Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Čėsnienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Laimo projektai“ ir apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas stogas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-464-1154/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laimo projektai“ ieškinį atsakovei UAB „Šiltas stogas“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo pašalinti atliktų statybos darbų trūkumus, įpareigojimo pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą, sutarties kainos sumažinimo, baudos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

31. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

32. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

33. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. sausio 5 d. ieškovė UAB „Laimo projektai“ (užsakovė) ir atsakovė UAB „Šiltas stogas“ (rangovė) sudarė rangos sutartį Nr. STOG 2021/01/05 (toliau – Rangos sutartis, sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), naujo sutapdinto stogo įrengimo darbus, vadovaudamasi Techninio darbo projekto Nr. 2020-UA-075-TDP techninių specifikacijų reikalavimais ir Darbo projekto brėžiniais pilna apimtimi už kainą, kuri nurodyta šios sutarties Priede Nr. 1 „Lokalinė sąmata“ (Rangos sutarties 1.1 punktas). Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo pradėti stogo įrengimo darbus, užsakovei perdavus darbų frontą ir visus reikalingus dokumentus. Preliminari darbų pradžia – 2021 m. sausio 29 d., stogo įrengimo darbai turi būti atlikti per 30 darbo dienų nuo darbų fronto perdavimo akto pasirašymo dienos (Rangos sutarties 3.1.1, 3.1.2 punktai). Sutarties kaina – 17 071,95 Eur be PVM (Rangos sutarties 2.2 punktas).

34. Iš ieškovės vadovo K. L. K. ir atsakovės vadovo T. K. pasirašyto rašto matyti, kad statybos darbų žurnalas atsakovei buvo perduotas 2021 m. vasario 15 d. 2021 m. vasario 18 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Rangos sutarties Nr. 2021/01/05, kuriuo susitarė, kad atsakovė atliks ortakių ir persipylimo įlajų įrengimo darbus pagal lokalinę sąmatą Nr. 1 2021.02.17, darbų kaina buvo nustatyta 604,25 Eur be PVM, darbų pradžia numatyta 2021 m. vasario 18 d., o pabaiga – 2021 m. kovo 3 d.

35. 2021 m. vasario 26 d. atsakovė surašė Atliktų darbų aktą Nr. 1 pagal 2021 m. vasario 18 d. Rangos sutarties priedą Nr. 1, kuriuo užfiksavo atliktus darbus už 604,25 Eur sumą be PVM (731,14 Eur su PVM), ir Atliktų darbų aktą Nr. 1 pagal Rangos sutartį, kuriuo užfiksavo atliktus darbus už 15 627,21 Eur sumą be PVM (18 908,92 Eur su PVM) (toliau – Atliktų darbų aktai, Aktai). 2021 m. kovo 9 d. įrašu ieškovės vadovas atsisakė priimti abiem Atliktų darbų aktais perduodamus darbus, nurodydamas, kad darbai ir jų kiekiai pagal statybos darbų žurnalą nepriimti techninio prižiūrėtojo bei statytojo. Įraše pažymėta, kad Aktai pateikti 2021 m. kovo 5 d. Atsakovė 2021 m. kovo 9 d. pasirašė Aktus vienašališkai, surašė pažymas apie 2021 m. vasario mėn. atliktų darbų ir išlaidų vertę ir išrašė ieškovei 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ŠIL21 Nr. 09 už 18 908,92 Eur sumą su PVM bei 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ŠIL Nr. 08 už 731,14 Eur sumą su PVM. Apie vienašališką Aktų pasirašymą atsakovė ieškovę informavo 2021 m. kovo 9 d. pranešimu dėl vienašalio darbų perdavimo–priėmimo. 2021 m. kovo 28 d. bankiniu pavedimu ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000,00 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydama „už medžiagas pagal sutartį STOG 2021/01/05“.

Dėl Atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo perduoti darbus

41. Teisėjų kolegija pažymi, jog aukščiau nurodytoje byloje Nr. e2A-842-516/2018 apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad rangovas tokiu atveju turi kreiptis į užsakovą tam, kad šis imtųsi priemonių techninio prižiūrėtojo pareigų vykdymo tinkamumui įvertinti, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad techninis prižiūrėtojas būtų vengęs atlikti savo pareigas. Bylos duomenimis nustatyta, kad techninis prižiūrėtojas apie atliekamus darbus išvis nebuvo informuotas nei atsakovės, nei ieškovės, nors pagal 2020 m. spalio 21 d. techninės priežiūros vykdymo susitarimą (2022 m. kovo 2 d. pateiktų papildomų dokumentų priedas Nr. 1), būtent ieškovė (jos vadovas), buvo prisiėmusi pareigą informuoti techninį prižiūrėtoją apie jo paslaugų poreikį, tačiau šiuo atveju to nepadarė. Taip pat liudytoju apklaustas J. L. (techninis prižiūrėtojas) patvirtino, jog jis su ieškovės vadovu K. L. K. susitarė, kad K. L. K. jį įspės ir pakvies, kai bus atlikti darbai, juos priiminėti. Liudytojas paaiškino, jog viskas buvo daroma per ieškovės vadovą, su juo kartu, o apie stogo įrengimo darbus jis nebuvo informuotas, o pamatė tik tada, kai darbai jau buvo atlikti. Liudytojas taip pat paaiškino, kad su ieškovės vadovu buvo susitarę, kad pastarasis esant reikalui jį iškvies, jie priims darbus, pasirašys žurnalus. Jo teigimu, buvo toks susitarimas ir jis jo laukė. Pažymėjo, jog stogo įrengimo darbų nuotraukų negavo.

42. Be to, ieškovės vadovas 2021 m. vasario 14 d. (t.y. dar iki statybos darbų žurnalo perdavimo rangovui) prašė rangovo (atsakovės), jog šis visus darbų etapus (įskaitant ir paslėptus darbus) fiksuotų fotonuotraukomis, ir nors rangovas (atsakovė) siekė darbų perdavimą vykdyti tiesiogiai techniniam prižiūrėtojui, ieškovė instruktavo rangovą, kad nuotraukos, skirtos techniniam prižiūrėtojui būtų siunčiamos per ieškovę. Pažymėtina, jog ieškovės vadovas matė visą darbų atlikimo procesą (nuolat buvo objekte, darbus prižiūrėjo). Kaip jau buvo minėta, liudytojas J. L. (techninis prižiūrėtojas) nurodė, jog stogo įrengimo darbų nuotraukų negavo bei nurodė, jog kad jis laukė informacijos apie poreikį vykti priimti darbus būtent iš ieškovės vadovo, ir pažymėjo, kad buvo sutarę su ieškovės vadovu, jog viskas bus daroma per jį. Aplinkybę, kad darbai buvo perduodami techniniam prižiūrėtojui per ieškovės vadovą, patvirtino ir liudytojai M. R., M. B.. Taigi, nustačius, jog pirma, šalys buvo sutarusios darbus perduoti fotofiksacijomis per ieškovę, antra, atsakovė nuotraukų iki darbų atlikimo pabaigos ieškovei neperdavė, trečia, atsakovė iki darbų pabaigos neturėjo tiesioginio kontakto su techniniu prižiūrėtoju, ketvirta, techninis prižiūrėtojas nebuvo informuotas apie tai, kad objekte atliekami stogo įrengimo darbai, penkta, ieškovės vadovas nuolat buvo objekte ir matė atliekamus darbus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog faktiškai darbams vadovavo ir juos asmeniškai prižiūrėjo bei kontroliavo ieškovės vadovas K. L. K.. Kadangi nuotraukos ieškovės nurodymu turėjo būti siunčiamos techniniam prižiūrėtojui per ieškovę, jai privalėjo būti žinoma, kad nuotraukos neatsiųstos, tačiau ieškovė jokių veiksmų dėl to nesiėmė. Byloje įrodymų, kad ieškovė būtų pakartotinai raginusi atsakovę fiksuoti darbus ar atskirai siųsti nuotraukas tiesiogiai techniniam prižiūrėtojui (ne per ieškovę) nėra (CPK 178 straipsnis).

43. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis.

46. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tokį ieškovės elgesį (neveikimą), t. y. savo pačios nustatytų įsipareigojimų perduoti techniniam prižiūrėtojui duomenis (darbų perdavimą fotonuotraukomis ir kt.) nevykdymą, pagrindo teigti, jog rangovas (atsakovė), nesilaikydamas griežtos atliktų paslėptų darbų priėmimo – perdavimo procedūros, ir tęsdamas darbus veikė vien tik savo rizika bei tai, kad ieškovė tinkamai organizavo darbų priėmimą, nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, jog ji tinkamai organizavo darbų priėmimą, todėl atsakomybė už jo, kaip rangovo pareigų nevykdymą, tenka išimtinai atsakovei yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai taikė materialiąją teisės normą, įtvirtintą CK 6.694 straipsnio 2 dalyje.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021 ir kt.).

48. Kadangi procedūrinių taisyklių nesilaikymas nesukėlė ieškovei neigiamų pasekmių bei nesutrukdė priduoti (pripažinti tinkamu naudoti) ginčo objekto ir kadangi vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, jog tikrieji šalių ketinimai (suderinta šalių valia) gali būti nustatinėjami iš šalių elgesio po sutarties sudarymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, pagrįstai vadovavosi ne paslėptų darbų perdavimo – priėmimo procedūrinėmis taisyklėmis, o atsižvelgė į rangos sutarties šalies – ieškovės elgesį – t. y. jos nurodymus perdavinėti darbus fotonuotraukomis, jos instruktavimu nuotraukas siųsti per ieškovę, tam kad ieškovė jas persiųstų techniniam prižiūrėtojui.

50. Pažymėtina, jog statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami atitinkamai kaip atlikti užsakovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-7-184-421/2022 54 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-7-183-916/2022 55 punktas). Taigi, nors ieškovė nurodo, jog atsakovės statybos darbų vadovo N. B. atlikti įrašai apie atliktus darbus nepatvirtinti techninio prižiūrėtojo parašu bei paslėptų darbų patikrinimo aktai taip pat nepasirašyti iš techninio prižiūrėtojo pusės, tačiau įvertinus minėtą kasacinio teismo praktiką ir nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes, jog darbams praktiškai vadovavo, juos asmeniškai prižiūrėjo bei kontroliavo, ne techninis prižiūrėtojas, o ieškovės vadovas, teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovas neturi pagrindo atliktų darbų aktus ginčyti dėl savo paties parašų nebuvimo / darbų nepriėmimo. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, jog šiuo metu ieškovė yra pridavusi pastatą (ieškovė yra deklaravusi, jog statybos darbai yra užbaigti pagal statinio projekto sprendinių ir teisės aktų reikalavimus) ir ieškovė atsakovės atliktų darbų rezultatais naudojasi, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė be pagrindo atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl šių aktų pripažinimo negaliojančiais.

52. CK 6.689 straipsnyje reglamentuojama užsakovo teisė kontroliuoti statybos darbus. Užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje (2 dalis).

53. Kaip jau buvo minėta, statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, atsako statytojui, o ne rangovui ar subrangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 54, 60 punktai). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės vadovas nuolat buvo objekte bei faktiškai vykdė darbų priežiūrą ir kontrolę, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovė pati de facto įgyvendino savo teisę nurodytą CK 6.689 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, jog pagal 2020 m. spalio 21 d. techninės priežiūros vykdymo susitarimą (2022 m. kovo 2 d. pateiktų papildomų dokumentų priedas Nr. 1), būtent ieškovė (jos vadovas), buvo prisiėmusi pareigą informuoti techninį prižiūrėtoją apie jo paslaugų poreikį, t. y. faktiškai kontroliavo bendravimą su techniniu prižiūrėtoju bei savo nuožiūra spręsdama apie techninio prižiūrėtojo iškvietimą / įtraukimą į paslėptų darbų priėmimo procesą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ieškovei, mačiusiai paslėptų darbų atlikimo eigą ir nusprendusiai neįtraukti techninio prižiūrėtojo į paslėptų darbų kokybės kontrolę – tenka ir su tuo susiję padariniai nustatyti CK 6.689 straipsnio 2 dalyje.

54. Nors apeliantė (ieškovė) nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo CK 6.689 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos ir jos taikymo reikšmės nagrinėjamoje byloje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

55. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog paslėptų darbų nepriėmimas statybos darbų žurnale buvo nulemtas iš esmės pačios ieškovės neveikimo ir bendradarbiavimo pareigos netinkamo vykdymo ir pagrįstai sprendė, jog ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas atliktų darbų aktus pripažinti negaliojančiais.

Dėl įpareigojimo pašalinti statybos darbų trūkumus

56. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad darbų rezultatas yra tinkamos kokybės, išimtinai rėmėsi Ekspertizės akto išvada, jog sumontuoto liuko šilumos perdavimo koeficiento 0,85 W/(m2xK) reikšmė neviršija STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nustatytos 1,4 W/(m2xK) reikšmės, visiškai atsiribodamas nuo sumontuoto liuko šilumos perdavimo koeficiento atitikimo Sutartyje (ją lydinčiame Techniniame darbo projekte) vertinimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad darbų rezultatas yra tinkamos kokybės, išimtinai rėmėsi Ekspertizės akto išvada, jog mineralinės vatos šilumos perdavimo koeficiento 0,72 W/(m2xK) reikšmė neviršija STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nustatytos 1,4 W/(m2xK) reikšmės, visiškai atsiribodamas nuo šilumos perdavimo koeficiento atitikimo Sutartyje (ją lydinčiame Techniniame darbo projekte) vertinimo. Taigi, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi nemotyvuotu Ekspertizės aktu apimtyje dėl liuko kokybės trūkumų nenustatymo.

57. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalims nesuderinus pozicijų dėl atsakovės atliktų darbų priėmimo ir perdavimo, dėl atsakovės atvykimo į objektą ir darbų atidengimo tam, kad ieškovė galėtų juos priimti, 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovė surašė defektinį aktą Nr. 1, kuriame konstatavo šioje byloje pareikštu ieškiniu prašomus ištaisyti trūkumus: 1) patekimui ant stogo įrengtas liukas neatitinka projekto brėžinių, o parinktos medžiagos neatitinka projekto reikalavimų; 2) pagal projektą suprojektuotas reikalavimas įrengti 3 sluoksnių hidroizoliacinį sluoksnį, tačiau atidengus paaiškėjo, kad įrengti tik du sluoksniai, o antras sluoksnis ant parapeto blogai priklijuotas prie pirmo sluoksnio, taip pat pirmas sluoksnis blogai priklijuotas prie mineralinės vatos. Defektinį aktą pasirašė ieškovės vadovas K. L. K., techninis prižiūrėtojas J. L. ir stogo konstrukcijas atidengęs E. K.. Atsakovė su nustatytais trūkumais nesutiko.

58. Siekiant nustatyti atliktų darbų kokybę byloje teismo nutartimi buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas R. A. Z., surašydamas 2022 m. birželio 28 d. teismo ekspertizės aktą.

59. Pažymėtina, kad Rangos sutarties 1 priede – lokalinėje sąmatoje šalys suderino ir nustatė, kad turi būti įrengtas gamintojo UAB „Keraplast“ liukas. Ekspertizės akte atsakant į 5 klausimą nustatyta, kad faktiškai ant ieškovės stogo buvo įrengtas gamintojo UAB „Keraplast“ liukas, kuris yra ne atsakovės stogdengių sukonstruotas įrenginys, o galutinis statybos produktas, turintis reikiamas patikras ir eksploatacinių savybių deklaraciją su nustatytais rodikliais. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu apklaustas projektuotojas paliudijo, kad liuko brėžinio detalę panaudojo paėmęs iš kitų projektų ir negalėjo atsakyti, ar realiai egzistuoja nubraižytas gaminys – liukas, turintis energetinio naudingumo bei eksploatacinių savybių deklaracijas. Eksperto išvadoje nustatyta, kad projekte nurodytos liuko apšiltinimo medžiagų charakteristikos viršija pagal normatyvinius statybos dokumentus keliamus reikalavimus, tai ekspertas patvirtino ir apklausos teismo posėdyje metu, paaiškindamas, kad liuko apšiltinimas, nors ir neatitinka projekto rodiklių, tačiau visiškai tenkina normatyvinius reikalavimus ir tenkina aukštesnės energinio naudingumo klasės, nei yra suteikta statiniui, reikalavimus. Pažymėtina, jog byloje nebuvo paneigta eksperto išvada, kad liuko apšiltinimas visiškai atitinka normatyvinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik faktinį nukrypimą nuo projekto (dėl to ginčo nėra, neatitikimą projektui nustatė ir ekspertas), bet jo priežastis ir realias galimybes įgyvendinti projekto sprendinius, o svarbiausia – atlikto darbo rezultatą ir jo kokybę. Ieškovė nei bylos nagrinėjimo metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių alternatyvių įrodymų / atitinkamos srities ar išsilavinimą turinčių specialistų nuomonių / išvadų, kurios įrodytų, jog minėtos ekspertizės išvados yra nepagrįstos bei įrodytų, kad dėl įrengto liuko darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal numatytą paskirtį (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi nemotyvuotu Ekspertizės aktu apimtyje dėl liuko kokybės trūkumų nenustatymo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

65. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, sprendė, kad parapeto hidroizoliacijos darbai atlikti nesilaikant Techniniame projekte nustatytų reikalavimų ir dėl to vertinti kaip netinkamos kokybės, nes įrodymų, kurie patvirtintų, kad darbai, nors ir atlikti nukrypstant nuo projekto, tačiau yra tinkamos kokybės ir nepablogina pastato stogo savybių, kurios turėjo būti pasiektos stogą įrengus pagal projektą, byloje nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą ir įpareigojo atsakovę ištaisyti darbų trūkumus – įrengti ir priklijuoti stogo parapeto trijų sluoksnių hidroizoliaciją taip, kaip tai numatyta Techniniame projekte. Taip pat nors ieškovė prašė, patenkinus tokį reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo ištaisyti darbų trūkumus, skirti atsakovei 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti įvykdytas sprendimas, pasibaigimo, tačiau pirmosios instancijos teismas tokio ieškovės prašymo netenkino.

68. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė nenurodė, jog būtent atsakovė, o ne bet kuris stogo dengimu užsiimantis rangovas galėtų atlikti nekokybiškus darbus bei nepaaiškino ir nepateikė jokių duomenų, dėl kokių asmeninių / profesinių savybių tik atsakovė galėtų įvykdyti reikalaujamus darbus. Be to, CK 6.665 straipsnio 1 dalis numato teisę reikalauti iš rangovo šalinti darbų trūkumus, tačiau niekaip nesusieja šios prievolės vykdymo su konkrečiu rangovu. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 273 straipsnio 1 dalies teisės norma negali būti realizuojama bylose, kuomet atsakovui (skolininkui) nustatomas įpareigojimas nėra laikytinas griežtai asmeninio pobūdžio pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-467/2014; 2013 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-520/2013). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustačius, jog statybos rangos darbų trūkumų šalinimas, atsižvelgiant į šios prievolės prigimtį ir į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes bei šalintinus trūkumus, nėra priskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti asmeniškai tik pati atsakovė, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino tokio ieškovės prašymo.

69. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis, tačiau šiuo atveju ieškovė tokio reikalavimo nereiškė, neteikė duomenų apie trūkumų šalinimo išlaidų vertę, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas tokio klausimo nesprendė.

Dėl baudos už sutarties nutraukimą priteisimo

70. Ieškovės teigimu, Sutarties nutraukimas tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais išreikštu šalių susitarimu yra galimas ir išplaukia iš sutarties laisvės principo, todėl kiekvienu atveju rašytinis sutarties nutraukimo įforminimas nėra būtinas. Nustačius, kad Sutartis buvo nutraukta iš atsakovės pusės, taikytinas Sutarties 5.3 punktas, nustatantis 10 proc. dydžio baudą nuo Sutarties sumos. Pirmosios instancijos teismo argumentai nurodyti atsiribojus nuo visapusiško ir objektyvaus aplinkybių įvertinimo, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

71. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių kilo ginčas, pirma, dėl galimybės atlikti nebaigtus darbus (ne)buvimo, antra, dėl ieškovės atsiskaitymo už atsakovės atliktus darbus. Iš atsakovės laiškų ieškovei matyti, kad ji neatsisakė užbaigti darbų, bet stabdė darbus dėl pirmiau nurodytų priežasčių, dėl kurių kilo šalių ginčas. Iš šalių susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. kovo 28 d. matyti, jog rangovo valia faktiškai sustabdyti darbų vykdymą ieškovė ją suprato.

72. Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Nagrinėjamu atveju byloje įrodymų, kad atsakovė ieškovei pateikė pranešimą apie sutarties nutraukimą, nėra. Iš atsakovės raštų, adresuotų ieškovei, aiškiai nurodyta, kad atsakovė stabdo darbus, kol bus sudarytos sąlygos jiems atlikti ir atsiskaityta už jau atliktus darbus. Taip pat byloje įrodymų, kad buvo išnykusio darbų sustabdymo aplinkybės ir todėl darbai turėtų būti tęsiami (t.y., jog buvo įrengtas fasadas ir galima atlikti apskardinimą, ir jog ieškovė priima atliktų darbų aktuose nurodytus darbus ir už juos atsiskaito arba nurodo konkrečius darbų kokybės trūkumus), nėra. Šiuo atveju ieškovė neįrodinėjo, jog sutartis atsakovės valia ar konkliudentiniais buvo nutraukta prieš terminą, kaip nurodyta sutarties 5.3. punkte (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentas, kad atsakovė nutraukė sutartį konkliudentiniais veiksmais, reiškia tik ieškovės nuomonę dėl faktinių aplinkybių vertinimo, bet nepatvirtina atsakovės valios nutraukti sutartį. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovės nurodytų priežasčių, dėl kurių ji sustabdė darbus, pagrįstumo vertinimas galėtų būti reikšmingas sprendžiant, ar atsakovė pažeidė sutartį, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, kad ji sutartį nutraukė. Kadangi rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės valią stabdyti darbų vykdymą, kol neatsiras darbų atnaujinimui būtinos sąlygos ir kadangi byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės valią ir iniciatyvą vienašališkai nutraukti rangos sutartį, tai apeliantės argumentai dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir baudos skyrimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl sutarties kainos mažinimo ir stogo atidengimo išlaidų atlyginimo

74. Apeliantė pažymėjo, jog jeigu, teismo vertinimu, pagal Sutartį neatliktų darbų vertė yra lygi 1 852,31 Eur, jos reikalavimas sumažinti kainą turėjo būti tenkinamas bent iš dalies, t.y. sumažinant Sutarties kainą 1 852,31 Eur suma.

75. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalis numato, kad, vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Tuo tarpu 3 dalyje įtvirtinta, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.

76. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė neatliko Rangos sutartimi sutartų darbų – katilinės stogelio apšiltinimo ir hidroizoliacijos įrengimo bei parapeto apskardinimo. Ieškovė per interneto svetainę statybubirza.lt 2021 m. balandžio 18 d. pateikė užklausą dėl katilinės stogelio įrengimo ir parapeto apskardinimo darbų atlikimo ir iš gautų kelių rangovų pasiūlymų išsirinko pasiūliusius mažiausią kainą. 2021 m. balandžio 20 d. ieškovė su E. K. sudarė statybos darbų sutartį, kuria E. K. įsipareigojo atlikti stogelio (10 kv. m) apšiltinimo bei hidroizoliacijos įrengimo darbus su medžiagomis, o ieškovė įsipareigojo už darbus sumokėti 1 500,00 Eur. 2021 m. balandžio 26 d. šalys pasirašė darbų priėmimo perdavimo aktą, o 2021 m. balandžio 29 d. kasos pajamų orderis patvirtina, kad ieškovė už atliktus darbus pagal 2021 m. balandžio 26 d. darbų perdavimo priėmimo aktą E. K. sumokėjo 1 500 Eur. 2021 m. gegužės 6 d. rangos sutartimi Nr. 20 ieškovė ir V. N. susitarė, kad V. N. atliks parapeto apskardinimo darbus, sutarta darbų kaina – 1 505,35 Eur. Darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas 2021 m. gegužės 28 d., ieškovė sumokėjo už darbus 1 505,35 Eur, tai patvirtina 2021 m. gegužės 31 d. bankinio pavedimo kopija.

77. Pagal Atliktų darbų aktus atsakovė atliko darbų už 15 627,21 Eur be PVM sumą ir nurodė, kad darbų, kurių neatliko, vertės (1 444,75 Eur be PVM) į sąskaitą neįtraukė. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atliktų darbų kaina, atsižvelgiant į eksperto nustatytą neatliktų darbų vertę, sumažinta dar 407,56 Eur be PVM, taigi iš viso į Atliktų darbų aktus neįtraukta 1 852,31 Eur suma, kurią sudaro neatliktų pagal Rangos sutartį darbų vertė. Ieškovė prašė pakeisti Rangos sutartį sumažinant joje nustatytą kainą didesne suma (3 005,35 Eur), nei Rangos sutartimi šalys buvo sulygusios už darbus, kurių atsakovė neatliko. Tai reiškia, kad ieškovė prašo pakeisti sutartį taip, kad atsakovė už atliktus darbus gautų mažesnį atlygį nei buvo sutarta.

78. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė byloje neįrodinėjo esminio sutarties pažeidimo dėl kurio CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu būtų galima pakeisti sutartį sumažinant sutarties kainą apeliantės nurodyta 1 852,31 Eur ir PVM suma. Pažymėtina, jog nuostolių atlyginimo pagrindai nurodyti CK 6.658 straipsnio 3 dalyje, 6.665 straipsnio 3 dalyje, 6.258 straipsnio 5 dalyje, tačiau ieškovė nesirinko nei vieno iš šių teisės gynybos būdų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju kadangi savo reikalavimą ieškovė pasirinko grįsti išlaidomis, kurias faktiškai patyrė pagal pakeičiančias sutartis su kitais rangovais, t. y. įrodinėjo, kad už atsakovės neatliktus darbus kitiems rangovams sumokėjo 3 005,53 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo modifikuoti sutartį vadovaujantis CK 6.223 straipsniu, nes minėtame straipsnyje nėra numatytos prielaidos sutartį modifikuoti taip, kad viena iš sutarties šalių dar turėtų atlyginti ir kitos šalies nuostolius, kurių faktiškai reikalauja ieškovė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama pakeisti sutartį, pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tokio ieškinio reikalavimo patenkinimas pažeistų šalių teisių ir pareigų pagal Rangos sutartį pusiausvyrą ir paneigtų atsakovės teisę gauti Rangos sutartyje sutarto dydžio atlyginimą už pagal Rangos sutartį atliktus darbus. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde palaiko savo reikalavimą grindžiamą CK 6.223 straipsniu, šiuo atveju nėra pagrindo perkvalifikuoti ginčo teisinį santykį, ir šioje dalyje apeliacinė skundą tenkinti. Taigi, minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

79. Pažymėtina, jog ieškovė reikalavimo priteisti iš atsakovės nuostolių, patirtų dėl sutarties pažeidimo (neteisėto atsisakymo atlikti tam tikrus darbus), atlyginimą, t. y. taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę, byloje nereiškė, atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės pasirinkto netinkamo teisių gynybos būdo, pagrįstai sprendė, jog nesant pareikštiems reikalavimams dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, pagrindo dėl to pasisakyti, nėra.

80. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės kaltę dėl paslėptų darbų perdavimo – priėmimo proceso pažeidimo, todėl sprendimas dėl 230,00 Eur nuostolių sumažinimo iki 115,00 Eur yra nepagrįstas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas dėl paslėptų darbų netinkamo perdavimo ir priėmimo konstatavo abiejų šalių kaltę. Kadangi ieškovės argumentai nepaneigia ieškovės kaltės netinkamai vykdant paslėptų darbų perdavimą – priėmimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai su paslėptų darbų patikrinimu susijusias išlaidas paskirstė abiem šalims. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl ekspertizės akto ir kitų klausimų

81. Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 1 ir 2 dalis). Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui – ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje (CPK 218 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu <...> pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017). Taigi, nesivadovauti byloje esančiu, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu parengtu ekspertizės aktu galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių nepagrįstu nesutikimu su eksperto išvada.

82. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas analizavo ir motyvavo tik hidroizoliacijos sluoksnių skaičiaus neatitikimą projektui. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovė, įrengdama du hidroizoliacijos sluoksnius vietoje trijų hidroizoliacijos sluoksnių, ir nepateikdamas jokių motyvų dėl hidroizoliacijos išdėstymo, tvirtinimo pažeidimų, to nevertindamas, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą.

83. Šiuo atveju ekspertizės akto atsakymuose į 12 klausimą ekspertas darė išvadas, jog nei vienas iš defektiniame akte nurodytų trūkumų, įskaitant ir parapeto ruloninės dangos sluoksnių išdėstymą, ir dangos prismeigiavimą stogo pakraščiuose ir kampuose nėra laikytini defektais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl tokių defektais nesančių trūkumų pašalinimo klausimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog eksperto išvada laikytina patikimesniu įrodymu, išvadoje aptarta, jog byloje esantis kito specialisto surašytas įrodymas – defektinis aktas dėl aptariamų trūkumų yra nepagrįstas. Be to, byloje daugiau nėra jokių kitų specialiųjų žinių turinčių asmenų išvadų / įrodymų, kad stogo parapeto dangos sluoksnių išdėstymas ar prismeigiavimas kampuose bei pakraščiuose yra taisytini defektai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dangos sluoksnių išdėstymo bei prismeigiavimo nelaikė taisytinais defektais ir pagrįstai nenustatė atsakovei papildomų su tuo susijusių įpareigojimų. Taigi, sutiktina tiek su atsakovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kiek juo atsakovė neįpareigota pakeisti parapeto ruloninės dangos sluoksnių išdėstymą ir dangos prismeigiavimą stogo pakraščiuose ir kampuose, yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir teisėtas.

84. Ieškovės teigimu, ekspertas atliko ekspertizę neišsamiai, neatsakydamas į užduotus klausimus pilna apimtimi ir/ar nemotyvuodamas atsakymų. Pažymėjo, jog ekspertizės metu neatlikta išsami ekspertizė - neatlikta viso stogo „sumuštinio“ ir parapeto analizė. Neatlikus ekspertizės pilna apimtimi nebuvo atskleista bylos esmė ir, be kita ko, buvo užkirstas kelias ieškovei tinkamai įvertinti visų stogo rangos darbų kokybės klausimą, dėl ko buvo ribojamos ieškovės teisės į teisminę gynybą, formuluojant patikslintus reikalavimus dėl visų neatitikimų/trūkumų pašalinimo, bei įrodinėjant pareikštus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ekspertizės neišsamumo ir eksperto atliktų pažeidimų, todėl turi būti dar kartą sprendžiamas klausimas dėl papildomos ekspertizės skyrimo.

85. Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal pareikštus ieškinio reikalavimus reikėjo ištirti: atliktų darbų akto galiojimą dėl to, kad atlikti darbai ir jų kiekiai pagal statybos darbų žurnalą nepriimti techninio prižiūrėtojo ir išspręsti ieškinio reikalavimą – įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei paslėptus darbus ir neatlygintinai pašalinti 2021 m. rugsėjo 28 d. defektiniame akte nurodytus atliktų darbų pagal Rangos sutartį Nr. STOG 2021/01/05 trūkumus laikantis šiems darbams ir paslėptų darbų pridavimui nustatytų reikalavimų, Lietuvos Respublikos statybos normų ir taisyklių, Statybos techninių reglamentų (STR): 1.1. įrengti stogo liuką, atitinkantį Techninio projekto Nr. 2020-UA-075-TDP reikalavimus; 1.2. įrengti ir priklijuoti stogo parapeto 3 sluoksnių hidroizoliaciją, taip, kaip įtvirtinta Techninio projekto Nr. 2020-UA-075-TDP reikalavimuose. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai dėl poreikio patikrinti viso stogo „sumuštinį“, dėl faktiškai panaudotų medžiagų nepatikrinimo statybvietėje bei jų palyginimo su statybos darbų žurnalu bei eksploatacinių savybių deklaracijomis ir dėl stogo dangos papildomo ne/pritvirtinimo smeigėmis, dėl mineralinės vatos prilydymo – nėra susiję su pareikštais ieškinio reikalavimais. Taigi, apeliantės argumentai dėl eksperto išvadų neišsamumo neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą pagal minėtus ieškinio reikalavimus. Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, jog ekspertizės akte, apeliantės vertinimu, nenustatyti trūkumai trukdo pastatą naudoti pagal įprastą paskirtį, kaip numatyta CK 6.665 straipsnio 1 dalį, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės išvadų tariamas neišsamumas ar papildomos ekspertizės išvados neturėtų jokios teisinės reikšmės apeliantės reikalavimams dėl neatitikimų / trūkumų pašalinimo.

86. Vertinant, ar teismo ekspertizės išvados kelia abejones, teisėjų kolegija pažymi, kad abejonės dėl jos pagrįstumo turi kilti ginčą nagrinėjančiam teismui, o ne šaliai, kuriai pateikta išvada nėra naudinga. Be to, iškilusios abejonės gali būti pašalinamos ir eksperto apklausos metu (CPK 217 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ekspertizę atlikęs ekspertas dalyvavo 2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje, kuriame išsamiai atsakė į šalių užduotus klausimus, paaiškino ekspertizės metu padarytas išvadas. Apeliaciniame skunde apeliantės (ieškovės) išdėstyti argumentai nepagrindžia ekspertizės akto trūkumų, kurie leistų pateiktą eksperto išvadą laikyti nepatikima. Nors apeliantė ir kelia abejones dėl eksperto išvados pagrįstumo, tačiau byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės iškeltas abejones dėl ekspertizės akto netinkamumo (CPK 178 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs atliktos ekspertizės išvadų pagrįstumą, eksperto paaiškinimus bei šalių argumentus ir 2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu netenkinęs ieškovės prašymo dėl papildomos ekspertizės skyrimo, procesinės teisės normų nepažeidė ir šiuo atveju teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais dėl papildomos ekspertizės skyrimo reikalingumo. Vien tai, kad teismo eksperto išvada apeliantei yra nepalanki, nesuponuoja pagrindo papildomos ekspertizės byloje skyrimui (CPK 219 straipsnis). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės aktą, eksperto pateiktus paaiškinimus bei byloje esančius kitus rašytinius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl ekspertizės išvadų patikimumo, atliktos tyrimo eigos bei jo rezultatų. Apeliantės išsakyta kritika ekspertizės aktui nepaneigia ir negali paneigti ekspertizės akto, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo ir jo įrodomosios reikšmės. Vien asmens subjektyvaus vertinimo nepakanka suabejoti nei ekspertinio tyrimo eiga, nei eksperto padarytomis išvadomis, o išsakytų abejonių nepakanka tam, kad eksperto išvadą atmesti kaip įrodymą ar ja nesivadovauti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai dėl atliktos neišsamios ekspertizės bei dėl papildomos ekspertizės reikalingumo, siekiant atkleisti bylos esmę, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

92. Pažymėtina, jog STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 37 punkte įtvirtinta teisė norma nustatanti, kad jei projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, dokumentų viršenybė nustatoma taip: techninės specifikacijos; aiškinamieji raštai; brėžiniai; sąnaudų kiekių žiniaraščiai. Taigi, ši dokumentų hierarchija yra taikoma tuo atveju, kai projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų.

93. Bylos duomenimis nustatyta, jog Techninio projekto 6.1 punkte įtvirtinta: „Dangos sluoksnių minimalūs rodikliai. Įrengiama dviejų sluoksnių prilydomoji bituminė danga. Apatinis sluoksnis – ritinine prilydoma stogo danga MIDA Technoelast PV S4s. Viršutinis sluoksnis – ritinine prilydoma stogo danga MIDA Technoelast PV S4b“. Šiame Techninės specifikacijos aprašyme pateikiamos viršutinio ir apatinio stogo dangos sluoksnių specifikacijos charakteristikos pagrindiniam stogo plotui. Techninio projekto specifikacijos brėžinyje (Ekspertizės akto 1.2 pav., Techninio projekto brėžinys „Parapeto detalė ST-02“) nurodoma, kad parapetas turi būti izoliuotas trimis hidroizoliacijos sluoksniais, nurodant „5. Papildomas ritininės stogo dangos sluoksnis“, t. y. įtvirtinamas papildomos stogo dangos sluoksnio reikalavimas parapeto įrengimui (Techninio projekto 52 l.). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad Techninio projekto brėžinyje yra pateikiamas techninės specifikacijos papildymas – papildomo ritininės stogo dangos sluoksnio įrengimas parapetui, t. y. konkrečiai stogo vietai. Taigi, techninėje specifikacijoje buvo nurodyti pagrindinės stogo dangos sluoksnių rodikliai, o brėžinyje pateiktas techninės specifikacijos papildymas parapetui, todėl šiuo atveju nebuvo prieštaravimų/neatitikimų tarp techninės specifikacijos ir brėžinio. Priešingai nei teigia atsakovė, brėžinys tik papildė techninę specifikaciją, todėl techninėje specifikacijoje ir brėžinyje pateikta informacija turėjo būti vertinama visapusiškai ir sistemiškai, bet ne pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 37 punkte įtvirtintą hierarchiją.

94. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas paaiškino, kad pagal projektą turėjo būti įrengti du stogo dangos hidroizoliacijos sluoksniai, o ant parapeto turi būti įrengtas papildomas hidroizoliacijos sluoksnis. Ekspertas nurodė, jog projekto sprendiniai detalizuojami brėžiniuose. Taigi, ekspertas taip pat patvirtino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo neatitikimo tarp techninės specifikacijos ir brėžinio, o priešingai – brėžinyje buvo įtvirtintas techninės specifikacijos papildymas/detalizavimas. Taip pat teismo posėdžio metu apklaustas konstruktorius A. B. paaiškino, kad techninėje specifikacijoje ir brėžinyje ritininės dangos sluoksnis skiriasi, nes techninėje specifikacijoje nurodyta tik bendro pobūdžio informacija apie pagrindinį stogo plotą, o brėžinyje paaiškinta konkreti stogo vieta, todėl reikia vadovautis brėžiniu. Taigi konstruktorius, ruošęs Techninio projektą, taip pat patvirtino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo neatitikimo tarp techninės specifikacijos ir brėžinio, o priešingai – brėžinyje buvo įtvirtintas techninės specifikacijos papildymas/detalizavimas. tiek eksperto, tiek konstruktoriaus parodymai nagrinėjamu klausimu sutapo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvadą dėl būtinumo įrengti tris hidroizoliacijos sluoksnius taip pat patvirtina ir liudytojų parodymai, kurie nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Techninio projekto sprendinius, pagrįstai konstatavo, kad pagal projektą ant parapeto turėjo būti įrengti trys hidroizoliacijos sluoksniai.

95. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė faktiškai įrengė du hidroizoliacijos sluoksnius – tai patvirtina atsakovės statybos darbų vadovo N. B., atsakovo vadovo T. K. bylos nagrinėjimo metu parodymai. Taigi, pati atsakovė pripažino ir patvirtino, kad ant parapeto įrengė tik dviejų sluoksnių hidroizoliaciją, todėl priimdama sprendimą vietoj trijų įrengti du hidroizoliacijos sluoksnius pažeidė STR 1.06.04:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ įtvirtintas pareigas ir veikė savo rizika.

96. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė, priduodama pastatą deklaravo, kad faktiškai atsakovės atlikti parapeto hidroizoliacijos darbai atitinka projekto sprendinius, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą įrengti parapeto hidroizoliaciją pagal Techninio projekto sprendinius negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokiais apeliantės argumentais, pažymi, jog byloje nekilo šalių ginčo dėl to, kad atsakovei atlikti stogo dangos apatinio sluoksnio įrengimo darbai priskirtini paslėptiems darbams, todėl pirmosios instancijos teismas laikė ją nustatyta. Ieškovė deklaravo pastato statybos darbų baigimą dar iki teismo posėdžio 2022 m. lapkričio 9 d., kuomet atsakovė pripažino dviejų hidroizoliacijos sluoksnių įrengimą, t. y. buvo nustatytas/patvirtintas paslėptas darbų trūkumas. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė dėl dviejų hidroizoliacijos sluoksnių įrengimo buvo nustatyta/patvirtinta jau po pastato pridavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pastato pridavimo faktas negali eliminuoti atsakovės, kaip rangovo, atsakomybės už darbų atlikimą, nukrypstant nuo Sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, minėti atsakovės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

98. Bylos duomenimis nustatyta, jog teismo ekspertas ekspertizės akte konstatavo, kad atlikus stogo konstrukcijos atidengimą ties parapeto vertikalia vidine dalimi nustatyta, kad buvo įrengiami trys hidroizoliacijos sluoksniai. Taip pat nurodyta, kad dalis apatinio hidroizoliacinio sluoksnio įrengta taip, kad jis nepilnai apgaubia visą parapetą iki jo viršaus, todėl galima teigti, kad tam tikrose vietose yra įrengti tik du hidroizoliacijos dangos sluoksniai (Ekspertizės akto 11 psl.). Ieškovės vadovas tokiai išvadai prieštaravo, teigdamas, kad ekspertas darė įpjovas netinkamose stogo vietose, t. y. tose vietose, kur hidroizoliacijos sluoksniai persidengia, todėl klaidingai sudaro įspūdį, jog jų yra daugiau nei iš tikrųjų įrengta. Teismo ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, jog įpjovas darė būdingose vietose, padarytų įpjovų jam pakako išvadai pateikti, ir patvirtino, kad trečias hidroizoliacijos sluoksnis ant parapeto buvo įrengtas. 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu atsakovės darbų vadovas N. B., apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad buvo įrengti du parapeto hidroizoliacijos sluoksniai, t. y. taip, kaip numatyta aiškinamajame rašte. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovės vadovas T. K., nurodydamas, kad vadovavosi projekto aiškinamuoju raštu, kuriame nurodyti du hidroizoliacijos sluoksniai, o ne brėžiniu. Taigi, atsakovė pripažino, kad ant parapeto įrengta tik dviejų sluoksnių hidroizoliacija. Be to, aplinkybe, kad įrengti tik du parapeto hidroizoliacijos sluoksniai, rėmėsi ir ieškovė, teigdama įrodymus (nuotraukas, vaizdo įrašus), gautus 2021 m. rugsėjo 28 d. stogo atidengimo metu.

99. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Spręsdami dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės teismai turi įvertinti ir jo atitiktį įstatyme įtvirtintiems turinio reikalavimams. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

100. Nagrinėjamu atveju matyti, jog teismo eksperto pateikta išvada dėl faktiškai įrengtų parapeto hidroizoliacijos sluoksnių kiekio nepagrįsta objektyviais duomenimis ir neatitinka kitų bylos įrodymų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, kad tai sudaro pagrindą nesivadovauti eksperto išvada ir laikyti nustatyta aplinkybę, jog faktiškai ant parapeto yra įrengti du hidroizoliacijos sluoksniai (CPK 185, 218 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl nepagrįsto nesivadovavimo Ekspertizės akto išvadomis, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

101. Atsakovė taip pat nurodo, kad Ekspertizės akto išvadose atsakant į 2 ir 9 klausimus konstatuota, jog darbų rezultatas įrengus dviejų sluoksnių hidroizoliaciją su papildomu sluoksniu tik ties stogo ir parapeto sandūra yra tinkamos kokybės.

102. Pažymėtina, jog ekspertizės akte, atsakant tiek į 2, tiek į 9 klausimus buvo sprendžiamas darbų kokybės klausimas ekspertui analizuojant šią jo paties akte įtvirtintą aplinkybę – dviejų sluoksnių hidroizoliacijos įrengimas su papildomu sluoksniu tik ties stogo ir parapeto sandūra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė faktiškai įrengė du hidroizoliacijos sluoksnius. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada grindžiama atsakovo statybos darbų vadovo N. B., atsakovo vadovo T. K. parodymais, teiktais teismo posėdžio metu. Taigi, priešingai nei buvo nustatyta ir vertinta ekspertizės akte, atsakovė faktiškai įrengė du hidroizoliacijos sluoksnius. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertizės akte, atsakant tiek į 2, tiek į 9 klausimus nebuvo sprendžiamas darbų kokybės klausimas įrengus tik du hidroizoliacijos sluoksnius, be jokių papildomų sluoksnių. Taip pat byloje duomenų, patvirtinančių, dviejų sluoksnių hidroizoliacijos įrengimas yra tinkamos kokybės darbo rezultatas (įrodymų, kurie patvirtintų, kad toks darbų rezultatas yra tinkamos kokybės), nėra (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog atsakovė neprašė skirti papildomos ekspertizės šiam klausimui išsiaiškinti, taip pat neteikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos atlikto darbo kokybė, nepaisant nukrypimo nuo projekto, yra tinkama ir yra užtikrintos visos projekte numatytos stogo savybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ekspertas nepateikė vertinimo, ar dviejų sluoksnių įrengimas gali būti laikomas tinkamos kokybės darbo rezultatu. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Ekspertizės akto išvadomis (atsakymais į 2 ir 9 klausimus), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad parapeto hidroizoliacijos darbai atlikti nesilaikant Techniniame projekte nustatytų reikalavimų ir dėl to vertintini kaip netinkamos kokybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės argumentai, jog dviejų sluoksnių hidroizoliacijos įrengimas yra tinkamos kokybės darbo rezultatas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

103. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliančių teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

104. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

105. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

106. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

107. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

108. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.