Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartis

dalyvaujant pareiškėjai R. V., jos atstovei atstovui advokato padėjėjui Laurynui Samoškai,

trečiojo asmens uždarosios akcinė bendrovės „Kometa“ atstovams direktoriui Kazimierui Mazrimui ir advokatui Piotrui Orlovui,

trečiojo asmens uždarosios akcinė bendrovės „Žemaitijos vet. vaistinė“ atstovui direktoriui Antanui Abromavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Luminor Lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Auksarankiai“, UAB „Žemaitijos vet. vaistinė“, UAB „Entis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, UAB „Milda“, individuali įmonė „Vakarų agrotechnika“, UAB „Eurokorma“, UAB „Žemaitijos remontas“, UAB „Jozita“, UAB „Vetfarmas“, UAB „EU verslas“, UAB „Delaval“, UAB „Konekesko Lietuva“, UAB „Kometa“, A. Baniulio firma PROTEKTA, UAB „Raudoniai“, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kretingos grūdai“, UAB „Rokiškio aliejinė“, UAB „Dezinfa“, UAB „Fitingas“, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, UAB „Inega“, UAB „Kajovika“, UAB „Litgenas“, UAB „Markrista“, UAB „Naftėnas“, UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, UAB „Ruvera“, UAB „Skulas“, UAB „Soliris“, UAB „Soltora“, UAB „Vensva“, valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, L. Š., R. K., Ginto Vaičėno įmonė „Šoklys“, mažoji bendrija „Lex casus“, UAB „Aisrija“, AB „Kauno grūdai“, AB „Žemaitijos pienas“, UAB „Virgilita“, UAB „Stuko ūkis“, UAB „Oilseeds trade“, UAB „Profilena“, UAB „Agrolitimpex“ ir A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas.

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėja pagal 2011 m. lapkričio 24 d. įregistruotą nuolatinio Lietuvos įsiregistravusi individualią mišraus žemės ūkio veiklą pagal veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos išduotą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą Nr. 0144786, nuo 2011 m. lapkričio 24 d. pradėjo ūkininkauti.

14. Pareiškėja savo nemokumą kildina iš to, jog po ūkio įregistravimo, ūkiu iš esmės rūpinosi jos tėvas, o po pareiškėjos tėvų santuokos nutraukimo (teismo sprendimu santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)), jai ir jos motinai pradėjus aktyviai ūkininkauti, paaiškėjo, kad tėvo vadovavimo ūkiui metu situacija buvo prasta bei tuo metu susidarė įsipareigojimai kreditoriams, kuriems pareiškėja iš kasdieninės ūkininkavimo veiklos negalėjo įvykdyti prisiimtų savo įsipareigojimų kreditoriams.

15. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

16. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių:

16.1. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pripažįstant, kad asmuo yra nemokus, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) asmens skolos, kurių mokėjimo terminai suėję, turi viršyti įstatyme nustatytą dydį, 2) asmuo nebegali įvykdyti šių įsipareigojimų, t. y. jo turimo turto, gaunamų (realiai tikėtinų gauti) pajamų, nepakanka skoloms grąžinti.

16.2. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

17. Nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjos atitikimą pirmajai sąlygai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija įstatyme nustatytą 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų dydį. Pareiškėjos deklaruojamo turimo turto ir gaunamų pajamų nepakanka skoloms grąžinti, o šių aplinkybių neginčijo yra byloje dalyvaujantys kreditoriai. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėja R. V. yra nemoki.

18. Kaip jau nurodyta aukščiau, fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas.

19. Sprendžiant dėl antrojo pagrindo reikalingo bankroto bylos iškėlimui, t. y. ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti, byloje kilo ginčas. Kreditoriai UAB „Auksarankiai, UAB „Kometa“ ir A. Baniulio firma PROTEKTA mano, kad pareiškėja buvo nesąžininga Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, todėl pareiškėjai negali būti iškeliama fizinio asmens bankroto byla.

Dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto atsisakymo iškelti bankroto bylą nemokiam fiziniam asmeniui teisinio pagrindo

20. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi įstatymas imperatyviai nustato, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningas fizinis asmuo. Tik sąžiningas bankrutuojančio asmens elgesys gali užtikrinti jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

21. Sąžiningumas yra vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020 ir kt.).

22. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016 ir kt.).

25. Šiuo atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2019 m. birželio 7 d., todėl sąžiningumo aspektu pareiškėjos veiksmai vertinami iki 2016 m. birželio 7 d.

26. Nagrinėjamu atveju kreditoriai kvestionuoja pareiškėjos sąžiningumą, o būtent mano, kad pareiškėja sąmoningai, žinodama tikrąją ūkininko ūkio finansinę padėtį, dar labiau ją blogino. Teismas išanalizavęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su tokiais kreditorių teiginiais dėl žemiau nutartyje nurodomų motyvų.

28. Vertinant pareiškėjos elgesį po to, kai ji suprato, kad yra nemoki, aktuali yra į bylą pateikta pareiškėjos ūkio 2018 metų didžioji knyga. Šios knygos eilutėje pažymėtoje indeksu 311 – „Paėmimas asmeninėms reikmėms“, fiksuojama, kad iš ūkio sąskaitos ar kasos buvo panaudota 20 396,09 Eur. Iš eilučių pažymėtų indeksais „242“ – pirkėjų skolos už ilgalaikį turtą ir indeksu „540“ – ilgalaikio turto perleidimo pajamos, matyti, kad pareiškėja per 2018 metus gavo 15 084 Eur pajamų už ilgalaikio turto perleidimą. Taigi, pirmiau išvardinti įrašai didžiojoje knygoje patvirtina faktus, kad pareiškėjai esant nemokiai, pareiškėja atliko tam tikras ūkines operacijas ir sudarė/sudarinėjo sandorį/sandorius.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su didžiąja knyga nebuvo pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie patvirtintų, kur buvo panaudota 20 396,09 Eur pinigų suma paimta iš ūkio sąskaitos ar kasos. Teismas siekdamas išsiaiškinti šią aplinkybę, dar iki teismo posėdžio pradžios, 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi, be kita ko įpareigojo pareiškėją pateikti rašytinius paaiškinimus, atsakant į klausimą – kur buvo panaudoti per 2018 metus iš ūkio kasos paimti 20 396,09 Eur. Pareiškėja vykdydama minėtą teismo nutartį, pateikė papildomus įrodymus bei paaiškinimus atsakant į kitus teismo nustatytus įpareigojimus, tačiau į pirmiau minėtą klausimą paaiškino tik tai, kad iš kasos paimtos visos lėšos būdavo naudojamos ūkio reikmėms įskaitant bet neapsiribojant skolų dengimais. Šias aplinkybės aiškinantis teismo posėdyje, pareiškėja neneigė, kad disponavo 20 396,09 Eur pinigų suma bei nurodė, kad šią suma panaudojo elektrai, kuri buvo reikalinga gyvulių melžimui ir šaldytuvams. Tačiau šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus nepateikė (2020 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 07 min. 15 sek. – 1 val. 08 min. 50 sek.).

30. Teismas tokią pareiškėjos poziciją bei pasirinktą elgesio modelį vertina kritiškai, kadangi pareiškėja dar 2017 metų gale suprasdama, kad yra nemoki, turėjo dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, tačiau šiuo atveju padarė priešingai, anot jos teigimu 2018 metais paimtas iš ūkio 20 396,09 Eur lėšas panaudojo elektrai, nors pati puikiai dar iki 2017 metų pabaigos suprato, kad ūkį atgaivinti ir su kreditoriais atsiskaityti jai nepavyks. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo nesutikti su kreditorių nuomone, kad pareiškėja sąmoningai, žinodama tikrąją ūkininko ūkio finansinę padėtį, dar labiau ją blogino. Dar daugiau, pareiškėja žinodama apie pareigą teismui pateikti pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus, patvirtinančius 20 396,09 Eur lėšų paimtų iš ūkio sąskaitos panaudojimą, jų nepateikė, todėl toks pareiškėjas sąmoningas neveikimas suponuoja teismui išvadą, kad minėtos 20 396,09 Eur lėšos apskritai galėjo būti panaudotos ne ūkio veiklai, o asmeninių poreikių tenkinimui.

31. Kreditoriai UAB „Auksarankiai, UAB „Kometa“ ir A. Baniulio firma PROTEKTA pareiškėjos nesąžiningumą kildina ir iš to, jog pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nuo teismo ir kreditorių nuslėpė informaciją apie visą jai priklausantį turtą ir jo sudėtį. Šią savo poziciją grindžia tuo, kad pareiškėja nenurodė, ar disponuoja iš kreditorės UAB „Auksrankiai“ įgytais vertingais daiktais: srutų maišytuvu mikseriu ir grūdų sėjamąja „BOMET“, kurių bendra vertė įsigijimo dienai buvo 7 744,72 Eur.

32. Teismui aiškinantis aplinkybes, už kokį ilgalaikį perleistą turtą, pareiškėja per 2018 metus gavo 15 084,00 Eur pajamų, pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad minėtos pajamos per 2018 metus buvo gautos pardavus: grėblį, traktoriaus priekabą, pašarų smulkintuvą, pjūklą ir žoliapjovę (2020 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 30 sek. – 30 min. 50 sek., 31 min. 50 sek. – 32 min. 15 sek.). Tačiau vėliau, teismo posėdžio metu, atsakydama į teismo klausimą, kur šiuo metu yra iš kreditorės UAB „Auksrankiai“ įgyti daiktai: srutų maišytuvas mikseris ir grūdų sėjamoji „BOMET“ atsakė, kad šie daiktai buvo parduoti 2018 metais už kuriuos gautos 15 084,00 Eur pajamos (2020 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 24 min. 00 sek. – 1 val. 24 min. 24 sek.). Taigi, esant tokiems pareiškėjos nenuosekliems paaiškinimams ir prieštaringoms pozicijoms teismui lieka neaišku, už kokį ilgalaikį perleistą turtą per 2018 metus pareiškėja gavo 15 084,00 Eur pajamas ir kur šiuo metu yra iš kreditorės UAB „Auksrankiai“ įgyti vertingi daiktai: srutų maišytuvas mikseris ir grūdų sėjamoji „BOMET. Pažymėtina, jog dar iki teismo posėdžio pradžios, pareiškėja ta pačia nutartimi, minima šios nutarties 27 punkte, buvo įpareigota pateikti 2018 metais perleisto ilgalaikio turto patvirtinančius dokumentus, tačiau tokių dokumentų pareiškėja į bylą nepateikė.

33. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

34. Taigi, šiuo atveju kreditoriams teigiant, kad pareiškėja buvo nesąžininga ir tuo aspektu, kad į turimo turto masę neįtraukė iš kreditorės UAB „Auksrankiai“ įgytų vertingų daiktų: srutų maišytuvo mikserio ir grūdų sėjamosios „BOMET“, pareiškėja nepateikė tai paneigiančių įrodymų, t. y. kad šiuo turtu nebedisponuoja. Negana to, teismo posėdyje šiuo klausimu pateikė dvi prieštaringas pozicijas, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog šių daiktų į turimo turto balansą neįtraukė pagrįstai, kas dar daugiau sudaro pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu.

35. Be to, abejoti pareiškėjos sąžiningumu pateikiant viso turimo turto masę, suteikia pagrindo manyti ir byloje esantys pareiškėjos pateikti prieštaringi duomenys. Būtent tai, kad teismui pateiktame 2020 m. vasario 17 d. balanse yra fiksuojama mašinos ir įrengimų vertė 22 407,00 Eur, kai tuo tarpu pareiškėjos pateiktame 2019 m. birželio 5 d. turto sąraše bendra transporto priemonių vertė tėra tik 11 700,00 Eur (turimo turto vertę teismas mažina 3 000 Eur, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja traktoriaus „Class Celtis 456“, valst. Nr. 3589LI, nebeturi).

36. Kreditoriai aplinkybę, kad pareiškėja buvo nesąžininga argumentuoja ir tuo, kad pareiškėja faktiškai prarado didelės vertės areštuotą turtą.

37. Pareiškėjos teigimu, antstoliams atliekant skolų išieškojimus bei areštavus pareiškėjos ir ūkio atsiskaitomąsias sąskaitas, lėšų nepakako gyvulių pašarams. Dėl šios priežasties gyvuliai pradėjo sirgti ir gaišti, kas dar labiau pablogino pareiškėjos finansinę padėtį. Kaip įrodymą į bylą pateikia Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris anot pareiškėjos įrodo, kad gyvuliai pradėjo gaišti ne dėl kokios tai pareiškėjos neteisėtos veiklos.

38. Visų pirma, vertinant į bylą pateiktą Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nenustatyta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių nutarime minimo traktoriaus „Class Celtis 456“ ir 86 galvijų praradimą, nutarimas priimtas remiantis tik įtariamosios statusą turėjusios pareiškėjos R. V. ir jos mamos G. J. parodymais, todėl teismo nuomone, byloje esantis Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nei patvirtina nei paneigia fakto, kad gyvuliai nugaišo dėl pareiškėjos neteisėtos veikos ir apskritai nepatvirtina fakto, kad minėti gyvuliai yra nugaišę, o traktorius yra parduotas.

39. Iš byloje kvestionuojamo Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, kad antstolė Ilona Girdenienė 2014 metais areštavo pareiškėjai priklausantį traktorių „Class Celtis 456“, kurio vertė 17 377 Eur ir 86 galvijus, kurių bendra vertė 47 352 Eur, o 2018 m. kovo 21 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl areštuoto turto praradimo.

39.1. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėja parodė, kad antstolės areštuotas turtas buvo likęs mamos G. J. fermoje, o mamai notariškai buvo surašytas įgaliojimas, kad ji gali sudaryti sandorius R. V. vardu bei disponuoti jos turtu. Apie tai, kad buvo surašytas jai priklausančio turto arešto aktas ji savo mamai nesakė, nes nenorėjo jos jaudinti, t. y. norėjo, kad mama ir toliau ūkininkautų ūkyje nepaisant to, kad jai priklausantis turtas yra areštuotas. 2018 m. kovo mėnesio pradžioje jai mama pasakė, kad ji be jos sutikimo (leidimo) išardė dalimis jai priklausantį traktorių ir jį pardavė dalimis nepažįstamam vyriškiui. Tik tai sužinojusi pareiškėja informavo mamą, kad traktorius buvo areštuotas ir ji buvo įpareigota jį saugoti. Apie tai, kad jai priklausantys, tačiau areštuoti galvijai yra prarasti jai G. J. nieko nenurodė.

40. Taigi, iš ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjos ir jos mamos duotų parodymų matyti, kad pareiškėja areštuotą turtą laikė savo mamos fermoje. Pareiškėjos mamos teigimu traktorių ji pardavė, nes nežinojo, kad jis yra areštuotas, o gyvuliai tiesiog nugaišo.

41. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjos išdėstytą poziciją, visų pirma pažymėtina, kad pareiškėja įregistravo ūkį ir vykdė ūkininko veiklą, ji buvo ir yra atsakinga už ūkio metu prisiimtus įsipareigojimus, todėl ji turėjo dėti visas pastangas, siekiant atsisakyti su kreditoriais.

42. Šiuo atveju iš pareiškėjos ir jos mamos duotų paaiškinimų matyti priešingai, kad nepaisant susidariusių skolinių įsipareigojimų, pareiškėja suprasdama, kad yra nemoki ir žinodama, kad antstolė yra areštavusi jai priklausantį turtą, kuris buvo paliktas mamos žinioje, nepasielgė apdariai ir rūpestingai – neinformavo mamos, kad paliktas saugoti turtas yra areštuotas, dėl ko 2018 metais buvo prarastas didelės vertės turtas – traktorius. Šiuo atveju akivaizdu, kad turto praradimą lėmė pačios pareiškėjos itin nerūpestingas elgesys.

43. Šiame kontekste, pastebėta ir tai, kad pagal byloje esantį 2011 m. lapkričio 23 d. įgaliojimą, pareiškėja suteikė įgaliojimą savo mamai iki 2016 m. lapkričio 23 d. iš esmės tvarkyti visus su jos vardu įregistruotu ūkiu susijusius klausimus. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad kito įgaliojimo mamai suteikusi nebuvo (2020 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 01 min. 30 sek.), todėl akivaizdu, kad pareiškėjos mama parduodama pareiškėjai priklausantį traktorių, priešingai nei nurodoma apklausose ikiteisminiame tyrime, veikė neturėdama teisės, tačiau pareiškėja nei po aplinkybės apie traktoriaus pardavimą sužinojimo, nei šios bylos nagrinėjimo metu nekvestionavo mamos veiksmus kaip neteisėtus ir pretenzijų dėl to nereiškė, dėl ko manytina, kad pareiškėjai mamos atliekami veiksmai, jos vardu, jai buvo priimtini. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismui liko neaišku, kur buvo panaudoti pinigai gauti už parduotą traktorių. Nors pareiškėjos mamos parodymuose ir užfiksuota, kad traktorių pardavė su tikslu padengti skolą, tačiau kokia skola buvo padengta ir ar apskritai gauti pinigai už traktoriaus pardavimą buvo panaudoti skolų dengimui, į bylą tai patvirtinančių duomenų nepateikta.

44. Kaip jau minėta, kad pareiškėja vykdė ūkininko veiklą, laikė galvijus ir jų prieauglius iš kurių iš esmės generavo ūkio pajamas.

45. Ūkinių gyvūnų ženklinimas ir registravimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Gyvūnų ženklinimo ir apskaitos aprašas). Šio aprašo 15 punkte nurodyta, kad kiekvienas laikytojas privalo ženklinti, registruoti laikomus ūkinius gyvūnus ir tvarkyti jų apskaitą. Laikymo vietose privaloma ženklinti ir registruoti esančius galvijus, tarp jų bizonus (Bizon bizon) ir azijinius buivolus (Bubalus bubalus), avis, ožkas, arklinių šeimos gyvūnus ir kiaules (kiaulės ženklinamos tik perkeliant), tvarkyti jų apskaitą <...>. Ūkinių gyvūnų apskaita – ūkinių gyvūnų apskaitos žurnaluose arba kompiuterinėje laikmenoje daromi įrašai apie laikymo vietoje esančius ūkinius gyvūnus, jų perkėlimą ir kaitą (3 punktas). Ūkinių gyvūnų kaita – prieauglio atsivedimas, ūkinio gyvūno gaišimas, paskerdimas ir kiti įvykiai, susiję su ūkinių gyvūnų skaičiaus bandoje pasikeitimu ir nesusiję su ūkinių gyvūnų perkėlimu (3 punktas).

46. Gyvūnų ženklinimo ir apskaitos apraše taip pat numatytas ir ūkinių gyvūnų kaitos ir perkėlimo registravimas. Laikytojas duomenis apie ūkinio gyvūno gaišimą ar skerdimą savo reikmėms ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo įvykio užregistruoja Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje ar praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui užpildydamas GŽ-2 ar GŽ-2a formos pirmąjį egzempliorių, o antrąjį pasilikdamas sau. Nugaišusių ūkinių gyvūnų ausų įsagai neišimami, pasai turi būti grąžinami pasą išdavusiai įstaigai. Už paskerstų savo reikmėms ūkinių gyvūnų įsagų sunaikinimą atsako laikytojas (Gyvūnų ženklinimo ir apskaitos aprašo 50 punktas).

47. Kreditoriams kvestionuojant pareiškėjos sąžiningumą ir jos veiksmus iki bankroto bylos iškėlimo. Taip pat, byloje esant prieštaravimams tarp pareiškėjos paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų, susijusių su biologiniu turtu, o būtent pareiškėjai teigiant, kad šiuo metu biologinio turto ji nebeturi, nes jis yra nugaišęs, nors iš pateiktų balansų už 2018 metus ir 2020 metus, matyti, kad pareiškėja biologinio turto 2018 ir 2019 metais dar turėjo (balanso eilutė „B“), teismui dar iki teismo posėdžio kilo abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo. Dėl šios priežasties bei siekiant nustatyti/išsiaiškinti pareiškėjos ūkininkavimo metu biologinio turto kitimą ir jo priežastis, teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti biologinio turto sąrašus už visą ūkininkavimo laikotarpį ir ūkio inventorizacijos aktus.

48. Vertinant byloje pateiktus pareiškėjos įrodymus apie biologinį turtą (gyvulių laikytojų ataskaitos iš www.vic.lt, 5 lapai) pažymėtina, kad pateikti gyvūnų apskaitos dokumentai neatitinka Gyvūnų ženklinimo ir apskaitos apraše nustatytus reikalavimus bei yra neinformatyvūs, kadangi jų pagrindu neįmanoma nustatyti pareiškėjos ūkininkavimo metu buvusios galvijų kaitos, o dar daugiau daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos areštuoti galvijai yra nugaišę.

49. Nors pareiškėja teigia, kad visi jos turėti gyvuliai (įskaitant areštuotus gyvulius) yra nugaišę, tačiau kaip matyti į bylą neteikia apskritai jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris, kaip jau minėta, šios nutarties 36 punkte, nepatvirtina šios aplinkybės. Dar daugiau, pareiškėja laikydama gyvulius ir turėdama įstatyminę pareigą vesti gyvulių apskaitą, pranešti atitinkamoms institucijoms apie gyvulių kritimą, to savalaikiai nevykdė ir į bylą apskritai nepateikė įrodymų apie Gyvūnų ženklinimo ir apskaitos apraše nustatytos gyvulių apskaitos vedimo egzistavimą. Negana to, pareiškėja į bylą neteikdama tinkamai vestos gyvulių laikymo apskaitos, tiesiog deklaratyviai teigia, kad visi jos gyvuliai nugaišo, kuriuos mama užkasė, nes tuo metu dėl turimų skolų gyvūnų utilizacijos įmonei, pastaroji nugaišusių gyvūnų nebepriėmė. Pažymėtina ir tai, kad galvijai yra ženklinami ausų įsagais, tačiau pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad ausų įsagai pradžioje buvo laikomi, tačiau vėliau juos išmetė. Esant šioms aplinkybėms, teismui nėra objektyvios galimybės nustatyti, kad minėti areštuoti gyvuliai nugaišo, o tokios pareiškėjos nurodomos aplinkybėms nagrinėjamos bylos kontekste tik patvirtina kreditorių teiginius, kad pareiškėja buvo nesąžininga.

50. Vertinant pareiškėjos poziciją, kad pareiškėjos areštuoti 86 galvijai nugaišo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą pateikti negalėjo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš civilinės bylos Nr. 2-753-198/2013 duomenų matyti, kad pareiškėja dar 2013 metais buvo išsinuomojusi galvijų bandą, kuri R. V. teigimu vėliau išnyko. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja šiuo aspektu jau turėjo patirties, tačiau šiuo atveju galvijams nugaišus, rūpestingai nesielgė ir nugaišusių galvijų tinkamai neįformindama.

51. Kartu pastebėtos ir šios byloje esančios prieštaringos aplinkybės susijusios su pareiškėjos sužinojimu apie areštuotų galvijų nugaišimu. Pareiškėja teigia, kad apie areštuotų galvijų nugaišimą sužinojo tik 2018 metų pradžioje, tačiau šią pareiškėjos poziciją paneigia civilinės bylos Nr. 2-603-1024/2016 duomenys, iš kurių matyti, kad antstolis, dar 2016 metais nustatęs, kad R. J. nebeturi savo vardu registruotų 13 (trylikos) areštuotų galvijų, siuntė tris reikalavimus pateikti kiekvieno iš galvijų perleidimą (utilizavimą) ir jo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, tačiau pareiškėjai šio reikalavimo nevykdant, kreipėsi į teismą, kuris 2016 m. vasario 29 d. nutartimi skyrė baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Vadinasi, pareiškėja dar 2016 metais turėjo žinoti, kad ji nebeturi 13 galvijų, tačiau tai žinodama, veikė pasyviai – neteikė duomenų antstoliui apie jų perleidimą ar nugaišimą, o dar daugiau, jeigu jie ir buvo nugaišę, kaip teigia pareiškėja – jų tinkamai neformino.

52. Be to, iš byloje esančių duomenų ir civilinės bylos Nr. e2-279-432/2016 duomenų matyti, kad pareiškėja pagal 2013 m. spalio 28 d. finansinės nuomos sutartį, buvo įsigijusi grėblį R 1410 S, smulkintuvą (duomenys neskelbtini), traktorių Belarus-1523.3 ir traktorių Belarus-952, kurių bendra vertė 108 230,99 Eur. Pareiškėjai tinkamai nevykdant sutarties, kilo teisminis ginčas, tačiau byla užbaigta patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį. Ieškovei R. V. nevykdant taikos sutarties sąlygų, atsakovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir teismas 2018 m. vasario 15 d. išdavė vykdomąjį raštą. Trečiasis asmuo UAB „Luminor Lizingas“ į bylą pateikė duomenis, kad vykdant minėtą teismo išduotą vykdomąjį raštą, ūkininkės R. V. mama, kurios žinioje yra UAB „Luminor Lizingas“ turtas, pareiškė, kad jos dukrai yra keliama fizinio asmens bankroto byla ir kol ji neiškelta, ir nepaskirtas bankroto administratorius ji turtų geranoriškai negrąžins.

53. Taigi, šie nustatyti duomenys patvirtina, kad pareiškėja būdama nemoki ir toliau elgiasi pasyviai, pati nėra suinteresuota įsipareigojimų kreditoriams įvykdymu, kadangi vykdomasis raštas išduotas dar 2018 metų pradžioje, tačiau iki šiol geranoriškai negrąžina kreditoriui priklausančio turto. Negana to, turtas yra perleistas mamos žiniai, kuri kaip jau nustatyta byloje, neturėdama įgaliojimų toliau veikia pareiškėjos vardu.

54. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismui abejoti pareiškėjos sąžiningumo suteikia pagrindo ir pačios pareiškėjos teismo posėdyje nurodytos prieštaringos, bylos medžiagai, aplinkybės. O būtent, kad per 2018 metus iš ūkio kasos paimtus pinigus (20 396,09 Eur) panaudojo elektrai, kuri buvo reikalinga šaldytuvams, melžimo aparatams (2020 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 07 min. 15 sek. – 1 val. 08 min. 50 sek.). Taigi, jeigu, kaip pareiškėja byloje teigia, kad jos galvijai buvo kritę, o kito biologinio turto ji įsigijusi nebuvo, todėl lieka neaišku, kam ir kokiu tikslu per 2018 metus buvo reikalinga išnaudoti elektros už 20 396,09 Eur sumą. Dar daugiau, šitokie pareiškėjos teiginiai patvirtina ir tai, kad ji dar 2018 metais disponavo šaldytuvais ir melžimo apartais, tačiau duomenų apie tokį turtą į bylą nepateikė. Kartu tokie pareiškėjos paaiškinimai verčia manyti, kad 2018 metais ūkio veikla buvo vykdoma, nors pareiškėja teigia, kad galvijų 2018 metais nebeturėjo.

55. Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjos pasyvumas procese, vengimas teikti ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus, netikslių ir klaidinančių paaiškinimų teikimas itin apsunkino teismui galimybę objektyviai įvertinti situaciją.

56. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje sutiko su faktu, kad pareiškėjos veikloje buvo neatidumo ir nerūpestingumo, tačiau mano, kad tai neturėtų užkirsti kelią bankrutuoti pareiškėjai, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja ūkį įkūrė būdama jauna ir neturėdama patirties, ūkis buvo pareiškėjos vystomas ne palaipsniui, tačiau iškart prisiimant ūkį didelės apimties su dideliais įsipareigojimais.

57. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis sutinka su pareiškėjos atstovo pozicija, kad pareiškėja ūkį įregistravo jauna, todėl ūkio vystymo pradžioje galėjo trūkti jai patirties. Tačiau šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos ir jos atstovo nurodomos faktinės aplinkybės, kad „pareiškėja prisiėmė ūkį po pareiškėjos tėvų santuokos nutraukimo ((duomenys neskelbtini)) iškart su dideliais įsipareigojimais kas ir lėmė iš esmės pareiškėjos bankrotą“, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

58. Visų pirma iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teisminiai procesai dėl skolų išieškojimo prasidėjo dar 2013 metų pradžioje, o per laikotarpį nuo 2013 metų iki 2014 metų lapkričio pradžios (šis atskaitos taškas paimtas remiantis pareiškėjos paaiškinimu, kad ji tik nuo tada pradėjo aktyviai ūkininkauti ir sužinojo apie esamus ūkio įsipareigojimus) teismuose vyko 36 teisminiai procesai, kuriuose pareiškėja R. V. dalyvavo skolininko ar atsakovo procesinio dalyvio statusu.

59. Antra, analizuojant per laikotarpį nuo 2013 metų iki 2014 metų lapkričio pradžios vykusias bylas nustatyta, kad pareiškėjai bylose apie teisminius procesus buvo žinoma ir ji pati aktyviai juose dalyvavo, tiek teikdama procesinius dokumentus, tiek pasitelkiant advokatus. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš civilinės bylos Nr. 2-6333-400/2013 duomenų matyti, kad byloje pareiškėjos 48 651,00 Lt skola byloje kilusi iš galvijų nuomos sutarties, kuri sudaryta buvo pačios pareiškėjos; civilinės bylos Nr. 2-753-198/2013 duomenimis, pareiškėjos skola 180 290,00 Lt byloje kilusi taip pat iš galvijų nuomos sutarties, kuri sudaryta buvo pačios pareiškėjos. Taigi, šios nustatytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia pareiškėjos ir jos atstovo poziciją, kad apie ūkio skolinius įsipareigojimus ji nieko nežinojo ir ūkio vystymo procesas vyko ne palaipsniui, kas, neturint patirties, ir lėmė pareiškėjos neatidžių veiksmų atlikimą.

60. Šiuo atveju, byloje nustatyti duomenys patvirtina priešingai, kad pareiškėja, jau nuo pat ūkio skolinių įsipareigojimų pradžios žinojo apie ūkio didėjančios skolinius įsipareigojimus, todėl, kad ir būdama jauna ūkininkė bei neturėdama patirties, turėjo imtis tam tikrų veiksmų, kad šie įsipareigojimai nedidėtų, tačiau kaip matyti, to nedarė ir leido jiems vis didėti. Kartu pažymėtina ir tai, kad nepagrįsta būtų pateisinti pareiškėjos neatidų elgesį, remiantis vien jos amžiumi ir patirties stoka, kadangi kaip byloje pareiškėja ir jos atstovas tvirtino, kad ūkis buvo šeimos verslas, o ūkio įsteigimo sumanymas buvo pareiškėjos mamos. Dar daugiau, mama jau iki tol ūkininkavo ir turėjo patirties šioje srityje. Be to, mamai buvo suteiktas įgaliojimas atlikti iš esmės visus reikalingus ūkio valdymui veiksmus. Esant šioms aplinkybėms pareiškėja, kad ir neturėdama patirties, bet matydama ir suprasdama ūkio didėjančius įsipareigojimus, privalėjo imtis tam tikrų veiksmų, o tai, teismo nuomone negali būti pateisinama pareiškėjos amžiumi ir patirtimi, juolab, kad pareiškėjos nemokumą lėmė ne vienas ar keletą neatidžių veiksmų, o eilę metų vykdytas ūkininkavimas.

61. Kaip jau minėta, asmens, siekiančio bankroto bylos iškėlimo, elgesys turi būti vertinamas pagal protingumo ir teisingumo principus, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, o nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo dėl savo finansinės padėties, kredito tikslo ir pan. aplinkybių), tiek dėl jo neveikimo, kai sąmoningai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir siekiama bloginti savo finansinę padėtį (jos negerinti), didinti nemokumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015).

62. Taigi, teismas atsižvelgdamas į nutartyje aptartus pareiškėjos veiksmus per paskutinių trijų metų laikotarpį (šios nutarties 28, 29, 30, 32, 34, 42, 52 punktai), į pareiškėjos pasyvumą bylos nagrinėjimo procese, vengimą teikti ūkio buhalterinės apskaitos dokumentus, kartu į tai, kad buhalterinės apskaitos dokumentai pareiškėjos buvo teikiami selektyviai ir tik jų pareikalavus, klaidinančių ir prieštaringų byloje nustatytoms aplinkybėms, paaiškinimų teikimą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėja buvo nesąžininga FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, todėl pareiškėjai atsisakytina iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

64. Netenkinus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimus į pareiškimą pateikusioms šalims. Trečiasis asmuo UAB „Kometa“ prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateikti į bylą dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus pareiškimo, ši suma priteistina iš pareiškėjos trečiojo asmens UAB „Kometa“ naudai.

65. Trečiasis asmuo UAB „Auksarankiai“, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už pateiktą atsiliepimą, tačiau į bylą duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo nepateikė, todėl šios iš pareiškėjos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi,

nutaria:

atsisakyti iškelti pareiškėjai R. V. fizinio asmens bankroto bylą.

Priteisti iš pareiškėjos R. V. 650,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų 00 t) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kometa“.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.