Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Oksis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BM Sprendimai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Oksis“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „BM Sprendimai“ ir atsakovės UAB „Oksis“ buvo sudaryta žodinė sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą pagaminti gaminius, o atsakovė įsipareigojo pagamintus gaminius priimti bei tinkamai ir laiku atsiskaityti. Ieškovė išrašė 2022 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BM 0145 3 944,60 Eur (su PVM) sumai, kurios apmokėjimo terminas - iki 2022 m. balandžio 14 d. Atsakovė 2022 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 300 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Nr. BM 0145/dalinis mokėjimas“, 2022 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „apmokėjimas už suteiktas paslaugas pagal darbų priėmimo perdavimo aktą BMS-OK 001“, 2023 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „dalinis mokėjimas“. Ieškovė 2023 m. gruodžio 5 d. su G. Ž.-A. sudarė Skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20231205/01, kurios pagrindu ieškovė perdavė G. Ž.-A. atlikti skolos iš UAB „Oksis“ išieškojimo paslaugas. 2023 m. gruodžio 7 d. pranešimu dėl skolos sumokėjimo, 2023 m. gruodžio 12 d. įspėjimu dėl skolos sumokėjimo bei 2023 m. gruodžio 19 d. įspėjimu dėl skolos sumokėjimo G. Ž.-A., veikdama 2023 m. gruodžio 5 d. Skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20231205/01 pagrindu, ragino atsakovę sumokėti ieškovei susidariusį įsiskolinimą. Atsakovei pranešime bei įspėjimuose nustatytais terminais gera valia neapmokėjus likusios 2022 m. kovo 14 d. PVM sąskaitos-faktūros dalies, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir iš atsakovės priteisė 1 644,60 Eur skolą, 169,51 Eur palūkanas, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

11. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei ginčijamo sprendimo motyvus, neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.

12. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

13. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).

14. Kasacinis teismas, atskleisdamas įrodymams keliamų reikalavimų turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), o leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas). Taigi, įrodymų leistinumas siejamas su įrodymų procesine forma (išimtys – CPK 177 straipsnio 4 ir 5 dalys), o ne su turiniu (šį apibūdina sąsajumo kriterijus). Tai reiškia, kad vertinant, ar įrodymai yra leistini, svarbu ne kokią informaciją jie teikia, o tai, kaip (kokia forma) ir kur (kokiame šaltinyje) ši informacija yra užfiksuota. Tik įstatymo nustatyta procesine tvarka gauti, surinkti ir pateikti įrodymai yra leistini. Pavyzdžiui svarbus rašytinių įrodymų leistinumo aspektas yra tas, jog visi rašytiniai įrodymai turi būti pateikiami valstybine kalba.

15. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad vertinant byloje esančius duomenis ir išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, matyti, kad ieškovės atliktų rangos darbų priėmimas byloje nebuvo ginčijamas, t. y. nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovė priėmė ieškovės pagamintą produkciją, o priėmusi ir išbandžiusi produkciją dalinai su ieškove atsiskaitė, 2022 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 1 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „apmokėjimas už suteiktas paslaugas pagal darbų priėmimo perdavimo aktą BMS-OK 001“, apmokėjimas atliktas būtent pagal tą patį darbų priėmimo perdavimo aktą BMS-OK 001, kurį apeliaciniu skundu ginčija atsakovė. Taip pat 2023 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei dar 1 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „dalinis mokėjimas“. Taigi, nors apeliantė abejoja šio įrodymo pagrįstumu, tačiau iš ginčo ribų ir pačios apeliantės pozicijos aiškiai matyti, kad atsakovė neginčijo priėmusi jai pagamintą produkciją ir ja naudojosi, o po priėmimo dalinai įvykdė savo pareigą atsiskaityti už rangos darbus.

16. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje esantis rašytinis šalių vadovų susirašinėjimas, iš kurio turinio tiesiogiai matyti, kad apeliantės vadovas sutinka su savo įmonės pareiga sumokėti ieškiniu prašomą priteisti sumą, taip pat laikytinas tinkamu ir leistinu įrodymu. 2024 m. birželio 5 d. antstolio M. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog byloje esantis ginčo šalių vadovų susirašinėjimas objektyviai egzistuoja išsaugotas ieškovės vadovo mobiliajame telefone, todėl deklaratyvūs apeliantės argumentai dėl minėto įrodymo autentiškumo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotas ne tik šalių vadovų susirašinėjimo teksto autentiškumas, tačiau ir mobilaus telefono adresato „J. B.“ telefono numeris (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybę ir naudojimąsi vykusio žodinio bylos nagrinėjimo metu tiesiogiai patvirtino apeliantės vadovas J. B.. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įrodinėjusi ar teigusi, kad jos vadovo telefono numeriu ar mobiliojo telefono aparatu naudojosi (ar galėjo nuolatos naudotis) kiti asmenys nei atsakovės vadovas. Dėl minėtų priežasčių nėra objektyvių aplinkybių abejoti, jog visi iš apeliantės vadovo telefono numerio siųsti pranešimai ir buvo būtent siųsti paties apeliantės vadovo – asmens, veikiančio apeliantės vardu.

17. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotas šalių vadovų susirašinėjimas, trukęs virš pusės metų (nuo 2022 m. vasario 21 d. iki pat 2023 m. rugsėjo 12 d.) nuosekliai ir tiesiogiai patvirtina, jog apeliantės vadovas sutiko su ieškiniu prašoma priteisti likusia apmokėjimo suma už rangos darbus ir ją vis žadėjo sumokėti bei nereiškė jokių pretenzijų dėl gautos produkcijos kokybės. Be to, šio susirašinėjimo autentiškumą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. 2023 m. balandžio 20 d. apeliantė parašė ieškovei, jog perves 1 000,00 Eur ir paprašė patikslintą sąskaitą, po kelių dienų 2023 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei dar 1 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „dalinis mokėjimas“, tai patvirtina ieškovės pateiktas SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Kitų įrodymų, galinčių paneigti ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo autentiškumą, apeliantė nepateikė, savo argumentus grindžia tik deklaratyviais samprotavimais.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės pateikti įrodymai - darbų priėmimo aktas bei šalių vadovų susirašinėjimas, neprieštarauja įrodymų visumai bei byloje neginčytiems pačių šalių konkliudentiniams veiksmams: žodžiu susitariant dėl produkcijos gamybos ir jos kainos, ją pagaminant ir perduodant bei po perdavimo dalinai atsiskaitant, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantės argumentams, kad ieškovės pateikti įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo ir patikimumo reikalavimų.

19. Apeliantė nurodo, kad KIL blokai yra skirti jachtos laikymui krante, todėl gaminys turi būti pritaikytas ekstremalesnėms sąlygoms, kadangi įprastai jachtos yra laikomos lauke, ant jų užklojus tik brezentą. Būtent po žiemos ir pasirodė gaminio trūkumai. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad gaminiui nebuvo keliami papildomi atsparumo, oro sąlygoms reikalavimai yra nepagrįstas, kadangi dėl šios sąlygos buvo tartasi su ieškove žodžiu, buvo siunčiami brėžiniai bei pati gaminio naudojimo paskirtis buvo aiški.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Įvertinus byloje esančius duomenis, t. y. iš byloje esančių brėžinių turinio objektyviai neįmanoma nustatyti, jog gaminiams buvo keliami kažkokie neįprasti specifiniai reikalavimai. Taip pat, nei iš brėžinių, nei iš jokių kitų rašytinių įrodymų objektyviai nėra įmanoma nustatyti, kokiai įprastai paskirčiai turėtų būti naudojami apeliantės užsakyti produktai. Sutiktina su ieškovės nuomone, kad tokia paskirtis galėtų būti jachtų (ar kitų vandens transporto priemonių) tvirtinimas krante, tačiau savaime suprantama, kad vien terminas „jachta“ nesuformuoja jokio kriterijaus nei gaminio medžiagoms, nei surinkimui. Ieškovė pateikė įrodymus, kad medžiagas, reikalingas gaminių gamybai, pirko iš AB „Lytagra“, į bylą yra pateikta medžiagų atitikties deklaracija. Jokių kitų duomenų, kad apeliantė užsakytiems gaminiams kėlė kokius nors specifinius reikalavimus, tokius kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nepateikta. Apeliantė nenurodė ir nepateikė jokių konkrečių ir objektyviai išreikštų reikalavimų savo užsakytai produkcijai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo papildomų reikalavimų, negu nurodyta byloje esančiame brėžinyje šalių susitarimo metu. Pažymėtina, kad paskirstant įrodinėjimo naštą tokio pobūdžio byloje gaminių netinkamos kokybės faktą turi įrodyti užsakovas (šiuo atveju apeliantė). Apeliantė, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, gaminių neatitikimą kokybės reikalavimams įrodinėja tik savo paaiškinimais, kurie bylos nagrinėjimo metu vis keitėsi, todėl yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

21. Pažymėtina, kad bendroji atliktų darbų priėmimą - perdavimą bei rangos darbų defektų fiksavimą reglamentuojanti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 1 dalis nustato aiškią ir imperatyvią pareigą būtent užsakovui nedelsiant pranešti rangovui pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę ar kitus trūkumus. Minėto straipsnio 3 d. tiesiogiai nurodo, jog užsakovas netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, apeliantė bylos nagrinėjimo metu nurodo 2022 metų žiemos sezono metu pastebėjusi užsakytų gaminių trūkumus, tačiau vietoje savo pareigos apie šiuos trūkumus informuoti ieškovę, apeliantė 2023 m. balandžio mėn. 24 d. atliko dalinį 1 000,00 Eur mokėjimą. Taigi vietoje teisės pateikti pretenziją, atsakovė dalinai atsiskaitė su ieškove. Tokie apeliantės veiksmai ir atitinkamas neveikimas, remiantis CK 6.662 str., pagrįstai leidžia spręsti, jog bylos nagrinėjimo metu apeliantės nurodomi pagamintos produkcijos trūkumai neegzistuoja. Šią aplinkybę tiesiogiai patvirtina ir tai, jog apeliantė nepateikė jokių įrodinėjamų trūkumų egzistavimą pagrindžiančių įrodymų.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

25. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese turėjo 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, spręstina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Oksis“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM Sprendimai“ 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.