Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.2.4.1.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.7.6.; 2.1.14.2.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.4.

2026 m. sausio 14 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.

Paskirtą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme bausmių apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 18 d., t. y. dvi paros, kurios prilygintinos dviem laisvės atėmimo bausmės dienoms.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš nuteistojo L. Ž. civilinio ieškovo naudai 6 049,09 Eur žalos atlyginimo.

Iš L. Ž. priteista nukentėjusiajam A. Š. 220 Eur turtinės ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš L. Ž. priteista 1 059,32 Eur valstybės naudai teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. L. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. sausio 15 d., apie 19 val. buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarp jo ir A. Š. kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu suduodamas ne mažiau kaip tris kartus A. Š. į galvą ir pargriaudamas jį ant grindų, po to tarp jų kilusių grumtynių metu, rankomis pakeldamas jį nuo grindų ir trenkdamas jo galvą į radiatorių, vėliau, tęsiantis grumtynėms, dar kartą rankomis pakeldamas jį nuo grindų ir jį trenkdamas į skalbimo mašiną, po to - į šaldytuvą ir į gėlių vazoną, padarė A. Š. poodines kraujosruvas srityje apie kairę akį, galvos plaukuotoje dalyje, kūne, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, t. y. sunkiai sužalojo A. Š..

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. Ž. prašo išnagrinėti jo bylą ir priimti teisingą sprendimą.

2.1. Teigia, kad teisme jis pasakė tiesą, kaip viskas vyko, tik nenurodė, jog ir A. G. puolė prieš nukentėjusįjį, buvo paėmusi nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, kurį nuskandino ežere, kai jis (apeliantas) buvo sulaikytas 48 valandoms. Nurodo, kad tuo telefonu buvo nufilmuota, kaip viskas vyko, ir jam būtų buvę naudinga, jog pareigūnai tą telefoną būtų radę. Teigia, kad nukentėjusiojo netrankė į radiatorių, baldus. Nurodo, jog nukentėjusysis buvo pavartojęs raminamųjų vaistų, pats nukentėjusysis jį puolė, todėl jis gynėsi, mano, kad nuo jo pastūmimo nukentėjusiajam negalėjo skilti galvos kaulas, nukentėjusysis atsistojęs išėjo.

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. Ž. prašo peržiūrėti jo atžvilgiu išnagrinėtą bylą ir priimti teisingą sprendimą, t. y. jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį ir jį pastūmė gindamasis, nuo jo suduoto smūgio nukentėjusiajam negalėjo būti padarytas toks sužalojimas. Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistasis, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms.

6. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, bei prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, o tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, teismui tik gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, jog apeliantas byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas manyti, kad teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių ar byloje priimtas nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas neišsamiai ištyrus byloje surinktus įrodymus, o teismo išvados padarytos remiantis prielaidomis.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taip pat iš nuosprendžio matyti, kad teismas apelianto kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką grindė būtent byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais duomenimis, t. y. vertino paties nuteistojo bei nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, duotus ne tik teisiamajame posėdyje, bet ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nuosprendyje teismas išdėstė nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus ir, remdamasis visuma byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, padarė išvadas dėl L. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir dėl jų skundžiamame nuosprendyje pateikdamas išvadas bei motyvus, BPK 20, 301 straipsnių nuostatų nepažeidė.

8. Skundžiamu nuosprendžiu L. Ž. nuteistas už tai, kad jis konflikto su nukentėjusiuoju A. Š. metu tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip 3 kartus nukentėjusiajam į galvą bei, pargriaudamas jį ant žemės, grumtynių metu rankomis pakeldamas nukentėjusįjį nuo grindų, trenkė pastarojo galvą į radiatorių, po to į skalbimo mašiną, į šaldytuvą ir į gėlių vazoną ir taip padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus.

9. Nuteistasis L. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, jog jis nukentėjusiajam A. Š. sudavė vieną smūgį gindamasis, teigė, jog nuo pastūmimo nukentėjusiajam negalėjo atsirasti tokie sužalojimai.

9.1. BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teisė į būtinąją gintį gali būti įgyvendinama neatsižvelgiant į tai, ar besiginantysis galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, tačiau pažymėtina, jog tokia teisė (teisė į būtinąją gintį) atsiranda tuo atveju, kai yra būtinosios ginties situacija. Taigi įstatymas, suteikdamas asmeniui teisėtą galimybę gintis (ar ginti kitus), nustato ir sąlygas, kurioms esant gintis galima, t. y. reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Pagal susiformavusią teismų praktiką pavojingas kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, jog besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan., nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, jog, vertinant būtinosios ginties situaciją, itin kruopščiai turi būti nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-273/2012, 2K-7-313/2012, 2K-271/2014).

9.2. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis L. Ž. pripažino, jog A. G. bute, jam begeriant su nukentėjusiuoju, tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, nes nukentėjusysis buvo sumušęs jo brolį, konflikto metu nukentėjusysis pirmas jam smogė vieną kartą, tada jis smogė nukentėjusiajam atgal, po to nukentėjusysis puolė jį, todėl jis nukentėjusįjį atstūmė nuo savęs, truputį pasigrūmė, pasivartė ant lovos, ir nukentėjusysis nuvirto į kampą prie skalbimo mašinos, griūdamas ant kairės pusės, nukentėjusysis sudaužė šalia skalbimo mašinos stovėjusį vazoną su palme, po to nukentėjusįjį išvarė iš buto, nukentėjusysis išėjo, gal po 20-30 minučių atvykę pareigūnai paprašė atpažinti laiptinėje gulintį žmogų. Nuteistasis pripažino, jog nukentėjusiajam galėjo suduoti vieną-du smūgius į galvą ir krūtinę, pripažino, kad nukentėjusįjį pastūmė nuo savęs, neigė, jog nukentėjusiajam sudavė tris kartus į galvą, neigė ir tai, kad trenkė nukentėjusiojo galvą į radiatorių, skalbimo mašiną, šaldytuvą ir į gėlių vazoną, tvirtino jokių kraujo dėmių nematęs bei parodė, jog nukentėjusysis iki tol buvo sumuštas Klaipėdoje (5 t., b. l. 6-8). Iš esmės tokius pat parodymus nuteistasis L. Ž. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiamas kaip įtariamasis (3 t., b. l. 147-149, 153-154, 159-160, 168), be to, tokius parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 173-174). 2024 m. sausio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 95/2024(04) nurodyta, kad L. Ž. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai galvos plaukuotosios dalies kairėje, nosies srityje, kakle, krūtinės ląstos dešinėje ir vidurinės linijos projekcijoje, abipus nugaroje, dešiniame dilbyje, kairio riešo sąnario srityje, abiejų kelių sąnarių srityse, kairės išorinės kulkšnies projekcijoje; šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; odos nubrozdinimai nosies srityje, kakle, krūtinės ląstos dešinėje ir vidurinės linijos projekcijoje, abipus nugaroje, kairio riešo sąnario užpakalinio paviršiaus kairėje, kairio kelio sąnario vidiniame-viršutiniame kvadrate galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje, odos nubrozdinimai galvos plaukuotosios dalies kairėje, dešiniame dilbyje, kairio riešo sąnario užpakalinio paviršiaus dešinėje, dešinio kelio sąnario srityje, kairio kelio sąnario išoriniame-apatiniame kvadrate, kairės išorinės kulkšnies projekcijoje padaryti prieš 3-5 paras iki apžiūros 2024 m. sausio 17 d.; poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje padaryta prieš apytikriai 7-9 paras iki apžiūros 2024 m. sausio 17 d. (3 t., b. l. 5-6). Vertinant šioje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytus duomenis, matyti, kad nuteistajam L. Ž. specialisto nustatyti sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus nosies srityje, kakle, krūtinės ląstos dešinėje ir vidurinės linijos projekcijoje, abipus nugaroje, kairio riešo sąnario užpakalinio paviršiaus kairėje, kairio kelio sąnario vidiniame-viršutiniame kvadrate, kurie galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, buvo padaryti dar iki byloje tiriamo įvykio. Todėl tokie duomenys paneigia nuteistojo parodymus, jog nukentėjusysis jam sudavė vieną smūgį, ir leidžia daryti išvadą, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko grumtynės. Be to, vertinant nuteistojo L. Ž. duotus parodymus, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog nors L. Ž. parodymai, užfiksuoti apklausų protokoluose, apie įvykio aplinkybes yra vienodi, tačiau iš vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kameromis, apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis policijos pareigūnams iš pradžių iš viso neigė pažįstantis laiptinėje gulintį asmenį, vėliau pripažinęs, jog pažįsta nukentėjusįjį, teigė, kad tą dieną jo nematė ir nukentėjusiojo pas jį su A. G. bute nebuvo (2 t., b. l. 126-130). Tokie nuteistojo L. Ž. paaiškinimai, duoti policijos pareigūnams, prieštarauja apelianto ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotiems parodymams, todėl jie negali būti vertinami kaip nuoseklūs ir nuoširdūs.

9.3. Be to, nuteistojo L. Ž. parodymus, jog jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną- du smūgius ir jį pastūmė gindamasis, paneigia nukentėjusiojo ir liudytojos A. G. parodymai.

9.4. Nukentėjusysis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apylinkės teisme parodė, kad išgertuvių metu tarp jo ir L. Ž. kilo žodinis konfliktas dėl L. Ž. brolio, L. Ž. jam pradėjo grasinti, buvo labai įpykęs, agresyvus, nuolat prie jo kabinėjosi, sakė, jog už kelių dienų grįš jo brolis, ir jam (nukentėjusiajam) bus „šakės“, neprisimena, kuris primas pradėjo smūgiuoti šio konflikto metu, bet L. Ž. tris-keturis kartus jam sėdinčiam ranka smogė į galvos sritį, dėl to jis nukrito, o tolesnių įvykio aplinkybių neprisimena dėl patirtos galvos traumos, po to įvykio jam skaudėjo šonkaulius, todėl mano, kad smūgiai galėjo būti suduoti į tą sritį, iki konflikto su L. Ž. jis jau buvo vartojęs alkoholio ir vaistų, todėl buvo tokios būsenos, jog pirmas negalėjo pulti nuteistojo, prisimena, kad po jam suduotų smūgių jis išėjo iš buto ir sąmonę atgavo tik Klaipėdos ligoninėje po operacijos (1 t., b. l. 119-123; 4 t., b. l. 59-60, 131-132). Nukentėjusysis taip pat parodė, jog prieš minėtą įvykį jis buvo sužalotas Klaipėdos autobusų stotyje. Pastarąją nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate registruotas 2024 m. sausio 12 d. įvykis, kurio metu A. Š. buvo sužalotas antakis (1 t., b. l. 15-17), bei 2024 m. vasario 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 204/2024(04), kurioje nurodyta, kad A. Š. nustatyta poodinė kraujosruva srityje apie dešinę akį, žaizda kairiame antakyje padarytos prieš greitosios medicinos pagalbos personalui jam suteikiant medicininę pagalbą 2024 m. sausio 12 d. (1 t., b. l. 67-70). Be to, minėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog A. Š. buvo nustatytos ir poodinės kraujosruvos srityje apie kairę akį, galvos plaukuotoje dalyje, kūne; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio. VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje A. Š. 2024-01-15 nustatytas kairio smilkinkaulio lūžis sužalojimu nevertinamas, kadangi, VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, vertintas pakitimais po kaukolės operacijos. A. Š. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą srityje apie dešinę akį, žaizdą kairiame antakyje, galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku (2024-01-15); A. Š. nustatyti sužalojimai - poodinė kraujosruva srityje apie dešinę akį, žaizda kairiame antakyje buvo padaryti 2 trauminių poveikių metu. Poodinės kraujosruvos srityje apie kairę akį, galvos plaukuotoje dalyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu. A. Š. nustatyti sužalojimai - poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, kūne, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio - padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir / ar galimai paviršiumi (-iais). Vertinant sužalojimus atskirai, A. Š. nustatyta poodinė kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį (-ius) kietu buku daiktu (-ais), tiek ir atsitrenkiant, galimai ir griuvimo metu, į kietą buką daiktą (-us) ir / ar paviršių (-ius). Vertinant sužalojimus atskirai, neatmetama galimybė, jog A. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos kūne galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu (-ais), tiek ir atsitrenkiant, galimai ir griuvimų metu, į kietą buką daiktą (-us) ir / ar paviršių (-ius). Vertinant sužalojimus atskirai, remiantis turimais duomenimis, A. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos srityje apie dešinę akį, srityje apie kairę akį galėjo būti padarytos tiesioginių trauminių poveikių kietu buku daiktu (-ais) metu, jų padarymo galimybė ir šiomis sritimis atsitrenkiant į kietą buką daiktą (-us) nėra atmetama. A. Š. nustatyti kūno sužalojimai galvos srityje padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių metu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, padarymo laiką, A. Š. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui, vienmomentiškai atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Vertinant sužalojimus atskirai, A. Š. nustatyta poodinė kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį (-ius) kietu buku daiktu (-ais), tiek ir atsitrenkiant, galimai ir griuvimo metu, į kietą buką daiktą (-us) ir / ar paviršių (-ius). Vertinant sužalojimus atskirai, neatmetama galimybė, jog A. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos kūne galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu (-ais), tiek ir atsitrenkiant, galimai ir griuvimų metu, į kietą buką daiktą (-us) ir / ar paviršių (-ius). Vertinant sužalojimus atskirai, remiantis turimais duomenimis, A. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos srityje apie dešinę akį, srityje apie kairę akį galėjo būti padarytos tiesioginių trauminių poveikių kietu buku daiktu (-ais) metu, jų padarymo galimybė ir šiomis sritimis atsitrenkiant į kietą buką daiktą (-us) nėra atmetama. A. Š. nustatyti kūno sužalojimai visumoje, išskyrus poodinę kraujosruvą srityje apie dešinę akį, žaizdą kairiame antakyje, pagal SSMNT 6.6.4 punktą, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kurio gydymui taikytas skubus operacinis gydymas (kraniotomija ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu šalinimas), kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. Š. nustatytos poodinė kraujosruva srityje apie dešinę akį, žaizda kairiame antakyje atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 67-70). Šioje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam A. Š. buvo padaryti sužalojimai ne tik 2024 m. sausio 12 d., bet ir byloje tiriamo įvykio metu, t. y. 2024 m. sausio 15 d.

9.5. Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos A. G. parodymai. Ši liudytoja pirmosios instancijos teisme teigė, kad daug ko iš įvykio neprisimena, nes praėjo nemažai laiko, ir ji ilgą laiką vartojo alkoholį, įvykio metu buvo neblaivi, tačiau teismui patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdama, jog tada įvykio aplinkybes prisiminė geriau, apklausos metu buvo blaivi, nemelavo, patvirtino, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo įvyko konfliktas, kai nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį nuteistajam, tada tarp jų prasidėjo muštynės, abu vartėsi ant žemės, L. Ž. nutrenkė A. Š. į skalbimo mašiną, skalbimo mašina buvo kruvina, buvo sudaužytas gėlės vazonas, nes ji tvarkė vazono šukes, išvalė kraują, jai padėjo ir į svečius atėjusi V. Z. (4 t., b. l. 60-61, 146-147). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. parodė, kad jos bute visi trys, t. y. ji, L. Ž. ir nukentėjusysis, vartojo alkoholinius gėrimus, kai tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo įvyko konfliktas dėl L. Ž. brolio, jie vienas kitą iškeikė, tada A. Š. atsistojęs vieną kartą kumščiu trenkė L. Ž. į galvos sritį, po to L. Ž. iš karto sugriebė A. Š. už korpuso, pargriovė ant žemės, ir jie abu susikibę pradėjo vartaliotis, L. Ž. vedė grumtynes ir „ritino“ A. Š. ten, kur jam buvo patogu, šių grumtynių metu jie nusirito iki radiatoriaus, esančio prie lango, tuomet L. Ž. pakėlė A. Š. ir jį trenkė į radiatorių taip, jog šis trenkėsi į jį galva, atsitrenkęs į radiatorių, A. Š. susižeidė, ėmė kraujuoti, tada vyrai nusirito iki skalbimo mašinos, ten L. Ž. vėl pakėlė A. Š. ir jį nubloškė į skalbimo mašiną, po smūgio ta vieta liko kruvina, po to jie toliau grūmėsi ant grindų, kol pasiekė priešais skalbimo mašiną buvusį šaldytuvą, tuomet L. Ž. vėl pakėlė A. Š. ir jį nubloškė į šaldytuvą, po to, kai A. Š. buvo nublokštas į šaldytuvą, jis krito ant grindų bei galva trenkėsi į gėlės vazoną, kuris sudužo, pabiro žemės. Liudytoja nurodė, kad visų grumtynių metu dominavo L. Ž., tačiau gintis bandė ir A. Š., kuris rankomis stengėsi kibtis į L. Ž., į jo nugarą, po atsitrenkimo į šaldytuvą, jie abu atsistojo, A. Š. stipriai kraujavo, jo veidas buvo kruvinas, atsistojęs L. Ž. kaire ranka čiupo nuo grindų besikeliančiam A. Š. už kaklo ir tuo pat metu dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius A. Š. į veido sritį, sakydamas, kad „už brolį čia“, kai L. Ž. nusiramino, A. Š. išėjo iš buto į bendro naudojimo koridorių ir nebegrįžo, o ji su L. Ž. toliau vartojo alkoholinius gėrimus, grįždami iš „taško“, kuriame dar nusipirko gėrimų, matė koridoriaus gale sėdintį nukentėjusįjį, bet prie jo nebuvo priėję (1 t., b. l. 159-163, 166-169). Vertinant tokius liudytojos A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, daroma išvada, jog liudytoja pavirtino, kad tarp nukentėjusiojo bei nuteistojo konflikto metu įvyko grumtynės, per kurias nuteistasis nukentėjusiajam ne tik sudavė smūgius kumščiu į galvos sritį, bet taip pat nukentėjusiojo galvą trenkė į radiatorių, skalbimo mašiną, šaldytuvą, gėlės vazoną, po grumtynių nukentėjusysis buvo sužalotas, kraujavo.

9.6. Tokius liudytojos A. G. parodymus patvirtina ir liudytojos L. G. parodymai, jog ji, apie 19 val. pravėrusi savo buto duris, išgirdo iš A. G. buto sklindantį triukšmą, t. y. bildesį, tuo pačiu momentu girdėjo, kaip pas A. G. gyvenantis jos draugas šaukė, sakydamas: „Eik, kurva, lauk!“, po to pamatė, kaip per A. G. buto duris buvo išstumtas jai nepažįstamas vyriškis, tuomet buto durys iš vidaus buvo uždarytos ir užrakintos, po to, kai nebegirdėjo jokio triukšmo, ji nuėjo į bendro naudojimo koridorių, jo gale pamatė ant žemės gulintį tą patį išstumtą asmenį, matė, jog jis sumuštas, tas asmuo paprašė, kad ji iškviestų policijos pareigūnus (1 t., b. l. 183-186; 4 t., b. l. 132-133). Liudytojos L. G. parodymai patvirtina, jog A. G. bute tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo vyko grumtynės, kurių metu nukentėjusysis buvo sumuštas ir išvarytas iš A. G. buto.

9.7. Taip pat liudytojos A. G. parodymus apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtos biologinės kilmės nuoplovos iš įvairių buto vietų, taip pat ir nuo skalbimo mašinos, šaldytuvo, radiatoriaus, sienų, kitų daiktų, iš vietos, esančios bendro naudojimo koridoriuje, kurioje buvo rastas nukentėjusysis (1 t., b. l. 25-57), ištyrus šias nuoplovas, buvo gauta 2024 m. liepos 17 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1945733-24, kurioje nurodyta, jog ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1-6, su nuoplovomis nuo L. Ž. kelnių, marškinėlių ir striukės, padarytomis atliekant trasologinį kraujo raštų pėdsakų tyrimą, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Š. genotipu (tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. Š. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-23) (2 t., b. l. 142-146), o 2024 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1928538-24 nurodyta, jog ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1 (su nuoplova nuo skalbimo mašinos durelių) ir Nr. 2 (su nuoplova nuo radiatoriaus Nr. 2), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Š. genotipu (tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. Š. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-21); ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 3 (su nuoplova nuo komodos), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti; negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant tampono Nr. 3 nustatytas žmogaus kraujas, ant tampono Nr. 3 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų ar kraujo genotipas sutampa su A. Š. genotipu; ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 4 (su nuoplova nuo šaldytuvo kameros durelių), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti; ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 5 (su nuoplova nuo šaldytuvo durelių), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (2 t., b. l. 174-178). 2024 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2313056-24 nurodyta, jog atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad kambaryje ant radiatoriaus A. Š. kraujo tiškalai susiformavo smūgiuojant, kai kraujo šaltinis (žmogaus kūnas) kraujo tiškimo metu buvo apie 400 mm nuo grindų tarp radiatoriaus ir sofos galo, o A. Š. kraujo nusviesti tiškalai ant komodos stalčių susiformavo mojant ar užsimojant, kai kraujo šaltinis buvo tarp sofos galo, komodos ir šaldytuvo; aktyvūs veiksmai, kurių metu tiško kraujas, vyko mažiausiai dviejose vietose; A. Š. kraujo kontaktinės dėmės ant skalbimo mašinos susiformavo kontakto metu, kai kraujuotas paviršius kontaktavo su skalbimo mašinos durelių paviršiumi; ant virtuvės kriauklės, spintelės, tualeto klozeto, grindų, dušo užuolaidos yra skiestos dėmės, panašios į kraują, kurios susiformavo be išorinės jėgos poveikio; skiesti tiškalai ant virtuvės spintelės galėjo susiformuoti plaunant rankas, o kontaktiniai pėdsakai ant tualeto klozeto, dušo užuolaidos susiformavo kontakto metu, kai kraujuotas paviršius kontaktavo su klozeto ar užuolaidos paviršiais; kontaktinės dėmės ant šaldytuvo durelių, sienos susiformavo kontakto metu, kai kraujuotas paviršius kontaktavo su sienos ir šaldytuvo paviršiais (2 t., b. l. 186-198). Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad nukentėjusiojo A. Š. kraujo pėdsakų buvo rasta ant žalios spalvos sportinių kelnių priekinio ir nugarinio paviršių, ant marškinėlių, striukės kairės rankovės. Pagal 2024 m. liepos 18 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-1952812-24 ant žalios spalvos sportinių kelnių priekinio ir nugarinio paviršių rastos A. Š. kraujo kontaktinės dėmės susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su kelnių paviršiumi, o ant kelnių klešnių esantys kraujo tiškalai susiformavo smogiant ar užsimojant; ant marškinėlių rasta A. Š. kraujo kontaktinė dėmė su braukimu susiformavo kraujuotam paviršiui dinaminiu būdu kontaktuojant su marškinėlių paviršiumi; ant striukės kairės rankovės rastos A. Š. kraujo kontaktinės dėmės su braukimu susiformavo kraujuotam paviršiui dinaminiu būdu kontaktuojant su marškinėlių paviršiumi, o nugarinėje pusėje esančios kontaktinės dėmės susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su striukės paviršiumi; kontakto metu striukė buvo prasegta (2 t., b. l. 147-169). Šiose specialistų išvadose nurodyti duomenys patvirtina liudytojos A. G. parodymus, jog nukentėjusysis buvo sužalotas trenkiant jį į radiatorių, skalbimo mašiną, šaldytuvą, kad sužalotas nukentėjusysis kontaktavo su kitais bute esančiais daiktais. Tai sutampa ir su liudytojos L. G. parodymais, jog prieš išstumiant nukentėjusįjį pro A. G. buto duris tame bute ji girdėjo triukšmą, bildesį, t. y. tai, kad vyko grumtynės. Taip pat iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog raudonos spalvos dėmių, galimai kraujo, buvo rasta tik laiptinės koridoriaus gale, t. y. vietoje, kurioje buvo rastas gulintis nukentėjusysis, o tai paneigia nuteistojo L. Ž. parodymus, kad nukentėjusiajam išėjus iš buto, jis galėjo būti sužalotas kitur, kai bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis iš to aukšto koridoriaus niekur nebuvo išėjęs. Be to, po to, kai nukentėjusysis buvo išvarytas iš buto iki jis buvo rastas koridoriaus gale, praėjo labai trumpas laiko tarpas, o, kaip teigė liudytoja L. G., tik nurimus triukšmui, ji iš karto ėjo žiūrėti į bendro naudojimo koridorių, kurio gale pamatė ant žemės gulintį sumuštą asmenį ir kvietė pareigūnus.

9.8. Atsižvelgiant į tai, kad minėti rašytiniai įrodymai bei liudytojos L. G. parodymai patvirtina liudytojos A. G. parodymus apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, daroma išvada, jog liudytojos A. G. parodymai, kad nuteistasis L. Ž. sužalojo nukentėjusįjį, suduodamas jam tris smūgius kumščiu, pakeldamas nukentėjusįjį ir trenkdamas jį į radiatorių, šaldytuvą, skalbimo mašiną, yra nuoseklūs, netikėti jais nėra pagrindo.

9.9. Liudytojų V. Z., D. Ž., D. K. parodymai nepatvirtina nuteistojo L. Ž. parodymų, kad jis nukentėjusiajam sudavė tik kelis smūgius gindamasis, nes liudytojai paties įvykio nematė ir apie sužalotą nukentėjusįjį sužinojo tik tada, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Be to, šie liudytojai nurodė, kad atvykdami pas A. G. ir L. Ž. į butą jokio žmogaus koridoriuje nematė, bute kraujo taip pat nematė (1 t., b. l. 152-156, 172-175, 177-180; 4 t., b. l. 98-99, 133; 5 t., b. l. 5-6), kai anksčiau aptartais ir išanalizuotais bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad įvykio vietoje ant skalbimo mašinos, šaldytuvo, radiatoriaus, sienų, kitų daiktų buvo rasta kraujo.

9.10. Nuteistojo versiją, jog jis gindamasis sudavė nukentėjusiajam tik vieną-du smūgius ir jį pastūmė, kad po pastūmimo nukentėjusysis nugriuvo atsitrenkdamas į gėlės vazoną, paneigia liudytojos A. G. parodymai, jog L. Ž. vedė grumtynes, A. Š. „ritino“ ten, kur jam buvo patogu, kad visų grumtynių metu dominavo L. Ž., o nukentėjusysis bandė gintis, kibdamasis rankomis į L. Ž. nugarą (1 t., b. l. 159-162, 166-167). Tai, jog nukentėjusiojo kraujo pėdsakų buvo rasta ant įvairių buto paviršių, taip pat ir ant radiatoriaus, skalbimo mašinos, šaldytuvo durelių, paneigia nuteistojo parodymus, kad jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną-du smūgius bei jį pastūmė. Be to, nuteistojo L. Ž. veiksmai, atlikti po to, kai žodinio konflikto metu nukentėjusysis vieną kartą jam smogė po paties nuteistojo išsakyto grasinimo, vertinami ne kaip gynybiniai, o kaip puolamieji. Nuteistasis, suvokdamas, kad nukentėjusysis yra neblaivus, aktyviais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusįjį, suduodamas jam daugybinius smūgius, ir savo veiksmų iš karto nenutraukė net ir nukentėjusiajam pradėjus kraujuoti. Tokie nuteistojo L. Ž. veiksmai neatitinka būtinosios ginties situacijos, nes aptarti duomenys rodo, jog nuteistojo atžvilgiu nebuvo jokio realaus, akivaizdaus ir pavojingo kėsinimosi, pats nuteistasis sukėlė realų ir akivaizdų pavojų nukentėjusiajam. Dėl to konstatuojama, kad nuteistasis neveikė būtinosios ginties sąlygomis, o nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, jog jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajam bus padaryti sužalojimai, bei to siekė. Taigi, tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Dėl to aukštesnysis teismas sprendžia, jog nuteistojo veiksmuose yra nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

9.11. Nuteistojo skundo argumentas, jog jo veiksmais nukentėjusiajam negalėjo būti padarytas toks sužalojimas, kad nukentėjusysis jau iki šio įvykio buvo sužalotas, yra nepagrįstas, nes, kaip jau minėta, iki byloje tiriamo įvykio nukentėjusiajam buvo padaryta tik poodinė kraujosruva srityje apie dešinę akį ir žaizda kairiame antakyje (1 t., b. l. 15-17, 67-70), o kiti nukentėjusiajam teismo medicinos specialisto nustatyti sužalojimai (poodinės kraujosruvos srityje apie kairę akį, galvos plaukuotoje dalyje, kūne; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio) buvo padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. sausio 15 d., kai bylos duomenimis nustatyta, jog tą dieną nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo tik nuteistasis, o po nuteistojo panaudoto smurto nukentėjusiojo atžvilgiu iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo trumpas laiko tarpas, per kurį nukentėjusysis dėl savo būklės (neblaivumo, sumušimų) niekur iš įvykio vietos nebuvo išėjęs.

9.12. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nukentėjusįjį žalojo ir pati liudytoja A. G., kuri mobiliojo ryšio telefonu viską filmavo. Tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina, jog pats nukentėjusysis A. Š. nurodė, kad liudytoja A. G. jo atžvilgiu nesmurtavo (1 t., b. l. 119-121). Duomenų, jog įvykis buvo filmuojamas mobiliojo ryšio telefonu, byloje nėra, tokią aplinkybę nuteistasis nurodė tik apeliaciniame skunde, kai tokie duomenys nebuvo nurodyti nei susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nei pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad nuteistasis skunde teigia, jog telefonas yra išmestas į ežerą. Tai rodo, kad nėra objektyvių galimybių tokią nuteistojo versiją patikrinti. Dėl to ši nuteistojo versija vertinama kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti.

10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai buvo padaryti tyčiniais nuteistojo L. Ž. veiksmais, todėl apeliantas pagrįstai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Dėl to skundžiamas nuosprendis, kuriuo L. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, pakankamai motyvuotas, esant nurodytoms išvadoms, tenkinti nuteistojo skundą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (būtinajai ginčiai) nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

11. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo jokių argumentų dėl jam paskirtos bausmės, tačiau nuteistasis, prašydamas peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį ir priimti teisingą sprendimą, išreiškė nesutikimą ir su jam paskirta bausme. Dėl to teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

11.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

11.2. Nuteistasis L. Ž., veikdamas tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino sudavęs nukentėjusiajam vieną smūgį ir jį pastūmęs, tačiau kaltę pagal pareikštą kaltinimą jis pripažino tik iš dalies, nepripažindamas, kad nukentėjusiajam sudavė ne mačiau kaip tris kartus į galvą, jog, grumdamasis su nukentėjusiuoju, trenkė nukentėjusiojo galvą į radiatorių, į skalbimo mašiną, į šaldytuvą bei gėlių vazoną, be to, tvirtino, jog jis nukentėjusiajam sudavė vieną-du smūgius bei jį pastūmė gindamasis. Taip pat byloje nenustatytas ir nuteistojo nuoširdus gailestis dėl savo neteisėtų veiksmų. Dėl to konstatuojama, jog nenustatyta, kad nuteistasis būtų prisipažinęs dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai dėl to gailėjęsis. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

11.3. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis L. Ž. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11.4. Nuteistasis nevedęs, nuo 2012-05-24 niekur oficialiai nedirba (3 t., b. l. 28), per paskutinius trejus metus iki nusikaltimo įvykdymo administracine tvarka buvo baustas net 15 kartų, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (3 t., b. l. 37-48). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą L. Ž. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė būdamas anksčiau teistas 13 kartų, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, po šio nusikaltimo įvykdymo L. Ž. 2025 m. balandžio 26 d. padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurios įvykdymą 2025 m. gegužės 22 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas 24 parų arešto bausme, šią bausmę nuteistasis atliko 2025 m. rugpjūčio 22 d. ir buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos. Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „prieš tai padarytų nusikalstamų veikų teistumai išnykę“, ir dėl to L. Ž. laikomas neteistu, tačiau iš pažymos apie ankstesnius teistumus matyti, jog laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2020 m. nuteistasis buvo teisiamas už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą, paskutinį kartą buvo nuteistas 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu už tyčinio nesunkaus nusikaltimo įvykdymą 36 parų arešto bausme, kurią 2021 m. balandžio 8 d. atlikus, jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, o pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taigi, teistumas pagal 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendį nuteistajam naujos nusikalstamos veikos įvykdymo metu (2024 m. sausio 15 d.) dar nebuvo išnykęs. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą L. Ž. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui.

11.5. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, ir atsižvelgusi į tai, jog nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgusi ir į tai, kad nusikaltimu buvo sukelti ilgalaikiai ir sunkūs padariniai, nukentėjusiajam prireikė sudėtingesnio gydymo, teisėjų kolegija sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam L. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. paskiriant 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurių visuma nuteistojo atžvilgiu leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę. Dėl to, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam L. Ž. už jo padarytą sunkų tyčinį nusikaltimą paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, mažinti šią bausmę nėra pagrindo.

11.6. Taip pat pirmosios instancijos teismas L. Ž. paskirtą bausmę pagrįstai subendrino su 2025 m. gegužės 22 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme bei pagrįstai taikė bausmių apėmimo principą, numatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte, nes nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Dėl to nuteistajam paskirta galutinė bausmė nekeičiama.

11.7. Taikyti nuteistojo L. Ž. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti visos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ar jos dalį nėra teisinio pagrindo, nes nuteistojo padaryta nusikalstama veika patenka į BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų, už kuriuos bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas, sąrašą, taip pat nenustatytos aplinkybės, leidžiančios taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

12. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. Ž. 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už jo padarytą sunkų tyčinį nusikaltimą, bei paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, BK 54, 61, 63 straipsnių nuostatų nepažeidė, todėl nuteistajam paskirta bausmė nekeičiama.

Dėl civilinių ieškinių

13. Nustačius, kad nukentėjusysis A. Š. sunkiai buvo sužalotas tyčiniais nuteistojo L. Ž. veiksmais, o gydymo įstaigoje nukentėjusiajam suteikiant medicininę pagalbą, Šiaulių teritorinė ligonių kasa patyrė turtinę žalą, kurią patvirtina civilinio ieškovo pateikti dokumentai (1 t., b. l. 86-88), daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinio ieškovo civilinį ieškinį ir iš kalto asmens, t. y. L. Ž., priteisė 6 049,09 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam suteiktą gydymą. Be to, pažymėtina, kad ir pats nuteistasis sutiko su minėtu civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu.

13.1. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu tenkintas nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys ir jam iš nuteistojo priteista 220 Eur turtinės žalos ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 220 Eur turtinė žala nukentėjusiajam padaryta dėl dviejų sugadintų striukių, nes dėl ištepimo krauju šie rūbai tapo nebenaudojami (1 t., b. l. 71-72, 131; 2 t., b. l. 113-123). Nors nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dvi striukės kainavo 220 Eur, tačiau nukentėjusysis nurodė, jog šių striukių įsigijimo kvitų nėra išsaugojęs, jas pirko prieš du mėnesius iki įvykio, žieminė striukė kainavo 125 Eur, o rudeninė striukė – 95 Eur, iki įvykio jos buvo mažai dėvėtos ir atrodė kaip naujos, kai po įvykio jos tapo nebenešiojamos dėl kraujo dėmių (1 t., b. l. 131). Netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais, kai juos patvirtina ir bylos medžiaga, nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog A. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl 220 Eur turtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo priteistas pagrįstai.

13.2. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteista 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

13.3. 2024 m. vasario 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 204/2024(04) nurodyta, jog A. Š. nustatyta: poodinės kraujosruvos srityje apie dešinę akį, srityje apie kairę akį, galvos plaukuotoje dalyje, kūne; žaizda kairiame antakyje; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio; nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą srityje apie dešinę akį, žaizdą kairiame antakyje, galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku (2024 m. sausio 15 d.) (poodinė kraujosruva srityje apie dešinę akį, žaizda kairiame antakyje padarytos prieš greitosios medicinos pagalbos personalui suteikiant nukentėjusiajam medicininę pagalbą 2024 m. sausio 12 d.); poodinės kraujosruvos srityje apie kairę akį, galvos plaukuotoje dalyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu, kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir / ar galimai paviršiumi (-iais), A. Š. nustatyti kūno sužalojimai galvos srityje padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių metu; atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, padarymo laiką, A. Š. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui, vienmomentiškai atsitrenkiant į kietą buką paviršių, o vertinant sužalojimus atskirai, A. Š. nustatyti sužalojimai - poodinė kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio - galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį (-ius) kietu buku daiktu (-ais), tiek ir atsitrenkiant, galimai ir griuvimo metu, į kietą buką daiktą (-us) ir / ar paviršių (-ius); A. Š. nustatyti kūno sužalojimai visumoje, išskyrus poodinę kraujosruvą srityje apie dešinę akį, žaizdą kairiame antakyje, pagal SSMNT 6.6.4 punktą, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kurio gydymui taikytas skubus operacinis gydymas (kraniotomija ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu šalinimas), kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 67-70).

13.4. Nukentėjusysis A. Š. nurodė, jog po to, kai įvykio metu patyrė galvos traumą, labai suprastėjo jo sveikata, jis nepamena visų įvykio aplinkybių, jis gydėsi ligoninėje, reabilitacijoje, kelis kartus gydėsi psichiatrijos ligoninėje, jam nustatytas neįgalumas, jis negali dirbti statybose, nuolat jaučia nuovargį, baimes, galvos skausmus, sutriko koordinacija, dingo uoslė, nebejaučia skonio, pablogėjo atmintis, padidėjo jautrumas (1 t., b. l. 71-72, 77-79, 80-81, 126-127, 131). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis palaikė savo pareikštą civilinį ieškinį (4 t., b. l. 59-60, 131-132).

13.5. Įvertinus nukentėjusiojo parodymus, teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytus duomenis, sprendžiama, jog nukentėjusysis dėl nuteistojo L. Ž. smurtinių veiksmų kentė fizinius skausmus, jautė diskomfortą, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą dėl ateities ir sveikatos būklės atstatymo, todėl patyrė neturtinę žalą.

13.6. Pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

13.7. Nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė, jog nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, tačiau apeliaciniu skundu nuteistasis priteisto neturtinės žalos dydžio neskundžia. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios, ir paprastai svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur, įprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014, 2K-7-54-677/2015, 2K-300-222/2017). Kaip antai, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-942/2016, kai nukentėjusysis patyrė tiek veido, tiek galvos bei pilvo sužalojimus, priteista 30 000 Lt (8 688,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427-693/2016, kai dviem smūgiais buvo sužalota nukentėjusiojo galva, priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017, kai kastuvo briauna buvo suduotas smūgis per galvą, priteista 23 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-489/2017 už nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojant galvą, priteista 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-689/2017 už galvos kaukolės lūžį ir akiduobės sužalojimus priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; baudžiamojoje byloje Nr. 1A-201-487/2024, kai nukentėjusiajam buvo suduotas ne mažiau kaip vienas smūgis kumščiu į galvos sritį, po kurio asmuo nugriuvo ir jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos sumušimo, pasireiškusio kairio smilkinkaulio uolos ir speninės ataugos lūžiais (kaukolės pamato), kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje ir galvos smegenyse dešinėje, sumušimo židiniu dešinėje smilkininėje-pamatinėje galvos smegenų skiltyje, priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, kaip matyti iš pateiktos teismų praktikos, net padarant ir gyvybiškai pavojingoje vietoje (galvoje) sunkius sužalojimus, neturtinė žala įprastai priteisiama 10 000 Eur ribose. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021, išaiškino, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Taigi, kitose panašaus pobūdžio bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra privalomi. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

13.8. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes apie nukentėjusiajam A. Š. padarytą sveikatos sužalojimą ir jo pasekmes (t. y. nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), suduotų smūgių gausą, smūgių lokalizaciją (nukentėjusiojo galva buvo trankyta į kietą paviršių turinčius daiktus – radiatorių, skalbimo mašiną, šaldytuvą, gėlės vazoną), nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, įvertinusi nusikalstamą veiką padariusio L. Ž. asmenybę (nedirba, nevedęs, išlaikytinių neturi, turi galiojančių administracinių nuobaudų, teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs), tai, jog nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgusi ir į teismų praktiką analogiškose ir panašaus pobūdžio bylose, kuriose spręstas klausimas dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio, į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam A. Š. nustatytas padarytos neturtinės žalos dydis yra 8 000 Eur. Mažinti šį neturtinės žalos dydį vien dėl to, kad nuteistojo turtinė padėtis yra prasta, nėra pagrindo, nes ši aplinkybė nėra vienintelė, į kurią atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, pažymėtina, jog nukentėjusysis neturtinę žalą patyrė būtent dėl nuteistojo neteisėtų smurtinių veiksmų, o L. Ž. yra jauno amžiaus, darbingas.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteistų turtinės ir neturtinės žalos dydžių mažinti nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

15. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo L. Ž. valstybės naudai priteista 1 059,32 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog šios teisinės pagalbos išlaidos susidarė šioje byloje nukentėjusiajam A. Š. teikiant teisinę pagalbą dėl atstovės advokatės Ritos Roščenkovienės dalyvavimo. Pateiktame advokato orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 74) nurodyta, kad pavedimo atstovauti nukentėjusįjį A. Š. pagrindas yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskyrimas.

15.1. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

15.2. Iš bylos matyti, kad nukentėjusiojo A. Š. atstove byloje buvo paskirta advokatė Rita Roščenkovienė (4 t., b. l. 69-70, 74; 5 t., b. l. 12-18), kuri nukentėjusiojo interesus atstovavo pirmosios instancijos teisme, dalyvaudama teisiamuosiuose posėdžiuose (4 t., b. l. 75-76, 97-99, 117-119, 130-134, 145-147; 5 t., b. l. 4-8, 36-41). Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus teikta pažyma Nr. APD-2025-09389 (5 t., b. l. 12-18) yra pagrįsta ir iš kaltu pripažinto L. Ž. priteisė valstybės patirtas išlaidas, susidariusias teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. Š..

15.3. 2024 m. gruodžio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-17440 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ L. Ž. teiktina antrinė teisinė pagalba, nes jo turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto turto ir pajamų lygio teisinei pagalbai gauti, jis priskirtas prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (4 t., b. l. 53-54). Šiame sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas (pst. L. Ž.) 100 procentų atleidžiamas nuo <...> su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat nuo proceso išlaidų (BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Šis sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2025 m. gruodžio 11 d.

15.4. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į tai, jog skundžiamas nuosprendis L. Ž. atžvilgiu buvo priimtas galiojant minėtam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimui Nr. (8.28 Mr)ATP-B-2024-17440 dėl L. Ž. teiktinos antrinės teisinės pagalbos, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nuteistojo L. Ž. nusprendė valstybei priteisti išlaidas už nukentėjusiajam teiktą antrinę teisinę pagalbą, kai nuo šių išlaidų mokėjimo L. Ž. buvo atleistas. Dėl to konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė proceso išlaidų priteisimo klausimą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, panaikinant nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų (1 059,32 Eur) priteisimo valstybei iš L. Ž. už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam A. Š., ir šios išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

15.5. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. gruodžio 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-14393 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3. punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 100,00 Eur už nuteistajam L. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 62-64).

15.6. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

15.7. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartimi nuteistajam L. Ž. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas (5 t., b. l. 58).

15.8. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nutarė apeliacinio skundo netenkinti, nuosprendis keičiamas tik dėl netinkamai išspręsto klausimo dėl proceso išlaidų priteisimo. Gynėjas nuteistajam L. Ž. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.

16. Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, nuteistojo L. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas, įvertinusi ir tai, kad nuteistasis yra darbingas, tačiau nedirba, dėl sunkios materialinės padėties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-17440 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuteistasis 100 procentų buvo atleistas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą L. Ž. apeliacinės instancijos teisme yra pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau šios išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš L. Ž. priteista valstybei 1 059,32 Eur proceso išlaidų už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam, ir šių proceso išlaidų iš L. Ž. nepriteisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistojo L. Ž. valstybės naudai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.