Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. K., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. RV-25-1582.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestas.

Bausmės pradžia: 2012 m. spalio 17 d.

Bausmės pabaiga: 2024 m. spalio 17 d.

Neatlikta bausmės dalis 2023 m. gegužės 10 d.: 1 metai 2 mėnesiai 10 dienų. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2020 m. spalio 17 d.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 15 d. priėmė nutarimą Nr. RV-25-1582 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. A., kuriame Komisija nutarė: 1. Netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 2. Rekomenduoti nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. 3. Pakartotinai nuteistąjį svarstyti dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2203 m. lapkričio mėnesį. V. K. narys pareiškė atskirąją motyvuotąją nuomonę; siūlo taikyti lygtinį paleidimą, nors įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, nužudymas, Nuteistasis jau yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, nuosekliai dalyvauja resocializacijos priemonėse ir siekia valdyti kriminogeninius veiksmus, bausmės atlikimo metu skatintas. Manytina, jog išėjęs su Lietuvos probacijos tarnybos priežiūra galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę.

Sprendimas motyvuojamas tuo, kad A. A. teistas 3 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 2 kartą. Nuteistasis nevisiškai suvokia savo nusikaltimo pasekmes bei žalą visuomenei plačiąja prasme. Nusikaltimą padarė vienas. Vertinimo metu kaltę pripažįsta, tačiau išsakomas kaltės jausmas nėra gilus, daugiau minimalizuojamas. Dabartinis nusikaltimas nėra sunkesnis už buvusį, nes A. A. bausmę atlieka jau už antrą žmogžudystę. Šis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis – gyvybės atėmimas apsvaigus nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Atvykęs į įstaigą išreiškė norą dirbti ir šiuo metu yra dirbantis. Nuteistasis praeityje turėjo mokymosi sunkumų, pagrindinį išsilavinimą įgijo tik atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Specialybės nėra įgijęs. Šiuo metu nuteistasis dirba, tačiau analizuojant nuteistojo ankstesnę patirtį, pastebima, kad nepaisant A. A. darbinio statuso, jis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas.

A. A. yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvaujant resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju. Nuteistojo smurtinis elgesys pasireiškė esant apsvaigimo nuo alkoholio būsenai, kas turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Taigi, siekiant pakartotinio smurtinio elgesio prevencijos, yra svarbus nuteistojo blaivybės išlaikymas. Su A. A. nusikalstamu elgesiu susijusios savikontrolės problemos, agresyvumas, impulsyvumas, pavartojus alkoholį. Asmuo turi įgūdžių spręsti problemas, supranta nusikalstamo elgesio klaidingus sprendimus. Siekiant didinti nuteistojo resocializacijos galimybes yra svarbus nuteistojo savęs pažinimo įgūdžių lavinimas. Atsižvelgiant į dabartinį nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galima teigti, kad nuteistasis šiuo metu stengiasi įvertinti galimas savo elgesio pasekmes (disciplinuotas elgesys pataisos įstaigoje, galiojančių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, teigiamo savęs vaizdo kūrimas, paskatinimai, darbinė veikla ir pan.), kryptingai siekia savo asmeninių tikslų. 2023 m. balandžio 6 d. buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas T. T. pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, realizuoja save darbinėje veikloje, dalyvaudavo įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklose, nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. kovo 22 d. baigė individualią intervencinę priemonę „Smurto prevencija“, tačiau kriminoneginiai poreikiai, su lėšų tvarkymo ir pajamų, mąstymo elgesio, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis susiję sritys išlieka aktualios ir reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų šių sričių valdyme.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 25 d. gautas A. A. skundas kuriame jis nurodo, kad Komisija sprendimą priėmė nepilna sudėtimi ir toks sprendimas nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu. Nėra nustatyta jokių formalaus pobūdžio apribojimų taikyti jam lygtinį paleidimą ((duomenys neskelbtini) straipsnis ir kt.). Šiuo metu yra nustatytos formalios sąlygos taikyti jam lygtinį paleidimą ((duomenys neskelbtini) straipsnis): byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. yra atlikęs (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą; jis drausminių nuobaudų neturi; už stropų darbą ir elgesį kelis kartus skatintas; lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą; atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą; nuteistasis atsiribojęs nuo kriminalinės subkultūros; jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis; pataisos įstaigoje aktyviai dalyvavo ir dalyvauja elgesį koreguojančiose programose ir viktorinose; jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais; nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas. Toliau skunde A. A. pažymėjo, kad bausmę atlieka Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo padalinyje – Pusiaukelės namuose, kur bausmės atlikimo sąlygos itin švelnios, nuteistieji laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi. Tai reiškia, kad bausmės atlikimo vietos administracija pasitiki juo ir nemano, jog nuteistasis galėtų nepateisinti to pasitikėjimo, juolab kad jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką demonstruoja, kad skirtoji bausmė iš esmės jau yra pasiekusi jai keliamus tikslus. Lygtinio paleidimo metu A. A. turės garantuotą darbą (dirba pagal individualios veiklos liudijimą, pažyma asmens byloje) ir galės apsirūpinti pajamomis sau ir savo šeimai, todėl jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. A. A. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Iš aukščiau minėtų įstatyminių nuostatų matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet kaip jau minėta pagal naująjį teisinį reguliavimą, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant.

Teismų praktikoje nustatyta, kad apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje Nr. 1S-312-932/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-668-579/2020).

2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos socialinio tyrimo išvada Nr. RV- 25-1349 nustatyta, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje gyveno iki nuteisimo ir gali gyventi nuomojame bute. Šiuo metu problemų dėl gyvenamosios vietos nėra. Nuteistasis 2021 m. gruodžio 29 d. atvyko į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus, atvykęs savarankiškai susirado darbą ir 2022 m. sausio 31 d. pradėjo dirbti UAB „Socialinė integracija“ darbuotoju, ten dirbo apie 5 mėnesius, išėjo dėl mažo atlyginimo. Nuo 2022 m. birželio 6 d. iki šiol nuteistasis vykdo individualią veiklą (tinkavimas, grindų ir sienų dengimas, dažymas, stiklinimas ir kt.). Atliekant bausmę Vilniaus pusiaukelės namuose nuteistasis pats savarankiškai susirado vairavimo mokyklą ir 2022 m. birželio 8 d. išsilaikė vairavimo teises. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, susijusių su priteistų žalų dengimu, kuriuos sprendžia pagal galimybes kiekvieną mėnesį pervesdamas žalos atlyginimui po 150 eurų. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina, seserimis ir sūnėnu. Nuteistasis šiuo metu stengiasi atsiriboti nuo rizikingų situacijų, atsirinkti savo bendravimo ratą bei orientuotis į socialiai priimtinas veiklas. Nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs ir bendrauja su kitais asmenimis įvairiais lygiais, turi draugų tiek laisvėje, tiek pataisos namuose. Palaiko artimus ryšius su seserimi, sūnėnais, mama bei patėviu. A. A. turi įgūdžių spręsti problemas, supranta savo nusikalstamo elgesio klaidingus sprendimus. Nėra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra. Šiuo metu sutinka su jį prižiūrinčių pareigūnų ir darbuotojų priežiūra. Savo nusikalstamą veiką pripažįsta, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Atliekant bausmę pusiaukelės namuose (dabar specializuota atviro tipo bausmės atlikimo vieta) į priežiūrą reaguoja teigiamai, geba laikytis jam keliamų reikalavimų, jų laikosi, elgesį koreguoja tinkama linkme, yra skatintas 11 kartų. Bausmės atlikimo metu nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė du kartus. A. A. vertybinės nuostatos nepasižymi asocialumu, tad nuostatų ypatumai nėra susiję su nusikalstamo elgesio raiška. Specializuotoje atviro tipo bausmės atlikimo vietoje nuteistasis nepažeidinėja taisyklių, suvokia kitų teises, supranta asmenines laisvės apribojimą. Nuteistasis dalyvavo ir dalyvauja individualiose konsultacijose su socialine darbuotoja, tiksliniuose užsiėmimuose bei pozityvaus užimtumo veikose, numatytose Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos ir Intensyvaus nuteistojo rengimo paleidimui iš pataisos įstaigos planuose. Nuteistasis Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos Komisijai pristatomas antrą kartą, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. kovo 23 d. nuteistasis baigė individualią intervencinę priemonę „Smurto prevencija“. Jo dalyvavimas vertinamas teigiamai.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus kalėjimo Komisijos pateikta medžiaga pripažįsta, kad BVK 83 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti netaikomas, nustatyta nebuvo. Vertindamas Vilniaus kalėjimo Komisijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. RV-25-1582 netaikyti A. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teismas nustatė, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nes A. A. atitinka privalomas formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte: du trečdalius bausmės atliko 2020 m. spalio 17 d., įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Kaip minėta, nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 2/3 bausmės, nuosekliai dalyvauja resocializacijos priemonėse ir siekia valdyti kriminogeninius veiksnius, bausmės atlikimo metu skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Teismas sprendžia, kad išėjęs su Lietuvos probacijos tarnybos priežiūra galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos komisijai teikiamas antrą kartą, nuteistasis 2021 m. gruodžio 29 d. atvyko į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus, atvykęs savarankiškai susirado darbą ir 2022 m. sausio 31 dieną pradėjo dirbti UAB„ Socialinė integracija“ darbuotoju, ten dirbo apie 5 mėnesius, išėjo dėl mažo atlyginimo. Nuo 2022 m. birželio 6 d. iki šiol nuteistasis vykdo individualią veiklą (tinkavimas, grindų ir sienų dengimas, dažymas, stiklinimas ir kt.). Iš nuteistojo pastangų ir elgesio pokyčių, konstatuotų rezultatų ir dalyvavimo resocializacijos procese, nuolatinės pažangos ir akivaizdžiai suformuotų pozityvių nuostatų yra pagrindas pripažinti, kad nuteistasis A. A. padarė akivaizdžią pažangą. Jam yra nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.

Teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, asmenines nuteistojo savybes, nuteistojo elgesį ir požiūrį į praeityje padarytas nusikalstamas veikas, kritišką vertinimą savo ankstesnių elgesio savybių, pripažįsta, kad yra pagrindas manyti, jog A. A. gali laisvėje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Tokią teismo išvadą patvirtina ir faktas, kad nuteistasis įsitraukė į savęs realizavimą darbinėje veikloje, vykdė pozityvaus užimtumo priemones, turi didelę motyvaciją dirbti, kas sudaro palankias prielaidas tolesniam aktualių kriminogeninių poreikių vykdymui.

Lygtinio paleidimo turiniui reikšminga tai, kad po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos A. A. turi sąlygas dirbti ir gyventi nuolatinėje vietoje, kadangi iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis neturėjo išskirtinių sunkumų dėl gyvenamosios vietos sąlygų bei pastovumo. Bausmės atlikimo metu artimus socialinius ryšius palaiko su artimaisiais. Nors nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau A. A. siekia įsiskolinimus padengti pervesdamas kiekvieną mėnesį iš gaunamo atlyginimo tam tikras pinigų sumas. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo A. A. siekis keisti savo elgesį teigiama linkme nebuvo deklaratyvus, asmuo stengiasi ir rodo didelę motyvaciją save realizuodamas darbinėje veikloje, todėl tokie nuteistąjį apibūdantys požymiai, leidžia teismui vertinti, kaip sėkmingą nuteistojo integravimosi visuomenėje pradžią.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių analize leidžia teismui konstatuoti, jog praeityje A. A. elgesys neatitiko visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės taisyklių, tačiau laisvės atėmimo metu jo elgesys pakito teigiama linkme. Šį pakitimą atskleidžia pirmiau aptarti socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, kurie rodo, kad A. A. ne tik sistemingai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bet ir aktyviai įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones, yra dirbantis. Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo A. A. reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, vien tik teisėto, nuteistojo elgesio šiam būnant laisvėje. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos (nužudymai), neabejotinai atskleidžia didesnį tiek paties nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei. Asmens elgesio ir mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, dėl to svarbu kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę. Kaip pirmiau minėta, iš teismui pateiktų duomenų (nuteistojo asmens bylos, Komisijos nutarimo, socialinio tyrimo išvados duomenų) matyti, kad pastaruosius metus ryškėja nuteistojo teigiami pokyčiai.

Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą ir tai, kad A. A. yra atlikęs daugiau nei 2/3 bausmės dalį, padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, byloje esančius duomenis, socialinio tyrimo išvadoje ir komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, tai kad stebima nuosekli ir teigiama nuteistojo elgesio dinamika, į pastarųjų metų akivaizdų teigiamą nuteistojo elgesio pokytį ir pastangas pasitaisyti tinkama linkme bei atsižvelgęs į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi asmuo prižiūrimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į bausmės atlikimo vietą, teismas daro išvadą, jog A. A. lygtinis paleidimas, teikiant pagalbą dėl sėkmingos integracijos į visuomenę po ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bus veiksminga ir efektyvi priemonė, padėsianti laikytis resocializacijos tikslų ir užtikrinti tolimesnius A. A. elgesio teigiamus pokyčius.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. RV-25-1582 ir nuteistajam A. A. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, 364 straipsniu

nutaria:

panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. RV-25-1582.

Taikyti nuteistajam A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kuris bus vykdomas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartį vykdyti jai įsiteisėjus. Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutarties nuorašą susipažinti išsiųsti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.

Nutarčiai įsiteisėjus nuteistojo A. A. asmens bylą grąžinti Vilniaus kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.