Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos, atstovei D. A.,

trečiajam asmeniui S. Š.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per ZOOM vaizdo ir garso konferencinę programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, restitucijos taikymo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos, tretieji asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kelmės rajono I-ojo notarų biuro notarė Nemira Barčauskienė, S. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas J. J. ir trečiasis asmuo S. Š. yra (duomenys neskelbtini) mirusio S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) mirusios M. J. vaikai. Kiti broliai yra mirę. Iš (duomenys neskelbtini) 1986-1990 metų ūkinių knygų ištraukų kopijų matyti, kad S. J. ir M. J. 0,60 ha žemės sklype su 1937 metų statybos gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), ūkininkavo, vertėsi gyvulininkyste. Iš 1988 m. lapkričio 2 d. Šiaulių tarpmiestinio techninio inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas – S. J.. 1999 m. birželio 7 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. atkurta nuosavybės teisė 2.25 ha žemės, 0,75 ha miško, esančius (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. rugsėjo 5 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymima, kad J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), po tėvo S. J. mirties (1901-1997) apsigyveno ir iki šiol gyvena tėvo sodyboje, adresu: (duomenys neskelbtini); sodyba prižiūrėta, teritorija tvarkinga. Kad šiuo adresu J. J. apsigyveno įrodo ir 1988 m. spalio 1 d. įrašas (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkių knygoje Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Turto bankas 2023 m. birželio mėnesio rašte pažymima, kad Turto bankas nėra ir nebuvo gavęs informacijos apie galimą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perėjimą valstybei, todėl minėtas turtas nėra įtrauktas į Turto banko apskaitą ar bešeimininkio turto sąrašus. VĮ Registrų centras 2022 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. SP-128734(4.55 Mr) nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. gruodžio 1 d. duomenimis, informacijos apie tai, ar S. J. nuosavybės teise yra įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Prie bylos pridėti ieškovui, adresu: (duomenys neskelbtini), siųstos sąskaitos už komunalinių atliekų tvarkymą, pieno supirkimą, AB (duomenys neskelbtini) pieninės knygelė Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad iš ieškovo 2005 m. spalį, 2006 m. birželį, 2007 m. birželį, liepą buvo superkamas pienas, 2011 m. sausio 12 d., 2023 m. gruodžio 18 d. elektros rodmenų deklaravimo kopija. UAB (duomenys neskelbtini) vietinio ūkio filialo „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 22 d. rašte nurodyta, kad J. J., deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 2015 m. sausio 1 d., adresu: (duomenys neskelbtini), už paskaičiuotas komunalines paslaugas atsiskaito laiku, skolos neturi, UAB „Ignitis“ 2024 m. vasario 22 d. rašte nurodyta, kad J. J. už suvartotą elektros energiją, adreus: (duomenys neskelbtini), atsiskaito, skolos nėra.

2017 m. birželio 20 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 3,000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) leido J. J. laikinai naudotis 2.60 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Ieškovo tėvo S. J. palikimas atsirado iki 2000 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, todėl šalių paveldėjimo santykiams taikomas 1964 metų CK, kurio 573 straipsnis numatė, jog paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniais lygiomis dalimis buvo mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. S. J. palikimo atsiradimo momentu 1964 metų CK buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. (1964 metų CK 587 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme buvo įtvirtinta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 metų CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimas turėjo būti priimamas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 straipsnio 3 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CPK 587 straipsnio 5 dalis).

Taigi, palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Iš ieškovo, trečiojo asmens S. Š., liudytojos nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas po jo tėvo S. J. mirties liko ir toliau gyventi, adresu: (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, atliko einamuosius žemės sklype esančio, bet neįregistruoto, gyvenamojo namo remonto darbus, laikė gyvulius, tvarkė sodybos teritoriją, dirbo žemę, t. y. po tėvo mirties likusį jam priklausiusį turtą naudojo kaip savo, rūpinosi juo. Šiuos veiksmus S. J. atliko nedelsiant, nepraleidęs 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog jis po palikėjo S. J. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant prieštaraujančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo.

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi ieškovas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po S. J. mirties atsiradusį palikimą, ieškiniu prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Ieškovas ieškiniu prašo atstatyti dėl svarbios priežasties praleistą įstatymu nustatytą terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal minėto straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.

CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?366/2012; kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam tenkančią palikimo dalį. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisės paveldėti pažeidimas ir sužinojimo apie tai momentas gali sutapti, tačiau gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti vėliau. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, išsilavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir šių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013).

Nagrinėjamu atveju būtų galima formaliai laikyti, kad ieškovas J. J. sužinojo apie jo pažeistą teisę gavus 2018 m. gegužės 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. J. leista laikinai naudotis 2.60 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tačiau, atsižvelgiant į ieškovo asmenines savybes: jo amžių (2018 metais jam buvo 75 metai, šiuo metu – 80 metų), išsilavinimą – yra įgijęs radinį išsilavinimą, darbininko – (duomenys neskelbtini) specialybę (1962 m. darbo knygelė), kaip liudytoja nurodė, 2017 metais jis patyrė insultą, po kurio pablogėjo sveikata, buvo ne kartą stacionarizuotas, darytina išvada, kad ieškovas faktiškai nesuvokė, kad po tėvo mirties jo faktiškai pradėtą valdyti palikimą, priėmė valstybė. Tuo labiau, kad ieškovas iš karto 2023 m. liepos 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą po to, kai tik profesionalių teisininkų pagalba surinko informaciją, susijusią su tėvo palikimu, iš VĮ Turto bankas VĮ Registrų centras, kai jam buvo aiškiai paaiškinta susidariusi situacija. Todėl teismas laiko, kad ieškovas nepraleido termino reikalavimui pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą.

Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Nagrinėjamoje byloje konstatavus faktus, jog ieškovas J. J. priėmė savo tėvo S. J. palikimą faktiniu valdymu, akivaizdu, jog nėra CK 5.62 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Taigi, valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti Kelmės rajono I-ojo notarų biuro 2017 m. birželio 20 d. išduotą Lietuvos Respublikai paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ir taikyti restituciją (CK 1.80 straipsnio 1, 3 dalys, 6.222 straipsnio 1 dalis).

Teismas sutinka su atsakovės ir notarės argumentais, kad ginčijamą liudijimą išdavusi notarė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nes faktai apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo išviešinti. Taip pat sutinka, kad atsakovė yra patyrusi išlaidas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo. Šiuo klausimu pažymėtina, kad civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142–143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan. t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015). Šiuo atveju atsakovė priešieškinio nepareiškė, šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl dėl jų priteisimo teismas nesprendžia (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 nurodė, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Atsakovas, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Nagrinėjamu atveju, 1997 m. mirus ieškovo tėvui S. J., per CK 5.50 str.3 d. nustatytą terminą ieškovas ar kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą ar teismą nesikreipė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo nulemtas atsakovės veiksmų.

Ieškovas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo S. J. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu įteisinimo, nekilnojamojo turto įregistravimo savo vardu nesikreipė daugiau nei 27 metus, taigi šioje byloje nebuvo pagrindo vertinti, kad atsakovės, ją atstovaujančios NŽT procesinis elgesys buvo netinkamas ir, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo žinoma dėl ieškovo pasyvumo, tai sukūrė valstybę atstovaujančioms institucijoms pagrindą inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą. Nei VĮ „Turto bankas“, nei paveldėjimo bylą vedantis notaras neturi pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę. Todėl nagrinėjamu atveju pats ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas ir laiku neįgyvendino savo teisių į atsiradusį palikimą. Todėl iš ieškovės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12984-322/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) iš karto priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jo palikimą.

Pripažinti negaliojančiu Kelmės rajono I-ojo notarų biuro 2017 m. birželio 20 d. išduotą Lietuvos Respublikai, kodas 111105555, paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), į buvusį tėvo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, 3,0000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo jo sudarymo momento.

taikyti restituciją – grąžinti iš Lietuvos Respublikos 3,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvusio savininko vardu privačion nuosavybėn.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12984-322/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimui įsiteisėjus sprendimo kopijas išsiųsti Nekilnojamojo turto, Testamentų ir Turto arešto aktų registrams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.