Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emipack“ pareikšimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Muskvila“ iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsakovei UAB „Muskvila“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

16. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigoja pateikti papildomus įrodymus – duomenis, kurie pagrįstų atsiskaitymą su jos nurodytais tiekėjais ir debitorių skolų grąžinimą, pagal numatytus mokėjimų terminus. Atsižvelgdama į teismo įpareigojimą, atsakovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su juos pagrindžiančiais įrodymais. Ieškovė, reaguodama į atsakovės pateiktus įrodymus, taip pat teismui pateikė rašytinius paaiškinimus su papildomais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateikti įrodymai yra susiję su teismo nustatytu įpareigojimu, be to, aktualūs sprendžiant dėl atsakovės mokumo, įrodymai priimami ir vertinami su visa bylos medžiaga.

Dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo sąlygų

17. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023).

18. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad juridinio asmens nemokumas taip pat sietinas su tokiais požymiais: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Be to, pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

20. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020).

21. Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

22. Atsakovė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad ji buvo susidūrusi su trumpalaikio pobūdžio finansiniais sunkumais, tačiau ji yra veiklą vykdanti ir plečianti bendrovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė yra nemoki.

23. Kaip nustatyta skundžiamoje nutartyje, paskutiniai įmonės oficialūs finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui buvo pateikti už 2021 metus. Iš jų matyti, kad įmonės turtas minėtu laikotarpiu buvo 1 179 433 Eur (ilgalaikis – 7 488 Eur, trumpalaikis – 1 171 766 Eur, atsargos – 943 983 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 431 698 Eur, pardavimo pajamos – 2 116 411 Eur, tačiau įmonė pelno negavo, o nuostoliai buvo 164 223 Eur. 2020 metais bendrovės turtas buvo 1 225 244 Eur (ilgalaikis – 8 616 Eur, trumpalaikis – 1 216 424 Eur, atsargos – 1 101 023 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 313 286 Eur, pardavimo pajamos – 2 242 696 Eur, tačiau įmonė patyrė 98 134 Eur nuostolius. 2019 metais įmonės turtas buvo 595 295 Eur (ilgalaikis – 9 104 Eur, trumpalaikis – 556 299 Eur, atsargos – 492 300 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 585 203 Eur, pardavimo pajamos – 1 050 280 Eur, o grynasis pelnas – 21 146 Eur.

24. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2022 metus, kurioje nurodoma, kad įmonės turtas yra 850 573 Eur (ilgalaikis turtas – 6 360 Eur, trumpalaikis – 843 851 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 843 680 Eur, pardavimo pajamos – 350 290 Eur, o pelnas – 1 339 Eur. Be to, atsakovė pateikė 2023 m. vasario 21 d. balansą (sudarymo data 2023 m. kovo 7 d.), kuriame nurodyta, kad įmonės turtas yra 481 211 Eur (ilgalaikis – 6 265 Eur, trumpalaikis – 471 507 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 484 234 Eur. 2023 m. vasario 21 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad pardavimo pajamos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 21 d. buvo 350 290 Eur, o grynasis pelnas – 1 339 Eur. Vėliau bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė patikslintus įmonės finansinius duomenis už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 27 d., iš kurių matyti, kad įmonės turtas yra 567 655 Eur (ilgalaikis – 6 171 Eur, trumpalaikis – 561 223 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 569 146 Eur, grynasis pelnas – 30 665 Eur. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė 2023 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodoma, kad pardavimo pajamos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. buvo 1 024 189 Eur, o grynasis pelnas – 29 846 Eur.

25. Nors iš atsakovės pateiktų 2023 m. vasario 21 d., 2023 m. kovo 27 ir 2023 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitų atrodytų, kad atsakovės finansinė padėtis gerėja, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog esamų duomenų nepakanka bendrovės mokumui pagrįsti. Atsakovė iš tiesų vengia teikti išsamesnius duomenis, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikia preliminarias sumines pirkėjų ir skolų tiekėjams lenteles, tačiau kitų duomenų, kurie pagrįstų vykstančius realius atsiskaitymus nepateikia, nors šių duomenų reikalauta buvo ne kartą ir pirmosios instancijos teisme, kas skundžiamoje nutartyje yra akcentuota.

26. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, atsakovės teikiamuose dokumentuose nesutampa informacija, o jos pokyčių ir skirtumų atsakovė nepaaiškina. Iš 2023 m. kovo 6 d. suminių skolų (skolų tiekėjams) sąrašo matyti, kad bendra įmonės skolinių įsipareigojimų suma yra 195 882,83 Eur, iš 2023 m. kovo 28 d. – 192 647,79 Eur, o iš 2023 m. kovo 28 d. – 192 647,79 Eur, tuo tarpu įmonės balansuose nurodomos daug didesnės sumos. Pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 21 d. įmonės balanse nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 484 234,00 Eur, o 2022 metais – 843 680 Eur. Pagal 2023 m. kovo 27 d. balansą per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra net 569 146 Eur. Be to, iš 2023 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad joje nurodytos praėjusio ataskaitinio laikotarpio sumos nesutampa su 2023 m. vasario 21 d. ir 2023 m. kovo 27 d. ataskaitose nurodytomis praėjusio ataskaitinio laikotarpio sumomis.

27. Kaip pagrįstai pastebi ir ieškovė, atsakovė iki šiol VĮ Registrų centrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės rinkinių, dėl ko neįmanoma patikrinti atsakovės teikiamų ataskaitų tikrumo ir realumo. Pažymėtina ir tai, kad finansinių ataskaitų sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymas. Pateikiant finansinių ataskaitų rinkinį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“. Šio nutarimo 123 punkte numatyta, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, tuo atveju, jeigu bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais (kaip yra ir atsakovės UAB „Muskvila“ atveju), akcininkų susirinkimas, kuriame tvirtinami finansinių ataskaitų rinkiniai už 2022 metus, privalo įvykti atitinkamai ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 30 d. ir per 30 dienų patvirtinti duomenys privalo būti pateikti VĮ Registrų centrui. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė neteikia VĮ Registrų centrui privalomo finansinių ataskaitų rinkinio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, o tai esmingai apsunkina galimybę nustatyti realią atsakovės finansinę padėtį, nes be ataskaitų ir suminių lentelių, atsakovė kitų duomenų nepateikė.

28. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

29. Nors apeliacinės instancijos teismas dar kartą suteikė atsakovei galimybę pateikti duomenis, kurie pagrįstų atsiskaitymą su jos nurodytais tiekėjais ir debitorių skolų grąžinimą pagal numatytus mokėjimų terminus, tačiau teismui pateikia tik lentelė be kitų įrodymų, kurie pagrįstų faktiškai atliktus mokėjimus.

30. Kita vertus, iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad jos preliminariosios skolos tiekėjams padidėjo iki 223 789,67 Eur. Dar daugiau, šiuo metu jau yra atsiradusi ir skola valstybės biudžetui – VSDFV duomenimis atsakovė turi 988,14 Eur skolą, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra nurodžiusi, jog atsakovė turi 94 551,25 Eur mokestinę nepriemoką. Be kita ko, šiuo metu yra prasidėjusių ir kitų teisminių procesų atsakovės atžvilgiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-11805-994/2023, kurioje UAB „Taurus fondas“, be kitų reikalavimų, prašo pripažinti jos ir atsakovės sudarytą sandorį negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės 13 024 Eur. Pagal Turto arešto aktų registro duomenis atsakovės turtui taikomas turto areštas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

31. Be to, atsakovė deklaratyviai nurodo duomenis dėl vykdomos ūkinės komercinės veiklos, tvirtina, kad turi stabilų darbuotojų skaičių, partnerius ir klientus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų šiuos teiginius. Viešai skelbiami duomenys patvirtina priešingas aplinkybes – šiuo metu pas atsakovę yra tik du dirbantys asmenys, nors 2023 m. vasario mėn. dar buvo trys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, nesant objektyvių duomenų, kad bendrovės turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikinojo pobūdžio ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės.

32. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad atsakovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą.

34. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad COVID-19 pandemijos situacija prisidėjo prie laikinų finansinių sunkumų, yra grindžiamos tik deklaratyviais teiginiais, nemotyvuojant konkrečios bendrovės atžvilgiu bei neteikiant objektyvių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų.

35. Be to, atsakovė nurodo, kad jos veiklai įtaką turėjo ir Rusijos Federacijos pradėtas karas Ukrainos respublikoje, tačiau į bylą nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokią realią įtaką turėjo sankcijų taikymas UAB „Lifosa“, kaip tai atsispindėjo atsakovės finansiniuose rodikliuose ir pan. Iš kitų byloje pateiktų duomenų taip pat nėra galimybės nustatyti, kad bendrovė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna užsakymus, vykdo darbus, gauna pelną. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą abejoti, jog bendrovė faktiškai vykdo nurodomą veiklą.

36. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, įsiskolinimams nemažėjant, taip pat atsiradus bendrovės skolai valstybės biudžetui, konstatuojama, jog bendrovė negali būti laikoma gyvybinga įmone, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.

Dėl procesinės baigties

37. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias bendrovės nemokumą, tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog bendrovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. palikti nepakeistą.