- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2A-1656-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03274-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- V. M.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas, Tadas Račius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-265-570/2020 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui G. K. dėl teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų A. K. ir I. A., institucija teikianti išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2423-374/2011 iš atsakovo G. K. dukrai U. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą materialinį išlaikymą, jį padidinant iki 215 eurų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki jos pilnametystės, šias lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant kad šias lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina V. M.; priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovo buvo priteistas materialinis išlaikymas dukrai U. M. periodinėmis išmokomis po 150 litų (43,44 Eur) kas mėnesį. Teismo sprendimo priėmimo metu dukrai buvo vieneri metai ir jos poreikiai buvo žymiai mažesni nei yra dabar. Šiuo metu jai yra 10 metų, mergaitė lanko bendrojo lavinimo mokyklą, sportinių šokių būrelį. Jai mėnesiui reikalinga apie 550 Eur. Mergaitė turi specialių poreikių - serga bronchine astma, alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu, o tai savo ruožtu lemia pastovias papildomas išlaidas specialiai mitybai, kremams, šampūnams, skalbikliams, kurie yra ženkliai brangesni nei įprasti. Ieškovė viena augina dar vieną mažametį vaiką.
3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko dukrai mokėti materialinį išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį. Atsakovas serga sunkiomis lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, širdies kraujagyslių ligomis), turi dar du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena atskirai ir jiems teikia priteistą materialinį išlaikymą (vienam iš vaikų priteistas laikinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį, kitam pastovus – 120 Eur). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir gauna apie 680 Eur. Turi registruotą ūkininko ūkį ir žemės, galvijų bandą, kito turto, kuris nurodytas ūkininko ūkio balanse iš viso už 295 614 Eur. Mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų 31 058 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2423-374/2011 iš atsakovo G. K. dukrai U. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 215 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2019 m. spalio 2 d. iki U. M. pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę V. M. vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė ieškovei V. M. iš atsakovo G. K. 925 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė valstybei iš atsakovo G. K. 46 Eur žyminio mokesčio ir 39,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas pripažino, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia didesnių lėšų nei priteista 2011 metais, nes dukra pradėjo lankyti mokyklą, be to vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pajamos apie 1260 Eur per mėnesį, kurias sudaro darbo užmokestis ir 60 Eur valstybės išmoka vaikui, ji turi nuosavybės teise jai priklausantį trijų kambarių butą, kuriame gyvena su dviem vaikais. Turi dar vieną išlaikytinį. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Atsakovui priklauso žemės sklypai, kurių vertė praeitais finansiniais metais siekė 50 228 Eur (turi 21 žemės sklypą, kiaulių fermą, 90 vnt. galvijų bandą), nuosavas kapitalas 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis siekia 348 039 Eur, kas rodo, kad G. K. yra stambus ūkininkas. Atsakovas gauna darbo užmokestį apie 600 Eur kas mėnesį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis yra itin gera, ženkliai geresnė nei ieškovės.
7. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta dukros poreikiams reikalinga 550 Eur suma nėra specialiai išdidinta, atitinka tokio amžiaus ir tokios sveikatos būklės vaikui reikiamo išlaikymo dydį. Mergaitė turi specialių poreikių, serga ligomis, kurių gydymui ir kasdienei priežiūrai reikia daugiau nei įprastinių išlaidų. Mergaitė lanko papildomus užsiėmimus. Atsakovas nepateikė įrodymų ar paskaičiavimų, kokie jo nuomone yra dukros poreikiai. Atsakovas kitais būdais neprisideda prie dukros išlaikymo, jos nepasiima pas save, neskiria kišenpinigių ar lėšų pramogoms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. prašo panaikinti 2020 m. liepos 31 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-265-570/2020 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-265-570/2020 pakeičiant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2423-374/2011 priteistą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui ir priteisti iš atsakovo G. K. po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečio vaiko U. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 2 d. iki U. M. pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę V. M. vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas pripažino atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant. Tokiu būdu buvo pažeistos procesinės teisės normos ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, nes atsakovas G. K., kurio dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, negalėjo būti išklausytas, užduoti proceso dalyviams klausimus bei pateikti atsakymus. Teismas pažeidė proceso teisės normas, užtikrinančias teisę į teisingą bylos procesą, ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
8.2. Teismas atsakovo atžvilgiu buvo dar ir šališkas, nes ieškovės atstovo advokato T. R. nepagrįsti, nenurodant svarbių priežasčių, prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo visais atvejais teismo būdavo tenkinami, o atsakovo G. K. tokio pačio pobūdžio prašymas, kai buvo nurodomos ir svarbios priežastys dėl nedalyvavimo 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdyje, nepagrįstai buvo netenkintas.
8.3. Atsakovas G. K. bei ieškovė V. M. šios bylos nagrinėjimo metu, tarpininkaujant jų atstovams, buvo sutarę dėl taikaus sprendimo būdo šioje byloje. Šalys įvertino visas aplinkybes, tame tarpe ir realius vaiko poreikius, buvo sutarę, kad atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui skirs 180 Eur. Su šia suma sutiko ir ieškovė V. M., tačiau, nepavykus sutarti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taikos sutarties šioje byloje sudaryti nepavyko.
8.4. Ieškovė V. M. privalėjo į bylą pateikti vaiko poreikius pagrindžiančius dokumentus (čekius, kvitus ir t.t.), tačiau tokių dokumentų, kurie bent už vieną mėnesį nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos iki bylos nagrinėjimo iš esmės patvirtintų, kad turėtos išlaidos vaikui per mėnesį buvo ne mažiau kaip 460 Eur, nepateikė. Byloje pateikti kvitai ir čekiai, kuriuose yra pirkta cigaretės, žaislai, tyrelės ar kitos prekės, kurios nėra susiję su nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimu, kuris yra dešimties metų amžiaus, o taip pat į bylą pateikti ir kitų asmenų kvitai, nes prekės pirktos su kitų asmenų nuolaidų kortele.
8.5. Teismas visiškai nevertino į bylą pateiktų įrodymų apie finansinę situaciją, kad atsakovo G. K. pajamos pastaraisiais metais mažesnės nei išlaidos, kad pakankamai dideli įsiskolinimai kreditoriams. Teismas visiškai nevertino įrodymų dėl atsakovo G. K. sveikatos būklės (atsakovas serga cukriniu diabetu, širdies kraujagyslių ligomis), kas sąlygoja galimybę dirbti ir gauti didesnes pajamas. Atsakovas G. K. pastaruoju metu dėl vis blogėjančios sveikatos būklės negali dirbti, gan dažnai būna nedarbingas, todėl ir jo gaunamos pajamos yra mažesnės.
8.6. Teismas visiškai ignoravo faktinę aplinkybę, kad atsakovas turi teikti išlaikymą ne vienam, o trims nepilnamečiams vaikams, neatsižvelgė į šią aplinkybę, vertindamas tiek faktinius nepilnamečio vaiko poreikius, tiek atsakovo galimybes teikti išlaikymą trims išlaikytiniams.
8.7. Teismas visiškai neatsižvelgė į naujausią kasacinio teismo praktiką, kad vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į vaikams išlaikyti skiriamą pinigų sumą. Teismas privalėjo vaiko pinigus (60 Eur) įskaičiuoti į vaikui išlaikyti skirtiną dydį ir iš atsakovo G. K., visiškai tenkinus ieškovės V. M. ieškinį, priteisti ne 215 Eur, o 185 Eur.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atsakovo G. K. apeliacinį skundą ieškovė V. M., atstovaujama advokato Tado Račiaus, prašo atsakovo G. K. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo 525 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
9.1. Dėl teismo galimo šališkumo apeliantas nenurodė jokių konkrečių ir pagrįstų duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad nagrinėdamas ginčo bylą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
9.2. Apeliantas turėjo galimybę tinkamai realizuoti savo teises ginčo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, per atstovą jis savo teisėmis aktyviai naudojosi, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, neišklausęs paties apelianto, pažeidė jo procesines teises. Be to, apeliantas turėjo teisę ir galimybes namuose parengti ir per EPP sistemą teismui pateikti savo paaiškinimus raštu, tačiau to nedarė.
9.3. Ieškovė taikiai susitarti su apeliantu siekė dėl to, kad norėjo kuo greičiau atkurti socialinę taiką su apeliantu. Apeliantas yra ūmaus būdo, todėl bet koks jo valios ignoravimas iššaukia tai, kad jis savo pyktį parodo santykiuose su šalių nepilnamete dukra. Po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, pareikšdama ieškinį dėl priteisto vaiko išlaikymo pakeitimo, apeliantas visiškai nustojo bendrauti su šalių dukra. Priteistą materialinį išlaikymą apeliantas piktybiškai nemoka kas mėnesį periodinėmis išmokomis, tokiu būdu iš esmės apsunkindamas galimybes ieškovei tinkamai išlaikyti šalių dukrą.
9.4. Ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie iš esmės pagrindžia šalių nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į ginčo bylos specifiką, savaime suprantama, kad praktiškai neįmanoma įrodyti kiekvieno euro išleidimo faktą, kadangi ne visur įmanoma gauti pirkimo faktą pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė, atsižvelgdama į šalių vaiko sveikatą, mėsą ir daržoves perka iš ūkininkų ir/ar turguose, todėl dažnai negauna jokių buhalterinės apskaitos dokumentų.
9.5. Apeliantas kitų dviejų savo nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą teismine tvarka susitvarkė arba pradėjo tvarkytis tik tada, kai buvo iškelta ginčo byla. Apeliantas taip elgėsi dėl to, kad galėtų pagrįsti savo išlaidas, kurias patiria skirdamas išlaikymą savo kitiems nepilnamečiams vaikams.
9.6. Apeliantas siekia įrodyti, kad dėl savo sveikatos būklės yra apribotos jo galimybės dirbti, tačiau į ginčo bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų faktą, jog apeliantas nėra visiškai darbingas.
9.7. Šalių nepilnametė dukra turi specialių poreikių, todėl tai yra viena iš esminių aplinkybių, nustatant jai reikalingo išlaikymo dydį. Šalių dukra serga bronchine astma, alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu, todėl šių ligų gydymas reikalauja pastovių papildomų išlaidų, kurias ieškovė patiria pirkdama vaistus ir kitas gydymui reikalingas priemones.
9.8. Pirmosios instancijos teismas sprendime, apskaičiuodamas ieškovės mėnesines pajamas, į jas įtraukė ir 60 Eur valstybės išmoką vaikui. Ši šalių vaikui valstybės mokama išmoka iš esmės neturi jokios reikšmės, kadangi apeliantas nuosavybės teise valdo šimtatūkstantinį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, todėl jo ypatingai gera turtinė padėtis sudaro pagrindą teismui iš jo priteisti didesnę vaiko išlaikymui reikalingos sumos dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl pažeistos teisės į teisingą teismo procesą
11. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą teismo procesą. Tokios savo teisės pažeidimą atsakovas kildina iš to, kad teismas buvo pripažinęs atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau, atsakovui neatvykus į teismo posėdį, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Todėl atsakovas negalėjo pateikti paaiškinimų, negalėjo užduoti klausimų. Be to, teismas nepagrįstai tenkindavo ieškovės atstovo prašymus, o jo prašymo atidėti teismo posėdį netenkino, todėl buvo šališkas.
12. Nustatyta, kad ieškinys Marijampolės apylinkės teisme gautas 2019 m. spalio 2 d. Atsakovo atsiliepimas į ieškinį gautas 2019 m. spalio 17 d. 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2019 m. gruodžio 18 d. 2019 m. gruodžio 13 d. gautas atsakovo atstovo prašymas atidėti parengiamąjį teismo posėdį. 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2020 m. sausio 6 d., kuris įvyko. Tos pačios dienos protokoline nutartimi paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis 2020 m. sausio 27 d., nes šalims sudaryta galimybė sudaryti taikos sutartį. 2020 m. sausio 24 d. gautas atsakovo prašymas atidėti teismo posėdį, nes negali dalyvauti dėl ligos (nedarbingumo laikotarpis nuo 2020-01-21 iki 2020-01-27). 2020 m. sausio 27 d. gautas ieškovės atstovo advokato T. Račiaus prašymas atidėti parengiamąjį teismo posėdį, nes atstovas turi dalyvauti savivaldybės tarybos posėdyje. 2020 m. sausio 27 d. protokoline nutartimi šalių prašymai patenkinti ir parengiamasis teismo posėdis atidėtas 2020 m. vasario 26 d., kuris įvyko, ir tos pačios dienos protokoline nutartimi 2020 m. kovo 24 d. paskirtas teismo posėdis. 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. balandžio 17 d., 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. teismo posėdžiai neįvyko dėl paskelbto karantino. 2020 m. birželio 16 d. gautas atsakovo prašymas atidėti teismo posėdį, nes negali dalyvauti dėl ligos (nedarbingumo laikotarpis nuo 2020-06-16 iki 2020-06-22). 2020 m. birželio 17 d. protokoline nutartimi patenkinus atsakovo prašymą teismo posėdis atidėtas 2020 m. liepos 13 d. 2020 m. liepos 9 d. gautas atsakovo prašymas atidėti teismo posėdį, nes negali dalyvauti dėl ligos (nedarbingumo laikotarpis nuo 2020-07-08 iki 2020-07-14). 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdyje dalyvavo atsakovo atstovas advokatas Arūnas Sakalauskas. Teismo posėdžio metu teismas išklausė šalių pozicijų dėl atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje. Atsakovo atstovas advokatas Arūnas Sakalauskas nurodė, kad arba teismo posėdis turėtų būti atidėtas, nes gautas atsakovo prašymas, arba pakeista nutartis dėl atsakovo dalyvavimo pripažinimo būtinu. Teismas, įvertinęs, kad byla nagrinėjama nuo 2019 m. spalio mėn., 2020 m. liepos 13 d. protokoline nutartimi pakeitė protokolinę nutartį, kuria atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Priėmęs nutartį teismas išaiškino nušalinimo teisę. Nušalinimas nebuvo pareikštas. Teismas 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdyje bylą išnagrinėjo iš esmės.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo veiksmus, sprendžia, kad atsakovo teisė į teisingą teismo procesą nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad dėl atsakovo ligos teismas atidėjo 1 parengiamąjį ir 2 teismo posėdžius. Ta aplinkybė, kad 2020 m. sausio 27 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas ir patenkinus ieškovės atstovo prašymą, nereiškia, kad teismas buvo palankesnis ieškovei. Pažymėtina, kad minėtas parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas patenkinus abiejų šalių prašymus. Taip pat įvertintina, kad visi teismo posėdžiai buvo atidėti dėl atsakovo ligos, trumpi nedarbingumo laikotarpiai, sutampantys su teismo posėdžių datomis. Duomenų apie kitus nedarbingumo laikotarpius, patvirtinančius, kad atsakovas serga ne tik tuo metu, kai yra paskirti teismo posėdžiai, byloje nėra. Be to, nors atsakovas nurodo, kad negalėjo būti išklausytas teismo posėdžio metu ir negalėjo užduoti klausimų, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo kokių aplinkybių negalėjo nurodyti teismo posėdyje dalyvavęs jo atstovas, kokios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo išsiaiškintos. Be to, įvertintina, kad nuo teismo nutarties, kuria atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, momento teismas surinko daug rašytinių įrodymų, atskleidžiančių bylos esmę, todėl atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje, siekiant išsiaiškinti tam tikras faktines aplinkybes, svarba sumažėjo. Įvertintina ir tai, kad nagrinėjama byla yra susijusi su vaiko interesais, todėl byloje vyrauja viešasis interesas, skirtas vaiko apsaugai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama 9 mėnesius, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas proceso operatyvumo ir koncentruotumo, siekdamas apsaugos vaiko teisei į materialinį aprūpinimą, pagrįstai pakeitė nutartį dėl atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu ir bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui, tačiau dalyvaujant tinkamai jį atstovaujančiam advokatui. Pažymėtina ir tai, kad po tokios nutarties priėmimo atsakovo atstovas, teismui išaiškinus nušalinimo teisę, nušalinimo nepareiškė. Todėl darytina išvada, kad atsakovas sutiko su teismo procesiniais sprendimais, o jo argumentai dėl teismo šališkumo, išdėstyti apeliaciniame skunde, yra nesavalaikiai.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo teisė į tinkamą teismo procesą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl ginčo esmės
15. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo.
16. Ieškovė prašė teismą pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2423-374/2011, kuriuo iš atsakovo nepilnametei dukrai U. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo priteistas materialinis išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 43,44 Eur (150,00 Lt) nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki jos pilnametystės, ir priteisti išlaikymą po 215 Eur. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
17. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaiko išlaikymui skiria 460 Eur, teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę, neatsižvelgė į teismų praktiką, kad iš išlaikymo sumos reikia išskaičiuoti vaiko pinigus. Atsakovas sutiktų mokėti 180 Eur išlaikymą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių dukra yra 10 metų amžiaus. Ji lanko mokyklą. Vaikas turi specialiųjų poreikių – serga bronchine astma, alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
21. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad vaiko poreikiai nuo išlaikymo priteisimo momento, t.y. nuo 2010 m., iš esmės pasikeitė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas padidinti vaiko išlaikymą. Su tokiomis aplinkybėmis iš esmės sutinka ir atsakovas, teikdamas, kad sutiktų mokėti išlaikymą po 180 Eur.
24. Vaikui augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai, įvairesnė apranga ir pan. Pažymėtina, kad šalių dukra yra jau 10 metų amžiaus, lanko mokyklą, todėl atsirado poreikiai ugdymo priemonėms. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, sprendė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia ieškovės nurodytų 550 Eur, o atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė tokio dydžio vaiko poreikių neįrodė, nes nepateikė į bylą išlaidas patvirtinančių dokumentų.
26. Priteisto išlaikymo dydis tokio amžiaus vaikui atitinka teismų praktiką (pvz., civilinė byla Nr. e2A-741-324/2020), ieškovas nepateikė jokių argumentų bei nenurodė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad dukros U. poreikiai yra mažesni nei įprastiniai tokio amžiaus vaikų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl vaiko poreikių dydžio. Be to, atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad šalių dukra turi specialiųjų poreikių, kurie akivaizdžiai didina ieškovės išlaidas užtikrinant šalių dukros sveikatą.
27. Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, todėl neįrodė šių poreikių. Ieškovės nurodomos išlaidos yra būtinosios, įprastos, akivaizdžios, todėl neracionalu reikalauti iš ieškovės pateikti visas išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
28. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių pareigos teikti vaikui išlaikymą, pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgtina į tai, kad su ieškove liko gyventi nepilnametė dukra. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, su kuria liko gyventi dukra, turi daugiau dėmesio skirti jos poreikių patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės indėlis į dukros gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene dukros buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo, taigi, atsakovo pareiga teikti materialinį išlaikymą dukrai yra didesnė.
29. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame procese į bylą pateiktus įrodymus ir jų tarpusavio ryšį, daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog negali teikti dukrai 215 Eur išlaikymo per mėnesį.
30. Nors atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino atsakovo ūkio finansinės situacijos, jo finansinių įsipareigojimų, apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės nepatvirtina jo negalėjimo teikti dukters poreikius atitinkantį išlaikymą.
31. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, neįvertino, kad, pvz., atsakovui nuosavybės teise priklausantis pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui nuosavybės teise priklausanti ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomota Š. K., tačiau atsakovas, nurodydamas savo pajamas, nepateikė duomenų, kokio dydžio nuomos mokestį gauna. Be to, atsakovui priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos teise perduotas naudotis Š. K.. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nenurodė savo tikrosios turtinės padėties, visų pajamų, taip pat visų kitų naudų, gaunamų iš ūkio, todėl darytina išvada, kad jis slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Be to, spręstina, kad jeigu atsakovas turi galimybę neatlygintinai perduoti naudoti savo turtą, iš kurio gali gauti pajamas, kitam asmeniui, jis turi galimybę ir teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
32. Įvertintina, kad nors atsakovas ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad serga lėtinėmis ligomis, tačiau atsakovui nedarbingumas nenustatytas. Jis nepagrindė kuo ligos, kuriomis serga, trukdo vadovauti ūkiui. Todėl spręstina, kad atsakovas yra darbingas ir nėra pagrindo mažinti išlaikymą dėl jo sveikatos būklės.
33. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 215 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, priėmė teisingą sprendimą, o ta aplinkybė, kad pagal kasacinio teismo praktiką iš priteisiamo išlaikymo dydžio reikia išskaičiuoti vaiko pinigus, gaunamus pagal LR Išmokų vaikams įstatymą, įvertinus šalių pareigos materialiai išlaikyti vaiką proporcijas, atsakovo turtinę padėtį, nesudaro pagrindo pakeisti priteisto išlaikymo dydžio. Iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis užtikrins vaiko poreikius ir nepažeis atsakovo ir kitų jo vaikų teisių, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 525 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios bylinėjimosi išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš atsakovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas V. M., a.k. (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.