Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-842-516/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-09-04
Bylos Nr.: e2A-842-516/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00491-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Piškinaitė, Rasa Gudžiūnienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „GGP“
Atsakovas: valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei, „GGP“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Butų ūkio valdos“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga

Civilinė byla Nr. e2A-842-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00491-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GGP“ ir atsakovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo ir 2018 m. balandžio 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23-372/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GGP“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl skolos priteisimo bei atsakovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GGP“ dėl vienašališkai pasirašyto darbų atlikimo akto pripažinimo negaliojančiu, neteisėtai gauto PVM ir sutartinių netesybų priteisimo (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Butų ūkio valdos“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GGP“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdijos (toliau – ir Miškų urėdija, urėdija) priteisti: 1) 76 559,73 Eur skolą už atliktus darbus ir 1 694,10 Eur delspinigius; iš viso – 78 253,83 Eur; 2) 5 proc. metines procesines palūkanas; 3) 699 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą.Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė sutartį Nr. F2-09-57(20l6) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovės) pateiktas supaprastinto atviro konkurso sąlygų 8 punkto nuostatas parengti šiltnamių (skirtų miško sodmenims auginti) ir lauko aikštelių statybos techninį projektą ir pagal patvirtintą techninį projektą atlikti statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei Sutartyje numatytą kainą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais.Ieškovės teigimu, ji pateikė atsakovei pasirašyti 2017 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų priėmimo– perdavimo aktą, kuriame yra išvardinti 2017 m. spalio mėnesį ieškovės atlikti darbai, akto priede Nr. 1 detalizuota atliktų darbų vertė. Šį aktą ir 76 559,73 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą GGP Nr. 16229 ieškovė 2017 m. lapkričio 3 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei. Atsakovė turėjo sąskaitą apmokėti iki 2017 m. lapkričio 8 d., tačiau neapmokėjo. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte padarė įrašą „darbai nepriimami“ dėl dviejų akte įrašytų techninės priežiūros vadovo UAB „Butų ūkio valdos“ direktoriaus E. J. pastabų: 1) pagrindai tariamai įrengti nesilaikant techninio projekto (toliau – ir TP) sprendinių, todėl trinkelės ir bordiūrai (jų montavimas) nepriimami; 2) pamatai tariamai įrengti su silpnesne armatūra negu pateikta TP. Ieškovės įsitikinimu, trinkelės buvo paklotos ir bordiūrai buvo sumontuoti ant tinkamai įrengtų pagrindų. Projektiniame brėžinyje numatyta, kad turi būti ne mažesnio kaip 120 MPa 15 cm skaldos pagrindo sluoksnis iš 0/45 frakcijos. 2017 m. spalio 12 d. buvo atlikti bandymai ir buvo gautas 146-155 MPa rezultatas, kuris yra kur kas aukštesnis už minimalią ribą. Be to, buvo atlikti ir žemiau esančio žvyro sluoksnio bandymai – gautas 124–132 MPa rezultatas taip pat yra kur kas aukštesnis už minimalią šiam sluoksniui nustatytą ribą. Visi bandymų rezultatų kvitai buvo įklijuoti į statybos darbų žurnalą ir atsakovei buvo žinomi arba turėjo būti žinomi.Ieškovė atkreipė dėmesį, kad tiek į 2017 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, tiek į 2017 m. spalio 2 d. aktą Nr. GGP-1707 įtrauktos trinkelės bei bordiūrai buvo klojami tame pačiame pirmame šiltnamyje ant tokių pačių pagrindų. Atsakovė be jokių pastabų ar išlygų priėmė visus 2017 m. spalio 2 d. atliktų darbų priėmimo– perdavimo akte nurodytus darbus, techninės priežiūros vadovas jokių pastabų nepareiškė ir už juos atsakovė atsiskaitė, sumokėdama tokią pat sumą, kokia nurodyta ir 2017 m. lapkričio 3 d. akto priede Nr. 1. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad techninės priežiūros vadovas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus statybos darbų žurnale, tačiau iki 2017 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pateikimo atsakovei, techninės priežiūros vadovas jokių reikalavimų žurnale neįrašė, o taip pat jokia kita forma nepareiškė ieškovei pastabų. Atsisakymas priimti trinkeles ir bordiūrus (jų montavimą) yra nemotyvuotas, nekonkretus, nelogiškas ir nesuprantamas. Atsakovės ir techninės priežiūros vadovo 2017 m. lapkričio 3 d. akte padaryti įrašai nepriimti darbų dėl tariamai netinkamo įrengto pagrindo turėtų būti vertinami kaip piktybiškas vengimas priimti darbus. Be to, techninio prižiūrėtojo pastaba, jog pamatai įrengti su silpnesne armatūra negu pateikta TP, neatitinka tikrovės, nes ieškovė pamatus įrengė su tokia armatūra, kokia yra numatyta 2017 m. rugsėjo 11 d. MB „Inovatyvios konstrukcijos“ padarytuose projektiniuose pakeitimuose. Ieškovė nurodė, kad atsakovei nepagrįstai atsisakius priimti darbus, ieškovė vienašalio akto pagrindu pateikė atsakovei 2017 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė privalėjo apmokėti per 5 kalendorines dienas (Sutarties 9 punktas), tačiau sąskaita iki šiol neapmokėta. Pagal Sutartį ieškovė atsakovei atliko didelės vertės darbus savo lėšomis be jokių avansinių atsakovės mokėjimų. Dėl atsakovės piktybiško vengimo priimti darbus ir už juos sumokėti ieškovė patiria didžiulius nuostolius, nes atliktų ir neapmokėtų darbų suma sudaro ieškovės praeitų finansinių metų 25 proc. pajamų. Pagal Sutarties 22 punktą, atsakovė nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, privalo sumokėti ieškovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos sutarties kainos. Sutarties projektą parengė atsakovė ir būtent atsakovės iniciatyva buvo nustatytas toks delspinigių dydis ir jų skaičiavimo tvarka. Visa sutarties kaina yra 209 148,50 Eur. Atsakovė Miškų urėdija pateikė priešieškinį, prašydama: 1) ieškovės 2017 m. lapkričio 3 d. vienašališkai pasirašytą aktą Nr. GGP-1709 (toliau – ir Atliktų darbų aktas)) kartu su priedu Nr. 1 pripažinti negaliojančiu ir pripažinti negaliojančia 2017 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16229; 2) iš ieškovės priteisti nepagrįstai sumokėtą 6 522 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestį (PVM); 3) iš ieškovės priteisti 24 199 Eur sutartinių netesybų ir 5 proc. metines procesines palūkanas.Atsakovės teigimu, ieškovė ne tik atliko darbus su trūkumais, nusižengdama projektinių dokumentų reikalavimams, tačiau ir nevykdė jai, kaip rangovei, tenkančių imperatyvių pareigų sudaryti reikiamas sąlygas tam, kad atsakovė galėtų tinkamai patikrinti ir priimti darbų rezultatą (darbų atlikimo neįforminimas statybos darbų žurnale ir atliktų darbų kontrolinių matavimų neatlikimas). Ieškovė ginčijamu vienašališkai 2017 m. lapkričio 3 d. pasirašytu aktu siekia perduoti 100 proc. pagrindo (trinkelių) įrengimo pirmame šiltnamyje, taip pat antro ir trečio šiltnamio pamatų įrengimo darbus, taip pat metalo konstrukcijų sumontavimo ant visų trijų šiltnamių bei 100 proc. elektros įvado įrengimo darbus. Tačiau pagrindo įrengimo bei pamatų įrengimo darbai priskirtini paslėptų darbų kategorijai ir šių darbų rezultato kontrolinio patikrinimo rezultatai privalėjo būti įforminti statybos darbų žurnaluose, užpildant atitinkamas formas, perduodant darbų rezultatą statinio statybos techniniam prižiūrėtojui. To nepadarius, nėra pagrindo išvadai, kad atliktas kontrolinis patikrinimas, o nesant duomenų dėl teigiamo kontrolinio patikrinimo, užsakovė neturi priimti tokio darbo rezultato. Nesant tinkamo pirmesnių paslėptų darbų rezultato priėmimo įforminimo, paskesni darbai (šiltnamių metalo konstrukcijų sumontavimas ant pamatų) taip pat negalėjo būti atlikti, todėl ir nepriimtini. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė, neįvykdžiusi jai tenkančios pareigos, nesudarė tinkamų sąlygų atsakovei priimti (patikrinti) darbų rezultatą, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą, todėl vienašališkai pasirašytas aktas pripažintinas negaliojančiu.Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė, tinkamai atlikusi ir perdavusi darbus, turi teisę reikalauti ir tiesiogiai gauti tik darbų kainą be PVM. Tai yra įstatymo norma, kuri negali būti pakeičiama šalių susitarimu (sutartimi). 2017 m. spalio 9 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 37 752 Eur sumą (iš jos 31 200 Eur už darbus, o 6 552 Eur – PVM) pagal ieškovės 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16221. Miškų urėdija neprivalėjo mokėti atsakovei 6 552 Eur PVM, t. y. ieškovė nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita, nes gautos pinigų sumos neprivalės išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą – ši pinigų suma liks ieškovei, o atsakovei vis tiek lieka pareiga išskaičiuoti ir sumokėti PVM į biudžetą. Sumokėjus į biudžetą PVM ir tokią pat PVM sumą ieškovei, akivaizdu, kad atsakovė nepagrįstai patiria nuostolį, todėl ieškovė privalo grąžinti atsakovei iš pastarosios nepagrįstai gautą 6 552 Eur dydžio PVM sumą.Atsakovė nurodė ir tai, kad 2017 m. liepos 26 d. šalys pasirašė susitarimą, kuriuo buvo pakeistas Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas – šalys susitarė, jog darbai turi būti atlikti iki 2017 m. lapkričio 15 d. Sutarties 19 punkte nustatyta, kad rangovė (ieškovė), neužbaigusi darbų sutartyje numatytu laiku ir neįgijusi teisės į terminų pratęsimą, įsipareigoja sumokėti užsakovei (atsakovei) 20 proc. dydžio baudą nuo neatliktų darbų vertės. Sutartyje numatyti darbai iki 2017 m. lapkričio 15 d. nebuvo užbaigti. Ieškovė iš statybvietės pasišalino ir darbų toliau nevykdo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi pagrindą reikalauti iš ieškovės Sutartyje numatytų netesybų sumokėjimo. Sutartyje numatytų visų darbų vertė yra 172 850 Eur be PVM. Šios sumos 70 proc. – 120 995 Eur (172 850 Eur x 70 proc. / 100 proc.). Netesybų suma – 24 199 Eur (120995 Eur x 20 proc. / 100 proc.). Jeigu atsakovė įrodytų, kad neatliktų darbų vertė yra mažesnė, atsakovės teisė reikalauti sutartinių netesybų neišnyktų, o tik persiskaičiuotų netesybų suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas, paliko nepakeistą, priteisdamas ieškovei UAB „GGP“ iš atsakovės Miškų urėdijos 76 559,73 Eur skolos už atliktus darbus, 1 694 Eur delspinigių ir 1 199 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 5 proc. metines palūkanas už 79452,73 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo (2017 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, o priešieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas atsakovei Miškų urėdijai iš ieškovės 14 173 Eur sutartinių netesybų, 5 proc. metines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo (2018 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat sustabdė 65 981,31 Eur sumos išmokėjimą iš atsakovės ieškovei UAB „GGP“ iki ieškovė per 2 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalins darbų defektus pagal Sutartį.Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei Miškų urėdijai iš ieškovės UAB „GGP“ 1 126,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad užsakovė, atsisakydama priimti darbus, privalo įrodyti, jog ji pagrįstai atsisakė juos priimti. Nagrinėjamoje byloje ginčo akte buvo nurodytos priežastys, kodėl darbai nepriimti: pagrindai įrengti nesilaikant TP sprendinių ir pamatai įrengti su silpnesne armatūra, negu pateikta TP. Tačiau pats trečiojo asmens atstovas pripažino, kad statybos objekte pirmą kartą buvo tik 2017 m. lapkričio mėnesį, nors privalėjo objekte būti ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, kiekvieną mėnesį užsakovei turėjo pateikti ataskaitas, patikrinus priimamų darbų kiekius ir kokybę rekomenduoti užsakovei priimti darbus, jei dėl jų nėra pastabų, tikrinti ir priimti paslėptus statybos ir montavimo darbus. Techninis prižiūrėtojas atliktus veiksmus privalėjo užfiksuoti statybos darbų žurnale, tačiau apie tai nėra jokių įrašų. Taigi, teismo vertinimu, negalima daryti pagrįstos išvados, kad 2017 m. lapkričio 3 d. akte yra nurodytos klaidos, dėl kurių negalima pasirašyti akto.Tačiau teismas pažymėjo ir tai, kad šalių sudarytos Sutarties 8.10. punkte nurodyta, jog užsakovei nustačius darbų trūkumus ir (ar) netikslumus, rangovė turi savo sąskaita juos ištaisyti per laiką ir atlyginti užsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia netesybos. Tos pačios sutarties 7.5 punkte numatyta, kad jei nustatytu laiku rangovė nepašalina darbų trūkumų, užsakovė turi teisę be atskiro įspėjimo pasitelkti trečiuosius asmenis nustatytiems trūkumams pašalinti ir turėtomis išlaidomis sumažinti sutarties kainą. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, kai iš esmės nenuneigtas 2017 m. lapkričio 3 d. darbų priėmimo– perdavimo aktas, atsakovė turi teisę sustabdyti atsiskaitymą, kol nebus įvertinti akte nurodyti faktai ir kol atsakovė apsispręs, kokiais būdais gins savo teises – reikalaus ištaisyti klaidas, jei jos paaiškėtų, arba pati užsakinės kitą bendrovę ir mažins sutarties darbų kainą. Tačiau pripažįstant, kad ieškovės darbai, susiję su elektros įvado pajungimu ir sumontavimu, atlikti tinkamai, dėl jų techninis prižiūrėtojas pastabų neturi, teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovei sumokėtina 10 578,43 Eur (įskantant PVM).Teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą atsakovei sumokėti 1 694,10 Eur delspinigių už nesumokėtą darbo užmokesčio sumą. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė ieškovei liko skolinga, o tai, kad „teismas sustabdė mokėjimą, savaime nereiškia, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove, nes skaičiuotė pradėta nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki ieškinio pateikimo dienos“.Teismas taip pat pripažino, kad ieškovė yra atlikusi tik 59 proc. sutartų darbų. Likusių neįvykdytų darbų vertė be PVM yra 70 868,50 Eur, o nuo šios sumos apskaičiuota netesybų suma yra 14 173,70 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė neturėjo teisės savavališkai nutraukti darbų, net tokiu atveju, kai atsakovė laiku nesumokėjo darbo užmokesčio ir dėl to kilo ginčas.Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja grąžinti iš ieškovės 6 522 Eur PVM. Ieškovė, išrašydama 2 sąskaitas faktūras, pagrįstai priskaičiavo PVM, nes jai netaikomas atvirkštinis apmokestinimas pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 96 straipsnį. Dėl to negalima daryti išvados, kad ji atsakovės atžvilgiu praturtėja.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė UAB „GGP“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas priešieškinis ir priešieškinį atmesti visiškai, taip pat panaikinant sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė sustabdyti 65 981,31 Eur sumos išmokėjimą iš atsakovės ieškovei iki ieškovė per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo pašalins darbų defektus; taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 5 d. papildomą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pagal konkurso sąlygų 8.1 papunktį atsakovė privalėjo išlyginti aikštelės gruntą, pagrindą paruošdama iš reikiamo storio žvyro ir skaldos sluoksnių. Sprendimo dalis dėl netesybų iš ieškovės priteisimo neteisėta ir nepagrįsta jau vien dėl tos priežasties, kad ieškovė negalėtų užbaigti darbų, nes atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi savo pareigos paruošti abiejų statybos aikštelių gruntą. Ieškovė yra pateikusi 2017 m. rugpjūčio 22 d. arsakovei rašytą el. laišką apie tai, kad atsakovė nėra paruošusi lauko laistymo aikštelės, taip pat ieškovė pateikė 2017 m. spalio 28 d. statybvietės nuotrauką, iš kurios matyti, kad lauko laistymo aikštelės paruošimo darbai net nėra pradėti. To neneigė ir atsakovė. Šių darbų atsakovė nėra padariusi iki šiol. Atsakovė žinojo, kad kol ji nėra baigusi savo darbų, ieškovė negalės užbaigti savuosius, tačiau atsakovė tai darė sąmoningai. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino. Teismo sprendimas priteisti atsakovei iš ieškovės netesybas prieštarauja protingumo ir logikos dėsniams, nes pati atsakovė pažeidė Sutarties 7.2 papunktį. Nesutiktina su teismo motyvu, kad ieškovė neturėjo teisės nutraukti darbų dėl to, jog atsakovė laiku nesumokėjo už darbus ir kilo ginčas. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad pagal Sutartį ieškovė atliko didelės vertės darbus savo lėšomis, be jokių avansų, todėl dėl atsakovės piktybiško vengimo priimti darbus ir sumokėti už juos, ieškovė patiria didžiulius nuostolius, nes darbų suma sudaro net 25 proc. jos praeitų metų pajamų. Neprotinga reikalauti, kai esant tokio dydžio įsiskolinimui, ieškovė savo lėšomis tęstų darbus. Atsakovei neįvykdžius savo priešpriešinių prievolių, ieškovė 2017 m. lapkričio 10 d. pranešė atsakovei, kad sustabdo sutarties vykdymą. Ieškovė sustabdė vykdymą likus 5 dienoms iki galutinio darbų atlikimo termino, kai tapo aišku, kad dėl atsakovės neįvykdytos pareigos paruošti aikštelės, nepavyks įvykdyti Sutartį iki 2017 m. lapkričio 15 d. Be to, pagal Sutarties 6 punktą ieškovė turi teisę pratęsti Sutarties vykdymo terminą papildomai iki 1 mėnesio. Šiuo atveju teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.58 sraipsnio 1 bei 3 dalis. Taigi, ieškovė teisėtai sustabdė darbus ir teismas neturėjo pagrindo priteisti iš jos atsakovei Sutarties 19 punkte nustatytas netesybas.Atsakovė šioje byloje nepareiškė reikalavimo įpareigoti ieškovę pašalinti kokius nors darbų defektus, todėl teismo sprendimo dalis, kuria sustabdytas dalies priteistos sumos mokėjimas, iki ieškovė pašalins trūkumus, priimtas išeinant už ieškinio ribų. Ši sprendimo dalis negali būti palikta galioti jau vien dėl tos priežasties, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neįvardijo nei vieno konkretaus defekto, kurį ieškovė turėtų pašalinti, taigi, teismo sprendimo rezoliucinė dalis neaiški ir neįvykdoma. Jokių konkrečių defektų teismas nekonstatavo ir motyvuojamoje dalyje, todėl ši sprendimo dalis net negalėtų būti išaiškinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismo motyvai dėl mokėjimo sustabdymo visiškai nesuprantami. Negalima kalbėti apie šalintinus trūkumus, jų net neįvardijus ir niekuo nesiremiant nustatyti konkretų terminą nenustatytiems trūkumams pašalinti. Be to, negalima tuo pačiu sprendimu nurodyti ieškovei per 2 mėnesius pašalinti darbų defektus ir kartu palikti atsakovei teisę dar apsispręsti, kokiais būdais ginti savo teises. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodė teismas, šioje byloje šalys nekėlė tokių klausimų, į kuriuos atsakyti būtų reikalingos specialios statybinės žinios. Ieškovė teismui teikė išsamius argumentus ir įrodymus, kad jos atlikti darbai neturi jokių trūkumų, tačiau šie argumentai ir įrodymai teismo nebuvo vertinti ir dėl jų teismas visiškai nepasisakė, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnį.Atsakovės priešieškinį atmetus visiškai, naikintinas ir papildomas sprendimas, kuriuo atsakovei iš ieškovės proporcingai pagal patenkintus priešieškinio reikalavimus priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atitinkamai ieškovei priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos.Atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria preliminarus sprendimas paliktas nepakeistu ir ieškovės ieškinį atmesti; panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinio reikalavimus dėl akto bei PVM sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančiais ir 6 522 Eur dydžio PVM sumos priteisimo tenkinti; pakeisti sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas priešieškinio reikalavimas priteisti netesybas, netesybų sumą padidinant iki 24 199 Eur, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Sprendimo dalis dėl atsakovės teisės atsisakyti priimti ir pasirašyti ieškovės vienašališkai pateiktą 2017 m. lapkričio 3 d. darbų aktą nėra teisiškai pagrįstai motyvuota. Tam, kad ieškovė pagrįstai įgytų teisę vienašališkai perduoti darbus ir reikalauti iš atsakovės atsiskaitymo už juos, ieškovė privalo įrodyti, kad darbai pagal Sutartį atlikti tinkamai bei tinkamai įvykdyta jų perdavimo tvarka, o atsakovės atsisakymas priimti ir sumokėti už darbus prieštarauja Sutarties ir (ar) kitų taikytinų teisės aktų nuostatoms. Ieškovė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė. CK 6.694 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai ir tokiais atvejais darbai gali būti priimti tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. Būtent šiuo teisiniu pagrindu, o taip pat faktine aplinkybe, jog ieškovė netinkamai įvykdė darbų perdavimo sąlygas, t. y. neturint teigiamų kontrolinių patikrinimų rezultatų bandyta perduoti darbus, remiasi atsakovė ir motyvuoja savo poziciją dėl atsisakymo pasirašyti ieškovės vienašališkai pasirašytą aktą. Pagal teisinį reguliavimą statybos darbų kontrolė vykdoma rangovui pateikus statybos darbų žurnalą statinio statybos techninę priežiūrą vykdančiam asmeniui (prižiūrėtojui) ir pastarajam tikrinant rangovo užpildyto žurnalo turinio (deklaruojamą darbų atlikimą) atitiktį faktinėms aplinkybėms bei atitiktį normatyvinių dokumentų reikalavimams. Tik statinio statybos techniniam prižiūrėtojui pasirašius tvirtinamąjį įrašą žurnale, galima daryti išvadą, jog faktinis darbų kiekis yra tikras bei atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus, ir yra atlikti visi reikalingi matavimai ir (ar) kontroliniai patikrinimai. Paslėptų darbų patikrinimo aktai surašomi iš karto po jų apžiūrėjimo, nepradėjus vykdyti toliau numatytų statybos darbų. Prireikus padaromos geodezinės nuotraukos. Paslėptų darbų patikrinimą ir tam skirtų aktų surašymą organizuoja ir už šių darbų vykdymą atsakingas rangovo paskirtas asmuo vadovaujantis statybai ir tik pasirašius paslėptų darbų aktą suteikiama teisė vykdyti tolesnius akte nurodytus darbus. Gavus statinio statybos techninio prižiūrėtojo teigiamus kontrolinių tikrinimų įrašus, darbų rezultatas gali būti perduodamas užsakovui. Gi atlikus paslėptus darbus be statybos darbų žurnale numatyta tvarka atliktų kontrolinio patikrinimo ir nepasirašius paslėptų darbų aktų, darbų rezultatas užsakovui negali būti perduotas ir laikytina, kad paskesni atlikti darbai vykdomi neteisėtai. Tik pačiam rangovui tenka visos iš nurodytų taisyklių pažeidimų išplaukiančios neigiamos pasekmės. Ieškovės žurnalo dalyje Bendrųjų statybos darbų vykdymas grafoje „Darbų priėmimo rezultatai (darbų kokybė atitinka projekto ir norminius dokumentų reikalavimus)“ nėra statinio statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens teigiamų patikrinimo rezultato įrašų dėl darbų, nurodytų 2017 m. lapkričio 3 d. akte, išskyrus elektros įvado įrengimo darbus. Paslėptų darbų kategorijai priskirti ieškovės atlikti darbai (sankasa, įrengiant pagrindus ir statinių pamatai) bei aktai neteikti ir nepasirašyti užsakovę atstovaujančio statinio techninę priežiūrą vykdančio asmens. Taigi, atsakovės atsisakymas pasirašyti ir priimti bei apmokėti darbų rezultatą pagal 2017 m. lapkričio 3 d. aktą yra pagrįstas teisiniu ir faktiniu pagrindu – tuo jog prieš priimant darbų rezultatą, nėra teigiamų darbų kontrolinių tikrinimo rezultatų ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo įrašai žurnale aiškiai nurodo, kodėl teigiami rezultatai negalimi bei toks darbų rezultatas negalėjo būti perduodamas.Teismo teiginys, kad pats trečiojo asmens atstovas pripažino, jog statybos objekte pirmą kartą buvo tik 2017 m. lapkričio mėnesį, visiškai neatitinka bylos duomenų, nes trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose, taip pat atstovas E. J. apklaustas 2018 m. vasario 23 d. vykusiame teismo posėdyje aiškino visai priešingus dalykus, kad statybos objekte lankydavosi numatytu periodiškumu, o būtent pačios ieškovės žurnale nurodytas atestuotas statybos darbų vadovas G. R. niekada nėra buvęs statybvietėje ir darbams statybvietėje iš tikrųjų vadovauja ieškovės įmonės vadovas. Taip pat aiškinta, kad ieškovė statybos darbų rezultatų priėmimo–perdavimo ar patikrinimo privaloma tvarka nėra organizavusi ir neteikė statybos darbų žurnalo pildyti, išskyrus 2017 m. lapkričio 5 d., kuomet jau prasidėjo ginčas, po atsakovės atsisakymo pasirašyti vienašališką aktą. Tik tuomet buvo sudarytos galimybės atlikti įrašus į žurnalą, todėl iki 2017 m. lapkričio 5 d. jokių įrašų žurnale nebuvo, nes ieškovė neteikė techniniam prižiūrėtojui žurnalo įrašams padaryti.Rangovui, o ne užsakovui, tenka pareiga įrodyti, kad statybos darbų rezultatas yra tinkamas arba kad klysta statinio statybos techninę priežiūrą vykdantis asmuo. Rangovas nesutinkantis su techninio prižiūrėtojo nuomone (išvada), siekdamas įvykdyti prieš tai paminėtą įrodinėjimo pareigą, gali savarankiškai samdyti arba siūlyti kartu su užsakovu pasitelkti nepriklausomą ekspertą darbų rezultatui patikrinti, o ne tęsti darbus ir paprasčiausiai tvirtinti, kad darbai atlikti tinkamai arba aiškinti, jog darbai turi būti laikomi tinkamais, nes techninis prižiūrėtojas neatlieka darbų tikrinimo ar pan. Ieškovė remiasi vien tik savo vienašališkai pasirašytu aktu ir subjektyviu tvirtinimu, kad darbai atlikti tinkamai bei, vienašališkai pasirašiusi aktą tikisi perkelti įrodinėjimo naštą atsakovei. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai yra reikšmingesnę vertę turintys įrodymai, juolab patvirtinti teisme nepriklausomo statinio techninio prižiūrėtojo parodymais, lyginant su subjektyviais ieškovės tvirtinimais, todėl ieškovės reikalavimai turėjo būti pripažinti neįrodytais. Kita vertus, ieškovė jokių pranešimų atsakovei dėl to, kad statybos techninę priežiūrą vykdantis asmuo neva neteisėtai veikia ir (ar) nepagrįstai atsisako patvirtinti tinkamą darbų atlikimą, nepateikė, todėl būtent tik pačiai ieškovei šiuo atveju ir tenka neigiamos pasekmės dėl to, kad atsakovė nesutinka pasirašyti ir apmokėti už darbus, dėl kurių nėra teigiamų kontrolinių patikrinimo įrašų statybos darbų žurnale. Galiausiai, atsakovės sumokėta dalis kainos pagal pirmąjį tarpinį darbų aktą nėra ir negali būti laikoma pagrindu, atleidžiančiu ieškovę, kaip rangovę, nuo įstatyminių ir sutartinių pareigų tinkamai atlikti bei perduoti darbų rezultatą, įforminti normatyvinius statinio statybos dokumentus. Šiuo atveju ginčas yra ne dėl akivaizdžių darbų trūkumų, o būtent dėl paslėptų darbų kategorijai priskirtinų darbų (kurių atitiktis normatyviniams reikalavimams nepatvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka) ir jų perdavimo tvarkos pažeidimo.Atsakovė procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo iš esmės posėdyje išsamiai pasisakė dėl privalomo atvirkštinio PVM taikymo (apmokestinamas asmuo yra ne darbus atlikęs rangovas (paslaugos pardavėjas), o darbų rezultatą įsigyjantis užsakovas), sprendžiant šalių ginčą, t. y. netgi tuo atveju, jeigu teismas spręstų priteisti ieškovei skolą pagal vienašališkai pasirašytą aktą, į priteistiną sumą neturėtų būti įtrauktas 13 287,23 Eur dydžio PVM. Atsakovė 6 552 Eur dydžio PVM sumą sumokėjo sąžiningai klysdama ir manydama, kad taikytinas įprastinis PVM apmokestinimo mechanizmas, juolab kad šiuo atveju būtent ieškovė turėjo savo išrašomose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti žymą „Atvirkštinis apmokestinimas“, tačiau to nepadarė. Teismas neanalizavo atsakovės argumentų ir nepateikė savo teisiškai pagrįstų motyvų, kuriais remiantis atmesti atsakovės argumentai, o apsiribojo tik teiginiu, jog atvirkštinis PVM netaikomas. Pagal PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punktą PVM, apskaičiuotu už šio įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, apmokestinamas PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai. Dėl PVMĮ 96 straipsnio nuostatų apie privalomą atvirkštinio PVM mechanizmo taikymą, perkant statybos rangos darbus, yra pasisakiusi ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. spalio 20 d. rašte Nr. (18.2-31-2) RM-22410, ir šis išaiškinimas visiškai patvirtina apeliantės išdėstytus argumentus, tiek dėl PVMĮ 96 straipsnio imperatyvios taikymo tvarkos, tiek dėl to, jog nesant PVMĮ atitinkamo mechanizmo, rangovė, neturėdama teisės gauti atvirkštinį PVM, tačiau jį gavusi iš užsakovės, privalo jį grąžinti tik tai pačiai užsakovei, priešingu atveju, susidarys situaciją lemiantį nepagrįstą jos praturtėjimą atsakovės sąskaita.Į ieškovės tinkamai atliktų darbų apimtį neturėtų būti įtraukiama darbų apimtis nurodyta vienašališkai pasirašytame akte. Ieškovės neatliktų darbų vertė yra ne mažesnė kaip 70 proc. visų Sutartyje numatytų darbų (vertinant vertę tiek su PVM, tiek be PVM), nes: įvertinus atliktus projektavimo darbus (ne daugiau kaip 10 proc. visos Sutarties vertės); pasirengimą statybos rangos darbams, statybvietės paruošimą (ne daugiau kaip 10 proc. visos Sutarties vertės); bei statybos darbų dalį (apimtį), kurią galima pripažinti ir apeliantė pripažįsta kaip tinkamai atliktą, t. y. elektros įvado įrengimą (kurio ieškovės deklaruojama kaina su PVM yra 10 578,43 Eur arba 5,06 proc. Sutarties darbų vertės); iš viso tinkamai atliktų darbų apimtis galėtų būti apie 25 – 26 proc., o tai neviršija 30 proc. visų Sutarties darbų. Todėl priteistinų netesybų suma didintina iki 24 199 Eur.Teismas, patenkinęs ieškinį, priteisė 5 proc. procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos, į ją įtraukdamas ir bylinėjimosi išlaidų 1 199 Eur sumą (t.y. 79452,73 Eur (76559,73 Eur + 1694,10 Eur + 1199 Eur)). Procesinės palūkanos už bylinėjimosi išlaidas negali būti priteisiamos, todėl šioje dalyje sprendimas taip pat pripažintinas nepagrįstu.Atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas, be atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, papildomai grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Techniniame projekte nėra nurodyti jokie darbai, kuriuos turėtų atlikti atsakovė. Statybos objekto rangovė yra ieškovė, o ne atsakovė. Taigi, apeliantės aiškinimas neva tai atsakovė privalėjo įrengti lauko šiltnamių pagrindus (įrengti statomų statinių pagrindus, sankasas, jas užpilti, išlyginti ir sutankinti skaldą) yra faktiškai ir teisiškai nepagrįsti. Būtent pati ieškovė privalo pasiruošti pagrindus, sankasas ir kitą (naudojant žvyrą, skaldą, armatūra ir kitas medžiagas). Tai aiškiai aprašyta tiek viešojo pirkimų sąlygų 8 punkte, tiek jau minėtame TP. Ieškovė iš visų viešojo pirkimų sąlygų konteksto traukia vieną vienintelį sakinį, t. y. 8.1 papunkčio sakinį „Aikštelės gruntas išlygintas užsakovo“ ir aiškina neva tai reiškia atsakovės pareigą įrengti statomų statinių pagrindus. Vien tik lingvistinio vertinimo aspektu, iš nurodyto sakinio akivaizdu, kad nėra jokių žodžių dėl atsakovės pareigos įrengti statomų statinių pagrindus, įrengti sankasas, užpilti, išlyginti ir sutankinti skaldą ir kt. Šiuo sakiniu tik patvirtinama, kad statybvietės aikštelė yra užsakovės išlyginta ir paruošta statybos darbams. Žodis gruntas suprastinas kaip laukas, žemė, dirva, kurią reikėjo išlyginti, kas buvo padaryta. 2017 m. rugpjūčio 23 d. šalys pasirašė statybvietės perdavimo–priėmimo aktą, kuriame ieškovė nenurodė jokių pastabų dėl galimų kliūčių pradėti statybos rangos darbus. Ieškovė iki 2017 m. lapkričio 15 d. statybos darbų neužbaigė, galutinis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas nėra pasirašytas, nepalankios oro sąlygos, suteikiančios teisę pratęsti darbų atlikimo terminą, nenustatytos, taip pat nebuvo kitų atsakovės rizikai priskirtinų kliūčių darbams vykdyti, todėl atsakovė įgijo pagrįstą teisę reikalauti sutartinių netesybų mokėjimo.CK 6.58 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teise sustabdyti prievolės vykdymą šalis privalo naudotis sąžiningai ir protingai. Nėra sąžiningo ir protingo pateisinimo ieškovės sprendimui vienašališkai stabdyti darbų atlikimą ir pasišalinti iš statybvietės bei perkelti kilusio ginčo dėl vieno tarpinio akto nagrinėjimą į teismą. Ieškovė iškart po vienašališko akto pasirašymo ir atsakovės pretenzijų pareiškimo vienašališkai 2017 m. lapkričio 10 d. nutraukusi darbų atlikimą, pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir elgiasi nesąžiningai bei neprotingai, net nebandė kilusį ginčą spręsti taikiu keliu arba įvykdyti aiškiai TP bei Statybos įstatyme numatytas tokiems atvejams pareigas. Nors skunde ieškovė nurodo, kad 2017 m. lapkričio 10 d. pranešimu statybos darbai nutraukti dėl neva tai neparuoštos statybvietės, susipažinus su šio pranešimo turiniu, matosi, kad jame yra tik vienas lakoniškas sakinys „pranešame, kad atsižvelgiant į esamas aplinkybes, sutarties, pasirašytos rugsėjo 30 d. 2016, nr. F2-09-57 (2016), vykdymas yra sustabdytas“.Nesutiktina su skundo argumentu, kad teismas peržengė priešieškinio ribas. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo pripažinti aktą negaliojančiu, t. y. apskritai panaikinti pareigą atsiskaityti pagal vienašališkai pasirašytą aktą, kuriame nurodyti darbai neturi teigiamų kontrolinių matavimų ir dėl to negali būti priimti. Teismas šį priešieškinio reikalavimą tenkino iš dalies, t. y. nepripažino ieškovės teisės gauti atsiskaitymą ir neįpareigojo atsakovės sumokėti ieškovei, o pripažino atsakovės teisę sulaikyti atsiskaitymo pareigos vykdymą. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies viso turinio, o ne atskirų sakinių, galima suprasti, kokie Sutarties vykdymo, atliekant darbus, trūkumai egzistuoja, todėl nesutiktina su apeliantės argumentais dėl teismo sprendimo motyvuojamosios dalies konkretumo stokos ar negalėjimo įvykdyti sprendimą.Negalima sutikti su skunde nurodytu teiginiu neva tai nėra ginčo, ar ieškovė pamatus (su silpnesne armatūra) įrengė su tokia armatūra, kokia yra numatyta 2017 m. rugsėjo 11 d. MB „Inovatyvios konstrukcijos“ padarytuose projektiniuose pakeitimuose. Pirma, atsakovė neprašė jokių pakeitimų ir apie jokius projektinius pakeitimus jai nebuvo žinoma iki kol kilo ginčas dėl vienašališkai pasirašyto akto. Atsakovė apie tai aiškiai pareiškė 2017 m. lapkričio 27 d. raštu, kai jau po darbų atlikimo (ir pasišalinimo iš statybvietės) ieškovė 2017 m. lapkričio 17 d. rašte pareiškė apie neva tai atliktus projekto pakeitimus. Antra, jokių nukrypimų (pakeitimų) nuo atsakovės patvirtinto TP ieškovė negalėjo daryti be atsakovės sutikimo ir patvirtinimo bei projektinių dokumentų pakeitimo įforminimo, t. y. statinio statybos techninės priežiūros privalomo tvirtinamojo įrašo „pritariu statyti“ prieš pradedant darbus. To nėra, todėl vien tik šiuo aspektu ieškovė yra neteisi. Taigi, ieškovė statinio pamatus (paslėptų darbų kategorijai priskirtinus darbus) įrengė ne pagal atsakovės patvirtintą techninį projektą. Šaliai nevykdžiusiai ar netinkamai vykdžiusiai pareigą bendradarbiauti tenka visos neigiamos teisinės pasekmės dėl minėtos pareigos netinkamo vykdymo, įskaitant ir pasekmės dėl atsisakymo priimti darbus bei juos apmokėti. Šalių ginče konstatuotinas būtent ieškovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimas. Po to, kai atsakovė iškėlė paslėptų darbų kontrolinių patikrinimų klausimą ir tai, kad nei vienas iš paslėptų darbų nėra privalomai įformintas, kaip tinkamai atliktas, ieškovė, vietoje to, kad bendradarbiautų ir imtųsi protingų priemonių atidengti paslėptų darbų konstrukcijas bei sudaryti galimybę jas patikrinti ir techninės priežiūros atstovui priimti, elgėsi neprotingai, t.y. vienašališkai nutraukė darbus, nedelsiant paliko statybvietę ir savo, kaip rangovės, aiškias klaidas bando spręsti vienašališkai pasirašiusi atliktų darbų aktą bei perkeldama ginčą į teismą.Ieškovė UAB „GGP“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas, be pačios ieškovės skunde išdėstytų argumentų, grindžiamas ir šiais papildomais argumentais:Byloje esantys įrodymai paneigia visus atsakovės teiginius apie tariamą ieškovės atliktų darbų netinkamumą ir jų perdavimo tvarkos pažeidimą. Ieškovė visą Sutarties vykdymo laikotarpį pildė statybos darbų žurnalą teisės aktų nustatyta tvarka. Žurnalas visada buvo statybvietėje. Techninio priežiūrėtojo atstovas E. J. daug kartų žurnalą turėjo savo rankose, tačiau jis pats piktybiškai nevykdė pareigos jį pildyti. Tik 2018 m. lapkričio 9 d. jis pasirašė ties įrašais apie atliktus elektros darbus, sąmoningai nenurodydamas pasirašymo datos. Ieškovė tai numatydama, patiekė žurnalą antstolei, kuri 2018 m. lapkričio 8 d. fiksavo, kad techninės priežiūros vadovas, išskyrus 2017 m. rugpjūčio 21 d. savęs įrašymo į atsakingų asmenų sąrašą, nebuvo padaręs nė vieno įrašo. Iki ieškinio padavimo, nei atsakovė, nei techninis prižiūrėtojas nereiškė pretenzijų dėl tariamo negalėjimo gauti žurnalo. Sutiktina tik su tuo, kad teismas suklydo, nurodydamas, jog techninis prižiūrėtojas objekte pirmą kartą apsilankė tik 2017 m. lapkričio mėnesį. Prižiūrėtojas lankydavosi objekte nustatytu periodiškumu (2 kartus per savaitę) ir matė visą darbų eigą, tačiau iki ginčo akto pateikimo atsakovei, nei žurnale nei kita forma jokių pastabų ieškovei prižiūrėtojas nenurodė. Tuo atveju, jeigu techniniam prižiūrėtojui būtų nepateiktas žurnalas arba darbai būtų vykdomi netinkamai, jis privalėjo nedelsiant stabdyti darbus bei kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, o ne leisti vykdyti darbus iki lapkričio 3 d.Ieškovė yra nurodžiusi išsamius argumentus, pagrindžiančius, kad trinkelės ir bordiūrai sumontuoti ant tinkamai įrengtų pagrindų, o pamatai įrengti su tokia armatūra, kokia yra numatyta projekte. Kita vertus, atsakovė pagrindus pati ir ruošė. Atsakovė į bylą pateikė žvyro pervežimo važtaraščius ir žvyro karjero atidarymo dokumentus, patvirtinančius, kad statybvietėje ruošė pagrindus, supildama iš šio karjero atvežtą žvyrą. Armavimas techniškai daromas grunte po pagrindais, o žvyro sluoksnis yra pagrindų dalis. Jei atsakovė atvežė ir supylė žvyrą nepadariusi armavimo, ieškovė negali būti už tai atsakinga. Ieškovė paklojo trinkeles ir sumontavo bordiūrus ant atsakovės paruošto grunto (sankasos). Trinkelių pagrindų sluoksniai yra reikiamo tankumo, tai ieškovė patvirtino bandymų rezultatais. Kadangi atsakovė konkurso sąlygų 8.1 punkte aiškiai nurodė, kad ji išlygins gruntą, paruoš pagrindus 4 tonų svorio technikai važinėti, bet kuriam konkurso dalyviui buvo akivaizdu, kad visi įsipareigojimai atlikti grunto (sankasos) ar pagrindų paruošimo darbus tenka atsakovei.Nesuprantamas apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovė nepateikė jokių pranešimų atsakovei dėl to, kad techninis prižiūrėtojas neteisėtai veikia ar atsisako patvirtinti darbų atlikimą. Atsakovė 2017 m. spalio 2 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą pasirašė be jokių išlygų ir ieškovei sumokėjo už darbus. Techninis prižiūrėtojas iki 2017 m. lapkričio 3 d. akto nebuvo atsisakęs patvirtinti darbų atlikimo ir nebuvo jokių pastabų įrašęs žurnale. Be to, CK 6.694 straipsnio 6 dalis suteikia teisę nepriimti darbų tik tuomet, kai darbų trūkumai yra esminiai, dėl kurių paties rezultato neįmanoma naudoti pagal numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Atsakovė šioje byloje neįrodinėjo, kad ieškovės atlikti darbai turi trūkumų, dėl kurių objekto negalima naudoti pagal paskirtį, net neįrodinėjo, jog kuriuos nors trūkumus būtina pašalinti. Tai įrodo, kad darbai apskritiai neturi trūkumų, nei esminių, nei neesminių. Ieškovė, išrašydama PVM sąskaitas faktūras, tinkamai pritaikė PVMĮ nuostatas. Ieškovė užsiima specializuota didmenine prekyba ir gamyba šiltnamiais ir jų įranga, bei šių prekių montavimu. Šiltnamiai yra prekės, kurias ieškovė sumontuoja (instaliuoja). Taigi, jos išrašytoms sąskaitoms nėra taikomas atvirkštinis apmokestinimas. Atvirkštinis apmokestinimas pagal VMI išaiškinimus taikomas kai: pirma, pagal PVMĮ laikoma, kad buvo suteiktos paslaugos, o ne pateiktos prekės su montavimu ar instaliavimu; antra, pagal Statybos įstatymą suteiktos paslaugos laikomos statybos darbais, trečia, paslaugų pirkėjas yra PVM mokėtojas. Ieškovės parduodami šiltnamiai ir jų sistemos montavimas netenkina pirmosios sąlygos.Netesybos iš ieškovės negalėjo būti priteistos jau vien dėl tos priežasties, kad ieškovė negalėtų užbaigti darbų, nes atsakovė iki šiol nėra iki galo įvykdžiusi savo pareigos paruošti abiejų statybos aikštelių grunto (sankasos) ir pagrindų, t. y. pabaigti pagrindų paruošimą šiltnamių aikštelėje, užpilant ir sutankinant skaldą, ir nėra net pradėjusi jokių lauko laistymo aikštelės grunto (sankasos) paruošimo darbų. Be to, atsakovė nėra atsiskaičiuosi su ieškove už ginčo akte nurodytus darbus, kuriuos ieškovė atliko savo lėšomis, negavusi jokio avanso.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB „GGP“ ir atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistą 2018 m. kovo 15 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas, t. y. priteisė ieškovei UAB „GGP“ iš atsakovės Miškų urėdijos: 1) 76 559,73 Eur skolą už atliktus darbus pagal vienašališkai ieškovės pasirašytą 2017 m. lapkričio 3 d. Atliktų darbų aktą, iš kurios (skolos) 65 981,31 Eur sumos išmokėjimą sustabdė iki ieškovė per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalins darbų defektus; 2) 1 694 Eur delspinigius už atsakovės prievolės laiku apmokėti už atliktus darbus netinkamą vykdymą; 3) 1 199 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) 5 proc. metines palūkanas už 79 452,73 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo (2017 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo; o taip pat iš dalies patenkino priešieškinį, priteisdamas atsakovei Miškų urėdijai iš ieškovės: 1) 14 173 Eur sutartines netesybas už galutinio termino atlikti darbus pažeidimą, 2) 5 proc. metines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo (2018 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) 1 126,66 Eur bylinėjimosi išlaidas (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. papildomu sprendimu), o likusią atsakovės priešieškinio dalį (t. y. dėl ieškovės vienašališkai pasirašyto 2017 m. lapkričio 3 d. Atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu ir dėl 6 552 Eur nepagrįstai ieškovei sumokėto PVM grąžinimo) atmetė.Ieškovė UAB „GGP“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis buvo iš dalies tenkintas atsakovės priešiešieškinis bei sustabdytas 65 981,31 Eur skolos ieškovei iš atsakovės mokėjimas iki ieškovė ištaisys jos atliktų darbų trūkumus. Apeliantės teigimu, teismo sprendimas priteisti atsakovei iš ieškovės sutartines netesybas už darbų atlikimo galutinio termino pažeidimą prieštarauja protingumo ir logikos dėsniams, nes pati atsakovė nevykdė jai pagal konkurso sąlygų 8.1 punktą tenkančios pareigos išlyginti aikštelės gruntą, paruošiant pagrindą iš reikiamo storio žvyro ir skaldos sluoksnių, todėl ieškovė objektyviai negalėjo užbaigti laiku jos darbų, kol atsakovė nėra padariusi savųjų. Be to, ieškovės nuomone, ji turėjo teisę sustabdyti darbų vykdymą dar ir dėl to, kad atsakovė laiku nesumokėjo už jau atliktus ieškovės darbus, o teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovės argumentus, jog didelės vertės darbus ji atliko savo lėšomis, be avansų, taigi, atsakovei piktybiškai vengiant priimti jau atliktus darbus, neprotinga toliau tęsti darbus savo lėšomis. Galiausiai, teismo sprendimas sustabdyti dalies atsakovės skolos ieškovei sumokėjimą iki ieškovė pašalins darbų trūkumus, UAB „GGP“ įsitikinimu, išeina už atsakovės priešieškinio ribų. Be to, ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad darbai defektų neturi ir teismas neįvardijo nei vieno konkretaus trūkumo, kurį ieškovė turėtų pašalinti, todėl tokia sprendimo rezoliucinė dalis neaiški ir neįvykdoma, tuo labiau jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas, įpareigojęs ieškovę ištaisyti trūkumus, tuo pat metu paliko atsakovei teisę dar apsispręsti, kokias būdais ji gins savo teises.Atsakovė Miškų urėdija nesutinka su teismo sprendimo dalimis, kuriomis buvo patenkintas ieškovės ieškinys bei atmesta dalis atsakovės priešieškinio reikalavimų, be kita ko sumažinta priteistinų iš ieškovės atsakovei sutartinių netesybų suma. Apeliantės teigimu, teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta pripažinti vienašališkai ieškovės pasirašytą Atliktų darbų aktą negaliojančiu, yra teisiškai nepagrįsta, nes darbai, kurie pagal savo pobūdį yra paslėpti, gali būti priimti tik esant teigiamiems bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatams, statybos techniniam prižiūrėtojui pasirašius paslėptų darbų patikrinimo aktus, savo ruožtu ieškovė ginčo aktu siekia perduoti darbus be teigiamų kontrolinių patikrinimų rezultatų ir statinio statybos techninę priežiūrą vykdžiuso asmens teigiamų įrašų statybos darbų žurnale. Atsakovės nuomone, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad statybos darbų rezultatas yra tinkamas ir statybos techninę priežiūrą vykdantis asmuo, nurodęs trūkumus, klysta, tačiau tokiam įrodinėjimui neužtenka vien tik vienašališko akto pasirašimo ir rangovės subjektyvaus tvirtinimo, jog darbai atlikti be trūkumų. Apeliantė Miškų urėdija taip pat laikosi pozicijos, kad teismas, atmesdamas jos reikalavimą grąžinti nepagrįstai ieškovei 2017 m. spalio mėnesį sumokėtą PVM, neanalizavo atsakovės argumentų dėl PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo ginčo atveju ir nenurodė sprendime absoliučiai jokių motyvų, kodėl šiuo atveju netaikytinas atvirkštinis PVM apmokestinimas. Galiausiai, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovei iš ieškovės priteistinų sutartinių netesybų už galutinio termino pažeidimą sumą, nepagrįstai į ieškovės tinkamai atliktų darbų apimtį įtraukė jos vienašališkai pasirašytame akte nurodytus darbus. Ieškovės neatliktų darbų vertė yra ne mažesnė nei 70 proc. visų sutartyje numatytų darbų, todėl priteistinų netesybų suma didintina iki 24 199 Eur.

Dėl vienašališkai rangovės pasirašyto Atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu

Ieškovė ir atsakovė 2016 m. rugsėjo 30 d. pasirašė Sutartį, pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovės) pateiktas supaprastinto atviro konkurso „Šiltnamių (skirtų miško sodmenims auginti) ir lauko aikštelių statybos darbų su projektavimu pirkimas“ sąlygų 8 punkto nuostatas parengti šiltnamių (skirtų miško sodmenims auginti) ir lauko aikštelių statybos techninį projektą ir pagal patvirtintą techninį projektą atlikti statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei Sutartyje sulygtą kainą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Bendra darbų vertė – 209 148,50 Eur (Sutarties 2 punktas).Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „GGP“ (rangovė) ginčo 2017 m. lapkričio 3 d. Atliktų darbų aktu siekė perduoti atsakovei Miškų urėdijai ir gauti apmokėjimą už: 1) 100 proc. išklotas trinkeles 1-ame šiltnamyje; 2) sumontuotus 2-o ir 3-io šiltnamio pamatus; 3) sumontuotas 1-o, 2-o ir 3-o šiltnamių konstrukcijas; 4) pajungtą ir sumontuotą 100 proc. elektros įvadą. Atsakovė ginčo akte nurodė nepriimanti darbų dėl techninio prižiūrėtojo akte nurodytų pastabų – 1) pagrindai padaryti ne pagal techninio projekto sprendinius (kaip paaiškino atsakovė bylos nagrinėjimo metu – neatlikti sankasos (grunto) armavimo darbai ir neatlikti paslėptų darbų kontroliniai matavimai, būtini tokio pobūdžio darbams priimti); 2) šiltnamių pamatai su silpnesne armatūra nei nurodyta techniniame projekte. Be to, atsakovės teigimu, ieškovei tinkamai neatlikus ir neperdavus, o užsakovei nepriėmus pirmiau nurodytų paslėptų darbų (pagrindų ir pamatų), negali būti priimti ir ant jų atlikti darbai (t. y. trinkelės ir bordiūrai ant pagrindų bei šiltnamių konstrukcijos ant pamatų).Rangovė UAB „GGP“, nesutikusi su atsakovės nurodytomis pastabomis, vienašališkai pasirašė ginčo Atliktų darbų aktą ir 2017 m. lapkričio 10 d. pranešimu nurodė stabdanti darbus objekte.Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir kt.).Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas statybos darbų rangos sutarties atveju įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokią teisę (pasirašyti aktą vienašališkai) rangovas turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Be to, vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Viena iš tokių pagrįstų atsisakymo pasirašyti aktą priežasčių nurodyta CK 6.694 straipsnio 5 dalyje – nėra teigiamų bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatų, kai įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad tiek šiltnamių pagrindų, tiek jų pamatų paruošimas priskirtinas paslėptų darbų kategorijai. Ieškovė iš esmės neginčijo ir tos aplinkybės, kad šiems darbams patikrinti buvo būtini atlikti tam tikri kontroliniai matavimai, bandymai – šią aplinkybę ieškovė pati patvirtino, pateikdama į bylą 2017 m. spalio 12 d. pagrindų žvyro ir skaldos sluoksnių bandymų rezultatus.Pagal Statybos techninio reglamento 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedo „Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašas“ 20 punktą statybos darbų žurnalo, kuris, remiantis to paties reglamento nuostatomis, yra privalomas ir esminis statybos proceso eigą bei atliktus veiksmus įforminantis dokumentas, IV žurnalo skyriuje pateikiami pagrindinių paslėptų darbų patikrinimo, laikančiųjų konstrukcijų priėmimo ir išbandymo darbų sąrašas ir atitinkamos aktų formos (F-17–F-27). Paslėptų darbų patikrinimo, laikančiųjų konstrukcijų priėmimo aktai, vandentiekio, nuotekų, šildymo, vėdinimo bei kitų statinio inžinerinių sistemų bandymo aktai įforminami užpildant pagrindinio žurnalo atitinkamas formas. Aprašo 21 punkte nurodyta, kad paslėptų darbų patikrinimo aktai surašomi iš karto po jų apžiūrėjimo, nepradėjus vykdyti toliau numatytų statybos darbų. Prireikus padaromos geodezinės kontrolinės nuotraukos. Paslėptų darbų patikrinimą ir tam skirtų aktų surašymą organizuoja už šių darbų vykdymą atsakingas statinio statybos vadovas. Pasirašius aktą suteikiama teisė vykdyti tolesnius akte nurodytus darbus.Taigi, kaip visiškai pagrįstai visos bylos nagrinėjimo metu aiškino atsakovė, teisinis reguliavimas numato griežtą atliktų paslėptų darbų perdavimo–priėmimo procedūrą – nesant atliktų būtinų atitinkamų darbų kontrolinių matavimų, bandymų (ar jų rezultatams nesant teigiamiems) ir techniniam prižiūrėtojui nepasirašius paslėptų darbų patikrinimo aktų, tokių darbų priėmimas ir tolesnių darbų atlikimas nėra galimas.Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas įpareigojimas bet kokius bandymus rangovui atlikti tik dalyvaujant statybos techniniam prižiūrėtojui ir paslėptas statinio konstrukcijas, elementus ir statybos darbus pateikti statinio statybos techniniam prižiūrėtojui priimti, įtvirtintas ir konkurso Techninės specifikacijos bendrųjų reikalavimų 9.2 ir 14.1 punktuose, be kita ko pažymint, kad jei tai nepadaroma, techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti, jog dengiančios medžiagos ar dalys būtų nuimtos, o procedūros nesilaikymo išlaidos teks rangovui, net ir tokiu atveju, jei uždengtas darbas pasirodo esąs tinkamas.Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos matyti, kad statybos darbų žurnalo, už kurio pildymą ir saugojimą, kaip nurodyta STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybo priežiūra“ 4 priedo „Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašas“ 2 punkte, atsako būtent rangovas, dalyje Bendrųjų statybos darbų vykdymas grafoje „Darbų priėmimo rezultatai (darbų kokybė atitinka projekto ir norminius dokumentų reikalavimus)“ nėra statinio statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens teigiamų patikrinimo rezultato įrašų dėl darbų, ieškovės siekiamų perduoti 2017 m. lapkričio 3 d. aktu (išskyrus elektros įvado įrengimo darbus). Tokių įrašų (dėl pagrindų bei pamatų įrengimo tinkamumo ir leidimo toliau vykdyti darbus) nėra ir kitose žurnalo dalyse, o IV skyriuje „Paslėptų darbų ir laikančiųjų konstrukcijų patikrinimo, išbandymo ir priėmimo aktai“ esantys, rangovo atstovo užpildyti, aktai nėra pasirašyti techninę priežiūrą vykdžiusio asmens.Teisėjų kolegija, įvertinusi statybos darbų vykdymo eigai ir darbų perdavimui (priėmimui) aktualų reglamentavimą bei bylos medžiagą, sutinka su atsakovės argumentu, kad susiklosčius tokiai situacijai, t. y. nesant teigiamų perduodamų paslėptų darbų kontrolinių tikrinimų rezultatų ir statinio statybos techniniam prižiūrėtojui nepasirašius paslėptų darbų tikrinimo aktų (be kita ko Atliktų darbų akte jam aiškiai įvardijus pastabas rangovei bei bylos nagrinėjimo metu paaiškinus, kad šiuo metu teigiami tikrinimų rezultatai net negalimi, nes nėra jokių duomenų, jog buvo atliktas (techniniam prižiūrėtojai nebuvo perduotas priimti) pagal projekto bendrosios dalies brėžinį 2017-1-TP-SP-05, prieš įrengiant betoninių trinkelių dangą, privalomas atlikti sankasos armavimas, be to, pagal projekto Statybinių konstrukcijų dalies brėžinio 2017-1-TP-SK-02 polio 1 ir polio 2 medžiagų kiekio žiniaraštį turėjo būti naudojamas kur kas didesnis armatūros konstrukcijų kiekis bei pati rangovės panaudota armatūra yra silpnesnė (mažesnio diametro) nei numatyta techniniame projekte), atsakovė Miškų urėdija, kaip darbų užsakovė, turėjo visiškai pagrįstą ir teisėtą pagrindą atsisakyti priimti ginčo aktu ieškovės, nesilaikant statybos techniniame reglamente ir Sutartyje nurodytos darbų pridavimo tvarkos, perduodamus darbus.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau padarytos išvados dėl Miškų urėdijos teisėto atsisakymo priimti darbus nepaneigia ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai dėl neva techninio prižiūrėtojo piktybinio vengimo pildyti žurnalą ir patikrinti ieškovės atliktus darbus, atsakovės tariamo įsipareigojimo pačiai atlikti sankasos armavimo darbus bei šiltnamių pamatų armavimo darbų atlikimo pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. padarytus projekto pakeitimus.Visų pirma, kaip jau minėta, pagal statybos techninio reglamento reikalavimus, būtent rangovas yra atsakingas už statybos žurnalo saugojimą ir jo pildymą. Rangovui, kaip už statybos žurnalo pildymą atsakingam asmeniui bei statybos darbų srities profesionalui, privalančiam žinoti ir laikytis normatyviniuose statybos dokumentuose nurodytų reikalavimų (CK 6.684 straipsnio 1 dalis), yra ir turi būti žinoma, kad joks tolimesnis darbų atlikimas, statybos techniniam prižiūrėtojui nepasirašius paslėptų darbų atlikimo aktų ir nepatvirtinus atliktų bandymų rezultatų tinkamumo atitinkamais įrašais žurnale, nėra galimas, todėl paskesnių darbų vykdymo savo iniciatyva (be paslėpto pobūdžio darbų tinkamo perdavimo ir priėmimo) rizika tenka pačiam rangovui. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino, kad techninis prižiūrėtojas, priešingai nei klaidingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, reguliariai lankydavosi statybvietėje, todėl šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė turėjo imtis visų jai prieinamų priemonių (veiksmų) perduoti techniniam prižiūrėtojui patikrinti atliktus paslėptus darbus ir gauti jo leidimą toliau numatytiems darbams vykdyti, o tuo atveju, jeigu techninis prižiūrėtojas vengia atlikti tikrinimus ir padaryti tam tikrus įrašus žurnale ar nepagrįstai, ieškovės nuomone, atsisako patvirtinti darbų tinkamumą – stabdyti darbus ir kreiptis į užsakovę tam, kad pastaroji imtųsi priemonių techninio prižiūrėtojo pareigų vykdymo tinkamumui įvertinti ir (ar) organizuotų jo nepriimamų darbų ekspertavimą, siekiant išsiaiškinti darbų atlikimo tinkamumą, o ne savo iniciatyva toliau tęsti darbus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, teigianti, jog techninis prižiūrėtojas neva vengė pildyti žurnalą, į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kad buvo pasikreipusi į užsakovę dėl techninio prižiūrėtojo pareigų netinkamo vykdymo, statybos darbų eigos ir pridavimo procedūros trikdymo, todėl šį ieškovės argumentą teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis).Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad rangovės nuo įstatymuose ir sutartyje įtvirtintų pareigų tinkamai atlikti bei perduoti darbų rezultatą, įforminti normatyvinius statinio statybos dokumentus neatleidžia ir ta aplinkybė, jog atsakovė be pastabų pasirašė 2017 m. spalio 2 d. aktą, kuriuo, kaip akcentuoja ieškovė, buvo perduota dalis trinkelių ir bordiurių, įrengtų tame pat 1-ame šiltnamyje, ieškovės teigimu, ant tokių pat pagrindų. Galimas atsakovės ir (ar) techninio prižiūrėtojo suklydimas ir (ar) tam tikrų jiems numatytų pareigų netinkamas vykdymas (nepatikrinimas), kuris šioje byloje nėra sprendžiamas, savaime nesuponuja ieškovės teisės nepaisyti imperatyvių normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų atliekant ir perduodant kitus darbus, o vieno tarpinio atliktų darbų akto pasirašymas be išlygų automatiškai neįpareigoja techninio prižiūrėtojo ir užsakovės be jokių pastabų priimti visus ieškovės vėliau atliktus darbus.Antra, bylos medžiaga taip pat paneigia ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentą, kad būtent Miškų urėdija, o ne ieškovė, turėjo pasirūpinti tinkamu pagrindų parengimu, inter alia, sankasos armavimu, jeigu toks buvo reikalingas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šį savo argumentą ieškovė iš esmės grindžia netinkamu Supaprastinto atviro konkurso sąlygų 8.1 punkto interpretavimu (CK 6.193 straipsnis), teigdama, kad atsakovė šiame punkte įsipareigojo išlyginti gruntą, paruošdama žvyro ir skaldos sluoksnių pagrindus 4 tonų svorio technikai važinėti, o armavimas yra daromas kaip tik po šiais pagrindais (grunte), kuriuos neva turėjo įrengti atsakovė.Minėtame konkurso sąlygų 8.1 punkte nurodyta: „Visi trys šiltnamiai statomi vienoje aikštelėje šalia vienas kito, su reikiamo dydžio tarpais. Aikštelės gruntas išlygintas užsakovo. Pagrindas paruošiamas iš reikiamo storio žvyro ir skaldos sluoksnių, kad išlaikytų iki 4 tonų svorio technikos judėjimą“.Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien lingvistinė pirmiau nurodytos nuostatos formuluotė, joje vartojami laikai (tik grunto išlyginimo atveju pavartotas būtasis laikas), akivaizdžiai paneigia ieškovės bylos nagrinėjimo metu dėstomą versiją, kad atsakovė šiame punkte įsipareigojo išlyginti gruntą, būtent paruošdama žvyro ir skaldos pagrindą, taigi ir armuodama po šiais skaldos ir žvyro sluoksniais esantį gruntą. Šią ieškovės UAB „GGP“ poziciją paneigia ir paties techninio projekto, kurį pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. Sutarties 1 punktą įsipareigojo parengti pati ieškovė ir būtent pagal kurį ji (o ne užsakovė) įsipareigojo atlikti statybos darbus (o ne parduoti šiltnamius su jų sumontavimu ant jau parengtų pagrindų ir pamatų), turinys, kurio brėžinyje Nr. 2017-1-TP-SP-05 aiškiai numatytas tiek žvyro ir skaldos sluoksnių įrengimas, tiek ir sankasos (grunto) armavimas. Pažymėtina, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė perėmė statybvietę iš atsakovės, statybvietės perdavimo–priėmimo akte nenurodžiusi absoliučiai jokių pastabų dėl kokių nors atsakovės įsipareigojimų neįvykdymo. Nors ieškovė akcentuoja nurodžiusi atsakovei savo poziciją dėl, jos nuomone, atsakovei priskirtinų darbų (pagrindų įrengimo) 2017 m. rugpjūčio 22 d. el. laiške, byloje taip ir nebuvo pateikta aiškių ir patikimų argumentų (paaiškinimų), kodėl rangovė jau kitą dieną vis dėlto perėmė statybvietę be jokių išlygų ir tuo labiau, kodėl nesustabdė darbų, gavusi aiškų ir kategorišką atsakovės atsakymą 2017 m. rugsėjo 4 d. rašte, kuriame atsakovė nedviprasmiškai nurodė, kad be grunto išlyginimo darbų jokių kitų pareigų nebuvo prisiėmusi ir nieko daugiau nebeatliks.Pastebėtina ir tai, kad nors, be kita ko, ieškovė bylos nagrinėjimo metu bandė įrodinėti, jog bet kuriuo atveju (nepriklausomai nuo sankasos armavimo) trinkelių ir bordiurių klojimo darbai yra atlikti ant tinkamai įrengtų pagrindų, ką, ieškovės nuomone, patvirtina jos į bylą pateikti 2017 m. spalio 12 d. žvyro ir skaldos sluoksnių bandymų rezultatai, teisėjų kolegijos vertinimu, šį UAB „GGP“ argumentą paneigia jos pačios į bylą pateiktas V. G. 2018 m. sausio 9 d. raštas. V. G. atsakyme į ieškovės paklausimą nurodyta, kad rašte aprašytos išlygos, kuriomis remdamasi ieškovė mano, jog pasiekus tam tikrus šalčiui atsparaus ir skaldos sluoksnių MPa sutankinimo koeficientus galima apsieiti ir be sankasos armavimo, taikomos tik jei projekto darbų kiekiuose nėra numatytas gruntų pagerinimas ar sustiprinimas, o šiuo atveju, kaip paaiškino V. G. rašte, tokios priemonės numatytos (projekte buvo numatytos priemonės pagerinti žemės sankasos gruntą, pakeičiant geresnių savybių gruntu bei armuojant geosintetiniais gaminiais), todėl V. G. siūlo dangos konstrukciją įrengti tik pasiekus norminius žemės sankasos sutankinimo ir deformacijų modulio rodiklius (kurie, kaip nurodė rašto autorius, jam rangovės nebuvo pateikti (pateikti tik skaldos ir žvyro sluoksnių Evd rodikliai), o tai, teisėjų kolegijos įsitkinimu, taip pat netiesiogiai patvirtina ieškovės pateiktų 2017 m. spalio 12 d. bandymų rezultatų nepakankamumą, taigi ir atsakovės poziciją apie kontrolinių tikrinimų, būtinų pagrindams priimti, nebuvimą).Galiausiai, ieškovė UAB „GGP“, teigdama, kad armatūra šiltnamių pamatuose įrengta pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. MB „Inovatyvios konstrukcijos“ padarytus techninio projekto pakeitimus, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad tokie pakeitimai buvo suderinti su užsakove (bei techniniu prižiūrėtoju) ir jiems buvo pritarta (CPK 178 straipsnis), nors pagal šalių pasirašytos Sutarties 7.1 punktą atsakovė įsipareigojo priimti iš rangovės paruoštą, patvirtintą techninį projektą ir pagal jį atliktus darbus. Be to, liko nepaneigti techninę priežiūrą atlikusio trečiojo asmens atstovo E. J. teismo posėdyje duoti parodymai, kad faktiškai ieškovės atliktas pamatų armavimas neatitinka net ir jos tik 2017 m. lapkričio 12 d., t. y. jau įvykus ginčui dėl darbų priėmimo, pateikto pakeisto projekto sprendinių. Šiuo atveju ieškovė, teigdama, kad šiltnamių pamatai įrengti tinkamai ir turėjo būti priimti, iš esmės remiasi tik jos pačios deklaratyviu tvirtinimu dėl darbų tinkamumo bei ankstesnio 2017 d. spalio 2 d. tarpinio atliktų darbų akto pasirašymo faktu, nors, kaip minėta šiame sprendime pirmiau, ta aplinkybė, jog atsakovė pasirašė ankstesnį tarpinį atliktų darbų aktą, savaime nei atleidžia ieškovę nuo paregos atlikti darbus ir juos perduoti laikantis sutarties, patvirtinto techninio projekto bei teisės aktų reikalavimų, nei įpareigoja atsakovę ir techninį prižiūrėtoją besąlygiškai priimti visus paskesnius ieškovės atliktus darbus, kaip savaime kokybiškus, be trūkumų ar pan.Apibendrindama pirmiau nurodytus teisinius ir faktinius aspektus bei įvertindama aplinkybę, kad atsakovė Miškų urėdija bylos nagrinėjimo metu faktiškai pripažino dalies 2017 m. lapkričio 3 d. Atliktų darbų akte nurodytų darbų, konkrečiai elektros įvados pajungimo ir sumontavimo darbų, tinkamumą, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas ir visiškai tenkintas ieškinio reikalavimas dėl skolos pagal vienašališkai pasirašytą Atliktų darbų aktą priteisimo, sustabdant dalies sumos mokėjimą iki bus atlikti trūkumų ištaisymai, bei atmestas priešieškinio reikalavimas dėl šio akto pripažinimo negaliojančiu, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2017 m. lapkričio 3 d. vienašališkai pasirašytą aktą Nr. GGP-1709 kartu su priedu Nr. 1 bei 2017 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 16229, tenkinti iš dalies, pripažįstant negaliojančiomis pirmiau nurodyto akto bei priedo dalis, susijusias su trinkelių 1-ame šiltnamyje išklojimu, pamatų 2 ir 3 šiltnamiuose sumontavimu bei konstrukcijų visuose šiltinamiuose sumontavimu, bei ieškovės 2017 m. lapkričio 3 d. išrašytą 76 559,73 Eur sumos sąskaitą faktūrą Nr. 16229, tačiau paliekant galioti Atliktų darbų akto dalį, susijusią su elektros įvado sumontavimu bei pajungimu; ieškinio reikalavimą priteisti skolą už atliktus darbus tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės skolą už elektros įvado sumontavimo ir pajungimo darbus, t. y. 8 742,50 Eur sumą (t.y. darbų vertę be apskaičiuoto PVM, nes, kaip kad išaiškinta žemiau šiame sprendime, šiuo atveju ieškovei taikytinas atvirkštinis PVM apmokestinimas).Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo sustabdytas dalies skolos ieškovei sumokėjimas bet kuriuo atveju (pripažinus Atliktų darbų akto dalį, susijusią su trinkelių 1-ame šiltnamyje išklojimu, pamatų 2 ir 3 šiltnamiuose sumontavimu bei konstrukcijų visuose šiltinamiuose sumontavimu, negaliojančia), yra naikinama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su ieškovės argumentais, kad minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški, dviprasmiška, faktiškai neįvykdoma, taigi neatitinkanti teismo sprendimui keliamų reikalavimų, plačiau dėl šiuo klausimu šalių išdėstytų argumentų, kaip nebedarančių įtakos bylos teisiniam rezultatui, nepasisako.

Dėl sutartinių netesybų už prievolės apmokėti atliktus darbus neįvykdymą laiku

Pagal šalių pasirašytos Sutarties 22 punktą užsakovas nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, moka rangovui 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos sutarties kainos.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad pirmiau nurodyta užsakovės rangovei mokėtina delspinigių norma skaičiuojama nuo visos sutarties kainos, o ne nuo vėluojamos sumokėti atliktų darbų vertės, kai tuo pat metu ieškovei laiku neįvykdžius jos įsipareigojimų mokėtina netesybų suma pagal Sutarties 19 punktą skaičiuojama ne nuo visos sutarties kainos, o tik nuo neįvykdytų darbų vertės, taip pat atsižvelgusi į tai, jog atsakovė Miškų urėdija 2017 m. lapkričio 27 d. raštu kreipėsi į ieškovę, kad pastaroji detalizuotų kainą už elektros įvado sumontavimo darbus ir sudarytų galimybes atsakovei atsiskaityti už šią dalį darbų, tačiau ieškovė su atsakove nurodytu klausimu nebendradarbiavo, prašomų veiksmų neatliko, priėjo išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti ieškovei priteistinų už atsakovės vėlavimą įvykdyti piniginę prievolę delspinigių dydį (CK 6.73, 6.258 straipsniai), nustatant, kad 0,03 proc. šiuo atveju skaičiuotini ne nuo visos Sutarties kainos, o nuo laiku nesumokėtos ieškovei 8 742,50 Eur sumos. Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 70,81 Eur sutartinių delspinigių suma ((8742,50 x 0,03 / 100) x 27).

Dėl atvirkštinio PVM apmokestinimo taikymo ir nepagrįstai sumokėtos PVM sumos grąžinimo

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti nepagrįstai pagal 2017 m. spalio 2 d. sąskaitą faktūrą sumokėtą ieškovei 6552 Eur PVM sumą, nurodė, kad ieškovei atvirkštinis apmokestinimas pagal PVMĮ 96 straipsnį netaikomas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovės Miškų urėdijos apeliacinio skundo argumentais, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje nenurodytas nei vienas argumentas, paaiškinantis tokios teismo išvados priėmimą, neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų sprendimo motyvuojamajai daliai, be to, teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčo klausimui aktualų teisinį reguliavimą ir šalių argumentus šiuo klausimu, sutinka su atsakovės pozicija, kad, priešingai nei nemotyvuodamas konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė šiuo atveju neturėjo gauti PVM sumos, nes jai taikytinas atvirkštinis apmokestinimas pagal PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punktą.Pagal PVM 96 straipsnio 1 dalies 3 punktą PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už šio Įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai. Pagal PMVĮ 7 sraipsnio 4 punktą paslaugų teikimu, be kita ko, laikomi statybos darbai, įskaitant pastatyto naujo pastato ar statinio perdavimą užsakovui (statytojui). Pagal statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalį statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra PVM mokėtoja. Ieškovės ir atsakovės pasirašytos 2016 m. rugsėjo 30 d. Sutarties 1 punkte taip pat aiškiai įtvirtinta, kad supaprastinto atviro konkurso būdu buvo perkami Šiltnamių ir lauko aikštelių statybos darbai su projektavimu ir ieškovė įsipareigojo parengti techninį projektą ir pagal jį atlikti statybos darbus. Aplinkybę, kad ieškovė atsakovės užsakymu vykdė ne ką kitą kaip statybos darbus, patvirtina ir paties techninio projekto turinys, kuriame, kaip jau buvo išdėstyta pirmiau šiame sprendime, rangovei buvo numatytas ne tik pačių šiltnamių atsakovei sumontavimas, bet ir grunto armavimo, pagrindų iš žvyro ir skaldos įrengimo, trinkelių klojimo bei bordiurių sumontavimo, pamatų polių betonavimo darbai. Kaip teisingai akcentuoja Miškų urėdija, dėl statybos darbų atlikimo ir paslaugų PVMĮ 7 straipsnio 4 punkto prasme suteikimo jokių abejonių nepalieka ir kita darbų vykdymo dokumentacija, byloje esantys įrodymai, t. y. viešojo pirkimo sąlygų objektas, techninės specifikacijos – inžinerinių statinių statyba; ieškovės pasiūlymo turinys; statybos darbų leidimas negyvenamosios paskirties pastatams statyti; statinio projektas – inžineriniams pastatams pastatyti; statybos darbų žurnalas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikta 2015 m. birželio 19 d. Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-6202, nepakankama patvirtinti ieškovės poziciją, kad šiuo atveju turi būti laikoma, jog ji atliko ne statybos darbus, bet pateikė atsakovei prekes (šiltnamius su jų sumontavimu, instaliavimu). Visų pirma, minėtas patikrinimas, aprašytas 2015 metų VMI pažymoje, buvo atliktas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., t. y. dar iki naujos PVMĮ 96 straipsnio redakcijos, įtvirtinusios PVM atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, atsiradimo. Be to, kaip matyti iš šios pažymos turinio, ieškovė sutartį buvo sudariusi ne su Lietuvoje registruotu PVM mokėtoju, o pagal sutartį buvo įsipareigojusi „parduoti pramoninį šiltnamį su jo vidaus sistemomis ir šio šiltnamio bei sistemų instaliavimo ir montavimo darbais“, taigi, nėra pagrindo teigti, kad pažymoje minimos sutarties objektas buvo toks pats ar analogiškas šioje byloje nagrinėjamam atvejui.Kadangi šioje byloje nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, turėjo būti taikomas atvirkštinis PVM mokėjimo mechanizmas, t. y. būtent atsakovė, kaip paslaugų užsakovė, turėjo sumokėti PVM mokestį į biudžetą, o ieškovė neturėjo teisinio pagrindo gauti jos atliktų darbų apmokėjimą kartu su apskaičiuota PVM suma, taip pat įvertinus tai, kad PVMĮ nėra įtvirtintas šalių veikimo mechanizmas tuo atveju, jei paslaugų užsakovas per klaidą vis dėlto sumoką tiekėjui PVM sumą, bei atsižvelgus į VMI 2015 m. spalio 20 d. rašto Nr. (18.2-31-2) RM-22410 16-17 punktuose pateiktą išaiškinimą, jog net jeigu išrašytoje atliktų statybos darbų PVM sąskaitoje faktūroje nebuvo nuorodos „Atvirkštinis apmokestinimas“ ir pirkėjas sumokėjo paslaugų teikėjui atlygį su PVM, o paslaugų teikėjas atliktų statybos darbų pardavimo PVM sumokėjo į biudžetą, pirkėjui vis tiek tenka prievolė išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, o paslaugų teikėjas savo padarytą deklaravimo klaidą (įtrauktą į PVM deklaraciją pardavimo PVM sumą) gali PVM deklaracijoje pataisyti bei paimtą PVM turi grąžinti pirkėjui, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai reikalauja, kad ieškovė grąžintų atsakovei pastarosios per klaidą, nesant tam jokio teisinio pagrindo, sumokėtą 6 552 Eur PVM sumą.Apibendrinus pirmiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės nepagrįstai jai pagal 2017 m. spalio 2 d. sąskaitą faktūrą atsakovės sumokėtą 6552 Eur PVM sumą, naikintinas ir šioje dalyje taip pat priimtinas naujas sprendimas – tenkinti reikalavimą priteisti nepagrįstai ieškovei sumokėtą 6 552 Eur PVM sumą.

Dėl netesybų priteisimo už galutinio termino atikti darbus pažeidimą

2017 m. liepos 26 d. susitarimu dėl Sutarties pakeitimo ieškovė ir atsakovė sulygo, kad galutinis Sutartyje sutartų darbų atlikimo terminas – 2017 m. lapkričio 15 d. Pagal Sutarties 19 punktą rangovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą, taip pat nesilaikant pagal darbų vykdymo grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovui 20 proc. dydžio baudą nuo neatliktų darbų vertės.Byloje nustatyta ir ieškovė to neginčija, kad iki pirmiau nurodyto galutinio darbų atlikimo termino (2017 m. lapkričio 15 d.) ji Sutartyje sulygtų darbų neužbaigė, nes dar 2017 m. lapkričio 10 d. pranešimu atsakovei nurodė stabdanti darbų vykdymą.Apeliantės UAB „GGP“ įsitikinimu, ji negali būti laikoma pažeidusia galutinį darbų atlikimo terminą, nes turėjo teisėtą pagrindą sustabdyti darbų vykdymą, atsakovei Miškų urėdijai neatliekant jos įsipareigojimų paruošti šiltnamių ir laistymo aikštelės pagrindą bei, apeliantės teigimu, piktybiškai vengiant sumokėti už ieškovės jau atliktus darbus, kai juos ieškovė ir taip atliko be avanso, tik savo lėšomis.Tačiau, kaip jau buvo aptarta pirmiau šiame sprendime, nei konkurso sąlygų 8.1 punktas, kurį akcentuoja ieškovė, nei kiti byloje esantys dokumentai (techninis projektas, sutarties sąlygos ir pan.) neleidžia teisėjų kolegijai padaryti išvados, kad būtent atsakovė, o ne ieškovė, įsipareigojo įrengti pagal ieškovės parengtą techninį projektą žvyro ir skaldos pagrindus, atlaikančius 4 tonų technikos judėjimą tiek šiltnamių, tiek lauko rėminio laistymo aikštelėje. Ieškovė, akcentuodama jos atsakovei rašytus raštus bei aplinkybę, kad atsakovė buvo atsidariusi žvyro karjerą, nepateikė nei vieno rašto ar kitokio įrodymo, kuriame atsakovė būtų pripažinusi savo pareigą įrengti aikštelių pagrindus. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad Miškų urėdija nuosekliai laikėsi pozicijos, kad viską, ką ji turėjo atlikti pagal šioje byloje nagrinėjamą Sutartį, ji buvo atlikusi dar iki statybvietės perdavimo ieškovei, t. y. išlyginusi gruntą (lauką, pievą), be to, aplinkybę, kad būtent rangovė, o ne užsakovė turėjo įrengti pagrindus (o taip pat ir atlikti sankasos armavimo darbus) patvirtino trečiojo asmens (techninio prižiūrėtojo) atstovas, savo ruožtu ieškovės pozicija byloje gana prieštaringa, nes, viena vertus, ji teigia nuo pat pradžių maniusi, kad pagrindus, be kita ko skaldos ir žvyro sluoksnius, turi įrengti atsakovė, tačiau, kita vertus, priėmė statybvietę be pastabų ir nestabdė darbų iki kol įvyko ginčas dėl jau atliktų darbų apmokėjimo, bei teikė į bylą neva ne jai priskirtinų atlikti sluoksnių (žvyro, skaldos) atitikimo nustatytiems rodikliams bandymus, kuriuos nurodo atlikusi 2017 m. spalio 12 d.Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovės darbų 2017 m. lapkričio 10 d. sustabdymas laikytinas neteisėtu ir, tuo labiau, ieškovė, nepagrįstai sustabdžiusi darbų vykdymą, negali būti laikoma įgijusia teisę į papildomą terminą darbams atlikti.Be to, šiame sprendime pripažinus, kad atsakovė pagrįstai atsisakė priimti ir mokėti už didžiąją dalį 2017 m. lapkričio 3 d. Atliktų darbų aktu ieškovės siekiamų perduoti darbų, konstatuotina, jog nepagrįstas ir UAB „GGP“ argumentas dėl jos teisės stabdyti darbus dėl tariamai piktybiško atsakovės vengimo mokėti. Kaip jau buvo pasisakyta pirmiau, nors mažesnę dalį ieškovės atliktų darbų, t. y. elektros įvado sumontavimą ir pajungimą, atsakovė vis dėlto pripažino ir turėjo už šiuos darbus sumokėti, mokėjimo už juos ieškovė iki šiol negavo, be kita ko, ir dėl savo pačios bendradarbiavimo stokos, nenoro ginčo spręsti derybų būdu, o iškart kreipusis į teismą. Taigi, šiuo atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, akivaizdu, kad visų darbų stabdymas, pažeidžiant galutinį darbų pridavimo terminą, ir pasišalinimas iš statybvietės, negali būti laikomas teisėtu ir atitinkančiu CK 6.58 straipsnio 7 dalies reikalavimą teise sustabdyti prievolės vykdymą naudotis sąžiningai ir protingai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad atsakovė šiuo atveju įgijo teisę į sutartinių netesybų pagal šalių pasirašytos Sutarties 19 punktą priteisimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė pripažintina atlikusi 59 proc. sutartų darbų ir todėl netesybų dydis skaičiuotinas tik nuo 70 868,50 Eur sumos.Kaip visiškai pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, pripažinus ginčo Atliktų darbų aktą negaliojančiu, į tinkamai atliktų darbų apimtį negali būti įtraukiami darbai, nurodyti vienašališkai ieškovės pasirašytame akte. Kadangi 2017 m. spalio mėnesį ieškovė pati deklaravo atlikusi 23 proc. sutartų darbų, o atsakovė pripažino, kaip tinkamai atliktą, elektros įvado įrengimą, kurio vertė sudaro tik 5,06 proc. visų darbų vertės, sutiktina su apeliantės Miškų urėdijos argumentu, kad ieškovės iš viso tinkamai atliktų darbų apimtis neviršija 30 proc. visų Sutarties darbų. Taigi, atsakovei prašant apskaičiuoti ir priteisti sutartines netesybes tik nuo 70 proc. neatliktų darbų vertės, atsakovei iš ieškovės priteistinų sutartinių netesybų suma didintina iki 24 199 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovei UAB „GGP“ iš atsakovės Miškų urėdijos priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo 8 813,31 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo (2017 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Atsakovei Miškų urėdijai iš ieškovės UAB „GGP“ priteistinos 5 proc. palūkanos nuo 30 751 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo (2018 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Bylos duomenimis, ieškovė UAB „GGP‘ sumokėjo 699 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 500 Eur advokatui už ieškinio parengimą (2017 m. gruodžio 6 d. mokėjimas), 400 Eur advokatui už atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus ir atsiliepimo į atsakovės priešieškinį paruošimą (2018 m. sausio 26 d. mokėjimas) ir 100 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose (2018 m. vasario 22 d. mokėjimas). Ieškovė taip pat sumokėjo 319 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 400 Eur advokatui už apeliacinio skundo parengimą (2018 m. balandžio 10 d. mokėjimas) bei 200 Eur už atsiliepimo į Miškų urėdijos skundą paruošimą (2018 m. gegužės 4 d. mokėjimas).Tenkinus 11 proc. ieškovės UAB „GGP“ ieškinio, jai iš atsakovės priteistinas 76,89 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 110 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme advokato darbui apmokėti, atlyginimas, iš viso – 186,89 Eur.Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, apeliacinės instancijos teisme jos patirtų išlaidų atlyginimas iš atsakovės nepriteisiamas (CPK 93 straipsnis).Atsakovė Miškų urėdija, bylos duomenimis, sumokėjo 1780 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, 1600 Eur už prieštaravimų ir priešieškinio paruošimą advokatui (2017 m. gruodžio 21 d. ir 2018 m. sausio 10 d. mokėjimai) ir 100 Eur už prašymo priimti papildomą sprendimą paruošimą. Atsakovė taip pat sumokėjo 1647 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 1200 Eur advokatui už apeliacinio skundo paruošimą bei 300 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą (2018 m. balandžio 9 d. mokėjimas).Kadangi šiuo sprendimu tenkinta 92 proc. atsakovės priešieškinio ir atsakovės advokatui sumokėtos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomedacijos) nurodytų dydžių, atsakovei iš ieškovės UAB „GGP“ priteistinas 1637,60 Eur žyminio mokesčio ir 1564 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti, atlyginimas, iš viso – 3 201,60 Eur.Tenkinus 91 proc. atsakovės apeliacinio skundo ir atsakovės sumokėtoms advokatui sumoms neviršijant Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, Miškų urėdijai iš ieškovės UAB „GGP“ taip pat priteistinas 1498,77 Eur žyminio mokesčio ir 1365 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti, atlyginimas, iš viso – 2 863,77 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo visiškai tenkintas ieškovės ieškinys ir atmestas priešieškinio reikalavimas pripažinti atliktų darbų aktą ir pagal jį išrašytą sąskaitą faktūrą negaliojančiais, o taip pat priteisti nepagrįstai ieškovei sumokėtą PVM sumą, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GGP“ (juridinio asmens kodas 159933150) iš atsakovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (juridinio asmens kodas 132340880) 8 742,50 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt du eurus 50 ct) skolos už atliktus darbus, 70,81 Eur (serptyniasdešimt eurų 81 ct) delspinigių ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą 8 813,31 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo (2017 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiomis ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GGP“ vienašališkai pasirašyto 2017 m. lapkričio 3 d. darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. GGP-1709 (kartu su priedu Nr. 1) dalis, susijusias su trinkelių 1-ame šiltnamyje išklojimu, pamatų 2 ir 3 šiltnamiuose sumontavimu bei konstrukcijų visuose šiltinamiuose sumontavimu, bei pripažinti negaliojančia 2017 m. lapkričio 3 d. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GGP“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16229.

Priteisti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (juridinio asmens kodas 132340880) iš uždarosios akcinės bendrovės „GGP“ (juridinio asmens kodas 159933150) 6552 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) nepagrįstai sumokėto pridetinės vertės mokesčio (PVM) sumą.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovės buvo priteista 14 173 Eur netesybų suma – padidinti atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (juridinio asmens kodas 132340880) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GGP“ (juridinio asmens kodas 159933150) priteistiną netesybų sumą iki 24 199 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų).

Priteisti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (juridinio asmens kodas 132340880) iš uždarosios akcinės bendrovės „GGP“ (juridinio asmens kodas 159933150) 5 proc. metines palūkanas už priteistą 30 751 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo (2018 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. papildomą sprendimą panaikinti.

Priteisti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (juridinio asmens kodas 132340880) iš uždarosios akcinės bendrovės „GGP“ (juridinio asmens kodas 159933150) 3 201,60 Eur (tris tūkstančius du šimtus vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (juridinio asmens kodas 132340880) iš uždarosios akcinės bendrovės „GGP“ (juridinio asmens kodas 159933150) 2 863,77 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

TeisėjosGoda Ambrasaitė-BalynienėRasa GudžiūnienėNijolė Piškinaitė