Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2025-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1-1037/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-09-22Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-01-14Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-09-22
Bylos Nr.
1-1-1037/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02013-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
L. Ž.
Nukentėjusysis
A. Š.
Advokatai
Algirdas Zakrasas, Rita Roščenkovienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1-1037/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02013-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.1.1.; 2.3.6.4.5. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 22 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,kaltinamajam L. Ž., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,nukentėjusiajam A. Š., jo atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas: Telšių aplinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 24 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs), prieš tai padarytų nusikalstamų veikų teistumai išnykę, laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Ž. 2024 m. sausio 15 d., apie 19 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarp jo ir A. Š. kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu suduodamas ne mažiau kaip tris kartus A. Š. į galvą ir pargriaudamas jį ant grindų, po to tarp jų kilusių grumtynių metu, rankomis pakeldamas jį nuo grindų ir trenkdamas jo galvą į radiatorių, vėliau, tęsiantis grumtynėms, dar kartą rankomis pakeldamas jį nuo grindų ir jį trenkdamas į skalbimo mašiną, po to - į šaldytuvą ir į gėlių vazoną, padarė A. Š. poodines kraujosruvas srityje apie kairę akį, galvos plaukuotoje dalyje, kūne, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, t. y. sunkiai sužalojo A. Š..

Kaltinamasis L. Ž. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, nes nukentėjusysis buvo sumušęs jo brolį. Kaip nurodė kaltinamasis, nukentėjusysis jam vieną kartą trenkė, o kaltinamasis jam. Tada nukentėjusysis puolė ir kaltinamasis jį pastūmė ir jis nuvirto į kampą ant kairės pusės. Kaip nurodė kaltinamasis jis jam pasakęs – “aš tave priėmiau miegoti, o tu man aplink zūbus graibaisi, eik lauk“. Pasak kaltinamojo, po šių žodžių nukentėjusysis pasiėmė jo striukę ir išėjo. Po kiek laiko, gal po 20 minučių ar pusė valandos pareigūnai pasibeldė į duris ir jo paprašė atpažinti žmogų gulintį laiptinėje. Pareigūnai tą kartą net nėjo į kambarį, po paros ar po dviejų atvažiavo ir sulaikė kaltinamąjį. Dar buvo šalta, jie nukabino A. striukę ir liepė apsimauti ir jį išvežė su A. striuke, dar rado ten jo kraujo, kuris kaltinamojo vertinimu atsirado iš anksčiau sužaloto jo antakio. Pasak kaltinamojo, jis vieną ar du kartus sudavė Š. Paskui jį pastūmė, o jis puolė ant jo ir atsistūmė ir jis nuvirto prie kampo kur stovėjo skalbimo mašina, ten buvo vazonas su palme, kuris sudužo. Vazonas sudužo nuo smūgio, kai kaltinamasis jį pastūmė. Neigė, kad sudavė tris kartus Š. į galvą, daugiausia du kartus jam sudavė ir tai vieną kartą į galvą, o kitą į krūtinę. Taip pat kaltinamasis neigė, kad sutrenkė nukentėjusiojo galvą į radiatorių ir į skalbimo mašiną, šaldytuvą ir gėlių vazoną. Pasak kaltinamojo, jeigu taip būtų buvę, jis būtų nukentėjusįjį užmušęs. Pasak kaltinamojo, jo suduoti smūgiai negalėjo sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip nurodė kaltinamasis, nukentėjusysis jau buvo sumuštas Klaipėdoje ir ne nuo jo smūgių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kai susimušė buvo antras vakaras ir nežino kas jį galėjo sumušti, jis savo kojom išėjo iš namų.

Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti kiti rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­ BK) 2 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Aplinkybę, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam kaltinime nurodytus smūgius teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino liudytoja A. G. Nepaisant to, kad ji teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, kad nieko neprisimena dėl seniai įvykusių įvykių, tačiau ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose patvirtino, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius nurodytus kaltinime. Kaip nurodė nukentėjusioji, ikiteisminio tyrimo metu, 2024 m. sausio 15 d., vakare, tikslaus laiko nepamena, pas ją į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo A. Š. Tuo metu kartu su ja bute buvo jos draugas L. Ž. Visi trys susėdo kambaryje, ant ištiestos sofos-lovos ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko A. Š. ir L. Ž. pradėjo kalbėti apie L. Ž. brolį M. Ž. Kadaise A. Š. buvo sumušęs M. Ž., todėl L. Ž. pasakė, jog M. Ž. netrukus grįš iš bausmės atlikimo vietos, kartu su juo susiras A. Š. ir atsilygins jam už praeities skriaudą. Iškart po to A. Š. ir L. Ž. vienas kitą iškeikė, garsiai vienas ant kito šaukė. Tuomet A. Š. atsistojo ir vieną kartą rankos kumščiu trenkė L. Ž. į galvos sritį. Iškart po to L. Ž. sugriebė A. Š. už korpuso, pargriovė ant žemės ir jie abu pradėjo susikibę vartaliotis. L. Ž. vedė grumtynes ir ritino A. Š. ten, kur jam buvo patogu. Grumtynių metu jie nusirito iki prie lango esančio radiatoriaus, tuomet L. Ž. pakėlė A. Š. ir trenkė jį į radiatorių taip, jog šis trenkėsi į jį galva. Atsitrenkęs į radiatorių, A. Š. susižeidė, ėmė kraujuoti. Toliau vyrai ritantis nusirideno iki skalbimo mašinos, ten vėl L. Ž. pakėlė A. Š. ir nubloškė jį į skalbimo mašiną, po smūgio ta vieta liko kruvina. Po to vyrai grūmėsi ant grindų toliau, kol pasiekė priešais skalbimo mašiną buvusį šaldytuvą. Tuomet L. Ž. vėl pakėlė A. Š. ir nubloškė jį į šaldytuvą. A. Š. bloškiantis į šaldytuvą, jis krisdamas krito ant grindų ir atsitrenkė galva į gėlės vazoną, kuris sudužo, pabiro žemės. Visų grumtynių metu dominavo L. Ž., tačiau gintis bandė ir A. Š., jis stengėsi kibtis rankomis į L. Ž., į jo nugarą. Po atsitrenkimo į šaldytuvą, jie abu atsistojo. A. Š. stipriai kraujavo, jo veidas buvo kruvinas. Atsistojęs L. Ž. kaire ranka čiupo nuo grindų besikeliančiam A. Š. už kaklo ir tuo pat metu dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius A. Š. į veido sritį, sakydamas, kad "už brolį čia". Kai L. Ž. nusiramino, A. Š. išėjo iš buto į bendro naudojimo koridorių ir nebegrįžo. Ji su L. Ž. grįžo prie stalo, gėrė alkoholinius gėrimus, po to išėjo "į tašką" dar parsinešti gėrimų. Grįžę "iš taško", pamatė laiptinės koridoriaus gale, prie balkono, prie gėlių, sėdintį A. Š., tačiau prie jo nebuvo priėję. Nuėjo atgal į butą ir toliau gėrė dviese su L. Ž. (1 t., b. l. 159-163, 166-169). Šiuos jos parodymus taip pat patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Kaip matyti iš Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2024 m. liepos 16 d. išvados Nr. IBPS-V-1928538-24 matyti, kad ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1 (su nuoplova nuo skalbimo mašinos durelių) ir Nr. 2 (su nuoplova nuo radiatoriaus Nr. 2), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Š. genotipu (2 t., b. l. 174-178).

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto 2024 m. rugpjūčio 26 d. išvadoje Nr. IBPS-V-2313056-24 paaiškintas kraujo dėmių ant įvairių objektų, esančių kambaryje tarp jų ir ant skalbimo mašinos, radiatoriaus susidarymo mechanizmas. Kaip matyti iš šios išvados, kambaryje ant radiatoriaus A. Š. kraujo tiškalai susiformavo smūgiuojant, kai kraujo šaltinis (žmogaus kūnas) kraujo tiškimo metu buvo apie 400 mm nuo grindų tarp radiatoriaus ir sofos galo, o A. Š. kraujo nusviesti tiškalai ant komodos stalčių susiformavo mojant ar užsimojant, kai kraujo šaltinis buvo tarp sofos galo, komodos ir šaldytuvo. Aktyvūs veiksmai, kurių metu tiško kraujas vyko mažiausiai dviejose vietose. A. Š. kraujo kontaktinės dėmės ant skalbimo mašinos susiformavo kontakto metu, kai kraujuotas paviršius kontaktavo su skalbimo mašinos durelių paviršiumi (2 t., b. l. 186-198).

Taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis sudavė ne vieną smūgį nukentėjusiajam patvirtina įvairiose vietose ant kaltinamojo rūbų rastos nukentėjusiojo kraujo dėmės. Šių dėmių susidarymo mechanizmą patvirtina Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2024 m. liepos 18 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1952812-24, kurioje nurodyta, kad atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad ant žalios spalvos sportinių kelnių priekinio ir nugarinio paviršių rastos A. Š. kraujo kontaktinės dėmės susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su kelnių paviršiumi, o ant kelnių klešnių esantys kraujo tiškalai susiformavo smogiant ar užsimojant. Ant marškinėlių rasta A. Š. kraujo kontaktinė dėmė su braukimu susiformavo kraujuotam paviršiui dinaminiu būdu kontaktuojant su marškinėlių paviršiumi. Ant striukės kairės rankovės rastos A. Š. kraujo kontaktinės dėmės su braukimu susiformavo kraujuotam paviršiui dinaminiu būdu kontaktuojant su marškinėlių paviršiumi, o nugarinėje pusėje esančios kontaktinės dėmės susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su striukės paviršiumi. Kontakto metu striukė buvo prasegta (2 t., b. l. 147-169).

Šios nusikalstamos veikos padarymo vietą patvirtina 2024 m. sausio 16 d. – 2024 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat iš apžiūros protokolo turinio matyti, kad apžiūros metu buvo paimti įvairūs biologiniai pėdsakai (1 t., b. l. 25-57).

Aplinkybę, kad nukentėjusiajam kaltinamojo suduoti smūgiai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2024 m. vasario 12 d. išvada Nr. G 204/2024(04). Kaip matyti iš šios išvados A. Š. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą srityje apie dešinę akį, žaizdą kairiame antakyje, galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku (2024 m. sausio 15 d.) ir A. Š. nustatyti kūno sužalojimai visumoje, išskyrus poodinę kraujosruvą srityje apie dešinę akį, žaizdą kairiame antakyje, pagal SSMNT 6.6.4 punktą, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kurio gydymui taikytas skubus operacinis gydymas (kraniotomija ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu šalinimas), kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. Š. nustatytos poodinė kraujosruva srityje apie dešinę akį, žaizda kairiame antakyje atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 67-70).

Vertinant šių įrodymų visumą su kaltinamojo parodymų turiniu, kad jis tik vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, o kitą į krutinę ir pastūmė ir šie sužalojimai negalėjo nukentėjusiajam sukelti sunkaus sveikatos sutrikdymo, nes nukentėjusysis jau buvo anksčiau sumuštas ir ant jo akies buvo sumušimo žymės, konstatuotina, jog ši kaltinamojo pozicija yra tik jo gynybinė pozicija, kurią paneigia į bylą surinkti įrodymai. Jeigu kaltinamasis tik būtų sudavęs vieną smūgį kaltinamajam į veido sritį, o kitą smūgį į krutinę bei jį pastūmęs, nebūtų rastos kraujo dėmės ant radiatoriaus, skalbimo mašinos durelių. Kraujo dėmių susidarymas ir jų mechanizmas ant šių objektų būtent ir paneigia kaltinamojo parodymų turinį, šis mechanizmas atitinka kaltinamajame akte nurodytus nukentėjusiajam suduotus smūgius. Taip pat kaltinamojo poziciją, kad nukentėjusysis buvo jau anksčiau sumuštas ir tai sukėlė kaltinime nurodytas pasekmes paneigia taip pat į bylą surinkti įrodymai. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2024 m. vasario 12 d. išvados Nr. G 204/2024(04), joje buvo įvertintas ankstesnis nukentėjusiojo sužalojimas, kurį jis patyrė iki kaltinamojo suduotų smūgių. Šie ankstesni jo sužalojimai pasireiškė poodine kraujosruva srityje apie dešinę akį ir žaizda kairiame antakyje ir jie buvo kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir neturi nieko bendro su veiksmais, kurių padarymu yra kaltinamas kaltinamasis šioje byloje.

Byloje taip pat nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiajam sunkų sveiktos sutrikdymą sukėlė ne kaltinamojo suduoti smūgiai, o nukentėjusysis sužalojimus nulėmusius sunkų sveikatos sutrikdymą būtų patyręs kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis nei tos, kurios nurodytos kaltinime. Pažymėtina, kad po muštynių pabaigos praėjo trumpas laiko tarpas. Kaip nurodė kaltinamasis, maždaug po pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai, kurie prašė eiti su juo atpažinti asmenį gulintį laiptinėje. Aplinkybę, kad šis asmuo iš esmės niekur nebuvo išėjęs leidžia konstatuoti loginė liudytojos L. G. parodymų turinio analizė. Ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2025 m. birželio 12 d., nurodė, kad ji ruošėsi eiti į bendro naudojimo balkoną ir išgirdo bildesį, prasidarė savo duris, kai jau atsidarė (duomenys neskelbtini) buto durys, buvo triukšmas ir pasakė kažkokį keiksmažodį ir „dink lauk“ ir išstūmė šitą (atsisuko į nukentėjusįjį). Po kiek laiko, kai jau nurimo, užsidarė durys ir ji ėjo į balkoną ir pamatė, kad prie balkono žmogus guli. Liudytoja pasakiusi jam eiti lauk, nes galvojo, kad jis girtas guli. Šis asmuo, pasak liudytojos, paprašė iškviesti policiją ar greitąją.

Nurodytų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos pakanka, kad būtų galima konstatuoti, kad kaltinamasis sudavė kaltinime nurodytus smūgius ir juos suduodamas veikė tiesiogine tyčia ir pagal suduotų smūgių pobūdį, intensyvumą numatė, kad nukentėjusiajam nuo jo suduotų smūgių, gali būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ši jo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Teismas pripažinęs asmenį kaltu privalo skirti jam bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį vienintelė bausmės rūšis numatyta šios teisės normos sankcijoje yra laisvės atėmimas, todėl ši bausmės rūšis skiriama kaltinamajam.

Parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį atsižvelgtina į kaltinamojo veiksmuose esančią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat įvertinta tai, nors kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus, tačiau prieš tai jis teistas 11 kartų ir ši aplinkybė rodo, kad kaltinamasis, nors formaliai ir atitinka neteisto asmens apibrėžimą pagal įstatyme numatytus kriterijus, tačiau jo praeitis patvirtina, kad jis yra linkęs nusikalsti, o tai didina jo pavojingumą. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir pats nusikalstamos veikos pobūdis, suduotų smūgių skaičius, t. y. trankant vieną iš gyvybiškai svarbiausių žmogaus kūno dalių – galvą į savo pobūdžiu kietus daiktus radiatorių skalbimo mašiną bei šaldytuvą kas didina tikimybę sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei. Taip pat įvertintinas ir ciniškas kaltinamojo elgesys po muštynių nesuteikiant visiškai jokios pagalbos nukentėjusiajam bei toliau tęsiant alkoholinių gėrimų vartojimą tarsi nieko nebūtų įvykę. Padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir kitų nurodytų aplinkybių visuma suponuojantis išvadą apie pavojingos kaltinamojo asmenybės tipą ir tai leidžia teismui konstatuoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skyrus 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis Telšių aplinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 24 parų arešto bausmė, kuri bylos duomenimis yra atlikta. Nepaisant to, kad asmuo šią bausmę yra atlikęs, ši jam paskirta bausmė pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas turi būti bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme. Įvertinus tai, kad kaltinamojo pagal Telšių aplinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendį paskirta bausmė yra už nesunkų nusikaltimą, o ši nusikalstama veika yra sunki, todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir kaltinamajam skirtina galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaitytina 24 arešto bausmė atlikta pagal Telšių aplinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Ši atlikta bausmė įskaitytina pagal BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatas vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Taip pat į bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo praleistas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 18 d. (3 t., b. l. 177-182; 193-195), t. y. dvi paros, kurios prilygintinos dvejoms laisvės atėmimo dienoms.

Byloje yra pareikštas ir neatlygintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 86-87), kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti 6049,09 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstu ir iš kaltinamojo priteistina 6049,09 Eur žala nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Taip pat šioje civilinėje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusysis A. Š., kuris prašė priteisti 220 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 8 000 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusysis nurodė, kad kraujo dėmėmis buvo sugadintos dvi striukės, kurių vertė 220 Eur. Taip pat jis nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, nes buvo sugadinta jo sveikata, negali dirbti jokių darbų, nes svaigsta galva. Nuolat jaučia sužalojimo pasekmes.

Kaltinamasis ir jo gynėjas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nebuvo pateiktą įrodymų apie striukės kaina, taip pat ir neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis.

Teismas šiuos kaltinamojo įrodymus apie neįrodytą turtinę žalą atmeta kaip nepagrįstus. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši įstatymo leidėjo nuostata leidžia bylą nagrinėjančiam teismui konstatuoti, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Ši įrodymų pakankamumo taisyklė reiškia, kad teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Toks liberalesnis įrodymų vertinimas dėl civilinio ieškinio bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu yra pagrįstas, todėl nagrinėjamų aplinkybių kontekste konstatuotina, kad nors ir išlieka abejonių dėl prašomų priteisti striukių vertės 220 Eur sumoje, tačiau bylos kontekstas (striukės sugadintos kraujo dėmėmis) patvirtina faktą, kad nukentėjusiojo dvi striukės galėjo kainuoti 220 Eur. Be to, kaltinamasis ir gynyba į bylą neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų nukentėjusiojo nurodomą striukių kainą.

Vertinant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį konstatuotina, kad ji esant sunkiam sveikatos sutrikdymui nėra pernelyg didelė kaip nurodė kaltinamasis.

Remiantis formuojama teismų praktika, pažymėtina, jog, bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu priteistos neturtinės žalos dydis siekia iki 23 000 Eur, netgi ir tais atvejai, kai neturtinė žala padaroma, esant netyčinei kaltės formai, t. y. eismo įvykio metu pažeidus kelių eismo taisykles. Šiuo atveju neturtinė žala padaryta kaltinamajam tyčia, smūgiuojant į gyvybiškai svarbų organą galvą, kaip nurodė pats nukentėjusysis, jis negali dirbti statybos darbų nuolat jam svaigsta galva, jam buvo atlikta galvos operacija. Esant gyvybiškai svarbaus organo galvos sužalojimui ir kaltinamojo tyčiai prašoma priteisti 8 000 Eur neturtinė žala nėra pernelyg didelė ir atitinka teismų praktikoje numatytus dydžius, kurie priteisiami esant sunkiam sveikatos sužalojimui. Be to, akcentuotina ir tai, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusiajam buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 1059,32 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalis)

Taip pat daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas): dušo kabinos užuolaida su biologinės kilmės pėdsakai, supakuota popieriniame pakete Nr. POLICIJA S 41173; antklodė su galimai kraujo dėmėmis, biologinės kilmės pėdsakais, supakuota popieriniame pakete Nr. POLICIJA S 41182; rankšluostis su biologinės kilmės pėdsakais, supakuotas popieriniame pakete Nr. POLICIJA S41169; geltonos spalvos šluostė, supakuota popieriniame pakete Nr. POLICIJA S 41168; stikliniai buteliai iš virtuvės spintelės, 2 stikliniai buteliai iš svetainės, 1 plastikinis butelis iš svetainės su galimais rankų pėdsakais, supakuoti popierinėje dėžėje Nr. P9OLICIJA S 41177; nuoplova nuo išardytos baldų plokštės, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41164; nuoplova nuo išardytos baldų plokštės, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41163; nuoplova nuo spintelės stalviršio, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41171; šiukšlių dėžėje rastas gėlės lapas su galimomis kraujo dėmėmis, supakuotas popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41167; nuoplova nuo grindų prie lovos, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41183; nuoplova nuo radiatoriaus Nr. 1, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41179; nuoplova nuo tualeto grindų, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41174; nuoplova iš bendro naudojimo koridoriaus nuo grindų, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41165; nuoplova iš bendro naudojimo koridoriaus nuo buto durų apdailos, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41166; nuoplova nuo sienos kambaryje, prie skalbimo mašinos, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41175; nuoplova nuo klozeto, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41172; nuoplova nuo plautuvės, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41170; įtariamojo L. Ž. seilių (DNR) lyginamieji pavyzdžiai, supakuoti popieriniame voke Nr. 011598, saugomi Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje; vokas, kuriame yra tamponai, pažymėti Nr. 1 ir Nr. 2, ir A. Š. seilių lyginamasis pavyzdys, kuris užplombuotas plomba Nr. 18009239; vokas, kuriame yra keturi tamponai, kuris užplombuotas plomba Nr. 18007502.

Pilkos-šviesiai rudos spalvos striukė, supakuota popieriniame pakete Nr. 011596; viena pora sportinių batų, supakuoti popieriniame pakete Nr. 006750 grąžintini teisėtam savininkui L. Ž. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taip pat kartoninė dėžė su L. Ž. priklausančiais daiktais (sportinės kelnės, raudonos sportinės kelnės, marškinėliai) ir nukentėjusiajam A. Š. priklausančia striuke ,,HH", kuri užplombuota plomba Nr. LIETUVOS POLICIJA T02786, saugomi Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, taip pat grąžintini teisėtiems jų savininkams.

Vokas, kuriame diskas su 2024-01-17 įtariamojo L. Ž. apklausos įrašu ir diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, plomba Nr. LIETUVOS POLICIJA T02787, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

L. Ž. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2024 m. sausio 18 d. prokurorės nutarimais paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktini galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendė:

L. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių aplinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Telšių aplinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti laiką kaltinamojo praleistą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. sausio 18 d., t. y. dvi paros, kurios prilygintinos dvejoms laisvės atėmimo dienoms.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo L. Ž. civilinio ieškovo naudai 6049,09 Eur žalos atlyginimą.

Priteisti nukentėjusiajam A. Š. iš L. Ž. 220 Eur turtinės ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš L. Ž. 1059,32 Eur valstybės naudai teisinės pagalbos išlaidas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2024 m. sausio 18 d. prokurorės nutarimais L. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios

Šie daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikintini kaip menkaverčiai: dušo kabinos užuolaida su biologinės kilmės pėdsakai, supakuota popieriniame pakete Nr. POLICIJA S 41173; antklodė su galimai kraujo dėmėmis, biologinės kilmės pėdsakais, supakuota popieriniame pakete Nr. POLICIJA S 41182; rankšluostis su biologinės kilmės pėdsakais, supakuotas popieriniame pakete Nr. POLICIJA S41169; geltonos spalvos šluostė, supakuota popieriniame pakete Nr. POLICIJA S 41168; stikliniai buteliai iš virtuvės spintelės, 2 stikliniai buteliai iš svetainės, 1 plastikinis butelis iš svetainės su galimais rankų pėdsakais, supakuoti popierinėje dėžėje Nr. P9OLICIJA S 41177; nuoplova nuo išardytos baldų plokštės, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41164; nuoplova nuo išardytos baldų plokštės, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41163; nuoplova nuo spintelės stalviršio, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41171; šiukšlių dėžėje rastas gėlės lapas su galimomis kraujo dėmėmis, supakuotas popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41167; nuoplova nuo grindų prie lovos, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41183; nuoplova nuo radiatoriaus Nr. 1, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41179; nuoplova nuo tualeto grindų, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41174; nuoplova iš bendro naudojimo koridoriaus nuo grindų, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41165; nuoplova iš bendro naudojimo koridoriaus nuo buto durų apdailos, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41166; nuoplova nuo sienos kambaryje, prie skalbimo mašinos, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41175; nuoplova nuo klozeto, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41172; nuoplova nuo plautuvės, supakuota popieriniame voke Nr. POLICIJA S 41170; įtariamojo L. Ž. seilių (DNR) lyginamieji pavyzdžiai, supakuoti popieriniame voke Nr. 011598, saugomi Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje; vokas, kuriame yra tamponai, pažymėti Nr. 1 ir Nr. 2, ir A. Š. seilių lyginamasis pavyzdys, kuris užplombuotas plomba Nr. 18009239; vokas, kuriame yra keturi tamponai, kuris užplombuotas plomba Nr. 18007502

Pilkos-šviesiai rudos spalvos striukė, supakuota popieriniame pakete Nr. 011596; viena pora sportinių batų, supakuoti popieriniame pakete Nr. 006750 ir kartoninė dėžė su L. Ž. priklausančiais daiktais (sportinės kelnės, raudonos sportinės kelnės, marškinėliai) grąžintini L. Ž..

Nukentėjusiajam A. Š. priklausanti striuke ,,HH", kuri užplombuota plomba Nr. LIETUVOS POLICIJA T02786 grąžintina nukentėjusiajam A. Š..

Vokas, kuriame diskas su 2024-01-17 įtariamojo L. Ž. apklausos įrašu ir diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, plomba Nr. LIETUVOS POLICIJA T02787, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys