Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėj Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-284-329/2020 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-88-399/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl materialinio išlaikymo nepilnametei M. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.1. šalių dukters poreikiai turėjo būti vertinami ne apskritai, o tik esminio jų pasikeitimo buvimo aspektu. Pirmosios instancijos teismas vertino mergaitės poreikius, tačiau nenustatė, kad jie būtų esmingai pasikeitę nuo to momento, kai buvo priimtas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimas. Nesutikdama su teismo išvadomis, apeliantė kitaip vertina tas pačias aplinkybes, pateikia dėl jų savo nuomonę, tačiau kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų faktų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės paaiškinimais, bet ir visa bylos medžiaga, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo vaiko poreikių vertinimo atmestini.

7.2. Apeliantės pateikti medicininiai išrašai nepatvirtina, kad dukrai būtų diagnozuotas koks nors susirgimas. Tuo pačiu tai reiškia, kad mergaitės sveikatos būklė nėra pasikeitusi taip, kad dėl to apeliantė patirtų papildomų išlaidų. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų, iš kurių būtų galima bent jau numanyti apie mergaitei paskirtą gydymą, kuriam reikia skirti lėšų.

7.3. Apeliantės ginčijamos pirmos instancijos teismo išvados yra išsamiai motyvuotos ir pagrįstos byloje nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad šalių turtinė padėtis esmingai nepasikeitė. Apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia šių motyvų ir išvadų, taip pat nepatvirtina, kad jas darydamas teismas būtų pažeidęs materialinės ir (arba) proceso teisės normas ar nukrypęs nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

12. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas šalių nepilnametei dukrai iš atsakovo (tėvo) buvo nustatytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-88-399/2015 patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, šalių sutartas dydis – 58 Eur (200 Lt) per mėnesį iki dukters pilnametystės ir ¼ dalis nekilnojamojo turto - 4 (keturių) kambarių buto ir ūkio patalpos, esančių (duomenys neskelbtini) (¼ dalies nekilnojamojo turto vertė 2730 Eur), kuris buvo įregistruotas M. L. vardu. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl priteisto nepilnametei dukrai išlaikymo dydžio pakeitimo abiem pagrindais – dėl išaugusių mergaitės poreikių ir pagerėjusios atsakovo turtinės padėties.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2015 m. sausio 15 d. sprendimo priėmimo metu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjo (išskyrus tą turto dalį, kuri buvo priteista iš jo dviejų vaikų išlaikymui – ½ 4 (keturių) kambarių buto ir ūkio patalpos, esančių (duomenys neskelbtini)); byloje nebuvo duomenų apie tuo metu gautas atsakovo gautas pajamas, išskyrus nurodytas ieškovės. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu atsakovas nuosavybės teise turi 435/1414 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos įgijo pagal 2017 m. birželio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį (bendra šio turto rinkos vertė 14612 Eur), taip pat 0,0595 ha sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris atsakovui atiteko 2017 m. birželio 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu (šio turto vertė 351 Eur). Pažymėtina, kad įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį, o šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nepateikė savo gaunamas pajamas patvirtinančių įrodymų, tačiau sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog jis dirba užsienyje ir jo darbines pajamas sudaro apie 400 Eur per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, be nepilnametės dukters, turėtų kitų išlaikomų asmenų. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimu išlaikymas po 58 Eur ir turto dalimi buvo priteistas dviem vaikams, prievolė teikti išlaikymą sūnui baigėsi (duomenys neskelbtini), kai M. L. sulaukė pilnametystės. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t.y. laikoma, kad tėvų padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų apribotas, todėl jis turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, adekvatų nepilnamečio vaiko poreikiams.

15. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nutraukiant santuoką ieškovė įgijo nuosavybę į ½ dalį santuokoje įgyto buto su ūkiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini); taip pat jai atiteko automobilis AUDI A4 AVANT, kėbulo VIN kodas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė vykdo individualią veiklą, teikia kirpėjos paslaugas, jos pajamas, neatskaičius mokesčių, sudaro apie 1500 Eur. Ieškovė paaiškino jog mokesčių įstatymų leidžiamas 30 proc. atskaitymas nuo gaunamų pajamų yra naudojamas darbo priemonių pirkimui ir darbo vietos nuomai. Sumokėjus mokesčius, nuo nurodytos sumos faktiškai liekanti suma nesiekia ir 1000 Eur. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu ieškovės vardu yra registruota ½ dalis buto ir ūkinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (kurių vertė sudaro 4580 Eur). Ieškovė 2017 m. liepos 13 d. sudarė su uždarąja akcine bendrove „mogo LT“ lizingo sutartį 950 Eur transporto priemonės įsigijimui, lizingo termino pradžia 2017 m. liepos 13 d., pabaiga – 2020 m. sausio 13 d.

16. Apeliacinės instancijos sprendžia, kad priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis, lyginant su 2015 metais, kai buvo priteistas išlaikymas dukrai, iš esmės pasikeitė gaunamų pajamų, o ieškovo – dar ir turimo turto aspektu. Taigi, atsakovas pagal savo turtinę padėtį yra pajėgus teikti ieškovės prašomą 250 Eur išlaikymą.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų poreikiai, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys konkrečių nepilnamečių vaikų poreikių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir tik geranoriškai susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, todėl teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio. Vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas.

18. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

19. Nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo penkeri metai, šalių dukrai tuomet buvo dvylika metų. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Byloje nustatyta, kad apeliacine tvarka vertinamo sprendimo priėmimo metu šalių dukra M. L. mokosi (duomenys neskelbtini), jai yra daugiau kaip 17 metų, t. y. mergaitės amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, lyginant su kainomis euro valiutos įvedimo pradžioje. Nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pasikeitė mergaitės poreikiai, išskyrė tik medicininius dokumentus, nepagrįstai laikydamas, jog jie neįrodo atsiradusių papildomų išlaidų dėl vaiko sveikatos priežiūros. Iš teismui pateiktų dukters medicininių dokumentų matyti, kad jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), paskirti vaistai (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 18 d. Kaune atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas, todėl priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šie dokumentai patvirtina, kad ieškovė patiria papildomų išlaidų (vaistams, vitaminams ir kelionėms), susijusių su mergaitės sveikatos būkle ir jos tyrimais. Ieškovės apskaičiavimu, nepilnametės dukters poreikiams per mėnesį reikia 505 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į ieškovės nurodytus šalių vaikų poreikius neįtraukta jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių, nurodoma suma teismų praktikoje yra įprastinė mokyklinio amžiaus vaiko poreikiams. Atsakovas nepaneigė išaugusių vaiko poreikio fakto, nenurodė konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių dukrai reikalingą mažesnę išlaikymo sumą (CPK 178 straipsnis), iš esmės rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais, kad dukros išlaikymui pakanka šalių prieš penkerius metus sutarto išlaikymo dydžio. Įvertinus ieškovės už nepilnametę dukrą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą gaunamus vaiko pinigus (nuo 2020 m. sausio 1 d. išmokos suma sudaro 60,06 Eur), šalių dukters poreikių suma mažintina iki 455 Eur (505 Eur – 60 Eur).

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su įrodymais nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas moka didesnę dalį išlaikymo, negu dukrai reikalinga ją išlaikyti per mėnesį, kadangi jis savo valia moka per mėnesį po 116 Eur periodinėmis išmokomis ir 191 Eur turtu, iš viso po 307 Eur.

21. Kaip minėta, teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-88-399/2015 buvo priteistas išlaikymas dukrai mišriu būdu, t.y. ½ dalį buto, esančių (duomenys neskelbtini), kuris buvo įvertintas 2730 Eur, o taip pat periodinės išmokos kiekvieną mėnesį po 58 Eur (200 Lt) nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Pirmosios instancijos teismas turtu priteistą sumą (2290 Eur) padalino iš iki šalių dukros M. pilnametystės likusių mėnesių skaičiaus (12 mėn.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks skaičiavimas yra neteisingas, kadangi, pirma, aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų pareiga, o ne tik to, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, antra, byloje nėra duomenų, kad vaikas gautų pajamas už atsakovo perleisto turto naudojimą, priešingai, už šį turtą yra mokamos būsto išlaikymo išlaidos, trečia, pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas išlaikymo dalį net ir nuo turto vertės, ją turėjo dalinti ne iš mėnesių skaičiaus, likusių nuo skundžiamo sprendimo priėmimo iki pilnametystės, o nuo 2014 m. gruodžio 1 d., kuomet ieškovė pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir tuo susijusių klausimų išsprendimo, t. y. skaičiuojant 71 mėnesį, ir tai būtų 38 Eur, o ne pirmosios instancijos teismo nurodyta 191 Eur išlaikymo suma.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, jog atsakovas dukros išlaikymui savo valia moka per mėnesį po 116 Eur periodinėmis išmokomis ir 191 Eur turtu, iš viso po 307 Eur, kad nepilnametei dukrai skiriama abiejų tėvų suma (maždaug po 250–307 Eur) per mėnesį yra pakankama ją išlaikyti, nepagrįstai nevertino atsakovo turtinės padėties pagerėjimo fakto, neįvertino šalių dukters padidėjusių poreikių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą padidinant iki 225 Eur ((505 - 60) / 2).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 300 Eur jos turėtų atstovavimo išlaidų, kartu su prašymu pateiktas atstovavimo išlaidas patvirtinantis pinigų priėmimo kvitas. Atsakovas pateikė prašymą atmetus ieškinį priteisti iš ieškovės 300 Eur atstovavimo išlaidų. Patenkinus ieškinį 90 proc. (225/250*100), ieškovei iš atsakovo priteistinos 270 Eur (300 Eur x 90 proc.) atstovavimo išlaidos, o atsakovui iš ieškovės priteistinos 30 Eur (300 Eur x 10 proc.) atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taikant tarpusavio reikalavimų sudengimo institutą, iš atsakovo ieškovei priteistina 240 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

24. Už šioje byloje pareikštus reikalavimus žyminis mokestis sudaro 68 Eur. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 61,2 Eur (68 x 90 proc.) žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

25. Valstybė turėjo 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, šios išlaidos paskirstytinos šalims proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai: valstybei iš ieškovės priteistina 0,76 Eur (7,16 Eur x 10 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo – 6,44 Eur (7,16 Eur x 90 proc) išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 67,64 Eur suma (61,20 Eur + 6,44 Eur).

26. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl abi šalys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pateikė sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą, kad už apeliacinio skundo parengimą ją atstovavusiai advokato padėjėjai sumokėjo 150 Eur. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė PVM sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad jis advokato padėjėjui pervedė 100 Eur. Pagal CPK 320¹ straipsnį, apeliacinės instancijos teisme atstovais negali būti advokato padėjėjai, todėl tiek ieškovės, tiek atsakovo sumokėtos atstovavimo išlaidos advokatų padėjėjams nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-88-399/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl materialinio išlaikymo nepilnametei M. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti materialinį išlaikymą nepilnametei M. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 225 (du šimtus dvidešimt penkis) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. spalio 8 d.) iki dukros M. L. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto nepilnametei M. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 240 (du šimtus keturiasdešimt) Eur jos turėtų atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei iš viso 67,64 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 64 centus eurų 16 ct), šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.