Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje, - Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei Aldonai Migauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui V. P. dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo (nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, priteisto vaikams išlaikymo pakeitimo), bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pakeisti 2019 m. balandžio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1142-503/2019 nustatytą nuolatinę nepilnamečio vaiko V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nuo civilinio ieškinio teismui pateikimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

2. Pakeisti 2019 m. balandžio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1142-503/2019 patvirtintą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečių vaikų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovę A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

2. Nepilnamečio vaiko A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. A., a. k. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai ieškovė iš esmės paaiškino, kad atsakovas netinkamai elgėsi dukros V. atžvilgiu, todėl dukra nuo 2020 m. birželio 13 d. nuolat gyvena pas ją. Ši ir toliau nori gyventi su ja (ieškove). O pas ją dukrai gyventi yra visos sąlygos. Šiuo metu jos vidutinės mėnesinės pajamos apie 800 Eur. Tačiau šiuo metu ji nedirba, augina 2 -ių mėnesių kūdikį, nuomojasi socialinį butą. Be to, jos žiniomis atsakovas dirba nelegaliai, remontuoja automobilius.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Neprieštarauja, jog dukros V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Nesutinka, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. ir A. būtų priteistas po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam. Mano, kad turėtų būti sprendžiama tik materialinio išlaikymo pakeitimas dukrai V., priteisiant iš jo po 100 Eur. Sūnui A. materialinis išlaikymas nustatytas civilinėje byloje Nr. e2-1142-503/2019 taikos sutartimi. Sudarant Taikos sutartį su ieškove jiedu išnagrinėjo mėnesiui būtinus vaikui poreikius, abiejų tėvų pajamas. Jiedu sutarė ir tai patvirtino sudarydami taikos sutartį, kad per mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti reikia 200 Eur. Nuo taikos sutarties sudarymo dienos vaikų poreikiai per tokį trumpą laiką nepasikeitė. Valstybės parama nepilnamečiams vaikams padidėjo. Nuo 2019 m. balandžio mėnesio jo turtinė padėtis nepagerėjo. Nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto jis neturi. Jis registruotas užimtumo tarnyboje. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl pandemijos sumažėjo galimybė įsidarbinti. Todėl po 150 Eur mokėti materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui neturi finansinių galimybių. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo su dukra V. sutinka iš dalies. Bendravimo tvarka su dukra V. turėtų būti nustatyta analogiška, kaip ir su sūnumi A., kad tuo pačiu metu galėtų bendrauti su abiem vaikais.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Iš esmės nurodė, jog ieškinio reikalavimu dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove sutinka. Taip pat, jog sutinka dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Su reikalavimu dėl išlaikymo vaikams priteisimo sutiko iš dalies. Sutiko kiekvienam vaikui mokėti po 100 Eur kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės. Atkreipė dėmesį į tai, jog jis nedirba, pajamas gauna tik iš Užimtumo tarnybos. Atsakė, jog specialybės neįgijęs, daugiau išlaikytinių neturi, tačiau darbingas. Jo mėnesinės pajamos apie 180 Eur. Kai sudarė minėtoje byloje taiką, jo pajamos buvo apie 450 Eur kas mėnesį. Tačiau tuo metu jis dirbo. O darbo neteko dėl karantino. Jis nuosavo būsto neturi, gyvena pas mamą. Be to turi skolą už išsimokėtinai įgyjamą telefoną – 30 Eur kas mėnesį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje iš esmės nurodė, kad dėl ieškinio reikalavimo dėl šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove išvadą pateiks teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo. Reikalavimas dėl priteisto išlaikymo padidinimo atitinka vaikų interesams. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo atitinka vaiko interesus.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje iš esmės nurodė, jog ieškovės ieškinio reikalavimai atitinka šalių vaikų interesus.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kreiptis į teismą dėl vaiko (vaikų) gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvas ir motina gyvena skyrium ir tarp jų kyla ginčas, su kuriuo iš jų turi gyventi vaikas (vaikai), gali vaiko tėvas (motina), taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) (CK 3.163 str. 1, 2 d., 3.174 str. 1 d.). Kitiems asmenims įstatymas tokios teisės nenumato.

Nustatyta, kad įsiteisėjusia 2019-04-10 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1142-503/2019 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šios susitarė, kad nepilnamečio vaiko V. P. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. P..

Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingus faktus, turi nustatyti tėvų galimybes ir pastangas užtikrinant šių vaiko teisių įgyvendinimą: teisės gyventi ir sveikai vystytis, teisės į asmeninį gyvenimą, teisės į mokslą, į visavertį gyvenimą, vaiko teisės į poilsį ir laisvalaikį. Taip pat teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Iš byloje surinktų įrodymų aišku, jog šalių nepilnametė dukra V. nuo 2020 m. birželio 13 d. faktiškai gyvena su ieškove. Ginčo tarp šalių dėl jų dukros V. gyvenamosios vietos nustatymo su mama (ieškove) nėra, išvadą byloje teikianti institucija taip pat neprieštarauja šiam reikalavimui, todėl teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl šalių nepilnametės dukros V. P. gyvenamosios vietos nustatymo su jos motina A. A., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Ieškovė prašo pakeisti 2019-04-10 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-503/2019 dalis, kuriomis patvirtintas išlaikymo dydis šalių nepilnamečiams vaikams V. P. ir A. P., jog šių nepilnamečių vaikų tėvas (atsakovas) įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai V. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir šių vaikų motina (ieškovė) įsipareigojo mokėti nepilnamečiui sūnui A. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašo priteisti iš atsakovo V. P. po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečių vaikų V. P. ir A. P. išlaikymui iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovę A. A.. Prašymą padidinti šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą iki 150 Eur periodinių išmokų mokamų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, ieškovė grindė tuo, kad materialinio išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 100 Eur kas mėnesį nėra pakankamas bent minimaliems nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Be to padidėjo vaikų poreikiai, padidėjo prekių bei paslaugų kainos, pabrango pragyvenimo lygis. Išlaikymo dydis po 100 Eur kas mėnesį yra nepakankamas, kad būtų galima užtikrinti bent minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Šiuo metu, norint patenkinti bent minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, per mėnesį reikia ne mažiau 300 Eur kiekvienam vaikui. Išlaidos per mėnesį vienam nepilnamečiui vaikui yra šios : 150 Eur maistui (mėsa, daržovės, vaisiai, ir kt.); 10-20 Eur higieninėms priemonėms; 50-60 Eur drabužiams, avalynei; 20-30 Eur vitaminams, vaistams; 20 Eur mokyklinėms prekėms; 20 - 30 Eur pramogoms; 30 - 40 Eur mokesčiai už butą; 10 Eur už telefono sąskaitą ir kt. Atsakovas savanoriškai neprisideda didesne dalimi išlaikyti vaikus. Jos pastovios mėnesinės pajamos yra apie 500 Eur (260 Eur socialinė pašalpa bei išmokos už vaikus). Atsakovas iš esmės nurodė, jog jo turtinė padėtis nepagerėjo. Jo paskutiniu metu mėnesinės pajamos apie 180 Eur kas mėnesį. Atsakovas nurodė, jog kiekvienam nepilnamečiui vaikui galėtų skirti po 100 Eur išlaikymo per mėnesį.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė nedirba, jos mėnesinės pajamos apie 260 Eur kas mėnesį. Ieškovė brangaus kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi. Ji nuomojasi socialinį būstą.

Atsakovas nedirba, jo mėnesinės pajamos apie 180 Eur kas mėnesį. Atsakovas brangaus kilnojamojo, nekilnojamojo turto, daugiau išlaikytinių neturi. Lyginant šalių turtinę padėtį matyti, kad ieškovė turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, atsakovo turtinę padėtį sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Nors byloje nėra įtikinamų įrodymų, jog šalių turtinė padėtis nuo 2019-04-10 yra pasikeitusi iš esmės, tačiau Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams A. P. ir V. P. priteisimo vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

Ieškovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-04-10 nutartimi nustatytą jos bendravimo su dukra V. tvarką.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Pagal byloje surinktus duomenis tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės prašomos nustatyti naujos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos. Ieškovės pateikta bendravimo tvarka yra detali, aiškiai išdėstyta, lengvai įgyvendinama, atitinka nepilnametės dukros interesus. Todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, žyminiu mokesčiu ir teisine pagalba, nuo kurių mokėjimo Ieškovė ir Atsakovas buvo atleisti, valstybei nepriteisiami, kadangi Atsakovui ir Ieškovei buvo teikiama šimtą procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir nuo šių išlaidų mokėjimo Atsakovas ir Ieškovė yra atleisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 284 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1142-503/2019 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą ir jį išdėstyti taip : „1. Nustatyti nepilnamečio vaiko V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina, - ieškove A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.“

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1142-503/2019 patvirtintos taikos sutarties 3 punktą ir jį išdėstyti taip : „3. Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2020-11-04) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirti ieškovę A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).“

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1142-503/2019 patvirtintos taikos sutarties 4 punktą ir jį išdėstyti taip : „4. Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2020-11-04) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirti ieškovę A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).“

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1142-503/2019 patvirtintos taikos sutarties 5, 6 punktus.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1142-503/2019 patvirtintos taikos sutarties 7 punktą ir jį išdėstyti taip : „7. Nustatyti pastovią tėvo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio vaiko V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis :

7.1. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dienos, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį 18 valandą iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 15 valandą į jo gyvenamąją vietą;

7.2. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį bei ketvirtadienį, paimdamas nepilnametį vaiką 17 valandą iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tos pačios dienos 20 valandą į jo gyvenamąją vietą;

7.3. tais atvejais, kai tėvas negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku dėl nepilnamečio vaiko ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas Šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;

7.4. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas vaiką su savimi pusę kiekvienų jų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų, konkretų laikotarpį ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas suderinęs su motina. Nepilnametis vaikas praleidžia kartu su tėvu neporiniais metais - antrąją pusę atostogų, poriniais metais - pirmąją pusę atostogų;

7.5. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per Tėvo dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką 10 valandą iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį 18 valandą į jo gyvenamąją vietą.

7.6. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku per kiekvieną savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) d.), pasiimdamas nepilnametį vaiką 10 valandą iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 18 valandą į jo gyvenamąją vietą, jeigu gimimo diena sutampa su nedarbo diena, arba pasiimdamas nepilnametį vaiką 17 valandą iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną vaiką 20 valandą į jo gyvenamąją vietą, jeigu gimtadienis sutampa su darbo diena;

7.7. tėvas turi teisę ir pareigą netrukdomai ir nevaržomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienos režimą, nepažeidžiant vaiko interesų;

7.8. tėvas privalo ne vėliau kaip prieš 72 valandas informuoti nepilnamečio vaiko motiną SMS žinute ar kitomis komunikacijos priemonėmis, kad naudosis nustatyta jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, išskyrus dėl bendravimo telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis.“

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams A. P. ir V. P. priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.