Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalį veikdama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų vardu,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM S.“ atstovams R. R., advokato padėjėjui E. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM S.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „O.“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl skolos priteisimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutarties dalykas apibrėžtas CK 6.645 straipsnyje. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

10. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų CK nuostatų, rangą kvalifikuojantys pagrindiniai požymiai yra šalių susitarimas dėl rangos sutarties dalyko (darbo rezultato perdavimo užsakovui), kuris yra ir esminė sutarties sąlyga, rangovo veikimas savo rizika ir jo veikimas savarankiškai. CK 1.73 straipsnio nuostatose, nustatančiose atvejus, kai sandoriai turi būti rašytinės formos, nėra nurodyta, kad rangos sutarčiai yra privaloma rašytinė sandorio forma, taigi tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip rangos teisiniai santykiai ir tais atvejais, kai dėl esminių rangos sutarties sąlygų šalys susitarė žodžiu.

11. Nagrinėjamu atveju tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau nei ieškovė, nei atsakovė neginčija faktinio sutarties dėl gaminių (KIL blokų su lentomis) pagaminimo egzistavimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Taigi tarp šalių sudarytos žodinės sutarties pagrindu susiklostė rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė suteikė atsakovei gaminių (KIL blokų su lentomis) gamybos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo šiuos gaminius priimti bei už juos atsiskaityti pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė gaminius (KIL blokus su lentomis) pagamino, o atsakovė juos gavo: atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad gaminius gavo ir juos išbandė, šiuo metu jie guli įmonės teritorijoje, be to, 2022 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodoma „apmokėjimas už suteiktas paslaugas pagal darbų priėmimo perdavimo aktą BMS-OK 001“, kas taip pat patvirtina gaminių gavimo faktą. Ieškovė, vykdydama šalių susitarimą ir pagaminusi gaminius, pateikė atsakovei apmokėti 2022 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BM 0145 3 944,60 Eur (su PVM) sumai, kurią atsakovė apmokėjo iš dalies: iš viso atsakovė yra sumokėjusi 2 300 Eur, likusi neapmokėta dalis sudaro 1 644,60 Eur. Atsakovė likusioje dalyje šią PVM sąskaitą-faktūrą apmokėti atsisako dėl, atsakovės teigimu, ieškovės nekokybiškai atlikto užsakymo.

12. Rangos teisiniuose santykiuose užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su atliktų rangos darbų priėmimu. Pagal CK 6.662 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga. Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).

13. CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (CK 6.665 straipsnio 2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

14. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė gaminių gamybai ieškovei pateikė brėžinį, prašė gaminius gaminti, medieną pjauti ir tvirtinti pagal brėžinį (el. b. failas 1, 90-91 psl.). Byloje duomenų, kad ieškovės pagaminti gaminiai neatitinka atsakovės pateikto brėžinio ir jame nurodytų specifikacijų, nėra (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad medžiagas, reikalingas gaminių gamybai, pirko iš AB „(duomenys neskelbtini)“, į bylą yra pateikta medžiagų atitikties deklaracija (el. b. failas 1, 129-131 psl.). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė gaminiams kėlė kokius nors specifinius reikalavimus, tokius kaip atsiliepime į ieškinį nurodoma tvarumo, tinkamumo naudoti ekstremalesnėmis sąlygomis ir pan. (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad paskirstant įrodinėjimo naštą tokio pobūdžio byloje gaminių netinkamos kokybės faktą turi įrodyti užsakovas (šiuo atveju atsakovė). Atsakovė gaminių neatitikimą kokybės reikalavimams įrodinėja savo paaiškinimais, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi.

15. CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

16. Nagrinėjamu atveju atsakovės paaiškinimai gaminių neatitikimo kokybės reikalavimams aspektu, minėta, buvo nenuoseklūs, proceso metu kito. Pirmiausia, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad po žiemos sezono paaiškėjus gaminių neatitikimui keltiems kokybės reikalavimams tarp šalių buvo susitarta, kad daikto kaina sumažinama ir atsakovei sumokėjus 2 300 Eur sumą bus laikoma, kad tarpusavio prievolės yra tinkamai įvykdytos (atsiliepimo į ieškinį 12 punktas). Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, ūkinės operacijos turi būti pagrindžiamos apskaitos dokumentais. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose. Tai reiškia, kad visos įmonės sudarytos sutartys ir (ar) susitarimai, įskaitant gautinas / mokėtinas sumas, jei egzistuoja, turi atsispindėti bendrovės buhalteriniuose ir (ar) apskaitos dokumentuose ir registruose. Taigi, akivaizdu, kad jei atsakovės atsiliepime į ieškinį minimas susitarimas dėl kainos sumažinimo būtų buvęs sudarytas (ką ieškovė neigia), šalys tai būtų įforminusios atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais: būtų buvusi išrašyta kreditinė sąskaita 1 644,60 Eur sumai ir t. t. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė poziciją dėl tokio susitarimo sudarymo pakeitė, 2024 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu jos atstovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad po nustatytų defektų bandė tartis su ieškovės atstovu, tačiau susitarti ir sumažinti kainą nepavyko, gavo raginimą sumokėti skolos likutį, o po to – ieškinį. Tokio pozicijos pasikeitimo atsakovė niekaip nepaaiškino ir jo nepagrindė. Įvertinus tai, kad atsakovei kaip juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai, šalims nepavykus susitarti dėl kainos sumažinimo, atsakovė, juo labiau gavusi kelis ieškovės raginimus (įspėjimus) dėl skolos sumokėjimo, gaminiams esant nekokybiškiems, turėjo pareikšti pretenziją dėl gaminių neatitikimo kokybės reikalavimams, tačiau to nepadarė. Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Pažymėtina, kad logiškai nepaaiškinama situacija, kodėl atsakovė, kaip nurodo po eksploatavimo žiemos sezono metu paaiškėjus akivaizdiems gaminių trūkumams (metalinės konstrukcijos deformacijai) (atsiliepimo į ieškinį 12 punktas), ieškovei pretenzijų dėl šių trūkumų nereiškė, o po minimo žiemos sezono, pavasario viduryje (2023 m. balandžio 24 d.) atliko mokėjimą 1 000 Eur sumai.

17. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog po gaminių gavimo atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas dėl jų kokybės, apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais, kuriuos kategoriškai neigė ieškovė. Byloje nėra duomenų, išskyrus pačios atsakovės paaiškinimus, kurie dėl savo nenuoseklumo negali būti laikomi patikimu įrodymu, kad atsakovė, nustačiusi nurodomus ieškovės pagamintų gaminių trūkumus, būtų pasinaudojusi CK 6.665 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, t. y. nėra duomenų, kad atsakovė reikalavo ieškovės (rangovės) sumažinti kainą ir kt. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė, gavusi ieškovės pagamintus gaminius ir niekaip neužfiksavusi jų trūkumų, nereiškusi ieškovei jokių pretenzijų dėl nekokybiškai pagamintų gaminių, neįrodė gaminių trūkumo fakto, t. y. kokie konkrečiai trūkumai nustatyti ir kokia dalimi dėl to reikalinga sumažinti gaminių kainą (trūkumų vertė, jų materialioji išraiška), dėl to neturi teisės remtis trūkumų faktu atsisakydama apmokėti ieškovei likusią kainos dalį už jos pagamintus gaminius (CK 6.662 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

18. Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

19. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

20. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė pagamino atsakovės užsakytus gaminius, atsakovė gaminius priėmė, dėl ko atsakovei atsirado pareiga už gaminius atsiskaityti, tačiau savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų atsakovė tinkamai nevykdė, iki galo už gautus gaminius neatsiskaitė, todėl atsakovė pažeidė prievolę. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 644,60 Eur skola (CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.655, 6.662 straipsniai).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

21. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šios palūkanos kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

22. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.

23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė už gaminius su ieškove iki 2022 m. balandžio 14 d. neatsiskaitė, draudimo ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovės CK nustatytas palūkanas byloje nenustatyta, todėl iš atsakovės priteistina ieškovės paskaičiuotų 169,51 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

26. Byloje esančiais duomenimis matyti, kad ieškovė patyrė 424,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 41 Eur už pareikštus reikalavimus sumokėtas žyminis mokestis, 133,10 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 250 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 424,10 Eur patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

27. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „O.“ 1 644,60 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 60 ct) skolą, 169,51 Eur (vieno šimto šešiasdešimt devynių eurų 51 ct) palūkanas, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 814,11 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiolikos eurų 11 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 424,10 Eur (keturių šimtų dvidešimt keturių eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „BM S.“ naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.