- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-22
- Bylos Nr.
- e2-922-881/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00218-2023-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- Muskvila
- Kreditorius
- "Litpakas", SIA "PPBB"
- Ieškovas
- L UAB „Litpakas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“ ir kreditorių likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ bei Latvijos bendrovės „SIA PPBB“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dėl nemokumo administratorės veiksmų pripažinimo neteisėtais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi, Lietuvos apeliaciniam teismui pastarąją nutartį 2023 m. birželio 20 d. nutartimi palikus nepakeistą, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Muskvila“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) iškelta bankroto byla.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartimi paskirta nauja bendrovės nemokumo administratorė – UAB „Bankroto vadyba“ (toliau – ir nemokumo administratorė).
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (toliau – LUAB „Muskvila“).
Nemokumo administratorės prašymu bendrovės likvidavimo terminas buvo pratęstas ne vieną kartą, vėliau nustatytas terminas iki 2026 m. gegužės 17 d.
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi bendrovės likvidavimo terminas pratęstas iki 2026 m. rupgjūčio17 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme 2026 m. birželio 12 d. gautas kreditorės LUAB „Litpakas“ skundas, kuriuo prašoma: 1) pripažinti neteisėtais nemokumo administratorės veiksmus, kuriais buvo atsisakyta į 2026 m. gegužės 19 d. LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti kreditoriaus LUAB „Litpakas“ pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį darbotvarkės klausimus; 2) pripažinti neteisėtais nemokumo administratorės veiksmus, kuriais buvo netinkamai nustatyti ir įforminti 2026 m. gegužės 19 d. LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatai; 3) panaikinti 2026 m. gegužės 19 d. LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 5 įformintus sprendimus 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais ir perduoti 4-ąjį, 5-ąjį, 6-ąjį ir 7-ąjį darbotvarkės klausimus LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2026 m. gegužės 4 d. nemokumo administratorė elektroniniu paštu išsiuntė kreditoriams pranešimą apie 2026 m. gegužės 19 d. šaukiamą LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimą (toliau – kreditorių susirinkimas). Tą pačią dieną kreditorius UAB „Taurus fondas“ pateikė prašymą dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo. 2026 m. gegužės 5 d. nemokumo administratorė visiems kreditoriams išsiuntė patikslintą balsavimo biuletenį, papildytą kreditoriaus UAB „Taurus fondas“ pateiktu alternatyviu nutarimo projektu. Tą pačią dieną kreditorė LUAB „Litpakas“ pateikė nemokumo administratorei prašymą dėl papildomų klausimų įtraukimo į kreditorių susirinkimo darbotvarkę kartu su papildytu balsavimo biuleteniu. 2026 m. gegužės 12 d. nemokumo administratorė pateikė atsakymą į LUAB „Litpakas“ reikalavimą, kuriame nurodė, kad neturi teisinio pagrindo siūlomų klausimų įtraukti į darbotvarkę.
2026 m. gegužės 27 d. nemokumo administratorė kreditoriui pateikė kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 5, iš kurio matyti, kad nemokumo administratorė neteisingai įformino kreditorių susirinkimo rezultatus ir netinkamai pateikė faktinę balsavimo eigą. Nemokumo administratorė nurodė, kad 4-asis ir 5-asis darbotvarkės klausimai nebuvo svarstomi ir sprendimai dėl jų nepriimti, nors kreditoriai buvo gavę balsavimo biuletenius, kuriuose šie klausimai buvo pateikti balsavimui, ir dėl jų faktiškai balsavo.
Nemokumo administratorės atsisakymas įtraukti klausimus į kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei neteisingas kreditorių susirinkimo rezultatų įforminimas yra neteisėti. Tokiu būdu nemokumo administratorė pažeidė kreditorės teisę siūlyti papildomus kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimus, nepagrįstai apribojo kreditoriaus galimybę inicijuoti klausimų svarstymą kreditorių susirinkime, o netinkamu kreditorių susirinkimo rezultatų įforminimu – neatskleidė kreditorių valios dėl visų balsavimui pateiktų klausimų.
Balsavimo rezultatai rodo, kad 4.1 darbotvarkės klausimui nepritarė kreditoriai, turintys 66,995 proc. balsų, 4.2 darbotvarkės klausimui nepritarė 100 proc. balsų turintys kreditoriai, 4.3 darbotvarkės klausimui nepritarė 98,525 proc. balsų turintys kreditoriai, 4.4 darbotvarkės klausimui nepritarė 66,995 proc. balsų turintys kreditoriai, 4.5 darbotvarkės klausimui nepritarė kreditoriai, turintys 58,155 proc. balsų, 4.6 darbotvarkės klausimui nepritarė 66,995 proc. balsų turintys kreditoriai, o 5-ajam darbotvarkės klausimui nepritarė 100 proc. balsų turintys kreditoriai. Dėl kreditorės LUAB „Litpakas“ pasiūlytų 6-ojo ir 7-ojo darbotvarkės klausimų kreditoriai ne tik faktiškai balsavo, bet ir išreiškė aiškią kreditorių daugumos valią. Iš prie kreditorių susirinkimo protokolo pridėtų balsavimo biuletenių matyti, kad 6.1, 6.2, 7.1 ir 7.2 darbotvarkės klausimams pritarė kreditoriai, kurių patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 58,155 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų. Tačiau kreditorių susirinkimo protokole užfiksuoti priešingi rezultatai.
Taip pat teisme 2026 m. birželio 12 d. gautas kreditorės Latvijos bendrovės SIA „PPBB“ (toliau – SIA „PPBB“) skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti nemokumo administratorės sprendimą, įformintą kreditorių susirinkimo protokolo 4-uoju ir 5-uoju klausimais; 2) įpareigoti nemokumo administratorę parengti kreditorių susirinkimo protokolą, įrašant kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus 4-uoju bei 5-uoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais; 3) nemokumo administratorei neįvykdžius teismo sprendimo per dešimt dienų, skirti 300 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; 4) priteisti iš LUAB „Muskvila“ administravimo lėšų sąmatos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2026 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pripažinti neteisėtais nemokumo administratorės veiksmai ir ji įpareigota tęsti reikalavimo teisės į SIA „PPBB“ pardavimą pagal BUAB „Muskvila“ 2025 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo 5.2 darbotvarkės klausimu patvirtintą turto pardavimo tvarką. Ši teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-321-450/2026 palikta nepakeista. Šių teismo nutarčių nemokumo administratorė neįvykdė.
2026 m. balandžio 9 d. reikalavimo teisės į SIA „PPBB“ pirkėjas SIA „MUIZA 11“ kreipėsi į nemokumo administratorę, informuodama, kad sumokėjo reikalavimo teisių kainą – 1 001 Eur – ir prašė reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sandorio formalizavimui atsiųsti reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį pasirašymui, tačiau nemokumo administratorė to nepadarė.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 14 d. rezoliucija netenkino nemokumo administratorės prašymo dėl teismo patvirtintos sprendimo kopijos byloje Nr. e2-1077-653/2024 išdavimo, turint tikslą ją naudoti inicijuojant bylą Latvijos teismuose pagal reikalavimo teisę į SIA „PPBB“, nurodydamas, kad tai prieštarauja įsiteisėjusioms teismų nutartims, kuriomis nemokumo administratorė įpareigota tęsti reikalavimo teisės į SIA „PPBB“ pardavimo procesą. Nepaisant teismo įpareigojimų, patvirtintų įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nemokumo administratorė inicijavo bylą Latvijos teisme.
Skunde nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios su kreditorių susirinkimo sušaukimu, kurios buvo nurodytos kreditoriaus LUAB „Litpakas“ skunde. Papildomai SIA „PPBB“ akcentavo, kad pasiūlė kreditorių susirinkimui alternatyvų sprendimo 4 darbotvarkės klausimu variantą, t. y. laikantis įsiteisėjusių teismo sprendimų bylose Nr. eB2-140-653/2026 ir Nr. e2-321-450/2026 užbaigti LUAB „Muskvila“ reikalavimo teisės į SIA „PPBB“ pardavimo procedūrą SIA „MUIŽA 11“. Iš balsavimo biuletenių matyti, kad pasiūlytas sprendimas 4 darbotvarkės klausimu buvo priimtas 58,155 proc. kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių dauguma. Tačiau nemokumo administratorė kreditorių susirinkimo protokole nepagrįstai nurodė, kad sprendimas 4-uoju darbotvarkės klausimu neva laikomas nepriimtu, nes atsakovės kreditorių, dalyvavusių kreditorių susirinkime dauguma, nepatvirtino kreditorių susirinkimo darbotvarkės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nutarė: kreditorės SIA „PPBB“ skundą atmesti; kreditorės LUAB „Litpakas“ skundą tenkinti iš dalies ir pripažinti neteisėtais nemokumo administratorės veiksmus, kuriais buvo atsisakyta į 2026 m. gegužės 19 d. LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti kreditorės LUAB „Litpakas“ pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį darbotvarkės klausimus; kitą LUAB „Litpakas“ skundo dalį atmesti; priteisti kreditorei LUAB „Litpakas“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidas iš LUAB „Muskvila“ administravimui skirtų lėšų; įpareigoti LUAB „Muskvila“ nemokumo administratorę UAB „Bankroto vadyba“ sušaukti naują LUAB ,,Muskvila“ kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiami kreditorės LUAB „Litpakas“ 2026 m. gegužės 5 d. pasiūlyti darbotvarkės klausimai.
Teismas nustatė, kad 2026 m. gegužės 4 d., 20:05 val., nemokumo administratorė nusiuntė kreditoriams pranešimą apie 2026 m. gegužės 19 d. šaukiamą atsakovės kreditorių susirinkimą (toliau – kreditorių susirinkimas) su balsavimo raštu biuleteniu. Pranešime buvo nurodyta kreditorių susirinkimo darbotvarkė: 1) kreditorių susirinkimui pirmininkaujančio asmens rinkimas; 2) kreditorių susirinkimo sekretoriaus rinkimas; 3) kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas; 4) SIA „PPBB“ (Latvija“) skolos klausimas; 5) patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas.
Pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nemokumo administratorė pasiūlė 4-uoju darbotvarkės klausimu spręsti: 4.1. Tęsti pradėtą skolos iš SIA „PPBB“ išieškojimą teisme Latvijoje LUAB „Muskvila“ ir jos kreditorių naudai; 4.2. Tęsti reikalavimo teisės į SIA „PPBB“ pardavimą pagal 2025 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo 5.2 darbotvarkės klausimu patvirtintą turto pardavimo tvarką (5.2.1–5.2.7 papunkčiai), pratęsiant turto pardavimo terminą, laukiant naujų pasiūlymų 7 dienas nuo atnaujinto skelbimo apie reikalavimo teisės pardavimą įkėlimo į tinklapį dienos. Apie pardavimą viešai skelbiama elektroniniame tinklapyje www.skelbiu.lt. Negavus naujų pasiūlymų, reikalavimo teisę už 1 001 Eur parduoti komercinį pasiūlymą pateikusiam A. S.; 4.3. Parduoti LUAB „Muskvila“ reikalavimo teisę į debitorių SIA „PPBB“ su debitoriumi susijusiam asmeniui SIA „MUIŽA 11“ už 1 001 Eur; 4.4. Parduoti UAB „Muskvila“ reikalavimo teisę į 31 004 Eur SIA „PPBB“ skolą, skelbiant varžytynes. Pradinė turto pardavimo kaina varžytynėse – 1 000 Eur. Nustatyti 100 Eur kainos didinimo intervalą varžytynėse. Nepardavus turto varžytynėse, reikalavimo teisę parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą laisvu pardavimu, apie pardavimą ir priimamus komercinius pasiūlymus skelbiant elektroniniame tinklapyje www.skelbiu.lt. Komerciniai pasiūlymai priimami 14 dienų nuo skelbimo įkėlimo į tinklapį dienos.
Pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nemokumo administratorė pasiūlė 5-uoju darbotvarkės klausimu: „Patvirtinti patikslintą LUAB „Muskvila“ administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procedūros laikotarpiui 35 000 Eur plius PVM (tame tarpe bazinis nemokumo administratoriaus atlyginimas).“
2026 m. gegužės 5 d., 06:32 val., nemokumo administratorė išsiuntė kreditoriams patikslintą kreditorių susirinkimo balsavimo raštų biuletenį, papildytą UAB „Taurus fondas“ prašymu. Iš balsavimo raštu biuletenio matyti, kad UAB „Taurus fondas“ 4.5 darbotvarkės klausimu pasiūlė nutarimo projektą: „Parduoti pirkėjui UAB „Taurus fondas“ BUAB „Muskvila“ priklausančią reikalavimo teisę į skolininką SIA „PPBB“ už 2 000 Eur kainą.“
2026 m. gegužės 5 d. kreditorė LUAB „Litpakas“ nusiuntė nemokumo administratorei ir kreditoriams prašymą dėl papildomų klausimų įtraukimo į kreditorių susirinkimo darbotvarkę: 6-ąjį darbotvarkės klausimą dėl informacijos apie 637 441,51 Eur reikalavimo teisės pardavimo eigą teikimo kreditoriams tvarkos nustatymo; 7-ąjį darbotvarkės klausimą dėl 2025 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų tolimesnio vykdymo.
Kreditorė LUAB „Litpakas“ dėl 1-ojo darbotvarkės klausimo pasiūlė tokius sprendimų projektus: 6.1. „Įpareigoti nemokumo administratorę per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo dienos pateikti kreditoriams išsamią informaciją apie reikalavimo teisės pardavimo eigą ir nemokumo administratorės iki kreditorių susirinkimo dienos atliktus veiksmus, kuriais nemokumo administratorė vykdė 2025 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkime priimtus sprendimus.“ 6.2. „Įpareigoti nemokumo administratorę kiekvieną mėnesį kreditoriams teikti ataskaitas apie reikalavimo teisės pardavimo eigą ir nemokumo administratorės atliktus veiksmus, susijusius su reikalavimo teisės pardavimu ir (ar) nurašymu.“
Kreditorė LUAB „Litpakas“ dėl 2-ojo darbotvarkės klausimo pasiūlė tokius sprendimų projektus: 7.1. „Atsižvelgiant į tai, kad 637 441,51 Eur reikalavimo teisė nebėra ginčo objektas, įpareigoti nemokumo administratorę tęsti reikalavimo teisės pardavimą pagal 2025 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkimo 3-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintą pardavimo tvarką (3.1.1–3.1.6 papunkčiai).“ 7.2. „Nustatyti, kad 2025 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkimo sprendimų įgyvendinimo laikotarpiu, nemokumo administratorė privalo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų turėti įtakos LUAB „Muskvila“ reikalavimo teisės vertei. Nemokumo administratorė privalo iš anksto informuoti kreditorius apie numatomus atlikti nemokumo administratorės veiksmus (jeigu tokie būtų atliekami) LUAB „Litpakas“ bankroto procese ir gauti kreditorių daugumos pritarimą.“
2026 m. gegužės 6 d. kreditorė SIA „PPBB“ pateikė pasiūlymą dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo, t. y. 4.5 papunkčiu papildyti kreditorių susirinkimo biuletenį: „laikantis įsiteisėjusių teismo sprendimų bylose Nr. eB2-140-653/2026 ir Nr. e2-321-450/2026 užbaigti LUAB „Muskvila“ reikalavimo teisės į SIA „PPBB“ pardavimo procedūrą SIA „MUIŽA 11“.
2026 m. gegužės 12 d. nemokumo administratorė pateikė kreditorei atsakymą dėl pasiūlytų kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų, kuriame nurodė, jog neturi teisinio pagrindo siūlomų klausimų įtraukti į darbotvarkę, kadangi Vilniaus apygardos teismas yra patvirtinęs 1 041 555,87 Eur neginčijamą UAB „Muskvila“ reikalavimo teisę į LUAB „Litpakas“. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad dėl šios neginčijamos reikalavimo teisės pardavimo, jos skaidymo ar realizavimo tvarkos kreditorių susirinkimas sprendimų nėra priėmęs, todėl nėra galiojančio sprendimo vykdymo objekto, dėl kurio galėtų būti nustatoma papildoma informacijos teikimo ar sprendimų įgyvendinimo tvarka.
Atsakovės kreditorių susirinkimo protokole Nr. 5 užfiksuota, kad susirinkime balsuodami raštu dalyvavo 5 kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 1 124 625,60 Eur arba 68,286 proc. visų atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Taip pat protokole užfiksuota, jog 3-iuoju darbotvarkės klausimu dėl susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo nutarta nepatvirtinti susirinkimo darbotvarkės, nurodytos nemokumo administratorės 2026 m. gegužės 4 d. pranešime dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo: ,,už“ darbotvarkės tvirtinimą balsavo 41,845 proc. dalyvaujančių susirinkime kreditorinių reikalavimų, ,,prieš“ – 58,155 proc.
Taip pat atsakovės kreditorių susirinkimo protokole Nr. 5 užfiksuota, jog nepatvirtinus kreditorių susirinkimo darbotvarkės, 4-asis ir 5-asis darbotvarkės klausimai iš esmės nebuvo svarstomi ir sprendimai dėl jų nepriimti.
Dėl kreditorės LUAB „Litpakas“ skundo argumentų, kad nemokumo administratorė nepagrįstai atsisakė įtraukti jos pasiūlytus 6 ir 7 darbotvarkės klausimus, taip pažeisdama JANĮ 43 straipsnio 2 punkte įtvirtintą kreditorės teisę teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę, teismas konstatavo, jog nemokumo administratorė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė šiuos klausimus įtraukti į kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Teismas nustatė, kad LUAB „Litpakas“ turėjo kreditorių susirinkimo iniciatyvos teisę, kadangi jos finansinis reikalavimas sudaro 38,705 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos ir viršija JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 1/10 ribą. Atsižvelgiant į tai, LUAB „Litpakas“ pateikti pasiūlymai dėl klausimų įtraukimo į kreditorių susirinkimo darbotvarkę negalėjo būti atmesti vien nemokumo administratorės nuožiūra.
Teismas pažymėjo, kad JANĮ nenustato specialaus termino, per kurį kreditoriai turi pateikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Todėl nemokumo administratorė nepagrįstai rėmėsi JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytu 14 dienų terminu, kuris reglamentuoja kreditorių susirinkimo sušaukimą, o ne kreditorių pasiūlymų dėl darbotvarkės pateikimą. Be to, nemokumo administratorės pranešime apie kreditorių susirinkimo sušaukimą nebuvo nustatytas terminas, per kurį kreditoriai galėtų teikti pasiūlymus dėl darbotvarkės. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad LUAB „Litpakas“ pasiūlytų klausimų neįtraukimas į kreditorių susirinkimo darbotvarkę vien dėl to, kad jie buvo pateikti likus mažiau nei 14 dienų iki kreditorių susirinkimo, buvo nepagrįstas. Dėl to nemokumo administratorės atsisakymą įtraukti LUAB „Litpakas“ pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį darbotvarkės klausimus teismas pripažino neteisėtu.
Dėl kreditorių LUAB „Litpakas“ ir SIA „PPBB“ argumentų, kad nemokumo administratorė netinkamai įformino kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus dėl 4-ojo ir 5-ojo darbotvarkės klausimų, teismas konstatavo, jog administratorė veikė tinkamai. Kreditorių susirinkimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu balsų dauguma (58,155 proc.) nepatvirtino pasiūlytos darbotvarkės. Kadangi pagal JANĮ 51 straipsnio 6 dalį kreditorių susirinkimas negali priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, o šiuo atveju dauguma kreditorių išreiškė valią darbotvarkės netvirtinti, 4-asis ir 5-asis darbotvarkės klausimai negalėjo būti svarstomi ir dėl jų negalėjo būti priimami sprendimai. Todėl nemokumo administratorė pagrįstai protokole nurodė, kad dėl 4-ojo ir 5-ojo darbotvarkės klausimų sprendimai nepriimti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į LUAB „Litpakas“ ir SIA „PPBB“ pozicijos nenuoseklumą, nes balsavimo biuleteniuose jos pačios balsavo ,,prieš“ kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimą.
Teismas nenustatė pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimus, nes 4-asis ir 5-asis darbotvarkės klausimai iš esmės nebuvo svarstyti – kreditoriai 3-iuoju darbotvarkės klausimu balsų dauguma nepatvirtino kreditorių susirinkimo darbotvarkės. Todėl teismas nenustatė nei esminių procedūrinių, nei materialiųjų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą taikyti JANĮ 55 straipsnio 4 dalį. Atitinkamai, teismas netenkino SIA „PPBB“ reikalavimo įpareigoti nemokumo administratorę parengti protokolą, nurodant 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus.
Kita vertus, teismas nustatė, kad nemokumo administratorė nepagrįstai atsisakė įtraukti LUAB „Litpakas“ pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį klausimus į kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Nors šis pažeidimas savaime nesudarė pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimus, kadangi tokie sprendimai LUAB „Litpakas“ teisinių pasekmių nesukėlė, jis buvo pakankamas pagrindas LUAB „Litpakas“ skundą aptenkinti iš dalies. Todėl teismas įpareigojo nemokumo administratorę sušaukti naują kreditorių susirinkimą ir į jo darbotvarkę įtraukti LUAB „Litpakas“ pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį darbotvarkės klausimus, taip užtikrinant kreditorės teisės teikti pasiūlymus dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės įgyvendinimą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Kreditorė LUAB „Litpakas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas jos reikalavimas pripažinti neteisėtais nemokumo administratorės veiksmus dėl netinkamo 2026 m. gegužės 19 d. LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatų nustatymo ir įforminimo bei panaikinti kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 5 įformintus sprendimus dėl 4-ojo ir 5-ojo darbotvarkės klausimų, taip pat nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir klausimą išnagrinėti iš esmės – pripažinti neteisėtais nemokumo administratorės veiksmus dėl netinkamo 2026 m. gegužės 19 d. LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatų nustatymo ir įforminimo, panaikinti protokolu Nr. 5 įformintus sprendimus dėl 4-ojo ir 5-ojo darbotvarkės klausimų bei perduoti šiuos klausimus kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo; iš naujo paskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti apeliantei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįsta teismo išvada dėl 4-ojo ir 5-ojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų. Teismas netinkamai taikė JANĮ 51 straipsnio 6 dalį ir neįvertino pagrindinio argumento, kad kreditoriai faktiškai susirinkime balsavo dėl šių klausimų, o nemokumo administratorė balsavimo rezultatų tinkamai neįformino kreditorių susirinkimo protokole.
4-asis ir 5-asis klausimai buvo iš anksto įtraukti į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, kreditoriai buvo su jais supažindinti ir dėl jų faktiškai balsavo. Todėl JANĮ 51 straipsnio 6 dalis, draudžianti priimti sprendimus kreditorių susirinkimo darbotvarkėje nenurodytais klausimais, šiai situacijai netaikytina.
Kreditorių susirinkimo darbotvarkės nepatvirtinimas savaime nepanaikina kreditorių faktiškai išreikštos valios dėl atskirų į darbotvarkę įtrauktų klausimų. Nemokumo administratorė, turėdama balsavimo biuletenius, privalėjo objektyviai užfiksuoti faktinę balsavimo eigą ir rezultatus pagal JANĮ 52 straipsnį, o ne nurodyti, kad 4-asis ir 5-asis darbotvarkės klausimai nebuvo svarstyti.
Nepagrįsta teismo išvada dėl kreditorės pozicijos nenuoseklumo. Balsavimas prieš visos kreditorių susirinkimo darbotvarkės patvirtinimą buvo nulemtas to, kad į ją nebuvo įtraukti kreditorės pasiūlyti 6-asis ir 7-asis klausimai, todėl tai neprieštaravo balsavimui dėl kitų, jau į darbotvarkę įtrauktų klausimų.
Teismas netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 52 straipsnį, reglamentuojantį kreditorių susirinkimo sprendimų įforminimą. Kreditorių susirinkimo protokole turi būti objektyviai atspindėta faktinė kreditorių balsavimo eiga ir jų išreikšta valia, kurią patvirtina prie protokolo pridėti balsavimo biuleteniai. Nagrinėjamu atveju balsavimo biuleteniai patvirtina, kad kreditoriai faktiškai balsavo dėl 4-ojo ir 5-ojo darbotvarkės klausimų, tačiau protokole nurodyta, jog šie klausimai nebuvo svarstyti ir sprendimai dėl jų nebuvo priimti.
Faktinio kreditorių balsavimo susirinkime įforminimas ir balsavimo teisinių pasekmių vertinimas yra skirtingi klausimai. Net jeigu dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės nepatvirtinimo balsavimo rezultatai negalėjo sukelti teisinių pasekmių, tai nereiškia, kad protokole galima apskritai neįrašyti faktiškai įvykusio balsavimo. Nemokumo administratorė neturėjo teisės savo nuožiūra, remdamasi balsavimo teisiniu vertinimu, neįforminti faktinių balsavimo rezultatų. Toks veiksmas iškreipia kreditorių valios išraišką ir neatitinka JANĮ 52 straipsnio bei nemokumo proceso skaidrumo principo.
Nepagrįsta teismo išvada, kad nebuvo esminių procedūrinių pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais įformintus kreditorių susirinkimo sprendimus. Nemokumo administratorė protokole neatspindėjo faktinės kreditorių valios, nes, nepaisydama balsavimo biuletenių, nurodė, kad 4-asis ir 5-asis darbotvarkės klausimai nebuvo svarstyti ir sprendimai dėl jų nepriimti. Tokiu būdu protokole buvo įformintas ne objektyvus balsavimo rezultatas, o nemokumo administratorės teisinis įvertinimas. Šis pažeidimas nėra formalus, nes netinkamas balsavimo rezultatų įforminimas sukelia tiesiogines pasekmes tolesniam bankroto procesui – faktiškai išreikšta kreditorių valia nebuvo įgyvendinta, o nemokumo administratorė nesiėmė turto realizavimo veiksmų. Tai sudarė prielaidas vilkinti procesą ir pažeidė kreditorių interesus. Tai yra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis pagrindą pagal JANĮ 55 straipsnį panaikinti 4-uoju ir 5-uoju klausimais įformintus kreditorių susirinkimo sprendimus ir perduoti šiuos klausimus kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
Nepagrįsta teismo išvada, kad kreditorės skundas buvo patenkintas tik 33,33 proc., todėl netinkamai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiasis skundo reikalavimas buvo sudėtinis ir jo dalis taip pat buvo patenkinta – teismas įpareigojo administratorę sušaukti naują kreditorių susirinkimą ir į jį įtraukti apeliantės pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį darbotvarkės klausimus. Todėl faktiškai buvo patenkinta 50 proc. skundo reikalavimų, todėl atitinkamai turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
Kreditorė SIA „PPBB“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti nemokumo administratorės sprendimą, įformintą 2026 m. gegužės 19 d. LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5 dalyje dėl 4-ojo ir 5-ojo darbotvarkės klausimų, bei įpareigoti nemokumo administratorę parengti naują protokolą, kuriame būtų įrašyti kreditorių susirinkimo priimti sprendimai – 4-uoju darbotvarkės klausimu, laikantis įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, užbaigti LUAB „Muskvila“ reikalavimo teisės į SIA „PPBB“ pardavimo procedūrą SIA „MUIŽA 11“, o 5-uoju darbotvarkės klausimu – nepritarti patikslintos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimui. Nemokumo administratorei per 10 kalendorinių dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos jos neįvykdžius, skirti 300 Eur baudą už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną ir priteisti SIA „PPBB“ patirtas bylinėjimosi išlaidas iš LUAB „Muskvila“ administravimui skirtų lėšų. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nepatvirtinus kreditorių susirinkimo darbotvarkės, 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais kreditorių susirinkimo sprendimai apskritai negalėjo būti priimti. JANĮ 51 straipsnio 6 dalis draudžia priimti sprendimus tik tais klausimais, kurie iš anksto nebuvo įtraukti į darbotvarkę ir apie kuriuos kreditoriai nebuvo informuoti. Šiuo atveju 4-asis ir 5-asis darbotvarkės klausimai buvo įtraukti į darbotvarkę, nurodyti balsavimo biuleteniuose ir kreditoriams iš anksto žinomi.
Kreditorės SIA „PPBB“ pateiktas pasiūlymas buvo ne naujas kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimas, o alternatyvus sprendimo projektas jau įtrauktu 4-uoju darbotvarkės klausimu. Kadangi kreditoriai turėjo galimybę su pasiūlymais susipažinti ir dėl jų balsuoti, JANĮ 51 straipsnio 6 dalies draudimas šiuo atveju netaikytinas. Todėl teismas nepagrįstai išplėtė JANĮ 51 straipsnio 6 dalies taikymą ir neteisingai prilygino kreditorių susirinkimo darbotvarkės nepatvirtinimą atskirų darbotvarkės klausimų nebuvimui darbotvarkėje.
Nepagrįsta teismo išvada, kad nepatvirtinus kreditorių susirinkimo darbotvarkės, 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais apskritai negalėjo būti priimti sprendimai. JANĮ nenustato pareigos kreditoriams atskirai balsuoti dėl visos darbotvarkės patvirtinimo ir nenumato, kad nepatvirtinus darbotvarkės būtų panaikinama kreditorių valia dėl atskirų darbotvarkėje nurodytų klausimų. Todėl teismas nepagrįstai sukūrė įstatyme nenumatytas teisines pasekmes.
Kreditoriai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, pagal JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi teisę inicijuoti kreditorių susirinkimą, o pagal JANĮ 43 straipsnio 2 punktą – siūlyti klausimus darbotvarkei. Dauguma kreditorių negali šios įstatyme įtvirtintos teisės paneigti vien balsuodami prieš darbotvarkės patvirtinimą. Priešingu atveju dauguma galėtų užkirsti kelią kitų kreditorių pasiūlytų klausimų svarstymui ir balsavimui dėl jų.
Kreditorių susirinkimo darbotvarkė jau buvo suformuota ir pateikta kreditoriams iki susirinkimo, kaip numatyta JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 3 punkte. Įstatymas nenustato, kad kreditorių susirinkimo darbotvarkė dar turėtų būti atskirai patvirtinama kreditorių balsavimu. Todėl balsavimas dėl darbotvarkės patvirtinimo yra perteklinis, o balsavimas „prieš“ visą darbotvarkę – nesukelia teisinių pasekmių atskiriems joje nurodytiems klausimams.
Be to, pagal JANĮ 51 straipsnio 3 dalį kreditoriai turi teisę iš anksto balsuoti dėl kiekvieno darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto. Todėl balsavimas dėl kiekvieno konkretaus klausimo yra savarankiška kreditoriaus valios išraiška ir jo rezultatas turi būti vertinamas atskirai nuo balsavimo dėl bendros kreditorių susirinkimo darbotvarkės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai pritaikė JANĮ 51 straipsnio 6 dalį. Ši norma taikoma klausimams, kurie nebuvo įtraukti į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, o 4-asis ir 5-asis darbotvarkės klausimai buvo aiškiai nurodyti iš anksto pateiktoje darbotvarkėje ir dėl jų kreditoriai faktiškai balsavo. Vien dėl to, kad kreditoriai balsavo ,,prieš“ kreditorių susirinkimo darbotvarkės patvirtinimą, šie klausimai negalėjo retrospektyviai tapti klausimais, kurie nebuvo nurodyti darbotvarkėje.
4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais kreditoriai faktiškai priėmė sprendimus, o jų balsavimo rezultatai atitiko JANĮ 51 straipsnio reikalavimus. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1 dalį sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro daugiau kaip pusę susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Būtent pagal šį kriterijų ir turi būti vertinami faktiniai balsavimo rezultatai.
4-uoju darbotvarkės klausimu buvo pateiktas alternatyvus sprendimo projektas dėl LUAB „Muskvila“ reikalavimo teisės į SIA „PPBB“ pardavimo procedūros užbaigimo. Už šį pasiūlymą balsavo SIA „PPBB“, UAB „Bukiškio projektai“ ir LUAB „Litpakas“, kurių balsai sudarė 58,155 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Todėl šis kreditorių susirinkimo sprendimas surinko daugiau kaip pusę balsų ir buvo priimtas pagal JANĮ 51 straipsnio 1 dalį.
5-uoju darbotvarkės klausimu visi susirinkime dalyvavę kreditoriai balsavo prieš nemokumo administratorės pasiūlymą patvirtinti patikslintą 35 000 Eur plius PVM administravimo išlaidų sąmatą. Todėl ir šiuo klausimu buvo aiškiai išreikšta kreditorių valia – nepritarti administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimui.
Taigi, balsavimo biuleteniai patvirtina konkrečių sprendimų priėmimą, o jų rezultatai nėra ginčijami. Todėl nemokumo administratorė, protokole nurodžiusi, kad 4-asis ir 5-asis darbotvarkės klausimai nebuvo svarstyti ir kreditorių susirinkimo sprendimai nebuvo priimti, nepagrįstai ignoravo faktinius balsavimo rezultatus.
Nepagrįsta ir teismo išvada, kad SIA „PPBB“ pozicija buvo nenuosekli, nes ji balsavo ,,prieš“ darbotvarkės patvirtinimą, tačiau kartu balsavo ,,už“ konkretų 4-ojo darbotvarkės klausimo sprendimo projektą. Kreditorė ,,prieš“ darbotvarkę balsavo todėl, kad nemokumo administratorė iš naujo pateikė klausimą dėl reikalavimo teisės realizavimo, nors 2025 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių sprendimu ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau buvo nustatyta pareiga tęsti reikalavimo pardavimo procedūrą. Todėl SIA „PPBB“ pasiūlė ne keisti ankstesnę tvarką, o įvykdyti galiojančius sprendimus ir užbaigti pardavimo procedūrą su SIA „MUIŽA 11“. Už šį pasiūlymą balsavo 58,155 proc. kreditorių.
Teismas nenuosekliai įvertino SIA „PPBB“ ir LUAB „Litpakas“ veiksmus: nors abi kreditorės balsavo ,,prieš“ kreditorių susirinkimo darbotvarkę, LUAB „Litpako“ valia dėl jos pasiūlytų klausimų buvo pripažinta, o SIA „PPBB“ – ne. SIA „PPBB“ balsavimas prieš darbotvarkę nepaneigė jos aiškiai išreikštos valios dėl konkretaus 4-ojo darbotvarkės klausimo sprendimo. Teismas nepagrįstai šiuos balsus sutapatino.
Nemokumo administratorė netinkamai įformino faktinius kreditorių balsavimo rezultatus. Balsavimo biuleteniai patvirtina, kad dėl 4-ojo ir 5-ojo darbotvarkės klausimų kreditoriai balsavo, tačiau protokole nurodyta, jog šie klausimai nebuvo svarstyti ir sprendimai nepriimti. Pagal JANĮ 52 straipsnį protokolas turi objektyviai atspindėti faktiškai išreikštą kreditorių valią. Nemokumo administratorė negalėjo vietoje faktinių balsavimo rezultatų įrašyti teisinę išvadą, kad balsai nesukelia teisinių pasekmių.
Teismas neatskyrė galimų kreditorių sprendimų teisinių pasekmių ir nemokumo administratorės pareigos tinkamai užfiksuoti balsavimo rezultatus. Tai, kad teismas nelaikė 4-ojo ir 5-ojo darbotvarkės klausimų sprendimais, nepanaikina galimybės vertinti, ar nemokumo administratorė tinkamai atliko pareigas pagal JANĮ 52 straipsnį.
Šalies argumentai
LUAB „Muskvila“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perskirstyti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, leisdamas įtraukti LUAB „Litpakas“ pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį klausimus į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, neįvertino galimo piktnaudžiavimo kreditoriaus teisėmis ir šių klausimų poveikio LUAB „Muskvila“ kreditorių interesams.
LUAB „Litpakas“ turi apie 38 proc. LUAB „Muskvila“ kreditorių balsų, todėl gali kartu su SIA „PPBB“ daryti reikšmingą įtaką priimamiems kreditorių susirinkimo sprendimams. Kreditorės siūlomų darbotvarkės klausimų tikslas buvo sumažinti ar pašalinti LUAB „Muskvila“ reikalavimo teisę į LUAB „Litpakas“ ir taip susilpninti jos, kaip didžiausios LUAB „Litpakas“ kreditorės, balsų daugumą.
LUAB „Litpakas“ sąskaitoje yra daugiau kaip 289 000 Eur, kuriuos būtų galima paskirstyti kreditoriams. Todėl reikalavimo teisės pardavimas, užuot sulaukus tiesioginio lėšų paskirstymo, galėtų sumažinti LUAB „Muskvila“ bei jos kreditorių gaunamą naudą.
Teismas turėjo įvertinti ne tik formalią LUAB „Litpakas“ teisę siūlyti kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimus, bet ir šių pasiūlymų tikslą, galimas pasekmes, kreditorių interesus bei sąžiningumo ir protingumo principus.
Teismas nepagrįstai gynė LUAB „Litpakas“ teisę inicijuoti 6-ąjį ir 7-ąjį darbotvarkės klausimus, neįvertinęs, kad šia teise galimai siekiama daryti įtaką LUAB „Muskvila“ nemokumo procesui, sumažinti jos balsų galią ir taip pažeisti kitų kreditorių ekonominius interesus.
Teismas nenuosekliai taikė JANĮ 51 straipsnio 6 dalį, nes pripažino galimybę svarstyti LUAB „Litpakas“ pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį darbotvarkės klausimus, nors jie, kaip ir kiti klausimai, nebuvo patvirtintoje darbotvarkėje. Kadangi kreditoriai balsavo prieš visos darbotvarkės patvirtinimą, todėl negalėjo būti priimami sprendimai nei 4-uoju ir 5-uoju, nei 6-uoju ir 7-uoju darbotvarkės klausimais. Be to, 6-asis ir 7-asis klausimai buvo pasiūlyti jau po pradinės darbotvarkės pateikimo, todėl jie galėjo būti tik siūlomi įtraukti į darbotvarkę, bet negalėjo būti laikomi joje esančiais klausimais. Kadangi dauguma kreditorių iš anksto balsavo ir nedalyvavo gyvai, naujos ar pakeistos darbotvarkės priėmimas būtų nežinomas daliai kreditorių.
Teismas negalėjo vienu metu pripažinti, kad nepatvirtinus darbotvarkės 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais sprendimai negalėjo būti priimti, ir kartu leisti naujai svarstyti 6-ąjį ir 7-ąjį darbotvarkės klausimus. Teismas turėjo vienodai taikyti JANĮ 51 straipsnio 6 dalį visiems kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimams.
Teismas neturėjo pagrindo tenkinti LUAB „Litpakas“ skundo, nes teismo sprendimas jai nesukūrė naujų teisių. LUAB „Litpakas“ ir iki teismo sprendimo priėmimo turėjo JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisę inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą ir siūlyti aktulius darbotvarkės klausimus. Todėl teismo nurodymas nemokumo administratorei sušaukti naują susirinkimą ir įtraukti LUAB „Litpako“ pasiūlytus klausimus tik pakartojo įstatyme nustatytą kreditorės teisę, bet jos faktiškai neapgynė. Teismas tik deklaravo LUAB „Litpako“ teisę, bet nepašalino konkretaus pažeidimo ir nepakeitė bendrovės teisinės padėties.
LUAB „Litpakas“ neturėjo procesinės teisės skųsti nei protokolo, nei nepriimtų sprendimų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nemokumo administratorės veiksmus neteisėtais, nors ši tik užfiksavo faktinę kreditorių susirinkimo eigą. Pagal JANĮ 55 straipsnio 2 dalį kreditorius gali skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis balsavo ,,prieš“ tokį sprendimą. Nei LUAB „Muskvila“, nei LUAB „Litpakas“ ginčijamais klausimais nebalsavo ,,prieš“, todėl neturėjo teisės jų skųsti. Be to, skundžiamas ne konkretus kreditorių susirinkimo sprendimas, o kreditorių susirinkimo protokolas, kuris pats savaime negali būti savarankiškas skundo objektas pagal JANĮ 55 straipsnį.
Atsiliepimas
LUAB „Muskvila“ pateikė atsiliepimą į kreditorių SIA „PPBB“ ir LUAB „Litpakas“ atskiruosius skundus, kuriuo prašė atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai nusprendė, kad kreditorių susirinkimas, kreditorių balsų dauguma nepatvirtinus darbotvarkės, negalėjo priimti kitų sprendimų. Tokia išvada kyla iš JANĮ 51 straipsnio 6 dalies.
2026 m. gegužės 19 d. kreditorių susirinkime daugiau kaip 50 proc. dalyvavusių kreditorių balsavo ,,prieš“ kreditorių susirinkimo darbotvarkės patvirtinimą, be to, ,,prieš“ balsavo ir LUAB „Litpakas“. Kadangi nauja ar pakeista kreditorių susirinkimo darbotvarkė nebuvo patvirtinta, kreditorių susirinkimas negalėjo teisėtai svarstyti ir priimti sprendimų kitais klausimais. Po kreditorių susirinkimo darbotvarkės nepatvirtinimo negalėjo būti skaičiuojami ir atskirų darbotvarkės klausimų balsavimo rezultatai, nes tai prieštarautų JANĮ 51 straipsnio 6 daliai.
Administratorė tinkamai įformino kreditorių sprendimą nepatvirtinti kreditorių susirinkimo darbotvarkės, o teismas nenustatė protokolo trūkumų. Todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad nemokumo administratorė neteisėtai neįtraukė 6-ojo ir 7-ojo klausimų į darbotvarkę, nes jų svarstymas tapo neįmanomas dėl kreditorių sprendimo nepatvirtinti kreditorių susirinkimo darbotvarkės.
Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai iš dalies patenkino LUAB „Litpakas“ skundą ir įpareigojo sušaukti naują kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiami 6-asis ir 7-asis darbotvarkės klausimai. Be to, LUAB „Litpakas“ argumentai dėl JANĮ 52 ir 55 straipsnių yra nepagrįsti, nes JANĮ 52 straipsnis nereglamentuoja situacijos, kai kreditoriai nepatvirtina kreditorių susirinkimo darbotvarkės, o tariamas JANĮ 55 straipsnio pažeidimas nėra tinkamai pagrįstas.
Teismas turėjo teisę savo nuožiūra įvertinti, kokia apimtimi buvo patenkinti pareikšti reikalavimai. Trečiasis LUAB „Litpakas“ reikalavimas nebuvo patenkintas net iš dalies. Šis reikalavimas apėmė du tarpusavyje susijusius prašymus – panaikinti 4-ąjė ir 5-ąjį darbotvarkės klausimais įformintus sprendimus ir grąžinti 4-ąjį, 5-ąjį, 6-ąjį bei 7-ąjį darbotvarkės klausimus nagrinėti iš naujo. Kadangi teismas nepanaikino nė vieno 2026 m. gegužės 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimo ir nė vieno klausimo negrąžino pakartotiniam svarstymui, nėra pagrindo laikyti, kad trečiasis LUAB „Litpakas“ reikalavimas buvo patenkintas iš dalies. Be to, vien teismo nurodymas sušaukti naują kreditorių susirinkimą negali būti laikomas LUAB „Litpakas“ procesiniu laimėjimu, nes ši teisė jai ir taip kyla iš JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Todėl teismo sprendimas nesukūrė LUAB „Litpakas“ naujų teisių ir nepakeitė jos turėtos kreditorių susirinkimo inicijavimo teisės apimties. Atitinkamai ši aplinkybė negali būti vertinama kaip dalinis skundo reikalavimų patenkinimas ir pagrindas kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tinkamai aiškino bei taikė JANĮ 51 straipsnio 6 dalį. Kreditoriams balsų dauguma nepatvirtinus kreditorių susirinkimo darbotvarkės, nebeliko patvirtintos darbotvarkės, todėl kreditorių susirinkimas negalėjo priimti sprendimų. Šios pasekmės nepriklausė nuo nemokumo administratorės valios. Kreditoriaus teisė inicijuoti klausimų įtraukimą į kreditorių susirinkimo darbotvarkę negali būti sutapatinama su teise užtikrinti tokio klausimo priėmimą. Iniciatyvos teisę turintis kreditorius gali siūlyti klausimus, tačiau galutinį sprendimą dėl jų priima kreditorių dauguma. Todėl SIA „PPBB“ negali remtis vien tuo, kad jos pasiūlytam 4-ajam klausimo sprendimo projektui atskirai pritarė 58,155 proc. kreditorių, nes šis klausimas nebuvo įtrauktas į patvirtintą darbotvarkę, o ir pati darbotvarkė apskritai nebuvo patvirtinta.
SIA „PPBB“ ir LUAB „Litpakas“ sąmoningai balsavo ,,prieš“ kreditorių susirinkimo darbotvarkės patvirtinimą, o vėliau siekė, kad būtų vertinami į darbotvarkę neįtraukti klausimai. Toks balsavimas negalėjo sukurti teisėtų kreditorių susirinkimo sprendimų, nes prieštaravo JANĮ 51 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam draudimui.
Kreditorių valia dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės buvo aiškiai išreikšta balsuojant ,,prieš“ jos patvirtinimą, o nemokumo administratorė šį sprendimą užfiksavo protokole. Kadangi po darbotvarkės nepatvirtinimo jokie kiti klausimai negalėjo būti teisėtai svarstomi ar dėl jų priimami sprendimai, nemokumo administratorė neturėjo pareigos protokole įforminti balsavimo rezultatų dėl atskirų klausimų, kaip kreditorių susirinkimo sprendimų.
Atsiliepimas
LUAB „Litpakas“ pateikė atsiliepimą į LUAB „Muskvila“ atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
Apeliantės teiginiai, kad LUAB „Litpakas“ piktnaudžiavo kreditoriaus teisėmis yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Vien tai, kad LUAB „Litpakas“ sąskaitoje yra daugiau kaip 289 000 Eur ar kad jos bankroto procese sprendžiami kiti klausimai, nereiškia, jog jos nemokumo administratorius privalo nedelsdamas paskirstyti lėšas ar kad LUAB „Muskvila“ turi teisę reikalauti konkretaus atsiskaitymo. Kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami JANĮ nustatyta tvarka, laikantis nustatyto eiliškumo ir proporcingumo, o galutinis jų patenkinimas siejamas su atitinkama bankroto proceso stadija, o ne vien lėšų buvimu sąskaitoje.
Nagrinėjamos bylos dalykas nėra LUAB „Litpakas“ nemokumo administratoriaus veiksmų, jo atstatydinimo ar LUAB „Litpakas“ turimų lėšų paskirstymo teisėtumas. Ginčas susijęs tik su tuo, ar LUAB „Muskvila“ nemokumo administratorė turėjo teisę atsisakyti į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti LUAB „Litpakas“ pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį darbotvarkės klausimus.
LUAB „Litpakas“ turėjo 38,705 proc. visų LUAB „Muskvila“ kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų, todėl pagal JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėjo savarankišką teisę inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą. Nemokumo administratorė negalėjo savo nuožiūra nuspręsti, ar kreditorės pasiūlyti klausimai yra ekonomiškai nenaudingi, ar neatitinka kitų kreditorių interesų, ir vien tuo pagrindu atsisakyti juos įtraukti į kreditorių susirinkimo darbotvarkę.
Klausimo įtraukimas į kreditorių susirinkimo darbotvarkę ir sprendimo dėl jo priėmimas yra skirtingi procedūriniai veiksmai. Įtraukus klausimą į darbotvarkę, kreditoriams tik sudaroma galimybė jį apsvarstyti ir dėl jo balsuoti, tačiau tai savaime nereiškia, kad pasiūlytam sprendimui bus pritarta. Todėl, jei nemokumo administratorė manė, kad LUAB „Litpakas“ pasiūlyti sprendimai neatitinka LUAB „Muskvila“ ar jos kreditorių interesų, ji turėjo šiuos argumentus pateikti kreditoriams, o ne iš anksto užkirsti kelią klausimų svarstymui.
Toks nemokumo administratorės elgesys faktiškai reiškia kreditorių kompetencijos perėmimą, nes nemokumo administratorė pati nuspręstų, kokius klausimus kreditoriams galima svarstyti ir kokiems sprendimams galima pritarti. Tuo tarpu galutinę valią dėl siūlomų klausimų tikslingumo, teisėtumo ir ekonominio naudingumo turi išreikšti kreditoriai, o jeigu priimtas sprendimas būtų neteisėtas, nemokumo administratorė galėtų jį ginčyti teisme JANĮ nustatyta tvarka.
LUAB „Litpakas“ pasiūlytų 6-ojo ir 7-ojo darbotvarkės klausimų turinys nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo kreditoriaus teisėmis. Apeliantės teiginiai apie tariamus LUAB „Litpakas“ ir jos nemokumo administratoriaus asmeninius interesus grindžiami subjektyviomis prielaidomis, o vien nesutikimas su siūlomų sprendimų turiniu ar jų ekonominiu naudingumu nereiškia piktnaudžiavimo teise.
LUAB „Litpakas“, kaip vienas didžiausių LUAB „Muskvila“ kreditorių, turi objektyvų ekonominį interesą, kad bankroto procesas būtų vykdomas efektyviai, turtas realizuojamas kuo didesne verte, o kreditorių finansiniai reikalavimai patenkinami kuo didesne apimtimi. Todėl naudojimasis JANĮ suteiktomis kreditoriaus teisėmis negali būti laikomas veikimu prieš LUAB „Muskvila“ kreditorių interesus.
6-uoju darbotvarkės klausimu LUAB „Litpakas“ siekė nustatyti informacijos apie LUAB „Muskvila“ nemokumo procesą teikimo kreditoriams tvarką. Tai tiesiogiai susiję su kreditorių teise gauti informaciją apie bendrovės finansinę būklę ir nemokumo procesą bei kreditorių susirinkimo kompetencija nustatyti informacijos teikimo tvarką. Todėl nemokumo administratorė negalėjo savo nuožiūra nuspręsti, kad toks klausimas yra netikslingas ir neleisti kreditoriams dėl jo spręsti.
7-uoju klausimu buvo siekiama ne nustatyti naują reikalavimo teisės realizavimo tvarką, o įpareigoti nemokumo administratorę vykdyti anksčiau kreditorių susirinkimo priimtą ir galiojantį sprendimą dėl reikalavimo teisės pardavimo. Todėl, jeigu nemokumo administratorė manė, kad anksčiau nustatyta turto pardavimo tvarka tapo ekonomiškai netikslinga, tokį klausimą turėjo spręsti kreditorių susirinkimas, o ne nemokumo administratorė, atsisakydama vienašališkai vykdyti galiojantį sprendimą ar neleisdama kreditoriams dėl jo spręsti.
LUAB „Litpakas neginčijo kreditorių susirinkimo sprendimų dėl 6-ojo ir 7-ojo darbotvarkės klausimų, nes tokie sprendimai nebuvo priimti. Ji ginčijo nemokumo administratorės veiksmą – atsisakymą įtraukti jos pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį klausimus į darbotvarkę. Todėl skundui taikytina JANĮ 31 straipsnio 1 dalis, suteikianti teisę ginčyti nemokumo administratoriaus veiksmus.
Nemokumo administratorė neturi teisės pati nuspręsti, kad kreditoriaus pasiūlytas klausimas yra netinkamas ar ekonomiškai nenaudingas, ir dėl to neleisti jo svarstyti. Tokį klausimą turi spręsti patys kreditoriai, balsuodami dėl pasiūlyto sprendimo.
Taigi, nemokumo administratorė neteisėtai užkirto kelią kreditorei pasinaudoti įstatyme suteiktomis teisėmis, todėl teismas pagrįstai pripažino nemokumo administratorės veiksmus neteisėtais ir įpareigojo sušaukti naują kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomi 6-asis ir 7-asis darbotvarkės klausimai. LUAB „Muskvila“ argumentai apie LUAB „Litpakas“ nemokumo procesą, jos motyvus ar siūlomų klausimų ekonominį naudingumą, nepaneigia šios išvados.
Atsiliepimas
SIA „PPBB“ pateikė atsiliepimą į LUAB „Muskvila“ atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
SIA „PPBB“ palaiko LUAB „Litpakas“ atskirąjį skundą ir prašo teismo tenkinti LUAB „Litpakas“ reikalavimus, nes jie iš esmės sutampa su pačios SIA „PPBB“ atskirajame skunde pareikštais reikalavimais. Tačiau nesutinka su nemokumo administratorės argumentais, kuriais siekiama panaikinti LUAB „Litpakas“ naudai priimtą teismo sprendimą.
Nemokumo administratorė neturi teisės iš anksto nuspręsti, ar kreditoriaus siūlomas klausimas yra naudingas, ir vien dėl to riboti JANĮ 43 straipsnio 2 punkte nustatytą kreditoriaus teisę papildyti kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Jeigu kreditoriai būtų priėmę sprendimą, pažeidžiantį jų teises ar interesus, toks sprendimas galėtų būti ginčijamas JANĮ 55 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl nemokumo administratorė negalėjo remtis hipotetinėmis pasekmėmis ir iš anksto neleisti klausimų svarstyti.
Nemokumo administratorės pozicija yra nenuosekli, nes anksčiau ji siūlė kreditoriams parduoti LUAB „Muskvila“ reikalavimo teisę į LUAB „Litpakas“ ir teigė, kad toks sprendimas atitinka kreditorių interesus. Kreditorių susirinkime dauguma kreditorių pritarė šiam pasiūlymui. Tuo tarpu dabar nemokumo administratorė nepagrįstai teigia, kad reikalavimo teisės pardavimas būtų itin nenaudingas kreditoriams. Jos dabartinė pozicija prieštarauja ankstesniems veiksmams ir argumentams.
Nemokumo administratorė nepagrįstai riboja kreditorių kompetenciją spręsti dėl turto realizavimo ir savo veiksmais vilkina LUAB „Muskvila“ nemokumo procesą. Nemokumo administratorė neįrodė, kodėl reikalavimo teisių pardavimas būtų nenaudingas kreditoriams, nors nemokumo procesas tęsiasi jau daugiau kaip trejus metus, o teismas jau yra kritiškai įvertinęs proceso trukmę.
Žemesnės instancijos teismas
Nemokumo administratorė nevykdo ankstesnės kreditorių valios dėl reikalavimo teisės į SIA „PPBB“ pardavimo. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi buvo įpareigojęs nemokumo administratorę tęsti reikalavimo teisės pardavimą pagal kreditorių nustatytą tvarką, tačiau ji šio sprendimo ir toliau nevykdo. Todėl atsisakymas įtraukti LUAB „Litpakas“ pasiūlytus klausimus į kreditorių susirinkimo darbotvarkę yra dalis tęstinio nemokumo administratorės neveikimo, kuriuo vilkinamas nemokumo procesas.
SIA „PPBB“ balsavimas ,,prieš“ kreditorių susirinkimo darbotvarkę buvo reakcija į neteisėtą nemokumo administratorės atsisakymą įtraukti LUAB „Litpakas“ pasiūlytus klausimus į darbotvarkę. Jeigu nemokumo administratorė būtų tinkamai papildžiusi kreditorių susirinkimo darbotvarkę, SIA „PPBB“ būtų balsavusi ,,už“ jos patvirtinimą. Tačiau kreditorių balsavimas ,,prieš“ kreditorių susirinkimo darbotvarkės patvirtinimą savaime negali reikšti, jog kreditoriai atsisakė balsuoti dėl darbotvarkėje numatytų klausimų. Įstatymas nenustato tokios teisinės pasekmės, kad nepatvirtinus kreditorių susirinkimo darbotvarkės kreditorių susirinkimas apskritai negalėtų spręsti kitų darbotvarkėje numatytų klausimų. Nemokumo administratorės aiškinimas nepagrįstai iškraipo tikrąją kreditorių valią ir sudaro galimybę kreditorių daugumai vien balsuojant prieš darbotvarkę užkirsti kelią atskirų kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų svarstymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose (atskiruosiuose) skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria LUAB „Litpakas“ skundas buvo patenkintas iš dalies, o SIA „PPBB“ skundas atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagrindinis ginčas susijęs su nemokumo administratorės veiksmais, organizuojant 2026 m. gegužės 19 d. LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimą, t. y. ar nemokumo administratorė teisėtai atsisakė į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti LUAB „Litpakas“ pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį darbotvarkės klausimus, ar tinkamai įformino kreditorių balsavimo rezultatus dėl 4-ojo ir 5-ojo darbotvarkės klausimų, bei ar, kreditoriams nepatvirtinus darbotvarkės, galėjo būti priimami kreditorių susirinkimo sprendimai kitais darbotvarkės klausimais.
Taip pat nagrinėjama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nemokumo administratorės veiksmus neteisėtais ir įpareigojo ją sušaukti naują kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomi LUAB „Litpakas“ pasiūlyti kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimai, taip pat, ar pagrįstai buvo atmesta kita LUAB „Litpakas“ ir SIA „PPBB“ skundų dalis.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
LUAB „Muskvila“ prašo prie bylos pridėti papildomus duomenis apie LUAB „Litpakas“ sąskaitoje esančias kreditoriams dar nepaskirstytas lėšas. Jos teigimu, šie duomenys svarbūs vertinant LUAB „Litpako“ tikslus ir ketinimus, teikiant naujus klausimus LUAB ,,Muskvila“ kreditorių susirinkimui bei juos ginčijant teisme. Nurodo, kad poreikis pateikti naują įrodymą atsirado tik po pirmosios instancijos teismo nutarties, kurioje, jos vertinimu, teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir šalių tarpusavio santykį. Kadangi byla susijusi su kreditorių interesų apsauga bankroto procese, įrodymą prašoma priimti apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Kreditorė SIA „PPBB“ prašo priimti tris naujus įrodymus, susijusius su kreditorių susirinkimu ir jo sprendimais. Teigia, kad įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliaciniame procese, nemokumo administratorei pateikus naujus argumentus dėl tariamo reikalavimo teisių pardavimo ekonominio nenaudingumo. Nauji įrodymai reikalingi tam, kad būtų atsakyta į naujus nemokumo administratorės argumentus ir užtikrinta teisė būti išklausytam.
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, vien aplinkybė, kad šalis mano naujus įrodymus esant reikšmingus jos pozicijai pagrįsti, savaime nesudaro pagrindo juos priimti apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomų pridėti prie bylos įrodymų pateikimo būtinybė ir jų reikšmė nagrinėjamai bylai nėra pakankamai pagrįstos, be to, šie įrodymai nėra būtini byloje sprendžiamiems klausimams išnagrinėti. Todėl, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo netenkinamas.
Dėl atsakovės LUAB „Muskvila“ atskirojo skundo argumentų
Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nemokumo administratorės atsisakymas į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti LUAB „Litpakas“ pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį darbotvarkės klausimus buvo neteisėtas.
Pagal JANĮ 43 straipsnio 2 dalį kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į kreditorių susirinkimo darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. Be to, pagal JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktą reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 1/10 teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos.
Byloje nėra ginčo, kad kreditorės LUAB „Litpakas“ 637 441,51 Eur finansinis reikalavimas sudaro 38,705 proc. visų LUAB „Muskvila“ teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Taigi, LUAB „Litpakas“ atitinka JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 1/10 reikalavimą ir turi savarankišką teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą. Ši aplinkybė yra reikšminga vertinant LUAB „Litpakas“ teisę inicijuoti kreditorių susirinkimą ir teikti pasiūlymus dėl jo darbotvarkės, taip pat nemokumo administratorės atsisakymo įtraukti jos pasiūlytus klausimus į kreditorių susirinkimo darbotvarkę teisėtumą.
Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nemokumo administratorės atsisakymą įtraukti 6-ąjį ir 7-ąjį kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimus neteisėtu, neįvertino galimo LUAB „Litpakas“ piktnaudžiavimo savo, kaip kreditoriaus, teisėmis ir jo siekiamų tikslų.
Atsakovė nurodo, kad LUAB „Litpakas“, būdama LUAB „Muskvila“ kreditore, siekia daryti įtaką savo pačios nemokumo procesui, sumažinti ar panaikinti LUAB „Muskvila“, kaip daugiau kaip 50 proc. kreditorių balsų turinčios kreditorės, įtaką bei išvengti kreditoriams priklausančių lėšų paskirstymo. Taip pat teigiama, kad 6-asis ir 7-asis darbotvarkės klausimai būtų ekonomiškai nenaudingi LUAB „Muskvila“ kreditoriams, nes reikalavimo teisės pardavimas galėtų lemti mažesnę jos vertę ir dėl to mažesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą.
Atsakovė taip pat teigia, kad LUAB „Litpakas“ galėjo siekti daryti įtaką LUAB „Muskvila“ sprendimams, susijusiems su LUAB „Litpakas“, ir taip paveikti LUAB „Litpakas“ nemokumo administratoriaus atstatydinimo procesą.
Apeliacinės instancijos teismas šiems argumentams nepritaria.
Atsakovės argumentai dėl LUAB „Litpakas“ galimų tikslų ir siekiamos įtakos nemokumo procese nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Vien aplinkybė, kad LUAB „Litpakas“ ir LUAB „Muskvila“ yra viena kitos kreditorės, savaime nereiškia, jog LUAB „Litpakas“ negali įgyvendinti JANĮ nustatytų kreditoriaus teisių. Jau minėta, kad LUAB „Litpakas“ turi teismo patvirtintą 637 441,51 Eur finansinį reikalavimą, sudarantį 38,705 proc. visų LUAB „Muskvila“ patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, todėl turi JANĮ 43 straipsnio 2 dalyje ir 46 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas teises teikti pasiūlymus dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės ir inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą.
Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad LUAB „Litpakas“ esą siekia sumažinti LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo dydį, jos balsų dalį ar išvengti lėšų paskirstymo, iš esmės grindžiamos prielaidomis apie LUAB „Litpakas“ ketinimus. Vien tai, kad siūlomi klausimai gali turėti ekonominį poveikį abiejų bendrovių nemokumo procesams, nepatvirtina piktnaudžiavimo kreditoriaus teisėmis. Atsakovė nepateikė pakankamų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad 6-ojo ir 7-jo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų siūlymas buvo nesąžiningas ar nukreiptas kitokiam, nei JANĮ leidžiamas, tikslui.
Atsakovė teigia, kad reikalavimo teisės realizavimas savaime būtų ekonomiškai nenaudingas LUAB „Muskvila“ kreditoriams. Tačiau šio klausimo pagrįstumą, tikslingumą ir galimą poveikį kreditorių interesams turėjo įvertinti ir dėl jo spręsti kreditorių susirinkimas. Jeigu nemokumo administratorė manė, kad LUAB „Litpakas“ pasiūlyti nutarimų projektai neatitinka kreditorių interesų, ji galėjo savo argumentus ir turimus duomenis apie galimas jų įgyvendinimo pasekmes pateikti kreditoriams bei siūlyti tokiems projektams nepritarti. Galutinį sprendimą dėl jų turėjo priimti kreditorių susirinkimas.
Jeigu kreditorių susirinkimas būtų priėmęs, nemokumo administratorės nuomone, neteisėtą sprendimą, ji turėtų teisę jį ginčyti teisme JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Tačiau ši teisė nesuteikia nemokumo administratorei galimybės iš anksto, remiantis savo vertinimu dėl siūlomų sprendimų teisėtumo, tikslingumo ar ekonominių pasekmių, užkirsti kelią kreditoriui pasiūlyti atitinkamus klausimus svarstyti kreditorių susirinkime.
Be to, pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, kad LUAB „Litpakas“ pasiūlyti 6-asis ir 7-asis kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimai turi būti patenkinti ar kad konkretus reikalavimo realizavimo būdas yra ekonomiškai naudingas LUAB „Muskvila“ kreditoriams. Teismas tik nustatė, kad nemokumo administratorė neteisėtai atsisakė šiuos klausimus įtraukti į darbotvarkę, ir įpareigojo sušaukti naują kreditorių susirinkimą, kuriame jie galėtų būti svarstomi. Taigi, atskirų klausimų įtraukimas į kreditorių susirinkimo darbotvarkę savaime nereiškia, kad atitinkami sprendimai bus priimti.
Atsakovės argumentas, kad LUAB „Litpakas“ galėjo siekti daryti įtaką LUAB „Muskvila“ sprendimams tam, jog paveiktų LUAB „Litpakas“ nemokumo administratoriaus atstatydinimo procesą, taip pat nepagrįstas konkrečiais įrodymais. Vien galimas sprendimų poveikis kitam nemokumo procesui savaime nesudaro pagrindo riboti kreditoriaus teisių, nustatytų įstatyme.
Todėl nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne atsakovės keliamos prielaidos apie LUAB „Litpakas“ tikruosius ketinimus, o tai, ar LUAB „Litpakas“ turėjo JANĮ nustatytą teisę siūlyti įtraukti atskirus klausimus į kreditorių susirinkimo darbotvarkę ir, ar nemokumo administratorė turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti juos įtraukti. Nenustačius objektyvaus ir įrodymais pagrįsto pagrindo riboti šią teisę, vien nesutikimas su siūlomų klausimų turiniu ar galima jų ekonomine įtaka nėra pakankamas pagrindas atsisakyti juos įtraukti į darbotvarkę. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tokio pagrindo nebuvo.
Apeliantės LUAB „Muskvila“ argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė JANĮ 51 straipsnio 6 dalį, yra nepagrįsti.
JANĮ 51 straipsnio 6 dalis nustato, kad kreditorių susirinkimas negali priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, tačiau ši nuostata neriboja kreditoriaus teisės pagal JANĮ 43 straipsnio 2 dalį teikti pasiūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad 6-asis ir 7-asis kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimai turėjo būti svarstomi ar dėl jų sprendžiama 2026 m. gegužės 19 d. susirinkime. Teismas tik pripažino neteisėtu nemokumo administratorės atsisakymą juos įtraukti į darbotvarkę ir įpareigojo sušaukti naują kreditorių susirinkimą.
Todėl 2026 m. gegužės 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimas nepatvirtinti kreditorių susirinkimo darbotvarkės savaime nepanaikino LUAB „Litpakas“ teisės siūlyti klausimus būsimam kreditorių susirinkimui. Priešingai, naujajame kreditorių susirinkime šie klausimai turi būti įtraukti į darbotvarkę ir kreditoriams turi būti sudaryta galimybė su jais iš anksto susipažinti bei dėl jų balsuoti. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad tokiu teismo sprendimu buvo apeita JANĮ 51 straipsnio 6 dalis ar pažeistos kitų kreditorių teisės.
Atsakovės argumentas dėl išankstinio balsavimo taip pat nepagrįstas, nes jis aktualus vertinant galimybę priimti sprendimus jau įvykusiame kreditorių susirinkime, o ne kreditoriaus teisę inicijuoti klausimų įtraukimą į naujo susirinkimo darbotvarkę. Teismo įpareigojimas sušaukti naują susirinkimą nesuteikia LUAB „Litpakas“ teisės priimti sprendimus vienašališkai – dėl 6-ojo ir 7-ojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų turės spręsti kreditorių susirinkimas JANĮ nustatyta tvarka.
Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nesukūrė LUAB „Litpakas“ naujų teisių, nes ši bendrovė ir taip turėjo JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisę inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą. Todėl, atsakovės nuomone, teismo įpareigojimas sušaukti naują kreditorių susirinkimą yra deklaratyvus, be to, pats teismas negalėjo įtraukti atskirų klausimų į kreditorių susirinkimo darbotvarkę.
Atsakant į šiuos argumentus, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas ne sukūrė LUAB „Litpakas“ naują teisę, o apgynė jau egzistuojančią ir JANŲ įtvirtintą jos, kaip kreditorės, teisę teikti pasiūlymus dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės. Vien tai, kad kreditorė turi teisę inicijuoti naujo susirinkimo sušaukimą, nereiškia, kad administratorė gali nepagrįstai atsisakyti įtraukti jos pasiūlytus klausimus į šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkę.
Teismo įpareigojimas sušaukti naują kreditorių susirinkimą nėra vien deklaratyvus – jis pašalina nemokumo administratorės neteisėto veikimo padarinius ir sudaro realią galimybę LUAB „Litpakas“ įgyvendinti JANĮ jai suteiktą teisę.
Atsakovės argumentai, kad LUAB „Litpakas“ neturėjo teisės kreiptis į teismą, nes pagal JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditorių susirinkimo sprendimą gali skųsti tik kreditorius, balsavęs „prieš“ tokį sprendimą, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju LUAB „Litpakas“ apskundė ne kreditorių susirinkimo sprendimą, dėl kurio ji būtų balsavusi „už“, o nemokumo administratorės veiksmus – atsisakymą įtraukti jos pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį klausimus į kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Todėl JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimo sąlyga šiuo atveju netaikoma.
Be to, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo reikalavimo panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, o vertino nemokumo administratorės veiksmų teisėtumą ir, nustatęs pažeidimą, įpareigojo nemokumo administratorę sušaukti naują kreditorių susirinkimą. Taigi, aplinkybė, kad LUAB „Litpakas“ nebalsavo „prieš“, savaime nepanaikina jo teisės ginčyti nemokumo administratorės atsisakymą įgyvendinti JANĮ nustatytą kreditoriaus teisę.
Atsakovė teigia, kad LUAB „Litpakas“ apskundė ne kreditorių susirinkimo sprendimus, o susirinkimo protokolą, kuris negali būti savarankiškas skundo objektas. Atsakovės nuomone, nemokumo administratorė tik užfiksavo faktinę situaciją ir neatliko neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas šiems argumentams nepritaria.
Pirmosios instancijos teismas kreditorių susirinkimo protokolo nelaikė skundo objektu ir neįpareigojo jo pakeisti. Teismas įvertino nemokumo administratorės veiksmus, kuriais buvo atsisakyta į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti LUAB „Litpakas“ pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį darbotvarkė klausimus, ir būtent šiuos veiksmus pripažino neteisėtais. Kreditorių susirinkimo protokolas šiuo atveju buvo vienas iš byloje esančių įrodymų, o jo turinio tinkamumo įvertinimas yra atskiras klausimas, nesusijęs su nemokumo administratorės veiksmų, neįtraukiant kreditorės siūlomų klausimų į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, teisėtumo.
Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovės skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Atsakovė iš esmės remiasi savitu JANĮ nuostatų aiškinimu ir prielaidomis apie LUAB „Litpakas“ tikruosius ketinimus, tačiau nepagrindžia, kad nemokumo administratorė turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti įtraukti kreditorės pasiūlytus klausimus į kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl LUAB „Litpakas“ pasiūlytų klausimų įtraukimo į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, netinkamai įvertino nemokumo administratorės veiksmų teisėtumą ar netinkamai pritaikė JANĮ nuostatas.
Dėl kreditorių likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ bei Latvijos bendrovės SIA ,,PPBB“ atskirųjų skundų argumentų
Kreditorės LUAB ,,Litpakas“ ir SIA ,,PPBB“ atskiruosiuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad kreditorių susirinkimui nepatvirtinus darbotvarkės, 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais negalėjo būti priimti kreditorių susirinkimo sprendimai. Kreditorių teigimu, JANĮ 51 straipsnio 6 dalyje nustatytas draudimas taikomas tik darbotvarkėje nenurodytiems klausimams, o 4-asis ir 5-asis klausimai buvo iš anksto įtraukti į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, pateikti kreditoriams balsuoti ir apie juos kreditoriai buvo informuoti. Kadangi kreditoriai faktiškai balsavo dėl šių klausimų, jų valia buvo išreikšta, todėl vien darbotvarkės nepatvirtinimas, kreditorių nuomone, negalėjo panaikinti balsavimo nurodytais kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais teisinės reikšmės.
Kreditorės taip pat teigia, kad nemokumo administratorė netinkamai įformino kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus, nes prie kreditorių susirinkimo protokolo pridėti balsavimo biuleteniai patvirtina, jog kreditoriai faktiškai balsavo dėl 4-ojo ir 5-ojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų, tačiau protokole nurodyta, kad šie klausimai nebuvo svarstomi ir sprendimai dėl jų nebuvo priimti. Kreditorių vertinimu, nemokumo administratorė tokiu būdu protokole įrašė ne faktinį kreditorių balsavimo rezultatą, o savo teisinę išvadą dėl balsavimo teisinių pasekmių.
Šie kreditorių argumentai nepagrįsti. Vertinant kreditorių nurodomą balsavimo biuletenių ir kreditorių susirinkimo protokolo neatitiktį, būtina atskirti tris skirtingas aplinkybes: patį balsavimo faktą, balsavimo rezultatus ir tai, ar balsavimas sukėlė kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo teisines pasekmes. Šios aplinkybės nėra tapačios. Vien tai, kad kreditoriai užpildė balsavimo biuletenius ir juose išreiškė savo poziciją dėl 4-ojo ir 5-ojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų, savaime nereiškia, kad dėl šių klausimų buvo priimti JANĮ prasme galiojantys kreditorių susirinkimo sprendimai.
JANĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja įstatyme nustatyta kreditorių reikalavimų dauguma. Tačiau vien balsų daugumos nepakanka, kad būtų laikoma, jog kreditorių susirinkimas priėmė galiojantį sprendimą. Balsavimas turi vykti ir sprendimas turi būti priimamas laikantis JANĮ nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, darbotvarkės ir sprendimų priėmimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad kreditorių susirinkimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu pasiūlytos darbotvarkės nepatvirtino.
Todėl aplinkybė, kad kreditoriai faktiškai balsavo dėl 4-ojo ir 5-ojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų, savaime nereiškia, dėl jų buvo priimti kreditorių susirinkimo sprendimai. Faktinis balsavimo atlikimas ir teisėtas kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimas nėra tapatūs veiksmai. Balsavimo biuleteniai patvirtina kreditorių išreikštą valią, tačiau savaime nesukuria tokio balsavimo teisinių pasekmių, jeigu nebuvo įvykdytos kitos įstatyme nustatytos sprendimo priėmimo procedūros ir sąlygos.
Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas SIA „PPBB“ argumentas, kad administratorė privalėjo 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais balsavimo rezultatus protokole įforminti kaip kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus. Vien tai, kad kreditoriai balsavimo biuleteniuose išreiškė savo poziciją ir už tam tikrus pasiūlymus balsavo balsų dauguma, savaime nereiškia, jog šiais klausimais buvo priimti galiojantys kreditorių susirinkimo sprendimai. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla būtent dėl to, ar po to, kai kreditoriai nepatvirtino visos darbotvarkės, balsavimas 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais galėjo sukurti teisinius kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo padarinius. Todėl administratorės protokole nurodyta aplinkybė, kad 4-uoju ir 5-uju darbotvarkės klausimais kreditorių susirinkimo sprendimai nebuvo priimti, nereiškia, kad buvo paneigtas balsavimo faktas ar balsavimo biuleteniuose kreditorių išreikšta valia. Šiame įraše tik konstatuojama, kad atliktas balsavimas nesukėlė kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo teisinių padarinių.
JANĮ 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi į protokolą, o šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie protokolo pridedami iš anksto balsavusių kreditorių balsavimo dokumentai. Šios nuostatos užtikrina galimybę patikrinti kreditorių balsavimo eigą ir jų išreikštą valią. Nagrinėjamu atveju balsavimo biuleteniai prie protokolo buvo pridėti, todėl kreditorių išreikšta valia nebuvo pašalinta iš bylos medžiagos ir gali būti objektyviai patikrinta.
Taigi, vien tai, kad kreditorių susirinkimo protokole nebuvo atskirai išvardyti visi balsavimo biuleteniuose nurodyti balsai, nepatvirtina, jog nemokumo administratorė iškraipė ar nuslėpė tikrąją kreditorių valią. Esminę reikšmę turi tai, kad kreditorių susirinkimo protokole buvo užfiksuota, jog 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais sprendimai nebuvo priimti, o balsavimo dokumentai, leidžiantys patikrinti faktinę kreditorių valią ir balsų pasiskirstymą, buvo pridėti prie protokolo.
Todėl nėra pagrindo sutikti su SIA „PPBB“ teiginiu, kad nemokumo administratorė kreditorių susirinkimo protokole savo nuožiūra pakeitė kreditorių valią savo teisiniu vertinimu. Nemokumo administratorė nepakeitė balsavimo biuleteniuose nurodytų kreditorių balsų ir nepašalino jų iš kreditorių susirinkimo protokolo priedų. Kreditorių susirinkimo protokole buvo užfiksuotas rezultatas, kad 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais kreditorių susirinkimo sprendimai nebuvo priimti. Šio įrašo pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant į visą kreditorių susirinkimo eigą, įskaitant darbotvarkės nepatvirtinimą.
Šiuo aspektu svarbu atskirti balsavimo faktą nuo balsavimo teisinių pasekmių. Net jeigu kreditoriai balsavimo biuleteniuose aiškiai išreiškė poziciją dėl 4-ojo ir 5-ojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų, tai nereiškia, kad jų balsai įgijo kreditorių susirinkimo sprendimo teisinę galią. Todėl nėra pagrindo teigti, kad kreditorių susirinkimo protokole turėjo būti įrašyti 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais „priimti sprendimai“, jeigu pagal kreditorių susirinkimo procedūrinę eigą tokie sprendimai negalėjo būti priimti.
Nepagrįstas ir SIA „PPBB“ argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais sprendimai nebuvo priimti, kartu užkirto kelią nemokumo administratorės atliktų veiksmų teisėtumo kontrolei. Teismas įvertino ne vien kreditorių susirinkimo protokolo formuluotę, bet ir aplinkybę, kad kreditorių susirinkimas nepatvirtino pasiūlytos darbotvarkės. Būtent ši aplinkybė buvo reikšminga sprendžiant, ar 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais galėjo atsirasti kreditorių susirinkimo sprendimai, sukeliantys teisines pasekmes.
Todėl nėra pagrindo teigti, kad nemokumo administratorė, kreditorių susirinkimo protokole nurodydama, jog 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais sprendimai nebuvo priimti, tokiu būdu pašalino galimybę ginčyti jos veiksmų neteisėtumą. Priešingai, SIA „PPBB“ turėjo ir pasinaudojo teise ginčyti tokius nemokumo administratorės veiksmus teisme, o pirmosios instancijos teismas įvertino kreditorių susirinkimo eigą ir padarė pagrįstą išvadą, kad 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais kreditorių susirinkimo sprendimai nebuvo priimti.
SIA „PPBB“ nurodomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 4 punkte nustatytas teisių gynimo būdas – pareigos įvykdymas natūra – taip pat nesudaro pagrindo įpareigoti nemokumo administratorę pakeisti kreditorių susirinkimo protokole nurodytą rezultatą. Tokio teisių gynimo būdo taikymas galėtų būti svarstomas tik nustačius, kad nemokumo administratorė pažeidė konkrečią jai tenkančią pareigą. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nemokumo administratorė turėjo pareigą 4-ojo ir 5-ojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų balsavimo rezultatus įforminti kaip kreditorių susirinkimo sprendimus.
Priešingai, toks reikalavimas faktiškai reikštų ne vien kreditorių susirinkimo protokolo techninį ištaisymą, bet ir išankstinį pripažinimą, kad kreditorių balsavimas 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais sukūrė kreditorių susirinkimo sprendimo teisinę galią. Tokia išvada negali būti grindžiama vien balsavimo biuletenių turiniu, neįvertinus kitų kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo sąlygų.
SIA „PPBB“ argumentas, kad netinkamas kreditorių balsavimo rezultatų įforminimas lėmė kreditorių valios neįgyvendinimą ir reikalavimo teisės realizavimo vilkinimą, taip pat nepagrįstas. Teisinės pasekmės šiuo atveju kilo ne dėl to, kaip nemokumo administratorė suformulavo kreditorių susirinkimo protokolo įrašą, o dėl to, kad kreditorių susirinkimo darbotvarkė nebuvo patvirtinta ir dėl to 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais kreditorių susirinkimo sprendimai nebuvo priimti.
Vien tai, kad nemokumo administratorė neatliko SIA „PPBB“ nurodomų veiksmų, nereiškia, jog kreditorių susirinkimo procesas buvo neteisėtai vilkinamas. Kad būtų galima konstatuoti proceso vilkinimą, pirmiausia turėtų būti nustatyta, kad 4-uoju ir 5-uoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais buvo priimti galiojantys kreditorių susirinkimo sprendimai, nustatantys nemokumo administratorei pareigą atlikti konkrečius veiksmus. Nagrinėjamu atveju vien balsavimo biuleteniuose kreditorių išreikšta pozicija tokios pareigos nemokumo administratorei nesukūrė. Todėl nemokumo administratorės neatlikti SIA „PPBB“ pageidaujami veiksmai negali būti laikomi kreditorių susirinkimo sprendimų nevykdymu ar nemokumo proceso vilkinimu.
SIA „PPBB“ taip pat remiasi ankstesniais kreditorių susirinkimo sprendimais ir teismų sprendimais, kuriais, jos teigimu, nemokumo administratorė buvo įpareigota tęsti reikalavimo teisės realizavimo procedūrą. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos vertinant nemokumo administratorės pareigas, vykdant ankstesnius sprendimus, tačiau jos savaime nelemia, kad 2026 m. gegužės 19 d. kreditorių susirinkime 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas naujas kreditorių susirinkimo sprendimas. Ankstesnių sprendimų privalomumas ir 2026 m. gegužės 19 d. balsavimo teisinė galia yra savarankiški klausimai.
Taigi, net ir tuo atveju, jeigu ankstesni kreditorių susirinkimo ar teismų sprendimai nustatė tam tikras nemokumo administratorės pareigas, jų vykdymo klausimas negali būti išspręstas vien pripažįstant, kad 2026 m. gegužės 19 d. balsavimo biuleteniuose išreikšta kreditorių valia automatiškai tapo nauju kreditorių susirinkimo sprendimu. Ankstesnių sprendimų vykdymo klausimas turi būti vertinamas pagal jų turinį ir vykdymo aplinkybes.
Kreditorių nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika taip pat nesudaro pagrindo tenkinti jų reikalavimus. Šioje praktikoje nagrinėjami atvejai, kai buvo priimti kreditorių susirinkimo sprendimai ir vertinama, ar jų priėmimo procedūros pažeidimai buvo esminiai bei galėjo turėti įtakos sprendimų turiniui. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra ta, kad 4-uoju ir 5-uoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais, pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nebuvo priimti teisines pasekmes sukeliantys kreditorių susirinkimo sprendimai.
Todėl JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatytas kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas. Ši nuostata suteikia teismui teisę panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat kitais šioje normoje nustatytais atvejais. Tačiau nenustačius, kad 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais apskritai buvo priimti kreditorių susirinkimo sprendimai, nėra JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nurodyto sprendimo, kurį būtų galima panaikinti.
Vien faktinis balsavimas taip pat negali būti sutapatinamas su priimtu kreditorių susirinkimo sprendimu ir tuo pagrindu konstatuojamas esminis procedūrinis pažeidimas. Priešingu atveju kiekvienas kreditorių pateiktas balsavimo biuletenis, nepriklausomai nuo to, ar buvo įvykdytos kitos sprendimo priėmimo procedūros ir sąlygos, turėtų būti laikomas pakankamu pagrindu pripažinti sprendimą priimtu. Toks aiškinimas nepagrįstai išplėstų balsavimo biuletenių teisinę reikšmę ir neatskirtų balsavimo proceso nuo sprendimo priėmimo.
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nemokumo administratorė, kreditorių susirinkimo protokole nurodydama, jog 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais kreditorių susirinkimo sprendimai nebuvo priimti, pažeidė JANĮ 52 straipsnio reikalavimus.
Taigi, kreditorių atskirųjų skundų argumentai dėl netinkamo kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatų įforminimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Nenustačius, kad 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais buvo priimti galiojantys kreditorių susirinkimo sprendimai arba kad nemokumo administratorė, kreditorių susirinkimo protokole įformindama jų nepriėmimą, pažeidė JANĮ 52 straipsnio reikalavimus, nėra pagrindo taikyti JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatytą sprendimo panaikinimo institutą.
Vien aplinkybė, kad kreditoriai faktiškai balsavo dėl 4-ojo ir 5-ojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimo, nesudaro pagrindo balsavimo rezultatų sutapatinti su kreditorių susirinkimo priimtais sprendimais ir suteikti jiems tokias teisines pasekmes, kurių jie pagal kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką neįgijo.
Kreditorė LBUAB „Litpakas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos skundas buvo patenkintas 33,33 proc. apimtimi, todėl mano, jog pagal netinkamai nustatytą proporciją buvo paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiasis skundo reikalavimas buvo sudėtinis ir jo dalis taip pat buvo patenkinta – teismas įpareigojo nemokumo administratorę sušaukti naują kreditorių susirinkimą ir į jo darbotvarkę įtraukti apeliantės pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį darbotvarkės klausimus. Todėl, apeliantės vertinimu, jos skundas faktiškai buvo patenkintas 50 proc. apimtimi, o ne 33,33 proc. Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantės argumentams nepritaria.
Vien aplinkybė, kad trečiasis kreditorės skundo reikalavimas buvo sudėtinis ir jo dalis buvo patenkinta, nesudaro pagrindo išvadai, jog bendra skundo patenkinimo apimtis yra 50 proc. Vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingą skundo patenkinimo proporciją, turi būti atsižvelgiama į faktinę pareikštų reikalavimų ir jų dalių patenkinimo apimtį, o ne mechaniškai skaičiuojamas formaliai išskirtų reikalavimų ar jų dalių apimtis.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino vieną apeliantės reikalavimą, antrąjį reikalavimą atmetė, o trečiąjį reikalavimą patenkino iš dalies. Teismas pripažino neteisėtais nemokumo administratorės veiksmus, kuriais buvo atsisakyta įtraukti į kreditorių susirinkimo darbotvarkę apeliantės pasiūlytus 6-ąjį ir 7-ąjį darbotvarkės klausimus, ir dėl to įpareigojo sušaukti naują kreditorių susirinkimą šiems klausimams svarstyti. Tačiau apeliantės reikalavimai dėl 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais įformintų sprendimų panaikinimo buvo atmesti. Taigi, trečiasis, sudėtinis, reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies.
Todėl vien tai, kad teismas įpareigojo sušaukti naują kreditorių susirinkimą 6-ajam ir 7-ajam darbotvarkės klausimams svarstyti, neleidžia teigti, jog trečiasis apeliantės reikalavimas buvo patenkintas tokia apimtimi, kuri, kartu su visiškai patenkintu pirmuoju reikalavimu, sudarytų 50 proc. visų apeliantės pareikštų reikalavimų. Apeliantė nepateikia objektyvaus pagrindo, kuriuo remiantis jos trečiojo reikalavimo patenkinimo daliai būtų suteikiama konkreti 16,67 proc. reikšmė ir dėl to bendra skundo patenkinimo apimtis padidėtų iki 50 proc. Vien formalus sudėtinio reikalavimo išskaidymas į atskiras dalis tokios proporcijos nepagrindžia.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino faktinę apeliantės skundo patenkinimo apimtį ir, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai bylos baigčiai. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad jos skundas buvo patenkintas 50 proc. apimtimi, todėl nėra pagrindo keisti ir apskųstos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliančių skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Todėl atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliančių bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.