kreditorių padėtį.

14.3 Pažymėjo, kad pareiškėjos nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji pateikė tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (turtą), bylos nagrinėjimo proceso metu elgėsi pasyviai, vengė teikti ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos teikė selektyviai, tik jų pareikalavus, o kai kurių išvis nepateikė, taip pat teikė klaidinamus ir prieštaringus byloje nustatytoms aplinkybėms paaiškinimus, nuslėpdama ir iškreipdama aplinkybes, neatskleisdama informacijos apie egzistuojančias FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas. Mano, kad teismo motyvai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, todėl ši nutartis dalis yra visiškai pagrįsta.

14.4 Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatą, išsamiai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, bankroto siekiančios pareiškėjos elgesį vertino, atsižvelgdamas į fizinio asmens bankroto proceso tikslą, todėl sutinka su teismo išvada dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą nesąžiningam fiziniam asmeniui. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Todėl atskirasis skundas yra atmestinas. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista.

15. Trečiasis asmuo AB „Kauno grūdai“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodo, kad pareiškėja nėra bendrovės skolininkė, todėl neturi jokio teisinio pagrindo dalyvauti bylos nagrinėjime.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai R. V. atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. FABĮ 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA).

20. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos turimi įsipareigojimai, kurių terminai suėję, viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą įsiskolinimų dydį, reikalingą pripažinti fizinio asmens nemokumui, tačiau sprendė, kad pareiškėja, tapusi faktiškai nemoki, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi pasyviai, nesiėmė aktyvių veiksmų ir priemonių ūkio padėčiai gerinti, dėl to padidino savo nemokumą.

22. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

23. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėja yra nesąžininga, grindė aplinkybe, jog ji per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi pasyviai, nesiėmė aktyvių veiksmų ir priemonių ūkio padėčiai gerinti, dėl to padidino savo nemokumą.

25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ir priimdamas skundžiamą nutartį, neanalizavo, nevertino ir neargumentavo, dėl kokių aplinkybių ir veiksnių pareiškėja tapo nemoki, t. y. kas sąlygojo pareiškėjos nemokumą – nenustatė nesąžiningo elgesio ir nemokumo priežastinio ryšio. Taip pat byloje nėra nustatyta faktų, kad pareiškėja būtų tyčia bloginusi savo ir (ar) kreditorių padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra įsiregistravusi individualią mišraus žemės ūkio veiklą ir pagal 2011 m. lapkričio 24 d. veiklos vykdymo pažymą Nr. 560965 ir tos pačios dienos išduotą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą Nr. 0144786 nuo 2011 m. lapkričio 24 d. pradėjo ūkininkauti.

27. Pareiškėja savo nemokumą kildina iš to, jog po ūkio įregistravimo ūkiu iš esmės rūpinosi jos tėvas, o po pareiškėjos tėvų santuokos nutraukimo (teismo sprendimu santuoka nutraukta 2014 m. lapkričio 3 d.), jai ir jos motinai pradėjus aktyviai ūkininkauti, paaiškėjo, kad tėvo vadovavimo ūkiui metu situacija buvo prasta ir tuo metu susidarė įsipareigojimų kreditoriams, kurių pareiškėja iš kasdieninės ūkininkavimo veiklos negalėjo įvykdyti. Teismo posėdyje patikslino, kad apie savo nemokumą suprato 2015 metais, po to dar bandė išsaugoti ūkį, atsiskaityti su kreditoriais, tačiau, kad ūkio išsaugoti nebepavyks, suprato 2017 metų gale.

Žemesnės instancijos teismas

28. Nagrinėjamu atveju kreditoriai kvestionuoja pareiškėjos sąžiningumą. Mano, kad pareiškėja sąmoningai, žinodama tikrąją ūkininko ūkio finansinę padėtį, dar labiau ją blogino.

29. Pažymėtina, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas, užkertantis kelią iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, gali būti konstatuotas ne tik dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), bet ir dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje.

30. Asmenys, siekiantys pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, turi sąžiningai dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-421/2017, 27 punktas).

31. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos sąžiningumo per trejus metus iki jos pareiškimo dėl bankroto priėmimo teisme, vertino pareiškėjos elgesį keliais aspektais, t. y.: 1) pareiškėja, jau nuo 2018 m. pradžios žinodama, kad yra nemoki ir savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams įvykdyti nepajėgs, atliko tam tikras ūkines operacijas (iš ūkio sąskaitos ar kasos panaudojo 20 396,09 Eur; perleido ilgalaikį turtą, už kurį gavo 15 084,00 Eur), tačiau jų naudingumo, tikslingumo nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, nuosekliais paaiškinimais; 2) teikdama teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nuo teismo ir kreditorių nuslėpė informaciją apie visą pareiškėjai priklausantį turtą ir jo sudėtį (į turimo turto masę neįtraukė iš kreditorės UAB „Auksarankiai“ įgytų vertingų daiktų: srutų maišytuvo ir grūdų sėjamosios „Bomet“); 3) žinodama, kad antstolė yra areštavusi pareiškėjai priklausantį turtą, kuris buvo paliktas pareiškėjos mamos žinioje, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai neinformuodama mamos, kad paliktas turtas yra areštuotas, dėl to buvo prarastas didelės vertės turtas – traktorius, nes buvo parduotas mamos nežinomam asmeniui.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos elgesį per trejus metus iki jos pareiškimo dėl bankroto priėmimo teisme, pareiškėjos ir jos mamos duotus paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu, pareiškėjos vengimą teikti ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus, kartu tai, kad buhalterinės apskaitos dokumentai pareiškėjos buvo teikiami selektyviai ir tik jų pareikalavus, klaidinamų ir prieštaringų byloje nustatytoms aplinkybėms paaiškinimų teikimą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja buvo nesąžininga FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, todėl pareiškėjai atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos sąžiningumo, buvo vertinamas pareiškėjos elgesys per trejus metus iki jos pareiškimo dėl bankroto priėmimo teisme, o ne ankstesni sandoriai, dėl kurių sudarymo pareiškėja tapo nemoki. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad pareiškėja yra nemoki ir kad jos nemokumą lėmė pareiškėjos nurodytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjos elgesį, turėjusį įtakos jos nemokumui. Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ir priimdamas skundžiamą nutartį, neanalizavo, nevertino ir neargumentavo, dėl kokių aplinkybių ir veiksnių įtakos pareiškėja tapo nemoki, t. y. kas sąlygojo pareiškėjos nemokumą, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingas, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos sąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. O pagrindą priežastiniam ryšiui tarp pareiškėjos nesąžiningumo ir nemokumo konstatuoti sudaro tai, kad pareiškėja per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin nerūpestingai ir neapdairiai, žinodama tikrąją ūkio finansinę padėtį, dar labiau ją pablogino. Toks pareiškėjos elgesys neužtikrina teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros ir neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.

34. Anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iš esmės visą įstatyme numatytą vertintiną laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškėjai buvo žinoma apie blogą ūkio finansinę padėtį ir galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau pareiškėja pagal jai taikomą apdairaus ir rūpestingo asmens standartą elgėsi net tik pasyviai, bet ir siekė neįrodinėti gautų pajamų realaus panaudojimo, nesiėmė aktyvių veiksmų siekdama sumažinti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams, taip darydama įtaką savo mokumo būklei. Todėl toks pareiškėjos elgesys negali būti laikomas teisiškai nereikšmingu, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo.

35. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatą, bankroto siekiančio asmens elgesį vertino atsižvelgdamas į fizinio asmens bankroto proceso tikslą, todėl neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Tokia išvada atitinka teismų praktiką dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą nesąžiningam fiziniam asmeniui. Dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo ir ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

38. Netenkinus atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės. Trečiasis asmuo UAB „Kometa“ pateikė įrodymus, kad patyrė 450,00 Eur advokato išlaidų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (8.11 punktas), todėl trečiajam asmeniui UAB „Kometa“ iš apeliantės priteistina 450,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kometa“ iš pareiškėjos R. V. 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Giedrė Seselskytė