Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors jam procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.

Institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, į bylą pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodyta, kad skyrius 2025 m. kovo 25 d. pateikė teismui išvadą Nr. 12SD-1602 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, su kuria buvo pateikti priedai, reikšmingi bylos nagrinėjimui, todėl pakartotinai priedai nepridedami. Skyriaus specialistui teikiant 2025 m. kovo 25 d. išvadą buvo apsilankyta ieškovės gyvenamojoje vietoje, ištirtos šeimos aplinkos sąlygos. SPIS duomenimis nuo 2025 m. kovo 25 d. skyriuje nėra registruotų naujų pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nepilnamečių vaikų K. K. ir K. K. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad skyrius ištyręs ieškovės šeimos aplinkos sąlygas nustatė, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikų poreikiams tenkinti, į tai, kad skyrius neturi duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat į tai, kad nepilnamečiai K. K. ir K. K. yra mažo amžiaus, o vaikų įstatyminiams atstovams pradėjus gyventi skyriumi šalių nepilnamečiai vaikai nuolat ir nepertraukiamai gyvena kartu su motina, nėra pagrindo manyti, kad ieškovė nesugebėtų ir toliau auginti savo sūnų. Skyriaus nuomone, nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - motina atitinka nepilnamečių vaikų teises ir geriausius interesus. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. K. ir K. K., kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis. Iš skyriui prieinamų duomenų - Užimtumo tarnybos duomenų bazės matyti, kad ieškovė nuo 2024 m. liepos 8 d. registruota Užimtumo tarnyboje. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (toliau - ANTA) informacinės sistemos duomenimis, darbingumas ieškovei nėra ribotas, negalia nenustatyta. Gyventojų registro duomenimis, ieškovė turi dar vieną išlaikytinį, tačiau atsakovas nėra jo tėvas. Iš skyriui prieinamų duomenų - Užimtumo tarnybos duomenų bazės matyti, kad atsakovas nuo 2024 m. kovo 2 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. ANTA informacinės sistemos duomenimis, darbingumas atsakovui nėra ribotas, negalia nenustatyta. Gyventojų registro duomenimis, atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, tačiau ieškovė nėra jo motina. Nepilnametis K. K. yra sveikas, skyrius neturi duomenų, kad vaikas turėtų specialiųjų poreikių. ANTA informacinės sistemos duomenimis, nepilnamečiui K. K. nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Atsižvelgiant į teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, į ieškinyje nurodytus nepilnamečių vaikų būtinus poreikius ir išlaidas šiems poreikiams patenkinti, į tai, kad vaikai gyvena kartu su motina, kuri imasi aktyvių priemonių jų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia visišką išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi jų sveikata, be to, jai tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaikų kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, skyriaus vertinimu, yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės, o ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka nepilnamečio vaiko teises ir geriausius interesus. Konkretus išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į vaikų poreikius, tėvų turtinę ir materialinę padėtį, ištyrus visus ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus ir tai yra teismo prerogatyva. Ieškovės skyrimas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų materialinį išlaikymą, neprieštarauja vaikų teisėms ir geriausiems interesams. Teismui nustačius, kad atsakovas neteikė arba teikė nepakankamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas neprieštarauja vaikų teisėms ir geriausiems interesams. Ieškovė ieškinyje pateikia bendravimo tvarkos sąlygas ir prašo nustatyti konkrečią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, siūlomoje bendravimo tvarkoje yra aptarta atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės savaitgalį nuo 12.00 val. iki 16.00 val., taip pat aptarta ir atsakovo teisė su nepilnamečiais vaikais bendrauti ir kitomis (darbo) dienomis (be nakvynės). Taip pat ieškovės prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje yra aptartas atsakovo netrukdomas bendravimas su vaikais visomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų norus bei jų dienos užimtumą. Skyrius rekomenduoja nusistatyti nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimo tvarką, aptariant nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimo tvarką darbo dienomis, savaitgaliais, atostogų metu, švenčių laikotarpiu, vaikų ir tėvo gimimo dieną ir kitomis šeimai svarbiomis progomis, o nesant galimybės bendrauti gyvai, aptarti galimybę bendrauti ir nuotolinio ryšio priemonėmis, taip užtikrinant vaikų teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Skyriaus specialistėms 2025 m. kovo 24 d. lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje, ieškovė nurodė, kad prašo minimalios bendravimo tvarkos, nes jai kelia rūpestį atsakovo elgesys, t. y. vaikų tėtis 4 kartus kodavosi nuo priklausomybės alkoholiui, taip pat vartoja vaistus nuo depresijos bei ieškovei išreiškė savo suicidines mintis, todėl bijo dėl vaikų saugumo. Atsižvelgiant į tai, skyriaus nuomone, atsakovas bendravimo su vaikais metu turi užtikrinti saugią jiems aplinką, t. y. kad atsakovas atvyktų būdamas blaivus ir bendravimo su vaikais metu nevartotų alkoholio. Pažymime, kad K. K. yra mažo amžiaus, turintis sunkų neįgalumą, todėl turėtų būti randama atskira saugi erdvė, kurioje tėvas su vaiku galėtų leisti laiką. Skyrius atkreipia dėmesį, kad bendravimas tarp tėvo ir vaikų pirmiausia turi atitikti nepilnamečių geriausius interesus ir būti jiems priimtinas. Bendraujant turi būti atsižvelgta į vaikų amžių, dienos režimą, užimtumą, poreikius, teisę į poilsį ir kitas tuo metu egzistuojančias aplinkybes, be to, svarbu, kad nustatoma bendravimo tvarka būtų aiškiai įgyvendinama ir realiai vykdoma. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta aukščiau, skyriaus nuomone, ieškovės siūloma bendravimo tvarka vertintina kaip minimaliai apibrėžta, tačiau nepažeidžianti vaikų teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, bei nepažeidžianti ir neapribojanti tėvo teisės bendrauti su nepilnamečiais vaikais (e. b. 1 t., l. 141- 146)

Ieškovė A. K. (toliau - ieškovė) teismo posėdyje savo ieškinį palaikė ir jame nurodytus faktus patvirtino. Ji paaiškino, kad nori nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Susituokę (duomenys neskelbtini). Prieš santuoką kartu negyvenę, atsakovas dirbo Norvegijoje, po trijų mėnesių darbo jis grįždavo namo 2 savaitėms. Lietuvoje pas ją būdavo grįžęs. Pirmas vaikas gimė prieš santuoką, atsakovas pervesdavo jai pinigų. Su atsakovu turinti du vaikus. Kai susipažinusi su atsakovu, tai jis tuo metu jau dirbdavo Norvegijoje. Atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą po antro vaiko gimimo, jie kartu pragyvenę pusantrų metų. Iš namų atsakovas išėjo 2025 m. sausio 1 d. Atsakovas grįžo į Lietuvą, kai sūnui buvo 3-4 mėnesiai, kol susitvarkė dokumentus tėvystės atostogų, pabuvo pusė metų, ir vėl išvažiavo į Norvegiją, po to po kažkiek laiko, gal pusės metų, vėl grįžo. Po 2025 m. sausio 1 d. jis daugiau nebuvo grįžęs. Jis mažai būdavo namie, būdavo išvažiuodavo 5 valandą į Vilnių kur dirbdavo, grįždavo 22 val., prasidėdavo kivirčai, arba būdavo 2-3 dienas negrįždavo. Atsakovo kaltė tame, kad girtuokliavo, nesveikai pavyduliaudavo, paskutiniu metu net kambario sienoms, visiems kaimynams, dukros draugui, seserų vaikus prikaišiojo. Nuolat barniai, grįždavo vakare ir koridoriuje vaikščiodavo bei visokias nesąmones kalbėdavo, neleidavo nei jai, nei vaikams pamiegoti. Taip darydavo ir girtas, ir blaivas, jam nereikdavo gerti, būdavo gerai, o po pusvalandžio jam užplaukdavo. Jos vaikai, mama matydavo, kaip atsakovas girtaudavo, nes ji bendrabutyje šalia gyveno ir matydavo. Jis dirbo Norvegijoje su vairavimu nesusijusį darbą prie statybų pas lietuvį. Atsakovas gėrė ir prieš santuoką, bet sakė pasikeis. Po vestuvių jis išvyko į Norvegiją ir ten visus 6 mėnesius gėrė. Po sūnaus pagimdymo ji pasakiusi atsakovui, kad jis arba koduotųsi, arba skiriasi, kad ji tikrai savo vaikams neleis matyti tokio tėvo (dabar buvo 4 kodavimasis). Jis kodavosi anonimiškai Vilniuje, tačiau po to vėl gėrė. Ar jis dirbdamas Vilniuje gerdavo, ji nematydavusi. Atsakovas lankėsi pas psichiatrą Mozūraitį, pradėjo vartoti vaistus, bet su jais gedavo ir degtinę. Jis prieš ją fizinio smurto nenaudojo, bet pischologinį smurtą kiekvieną dieną. Prie vaikų ją vadindavo visokia, kad visi kaimynai, tie, kas pasisveikina, jos. Ji iš pradžių nuomavusi būstą iš savivaldybės, po to gavusi socialinį būstą, kuriame ir dabar gyvenanti. Socialinis būstas buvo skirtas jai. Atsakovas turi būstą Telšių rajone. Dėl jo tokio elgesio kaltas ir jo charakteris, bet jam yra problemos ir su protu. Jis iš namų išėjo 2025 m. sausio 1 d. nes per visas šventes buvo visokių nesamonių, papuošę eglutę ir atsakovui užėjo baltoji karštinė, pasiėmė degtinės butelį, atsisėdo virtuvėje ir vienas gėrė, prasidėjo barniai. Paskui vaikai parsivedė jį iš laiptinės, kur visai girtas sėdėjo. Paskui visą naktį atsakovas sėdėjo, jai ant lovos padarė antkapį prieš išeidamas, vaistų primėtė kambaryje. Atsakovas išėjo, parašė žinutę, kad kaip atėjo tyliai, taip ir išeina. Kiek žinanti jis vėliau buvo Vilniuje, kur dirbo pagal patentą ar nelegaliai. Po to būdavo, kad ateidavo prie jos buto durų, rėkalodavo ir kieme, ją visokia išvadindavo, tačiau kartu daugiau nebegyveno, atgal grįžti jis nesiprašė. Nesitaikė, jis matyt nenorėjo, nes nieko nekeitė gyvenime, elgiasi kaip ir anksčiau. Apie teismo posėdį jis žino, jai rašė šiandien 13:11 val. prieš teismą gmaile ir visokiais žodžiais išvadino. Jis po ano posėdžio jai rašė, kad džiaugėsi, jog jų teismas dar neišskyrė, kad ji pabus ilgiau jo žmona. Ji jam rašiusi, kad jis gali prisijungti nuotoliniu būdu, bet jis salė, kad jos skyrybos, teismas ir ji tegul žinosi, ne jo reikalas. Atsakovas pats norėjo tuoktis, pats piršosi. Čia buvo jos pirma santuoka. Ji turi dar du vyresnius vaikus, dukra pilnametė, sūnui bus 14 metų. Iš vaiko tėvo V. P. priteista 250 Eur. išlaikymas, bet jis jo nemoka, moka valstybė 122 Eur. Praeitą mėnesį atsakovas pervedė išlaikymą 400 Eur..pagal laikinąsias priemones, visko nėra sumokėjęs, tik už spalį pervedė visą sumą kiek priklauso. Prieš tai mokėdavo tai 200, tai 150, tai 50 Eur. Antstoliui neperdavusi. Prašanti vaikams priteisti po 250 Eur/mėn. išlaikymą. Už 4 vaikus gaunanti išmokų virš 700 Eur. Dar gaunanti už vaiko negalią 500 Eur ir viskas. Ji nedirbanti, nes mažiausias 2 metų vaikas turi negalią. Kai išleisianti vaikus į darželį, baigiant tvarkyti dokumentus, tai dirbsianti. Ji savo vardu turto neturinti, paskolų taip pat. Atsakovas uždirba, jo dabar nauja ne lietuviška sąskaita, iš kurios vedė pinigus vaikams. Jos duomenimsi jis dirba dabar prie statybų Ispanijoje. Kiek jis gaudavo Norvegijoje tiksliai nežinanti, bet kai išėjo tėvystės atostogų gaudavo apie 4000. Atsakovas turi Telšių rajone butą. Jis skolų turi nebent už vaiko su kita moterimi išlaikymą, nes nemokėjo alimentų. Atsakovas santuokos įsigijo išsimokėtinai automobilį iš UAB ,,Renti“. Jos sutikimo įsigyjant automobilį nebuvo. Ji žinojo, kad atsakovas pirks automobilį. Atsakovas apgadinęs automobilį ir jis stovi netoli namų aikštelėje, šonas perbrauktas ir sugadinta grečių dėžė, jis su ja važinėjo į darbą. Ji pati automobilio nevairuoja. Ji norinti, kad vaikai gyventų su ja, nes atsakovu nepasitikinti, nes jis kas kiek laiko žudosi. Be to mažiausias sūnus turi negalią, mato tik 5 proc.. Kito vaiko sveikatos problemų nėra. Atsakovas nebuvo niekada išreiškęs noro pasiimti vaikus, kurie visą laiką su ja augo. Atskirai gyvendamas atsakovas vaikų atskirai nebuvo pasiėmęs, tik girtas, kai norėdavo jai įkasti skųsdavo vaiko teisėms raštu, bet pats neskambindavo. Ji prašanti nustatyti bendravimo tvarką, nors jis ir neima vaikų, bet gali grįžęs į Lietuvą sugalvoti juos pasiimti. Prašanti nustatyt, kad galėtų pasiimti be nakvynės, nes ypač mažiausą vaiką reikia prižiūrėti nuolat. Ji atsakovu nepasitiki, nes vieną kartą kai buvo davusi su vyresniuoju sūnumi, tai parvedė su nubrozdinta kakta, nes vaikas nemato lauke kur medis, tvora, visko bijosi ir visur jį saugoti reikia. Ji prašanti priteisti išlaikymo įsiskolinimą savo vaikams kaip negautą išlaikymą, o sau ne, skaičiuojant po 250 Eur/ mėn. Išėjęs iš namų atsakovas išlaikymo vaikams nemokėjo visai. Santuokoje atsakovas šeimą išlaikė, duodavo pinigų, ji sumokėdavusi visus mokesčius. Jo iš viso neprašiusi ji nieko, bet būdavo atnešdavo vaikams maisto - jogurtų, sūrelių ir t.t. Atsakovas žinojo, kad vaikus reikia, jis tikėjosi, kad ji iš jo prašysianti, bet ji niekada neprašys. Vaikai nėra pajėgūs bendrauti Zoom, jie paima telefoną, bet jis nesupranta ką jie kalba, tas atsakovas liepia nešti telefoną jai. Atsakovas rašo skundus į vaiko teises, kad ji neleidžianti su vaikais bendrauti telefonu, Zoomu, bet jis net nesupranta ką tie vaikai kalba. Išlaikymo ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo neprašanti. Atsakovas santuokos metu turėjo priklausomybę alkoholiui ir azartiniams lošimams. Automobilį varuodavo jis pats. Atsakovas alkoholį vartodavo namie arba darbe Vilniuje. Namie vaikai matydavo, kai atsakovas vartodavo alkoholį, gerdavo visada vienas namie, bet pagerdavo ir su čigonais, bei jos mamos vyru, taip pat užsienyje vienas gerdavo. Ji pati negerianti visai 8 metai laiko. Atsakovas geriai seniai, gėrė su pirma žmona, su antra, ir su ja. Turi priklausomybę, nes kodavosi keturis kartus. Atsakovas bendrina tik tok vaibą su ja, kad ji jį stebėtų. Taip pat įkelia savo profilyje viešai. Įrašuose jis būna neblaivus, tik viename matosi, kad jis yra pagiriotas, kur jos atsiprašinėja. Jo įrašus gali matyti visi. Tuos įrašus matė ir jos mama, seserys, kas naudojasi tik tok. Ji pateikusi prie bylos tris vaizdo įrašus, darytus šią vasarą. Policijos ji nėra kvietusi atsakovui, nes jai buvo gėda. Vaikai matydavo atsakovo naudojamą psichologinį smurtą prieš ją, tarp jų ir jos pilnametė dukra V. P.. Kokios tiksliai būdavo pajamos atsakovo gyvenant kartu nepasakysianti tiksliai, bet būdavo parnešdavo ir 1000 Eur, ir 500 Eur., ir 1500 Eur., tai buvo pinigai šeimai, vaikams. Ji gaudavusi pati iš darbo biržos pirmus mėnesius po 600 Eur, po to mažėjo, kokie 3 - 4 mėnesiai jai nebemoka. Pradėjus mokėti dar ji gyvenusi su atsakovu kartu. Ji dabar gaunanti 260 Eur socialinės pašalpos, nes mergaitė dirba. Ji už automobilį iš pradžių mokėjusi po 378 Eur. Atsakovas kalbėjo, kad jam reikia didesnės mašinos susidėti savo statybos įrankiams. Atsakovas važiuodavo su automobiliu į darbą, ir jie kartu su vaikais, kai kur reikėdavo. Atsakovas buvo atėjęs prieš savo išvažiavimą 2025 m. liepos 5 d. ir matė savo vaikus. Jis tuo metu ne kiek bendravo su vaikais, kiek ją persekiojo, vaikams nelabai dėmėsio skyrė. Paskutiniu metu vaikais nesidomi nuo paskutinio skundo vaikų teisėms (2025 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 8 min. 43 sek.-- 41 min. 39 sek.).

Liudytoja R. L. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė jos dukra, sutinkanti duoti parodymus. Atsakovas jos žentas, kuris gėrė ir gėrė, manipuliavo ieškove, buvo peštynės ir kivirčai dėl gėrimo. Jie gyveno šalia jos, tik po to ieškovė gavo kitą butą, kai pasigimdė antrą vaiką su atsakovu. Atsakovas daugiausia būdavo Norvegijoje, kai grįždavo tai ištisai gerdavo, taip pat su jos vyru. Atsakovas išgėręs nebūdavo ramus, būdavo laužiasi ir per duris. Būdavo, kai ieškovė norėdavo atsakovą išsivyti, tai pradėdavo kalbėti, kad žudysis, ir dabar žudosi. Kai būdavo negirtas tai buvo normaliai, bet išgėręs labai pavydėdavo ieškovės, pavydėdavo net vaikams, prikaišiodavo ir dėl pinigų. Jų išsiskirimas nebuvo staigus, ieškovė jį norėjo išvyti ne vieną kartą. Jie kartu nebegyvena jau metai laiko. Atsakovas išėjo, jis Vilniuje dirbo, kažkokiame name gyveno. Per šventes jis prisigėre, pradėjo varyti ir ant ieškovės vyresnės dukros, ieškovė pasiuto ir išvijo. Dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, jo gėrimas, ir iš to kildavęs psichologinis smurtas, be fizinio smurto. Ieškovė nėra kalta, kad jis vartojo alkoholį, jis tai darė ir anksčiau. Jį geriant namuose matydavo vaikai, taip pat ji pati. Atsakovas labiausiai mėgo brendį, gerdavo vienas, būdavo ir iki nukritimo. Po ieškovės pastojimo atsakovas pradėjo laisvai jaustis, pradėjo labiau vartoti alkoholį. Kai grįždavo, tai būdavo dažniausiai išgėręs, apsvaigęs. Pats atsakovas girtas sakydavo, kad žaidžia kazino, buvo išlošęs kažkada apie 3000 Eur. Jis turėjo priklausomybę azartiniams žaidimams, bendradarbia jo pasakodavo, kad lošia (2025 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 45 min. 27 sek.-- 55 min. 50 sek.).

Liudytoja V. P. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė jos mama. Mama ir atsakovas skiriasi, kadangi pastarasis psichologiškai smurtauja prieš motiną. Ji dar gyvenanti su mama, nes mokosi. Su atsakovu jai teko gyventi nuo 14 metų, prie tai gyvenusi pas tėtį. Kol atsakovas gyvendavo užsienyje, jie bendraudavo per telefoną, viskas buvo gerai, ji nesikišdavusi. Atsakovas grįžęs į Lietuvą stipriai išgėrinėdavo, mama tiesiog į tai nereaguodavo. Gerdavo dažniausiai vienas stiprius alkoholinius gėrimus namuose. Mama negeria. Atsakovas šeimoje spręsdavo, ar jam gerti, ar ne, nors ieškovė sakydavo, kad negertų, taupytų pinigus. Ieškovei paprašius, atsakovas buvo užsikodavęs, bet maždaug po metų vėl pradėjo gerti. Jis sakydavo, kad važiuoja dirbti į Lietuvą. Jos santykiai iš pradžių buvo geri su atsakovu, bet vėliau tapo įtempti. Kai jai suėjo 18 metų, ji jam pati sakiusi, kad negertų, bet jis sakydavo ką ji čia maža snarglė aiškina. Išgėręs atsakovas pasidarydavo emocianalus, dažnai verkdavo, pradėdavo su mama labiau pyktis, ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, kaltinti neištikimybe, kad išleidžia, slepia pinigus. Tokie jų konfliktai būdavo dažniausiai naktį. Policijos nekviesdavo. Praeitą žiemą ji buvusi užsienyje, jai parašė atsakovas, paprašė, kad pasakytų mamai, kad jis tokią valandą nebus namuose. Ji paskambinusi mamai ir paklausiusi, kas vyksta, atsakovas sakė, kad jis nusižudys, ieškovė, sakė, kad jo nėra namuose. Jai grįžus, dar atsakovas buvo grįžęs, jie miegojo atskiruose kambariuose. Po to ieškovas išėjo ir nebegrįžo daugiau. Jis išsinuomavo butą šalia jų, dar bendravo, bet po to pradėjo atsakovas daryti visokias nesamones, ieškovė kvietė policiją. Ji sausio 1 d. nebuvusi namuose, kai grįžusi, atsakovo jau neradusi namie. Po to atsakovas dar ateidavo, būdavo pas vaikus. Jis neprašė taikytis, bet ieškovę kaltindavo, kad ji kitą vyrą parsivedė, ieškodavo po lova, paimdavo ieškovės telefoną ir jame naršydavo. Jis pervesdavo kažkiek pinigų mamai į sąskaitą, ir kažkokius žodžius rašinėdavo. Jis praeitą savaitę skambino vaikams. Atsakovas lošdavo, ir kadangi ieškovė dėl to pykdavo, jam neduodavo tam pinigų, tai jis jos pačios prašydavo pervesti į sąskaitą pinigų. Lošdavo internete, mačiusi pati. Turėjo priklausomybę lošimams, kartais išlošdavo, bet gal daugiau pralošdavo, nes dažnai prašydavo pervesti pinigų. Ieškovė nelošdavo. Atsakovas lošdavo blaivas. Ji ir kiti vaikai matydavo, kaip atsakovas gerdavo, prie jie pykdavosi, atsakovas mėtydavo daiktus. Ji būdavo dėl ieškovo ir atsakovo ginčų naktį prabusdavus, eidavusi žiūrėti kas vyksta (2025 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 57 min. 37 sek. - 1 val. 10 min. 18 sek.).

Institucijos, duodančios išvadą, atstovė teismo posėdyje rašytinę išvadą palaikė, bei paaiškino, kad atvejo vadyba buvo šalių šeimai taikoma nuo 2025 m. sausio 27 d. iki vasario 6 d., o nuo kovo 4 d. atvejo vadybos procesas taikomas iki dabar teikiamos socialinės paslaugos. Skyriuje iš viso registruoti 6 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, visi susiję su atsakovui taikytais smurto artimoje aplinkoje orderiais. Specialistė lankėsi ieškovės gyvenamosios vietos adresu, ir nustatyta, kad vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Apsilankymo metu buvo susitikta su nepilnamečiais vaikais, tačiau jų nuomonės dėl mažo vaikų amžiaus negalima buvo išklausyti. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina sutinkantys, nes ieškovės gyvenamoje vietoje sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, skyrius neturi duomenį apie ieškovės netinkamą elgesį su vaikais, vaikai yra mažo amžiaus, jie nuo pat gimimo nepertraukiamai gyvena su motina, dėl ko vaikų gyvenamosios vietos nustatymas atitinka vaikų geriausius interesus. Atsakovas yra sveikas, tačiau K. K. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, dėl ko yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti po 250 Eur, nes tai atitinka vaikų interesus. Taip pat pritariantys išlaikymo įsiskolinimo priteisimui. Jai ieškovė lankantis namuose nurodė, kad ji prašo nustatyti minimalią atsakovo bendravimo tvarką su vaikais, nes jai kelia rūpestį atsakovo elgesys, ką ji minėjo ir teismo posėdyje, kad atsakovas 4 kartus kodavosi nuo priklausomybės alkoholiui, vartoja vaistus nuo depresijos, bei išreiškė suicidines mirtis. Atsakovas bendravimo su vaikais metu turi užtikrinti jam saugią aplinką, kad susitiktų būdamas blaivus, ir bendravimo su vaikais metu nevartotų alkoholio. Atsakovui bendraujant su sūnumi K., dėl jo sunkaus neįgalumo turi būti užtikrinta saugi erdvė, kurioje jie galėtų leisti laiką. Ieškovė nurodė, kad po pasimatymo su tėvu, sūnus K. buvo grįžęs su nubrozdinta kakta (2025 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 11 min. 34 sek. ---1 val. 17 min. 16 sek.).

Ieškovės pateiktu rašytiniu įrodymu – santuokos sudarymo įrašu nustatyta, kad šalys – ieškovė A. K. (iki santuokos – A.) ir atsakovas K. K. (iki santuokos K.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri tą pačią dieną įregistruota įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ( e. b. 1 t., l. 16 ).

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. teismas gali peržengti ieškinio ribas ir nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, net jeigu kiekvienas iš sutuoktinių ją prašo nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės.

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, turi priklausomybę, kurios nepripažįsta, turi priklausomybę azartiniams žaidimams, taip pat patirdavusi nuolatinį psichologinį smurtą, pažeminimą, nes atsakovas ją vadindavo įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasindavo fiziniu susidorojimu ir tai būdavo daroma vaikų akivaizdoje ir dažniausiai, kai atsakovas būdavo neblaivus. Ieškovė šias aplinkybes patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu, teigdama, kad atsakovas girtuokliavo, nesveikai pavyduliaudavo, paskutiniu metu net kambariuo sienoms, visiem kaimynam, dukros draugui, seserų vaikus prikaišiojo; nuolat barniai, grįždavo vakare ir koridoriuje vaikšiodavo bei visokias nesąmones kalbėdavo, neleidavo nei jai, nei vaikams pamiegoti; taip darydavo ir girtas, ir blaivas, jam nereikdavo gerti, būdavo gerai, o po pusvalandžio jam užplaukdavo; atsakovas gėrė ir prieš santuoką, bet sakė pasikeis; jis kodavosi anonimiškai Vilniuje, tačiau po to vėl gėrė; atsakovas lankėsi pas psichiatrą Mozūraitį, pradėjo vartoti vaistus, bet su jais gedavo ir degtinę; jis prieš ją fizinio smurto nenaudojo, bet pischologinį smurtą kiekvieną dieną; prie vaikų ją vadindavo visokia; dėl jo tokio elgesio kaltas ir jo charakteris, bet jam yra problemos ir su protu; namie vaikai matydavo, kai atsakovas vartodavo alkoholį, gerdavo visada vienas namie, bet pagerdavo ir su čigonais, bei jos mamos vyru, taip pat užsienyje vienas gerdavo; atsakovas santuokos metu turėjo priklausomybę alkoholiui ir azartiniams lošimams; jis turi priklausomybę, nes kodavosi keturis kartus. jis iš namų išėjo 2025 m. sausio 1 d. nes per visas šventes buvo visokių nesamonių, papuošę eglutę ir atsakovui užėjo baltoji karštinė, pasiėmė degtinės butelį, atsisėdo virtuvėje ir vienas gėrė, prasidėjo barniai, paskui vaikai parsivedė jį iš laiptinės, kur visai girtas sėdėjo; paskui visą naktį atsakovas sėdėjo, jai ant lovos padarė antkapį prieš išeidamas, vaistų primėtė kambaryje; išėjo, parašė žinutę, kad kaip atėjo tyliai, taip ir išeina. Šiuos ieškovės parodymus dėl atsakovo kaltės teismo posėdyje patvirtino ir ieškovės pakviestos liudytojos: motina R. L. bei dukra V. P.. Liudytoja R. L. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas gėrė ir gėrė, manipuliavo ieškove, buvo peštynės ir kivirčai dėl gėrimo; atsakovas grįžęs iš Norvegijos ištisai gerdavo, išgėręs nebūdavo ramus, pavydėdavo ieškovės, pavydėdavo net vaikams, prikaišiodavo ir dėl pinigų; dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, jo gėrimas, ir iš to kildavęs psichologinis smurtas; pats atsakovas girtas sakydavo, kad žaidžia kazino, buvo išlošęs kažkada apie 3000 Eur, jis turėjo priklausomybę azartiniams žaidimams; per šventes jis prisigėre, pradėjo varyti ir ant ieškovės vyresnės dukros, ieškovė pasiuto ir išvijo. Liudytoja V. P. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad šalys skiriasi, kadangi atsakovas psichologiškai smurtauja prieš motiną; atsakovas grįžęs į Lietuvą stipriai išgėrinėdavo; ieškovė sakydavo, kad negertų, taupytų pinigus; ieškovei paprašius, atsakovas buvo užsikodavęs, bet maždaug po metų vėl pradėjo gerti; išgėręs atsakovas pasidarydavo emocianalus, dažnai verkdavo, pradėdavo su mama labiau pyktis, ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, kaltinti neištikimybe, kad išleidžia, slepia pinigus; atsakovas lošdavo, ir kadangi ieškovė dėl to pykdavo, jam neduodavo tam pinigų, tai jis jos pačios prašydavo pervesti į sąskaitą pinigų; lošdavo internete, mačiusi pati, turėjo priklausomybę lošimams.

Nors liudytojos ir yra ieškovės šeimos nariai, tačiau teismo vertinimu jų parodymais nėra pagrindo netikėti, kadangi pats atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime vengė dalyvauti, o jų parodymus dėl atsakovo elgesio netiesiogiai patvirtina asmens abulatorinio gydymo statistinė kortelė, kuria nustatyta, kad atsakovas lankėsi 2025 m. sausio 22 d., jam konstatuota diagnozė (duomenys neskelbtini), jam nustatyta 1,5 promilės alkoholio, kalbėjo apie savižudybę (e. b. 2 t., l. 98 - 99); medicinos dokumentų išrašu nustatyta, kad atsakovui K. K. 2024 m. gruodžio 30 d. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., l. 152 ). ROIK 0125000072149 pranešimu policijai nustatyta, kad ieškovė 2025 m. vasario 6 d. kreipėsi į policiją, nes atsakovas skambinėja ir grasina nusižudyti; policija susitikusi su atsakovu jam nustatė 1,50 promilių neblaivumą (e. b. 2 t., l. 101-103). ROIK 0125000041451 pranešimu nustatyta, kad atsakovas 2025 m. sausio 21 d. kreipėsi į policiją, nes atsakovas nori pasikarti, prašo žiebtuvėlio; skambinėja ir grasina nusižudyti; policija jam skambino, bet jis nesakė savo buvimo vietos; vėlau atsakovas buvo surastas ir išvežtas į Kauno Marių psichiatrinę ligoninę (e. b. 2 t., l. 104-106). ROIK 01250000221418 pranešimu nustatyta, kad ieškovė 2025 m. balandžio 21 d. kreipėsi į policiją, nes atsakovas jai siuntinėja liūdnas dainas ir tekstus, todėl mananti, kad jis gali nusižudyti (e. b. 2 t., l. 107-113). Taip pat pateikti vaizdo įrašai, kuriusoe užfiksuotas pusnuogis ieškovas geriantis alkoholį, kaltinantis ieškovę jo apgaudinėjimu, kad pas ją gyvenant nieko sau negalėjo leisti, nes ieškovė viską taupydavo, parodo nuklotą stalą, ant kurio matosi alkoholio buteliai, alaus skardinės, teigia, kad pas ieškovę nieko to nebuvo; kitame įraše atsiprašinėja ieškovės, kad girtuoklis, kad jis ją žeminęs, kad jis toks degredas.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti jos santuokinę pavardę K., o atsakovui jo prigimtinę pavardę K.. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). CK 3.69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Kadangi teismas santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, šalys turi bendrų vaikų, atsakovas negali ieškovei uždrausti po santuokos pasilikti santuokinę pavardę. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė, o atsakovui jo turima prigimtinė pavardė.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgiję nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų neturi (e. b. 1 t., l. 22). Kelių transporto registro duomenimis ieškovės vardu transporto priemonių neregistruota (e. b. 1 t., l. 68 ). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. K. įsiskolinimų neturi (e. b. 1 t., l. 46 - 49)

Kelių transporto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu įregistruotas automobilis Nissan X-trail 2019 m.; jis įregistruotas kaip valdytojas - savininkas automobilio Chrysler Grand Voyager 2023 m. balandžio 4 d. (e. b. 1 t., l. 69 - 72 ). Pirkimo - pardavimo sutartimi nustatyta, kad UAB ,,Lasma Motors“, UAB ,,Renti“ ir atsakovas K. K. sudarė trišalę sutartį dėl automobilio Chrysler Grand Voyager, 2010 m., vertė 8400 Eur; įsigijimo, pagal kurią automobilio savininku tapo pirkėjas UAB ,,Renti“, gavėju atsakovas K. K.. Pirkėjas, kuriam automobilio nuosavybė perėjo nuo sutarties įsigaliojimo, įsipareigojo perduoti automobilį gavėjui, už automobilį sumokėjo pirkėjas (e. b. 1 t., l. 29 -31 ). Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartimi nustatyta, kad ji sudaryta tarp automobilio savininko trečiojo asmens UAB ,,Renti“ ir atsakovo K. K., ji perduodama atsakovui naudotis ir valdyti, pradžia 2023 m. balandžio 4 d., pabaiga 2028 m. balandžio 4 d.; nuomos mokestis 375,66 Eur , numatyta kas metai transporto priemonės įsigijimo kaina; numatyta galimybė gavėjui sutartį nutraukti (e. b. 1 t., l. 32). Ieškovė šią prievolę prašo palikti atsakovo asmenine prievole, nes jis vienas vairavo automobilį, ji pati nevairuojanti, sutartį sudarė pats atsakovas, jis ją gali nutraukti bet kuriuo momentu, jeigu jam automobilis nėra reikalingas. Trečiasis asmuo UAB ,,Renti“ atsiliepimu su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko, teigė, kad šiuo metu transporto priemonė nuosavybės teise priklauso UAB ,,Renti“, o atsakovas yra transporto priemonės valdytojas (naudotojas); ieškovės ieškiniu prašomymas prievolę pagal sutartį po santuokos nutraukimo laikyti asmenine atsakovo prievole atitinka UAB ,,Renti“ poziciją, nes ji yra atsakovo kreditorė, dėl ko neprieštarauja, kad nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką, prievolė būtų padalinta ją paliekant asmenine atsakovo prievole.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra konstitucinė tėvų pareiga, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, kuri nepriklauso nuo to, ar vaiko tėvai susituokę arba ne, gyvena kartu arba skyriumi, ar dirba, turi pajamų ir turto, ar ne. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažomis pajamomis, bedarbyste ir pan. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismas neprivalo laikytis šio orentacinio dydžio, jis jį gali didinti ar mažinti, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, tačiau tėvams galint teikti tokį išlaikymo dydį, teismas neturėtų jo mažinti. Šiuo metu MMA, atskaičiavus mokesčius, yra apie 777 Eur į rankas (MMA 1038 Eur).