Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Audriaus Meilučio ir Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nukentėjusiajai V. B., jos ir nukentėjusiosios A. G. atstovei advokatei Vilmai Petrauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, ir jam skirta 5 (penkių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atliekant bausmę pataisos įstaigoje.

Bausmės vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 4 (keturis) metus naudotis (įgyti) specialiąja(-ą) teise(-ę) – teise(-ę) vairuoti transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos.

L. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuspręsta panaikinti pradėjus nuosprendį vykdyti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 359,40 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir keturiasdešimties centų) turtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki ieškinio įvykdymo.

Nukentėjusiosios N. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai N. G. 10,16 Eur (dešimties eurų ir šešiolikos centų) turtinės žalos ir 20 000,00 (dvidešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kita ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiųjų G. G., A. G. ir G. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje G. G. – 20 000,00 (dvidešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, A. G.– 6 000,00 (šešių tūkstančių) neturtinės žalos atlyginimo, G. G. – 6 000,00 (šešių tūkstančių) neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiųjų V. B. ir A. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje V. B. – 7 000,00 (septynių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, A. G. – 7 000,00 (septynių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiojo E. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajam E. R. 2 412,95 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvylikos eurų ir devyniasdešimt penkių centų) turtinės žalos ir 5 500,00 (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kita ieškinio dalis atmesta.

Priteista iš L. V. valstybei 4 824,44 Eur (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt keturi eurai ir keturiasdešimt keturi centai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiesiems suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Priteista Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš L. V. 121,00 Eur (vienas šimtas dvidešimt vienas euras) transporto priemonių „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidų, sumokant šią sumą į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą LT88 7044 0600 0790 7118, esančią AB SEB banke.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo L. V. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis L. V.. Apeliantas kategoriškai nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, todėl, visų pirma, prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį, o šio reikalavimo netenkinus – pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. sausio 5 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės – taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pavyzdžiui, 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fernandez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01).

9. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju buvo šališkas objektyviai, kadangi skunde, grindžiant argumentus dėl apylinkės teismo šališkumo, akcentuojama tai, jog byloje buvo atlikti ne visi procesiniai veiksmai, kurių metu, nuteistojo L. V. įsitikinimu, galėtų būti nustatytos šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, be to, apylinkės teismas ignoravo pareigą vertinti duomenis, kurie, nuteistojo nuomone, patvirtina jo nekaltumą, nevertino nukentėjusiojo E. R. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jų ryšio su kilusiais padariniais – eismo įvykiu, dėl kurio žuvo vienas žmogus bei buvo sužalota dar dviejų žmonių sveikata. Teisėjų kolegija negali sutikti, jog L. V. baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, ir konstatuoja, kad apeliaciniame skunde išdėstyta motyvacija nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme, t. y. nenustatytas nei galimas bylą išnagrinėjusios teisėjos asmeninis šališkumas ar tendencingumas, nei proceso organizavimo ar procesinių veiksmų atlikimo trūkumai, leidžiantys manyti, kad vienai proceso šaliai buvo rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas. Akivaizdu, jog šiuo atveju nuteistasis bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja išimtinai su byloje surinktų duomenų vertinimu, atliktu skundžiame nuosprendyje, kurio pagrindu buvo padarytos L. V. nepalankios išvados, bei su apylinkės teismo sprendimu atmesti gynybos prašymą paskirti kompleksinę eismo įvykio ir transporto trasologinę ekspertizę (iš bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas netenkino šio vienintelio gynybos pateikto prašymo, susijusio su naujų duomenų bylos nagrinėjimo teisme metu galimu gavimu). Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga bei įvertinusi 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžio turinį, neįžvelgia pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismas, tiek rinkdamas ir tirdamas įrodymus, tiek juos vertindamas, padarė kokius nors baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, juo labiau, esminius, kurie leistų konstatuoti, jog apylinkės teismas nagrinėjo bylą šališkai.

12. Jokių kitų aplinkybių, su kuriomis sieja pirmosios instancijos teismo šališkumą, nevisapusišką ir neobjektyvų bylos išnagrinėjimą, nuteistasis ar jo gynėja nenurodė, jų savo iniciatyva nenustatė ir kolegija. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra faktų, liudijančių apylinkės teismo suinteresuotumą priimti sprendimą (ne)palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, proceso organizavimą taip, kad jį stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Proceso dalyvių lygiateisiškumo principas, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą teisme, o kartu ir teisė į gynybą, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista.

Dėl L. V. pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais negali ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo požymius nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, ir padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas bei priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo L. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

23. Iš aptartų įrodymų seka, jog L. V. nedalyvavo aptariamame procesiniame veiksme (t. y. eismo įvykio vietos apžiūroje, kurią atliekant buvo sudaromas ir eismo įvykio planas (schema), kadangi kartu su nukentėjusiuoju E. R. buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Todėl pagrįstai nei jam, nei nukentėjusiajam E. R. nebuvo pateiktas pasirašyti Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas bei jo priedas, ir joks BPK pažeidimas dėl to nebuvo padarytas. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, kad eismo dalyviai nepasirašė ant eismo įvykio plano, nenurodė jame, ar sutinka su užfiksuotomis aplinkybėmis, nepatvirtina, jog plane nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, o pareikšti nuomonę dėl šio plano proceso dalyviai turėjo teisę bylą nagrinėjant teisme. Be to, tiek Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, tiek eismo įvykio planas (schema), kaip įrodymai, vertintini juos lyginant ir gretinant su kitais bylos duomenimis – nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, fotonuotraukomis, vaizdo medžiaga ir kita rašytine bylos medžiaga. Be paties L. V. parodymų, nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad jam iš tiesų buvo duotas pasirašyti juodraštinis eismo įvykio schemos variantas, kuriame stabdymo žymė nebuvo užfiksuota, teisėjų kolegija taip pat atmeta nuteistojo pateiktą versiją apie tai, kad byloje esanti eismo įvykio schema, kurią policijos pareigūnas, kaip pats paaiškino, perbraižė policijos komisariate, neatitinka juodraštinio, eismo įvykio vietoje sudaryto jos varianto.

27. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, jog kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, leistinas važiavimo greitis buvo 50 km/h, ką tvirtino ir įrodinėjo gynyba, o ne 30 km/h, kaip buvo nurodyta ekspertizės akte bei ką konstatavo apylinkės teismas. Nuteistasis dar ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog toje (duomenys neskelbtini) g. kelio dalyje, kuria jis prieš įvykį važiavo nuo paukščių stebėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) kalno, link namų, nebuvo važiavimo greitį ribojančių ženklų ar ženklų, kurie informuotų apie atliekamus kelio darbus. Apklausiamas teisme jis nurodė, kad nepamena, jog minėtoje kelio atkarpoje, stovėjo kokie nors kiti kelio ženklai, apart gyvenvietės (duomenys neskelbtini) miesto) pradžią nurodantį kelio ženklą. Prie bylos medžiagos taip pat buvo prijungtas 2020 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio dieną (2019 m. rugsėjo 23 d.) dviračių ir pėsčiųjų tako įrengimo darbai (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), nebuvo vykdomi, galiojo leistinas važiavimo greitis 50 km/h (2 t., b. l. 158 – 159). Taip pat buvo prijungtas ir 2020 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodyta, jog 2019 m. gegužės 22 d. statybvietė Statybvietės perdavimo aktu Nr. (9.173)AR4-559 buvo perduota rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo šios datos rangovas tapo atsakingas už saugų rangos darbų organizavimą vietoje. Rangos darbai objekte buvo baigti 2020 m. kovo 13 d. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad ankstesniame rašte nurodyta informacija apie darbų eigą ir kelio ženklų išdėstymą buvo pateikta remiantis Statybos darbų žurnalu ir Rangovo suteikta informacija (2 t., b. l. 166 – 167).

31. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje yra pakankamai duomenų, paneigiančių ir nuteistojo parodymus, jog jis, iki susiduriant transporto priemonėms, važiavo ne didesniu, kaip 50-60 km/h greičiu. Tokius jo parodymus neabejotinai paneigia toliau aptartinų įrodymų visuma. Iš ekspertizės akto bei eksperto duotų paaiškinimų matyti, jog automobilio „VW Golf“ važiavimo greitis iki transporto priemonių susidūrimo buvo nustatytas remiantis stabdymo keliu, kuris buvo apskaičiuotas atsižvelgus į automobilio „VW Golf“ paliktą stabdymo žymę, užfiksuotą Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio schemoje, taip pat ir fotonuotraukoje, padarytoje eismo įvykio vietoje. Nors nuteistasis tikina, kad jis iki susidūrimo savo vairuojamos transporto priemonės nestabdė, net neturėjo tam galimybės, kadangi E. R. posūkio į kairę manevrą atliko prieš pat jo vairuojamą automobilį, dėl ko jis nespėjo sureaguoti ir stabdyti, kad jokių stabdymo žymių įvykio vietoje nebuvo ir negalėjo būti, o jei ir buvo, tai stabdymo žymė buvo palikta kokio nors kito automobilio, ką patvirtina ir liudytojos V. A. parodymai, kad ji neatsimena, ar stabdymo žymės atliekant eismo įvykio apžiūrą buvo užfiksuotos ar ne, bei tas faktas, kad pareigūnai iš pradžių nematė jokios stabdymo žymės, tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia faktinio pagrindo abejoti tuo, kad stabdymo žymė, atvaizduota Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio schemoje, iš tiesų buvo palikta įvykio vietoje ir ji priklausė L. V. vairuotai transporto priemonei. Teisme apklausta V. A. iš tiesų negalėjo prisiminti, ar apžiūrėjus eismo įvykio vietą buvo pastebėtos kokios nors stabdymo žymės. Tačiau, vertindamas jos parodymus, nuteistasis nepagrįstai neatsižvelgia į jų visumą, o remiasi tik viena jos išsakyta fraze. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors V. A. apklausiama teisme neprisiminė šios aplinkybės, tačiau ji taip pat nurodė, kad jei stabdymo žymės buvo, jos turėjo būti užfiksuotos atliekant eismo įvykio vietos apžiūrą, o, kaip jau buvo nurodyta, stabdymo žymė buvo užfiksuota Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio schemoje, taip pat ji matoma ir eksperto darytose fotonuotraukose. Be to, tai, kad stabdymo žymė buvo, nors iš pradžių, kol įvykio vieta nebuvo geriau apšviesta, jos pareigūnai nepastebėjo, patvirtino kiti eismo įvykio vietos apžiūrą atlikę liudytojai – J. A. bei S. R.. J. A. paaiškino, kad eismo įvykio schemoje, kurią pats ir sudarė, pažymėta stabdymo žymė buvo užfiksuota ant kelio dangos, ją pamatė, kai į įvykio vietą atvyko S. R., kuris atsivežė papildomus šviesos šaltinius, kai tuo tarpu jis ir V. A., apžiūrinėdami eismo įvykio vietą, naudojosi tik tarnybinio automobilio šviesomis ir tarnybiniu žibintuvėliu. Liudytojas taip pat paaiškino, jog tai, kad ši stabdymo žymė priklauso automobiliui „VW Golf“ jis sprendė iš vairuotojų pateiktos informacijos kokia kryptimi kiekvienas iš jų važiavo iki susidūrimo. Tai, kad atvykęs į įvykio vietą pastatė didesnius žibintus, tam, kad įvykio vieta būtų kuo geriau apšviesta ir tiksliau užfiksuota, patvirtino ir S. R.. Jis taip pat nurodė, kad iš pradžių stabdymo žymės nematė ir jis, kad jos buvo pastebėtos jau atvykus autovežiui, atlaisvinus kelią, ką patvirtina ir prie bylos esanti vaizdo medžiaga. S. R. parodė ir tai, kad abejonių dėl to, kad kiek vėliau pastebėta stabdymo žymė yra susijusi su nagrinėjamu eismo įvykiu, nekilo ir dėl to, kad stabdymo pėdsakas tęsėsi iki pat susidūrimo vietos. Jis taip pat nurodė, jog nuo jo atvykimo į įvykio vietą jokios kitos transporto priemonės pro susidūrimo vietą nevažiavo, transporto priemonių judėjimas apskritai buvo neintensyvus, (duomenys neskelbtini) gatve pravažiuojantys automobiliai važiuodavo nebent gatvės pakraščiu, tuo paneigdamas nuteistojo skunde keliamą versiją, kad stabdymo žymė galėjo būti palikta kito automobilio, kurio vairuotojas jau po įvykio važiavo ta pačia gatve ir pamatęs, kad yra įvykęs autoįvykis, staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę. Liudytojas S. R., kaip ir J. A. parodė, kad pagal automobilių judėjimo trajektoriją iki susidūrimo, buvo nuspręsta, kad stabdymo žymė priklauso L. V. vairuotai transporto priemonei, nes būtent jis važiavo ta kryptimi, kai tuo tarpu E. R. suko į kairę, dėl ko jis stabdydamas pėdsako toje vietoje, kurioje jis buvo užfiksuotas, palikti negalėjo. Apklaustas ekspertas V. L. taip pat parodė, kad neturėjo jokių abejonių, kad jam pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotas stabdymo pėdsakas buvo susijęs su nagrinėjamu eismo įvykiu ir buvo paliktas stabdant būtent automobiliui „VW Golf“. Jis taip pat paaiškino, kad darbo praktikoje pasitaiko tokių situacijų, kai, atliekant tyrimą, pastebi, jog stabdymo pėdsakas nėra susijęs su tiriamu eismo įvykiu, tokiu atveju tai akcentuoja, tačiau šiuo konkrečiu atveju pagrindo daryti tokios išvados neturėjo, kadangi stabdymo pėdsakas neprieštaravo nei susidūrimo mechanizmui, nei pačiai eismo įvykio vietos aplinkai. Ekspertas nurodė ir tai, kad neįžvelgia pagrindo skirti trasologinio tyrimo, siekiant nustatyti, ar stabdymo žymė tikrai buvo palikta automobilio „VW Golf“.

32. Įvertinusiai eksperto V. L. paaiškinimus, liudytojų V. A., J. A., S. R. parodymus, taip pat atsižvelgus į neginčytinai nustatytas aplinkybes kokia kryptimi iki susidūrimo judėjo automobiliai „VW Golf“, „(duomenys neskelbtini) kokiu atstumu ši stabdymo žymė yra nuo automobilių susidūrimo vietos, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio schemoje užfiksuotas stabdymo pėdsakas buvo eismo įvykio vietoje, kad jis buvo susijęs su nagrinėjamu eismo įvykiu ir buvo paliktas ne kokio nors kito nenustatyto automobilio, o būtent L. V. vairuojamo „VW Golf“, nepaisant to, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo atliktas eismo įvykio vietoje užfiksuotų stabdymo pėdsakų priklausomybės nuteistojo automobiliui tyrimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo atveju, ir neskyrus stabdymo pėdsako tyrimo, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad eismo įvykio vietoje užfiksuoti stabdymo pėdsakai yra palikti būtent nuteistojo L. V. automobilio „VW Golf“. Vien tai, kad nei vienas iš eismo įvykio dalyvių nenurodė, kad matė stabdymo žymes, ar, kad L. V. stabdė transporto priemonę, įrodymų, patvirtinančių aptartus faktus, nepaneigia.

35. Įvertinusi visus aukščiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje buvo įrodyta, jog nuteistasis L. V. iki susidūrimo su nukentėjusiojo vairuojama transporto priemone važiavo 114 km/h greičiu, tuo nustatytą leistiną važiavimo greitį – 30 km/h, viršydamas daugiau nei tris kartus. Aptartų objektyvių duomenų nepaneigia ir paneigti negali vien L. V., kuris neabejotinai yra suinteresuotas išteisinamojo nuosprendžio priėmimu, parodymai, kaip ir parodymai kartu su juo įvykio vakarą laiką leidusių ir važiavusių jo draugų. Vertindama liudytojais apklaustų L. V. draugų parodymus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šie asmenys su nuteistuoju yra pažystami, buvo (ar yra) siejami draugystės ryšiu, dėl ko jų parodymai turi būti vertinami itin atidžiai, kadangi jie gali turėti motyvą (gali norėti padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės) duoti apeliantui palankius, nors ir nenuoširdžius ir analizuojamo įvykio aplinkybių neatitinkančius parodymus. Be to, pastebėtina ir tai, kad L. V. draugai, duodami parodymus apie tai kokiu greičiu iki autoavarijos važiavo nuteistasis, tiksliai neįvardijo jo važiavimo greičio. E. K. parodė, kad nežino kokiu greičiu važiavo apeliantas, kadangi spidometro rodmenų nematė, nors ir tikino, kad greitis nebuvo didelis, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų, taip nurodė tik dėl to, kad važiuodamas jautėsi saugiai, o taip jaustis jis galėjo ir važiuodamas kur kas didesniu greičiu, nei leistinas miesto ribose. Tikslaus L. V. važiavimo greičio jis neįvardijo ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nors ir nurodė, kad apeliantas galėjo važiuoti 60 km/h greičiu, tačiau tokie jo parodymai buvo grįsti prielaida, spėjimu. S. M. taip pat teigė nematęs kokiu greičiu važiavo nuteistasis, nes sėdėjo už jo ir dėl to negalėjo matyti spidometro, tik jautė, kad greitis buvo nelabai didelis, kas, vėl gi, pagal kiekvieno asmens suvokimą, gali apimti labai skirtingą važiavimo greitį. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. taip pat tvirtino, kad L. V. važiavo ne greitai, tačiau, kaip seka iš jo parodymų, taip nurodė tik dėl to, kad buvo važiuojama miesto teritorijoje, kur leistinas važiavimo greitis įprastinėmis sąlygomis yra 50 km/h. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. R. parodė, kad kokiu greičiu iki susidūrimo važiavo apeliantas nežino, nes nekreipė į tai dėmesio.

37. Nesutikdamas su eksperto nustatytu E. R. vairuotos transporto priemonės greičiu susidūrimo metu, nuteistasis akcentuoja tai, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole yra nurodoma, jog po eismo įvykio apžiūrėjus automobilį „(duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad jame buvo įjungta 4 pavara, kas, anot nuteistojo, patvirtina, kad susidūrimo metu automobilio „(duomenys neskelbtini) greitis negalėjo būti tik 31 km/h, o turėjo būti apie 90 km/h. Toks skundo argumentas taip pat atmetamas, kadangi jis pagrįstas išimtinai bendro pobūdžio eismo įvykio kaltininko žiniomis, kad 4 pavara automobiliai įprastai gali važiuoti ir daug didesniu greičiu, nei nustatytas eksperto, o ne kokiomis nors konkrečiomis aplinkybėmis bei faktais, paneigiančiais eksperto patvirtinta metodika atliktus skaičiavimus. Juo labiau, kad remiantis bendro pobūdžio žiniomis, yra akivaizdu ir tai, kad transporto priemonė gali judėti 31 km/h greičiu neužgesdama ir įjungus 4 pavarą, nors įprastai judant tokiu greičiu važiuojama įjungus žemesnę, t. y. 2 ar 3, pavarą. Be to, pastebėtina ir tai, kad tokiu skundo argumentu L. V. akivaizdžiai prieštarauja pats sau, kadangi jis tvirtina, jog važiavo 50-60 km/h greičiu, nors, kaip nustatyta byloje, jo vairuotoje transporto priemonėje buvo įjungta 5 pavara, tai yra aukštesnė pavara, nei buvo įjungta nukentėjusiojo vairuotame automobilyje. Remiantis nuteistojo logika, tuo atveju, jei E. R. važiavo 4 pavara, kas, anot jo, reiškia, jog nukentėjusiojo vairuoto automobilio greitis turėjo būti apie 90 km/h, reikėtų daryti išvadą, jog L. V. važiavo dar didesniu greičiu, nes jo automobilyje buvo įjungta netgi aukštesnė pavara, tačiau apeliantas tai kategoriškai neigia, pats būdamas nenuoseklus.

38. Atmestinas ir skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog automobilis „(duomenys neskelbtini) prieš sukdamas į kairę, važiavo ne didesniu kaip 40 – 30 km/h greičiu, kas iš esmės neturėjo jokios įtakos eismo įvykio kilimo priežastiniam ryšiui. Nors ekspertizės akte iš tiesų buvo padaryta išvada, kad kokiu greičiu ir režimu važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini) iki susidūrimo iš tyrimui pateiktos medžiagos nustatyti negalima, tačiau apylinkės teismo padaryta išvada dėl E. R. automobilio judėjimo greičio iki susidūrimo, neprieštarauja liudytojų M. Z., A. V. bei L. R. parodymams, kuriais pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi tai konstatuodamas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio 83 punkto, apylinkės teismas, spręsdamas kokiu greičiu važiavo E. R. iki atlikdamas posūkio į kairę manevrą, vadovavosi M. Z., kuris važiavo prieš automobilį „(duomenys neskelbtini) parodymais, jog liudytojas važiavo apie 40-50 km/h greičiu, kartu su juo važiavusios A. V. parodymais, kad M. Z. važiavo apie 50-60 km/h greičiu, „(duomenys neskelbtini) automobilis nuo jų buvo nutolęs apie 100 metrų, gal mažiau. Apylinkės teismas vadovavosi ir ikiteisminio tyrimo metu M. Z. duotais parodymais, kad jo važiuojamojoje juostoje važiuojantis automobilis važiavo stabdydamas, ką jis suprato iš degančių „STOP“ žibintų, bei teisme duotų L. R., kuris taip pat važiavo kartu su M. Z. ir A. V., parodymais, kad M. Z. važiavo apie 50-55 km/h greičiu, jų automobilis nuo sukančio „(duomenys neskelbtini) automobilio buvo nutolęs apie 15 –20 metrų atstumu, tačiau tiksliai nepasakys. Nors M. Z., A. V. bei L. R. nurodytas M. Z. važiavimo greitis kiek skyrėsi, tačiau labai nežymiai. Todėl remiantis jų parodymais apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad E. R. vairuotas automobilis, prieš sukdamas į kairę, važiavo ne didesniu kaip 40 – 30 km/h greičiu, nes prieš jį važiuojantis M. Z. automobilis, kuris važiavo apie 50 km/h greičiu, prie E. R. automobilio priartėjo, kas reiškia, jog jo greitis turėjo būti kiek didesnis, nei nukentėjusiojo vairuojamo automobilio.

39. Įvertinusi visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti išvadomis dėl nustatytų pirminiais duomenimis eismo įvykio aplinkybių, t. y. automobilio „VW Golf“ greičio prieš įvykį ir susidūrimo metu, stabdymo kelio, pagrindinių sąlygų eismo įvykiui kilti ir eismo įvykio mechanizmo, aprašyto tiriamojoje ekspertizės akto dalyje.

40. Apeliantas yra kategoriškai įsitikinęs, jog pagrindinę sąlygą 2019 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykio kilimui sudarė kito eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo – E. R. veiksmai – staigus sukimas į kairę prieš pat apelianto, kuris važiavo pagrindiniu keliu ir turėjo pirmenybę prieš sukančią transporto priemonę, vairuojamą automobilį, prieš tai sustojus praleisti L. V. bei neparodžius posūkio į kairę signalo.

41. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, priešingai nei nurodoma skunde, vertino gynybos akcentuotas aplinkybes tiek dėl to, ar E. R. iš tiesų buvo visiškai sustabdęs savo vairuojamą transporto priemonę prieš sukdamas į kairę, tiek dėl to, ar jis rodė posūkio signalą, ar vis tik jo nebuvo įjungęs, kas pabrėžiama skunde.

44. Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, kad būtent nukentėjusysis, sukdamas į kairę, (duomenys neskelbtini) g., sudarė kliūtį priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui „VW Golf“, nekyla. KET 157 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Kaip matyti, įvertinus šias aplinkybes, ekspertizės akte buvo padarytos sąlyginės išvados, jog: a) jei automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas E. R., prieš pradėdamas kairiojo posūkio manevrą, eismo įvykio buvusiomis kelio ir matomumo sąlygomis turėjo objektyvią galimybę nustatyti, kad priešinga kryptimi artėjantis automobilis „VW Golf“ prie sankryžos artėja daugiau nei tris kartus didesniu už leistiną greičiu, tuomet sustodamas (duomenys neskelbtini) g. dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje ir nepradėdamas kairiojo manevro, turėjo galimybę išvengti eismo įvykio kilimo; b) automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo E. R. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu tuo atveju, jei jis, prieš pradėdamas kairiojo posūkio manevrą, eismo įvykio buvusiomis kelio ir matomumo sąlygomis turėjo objektyvią galimybę nustatyti, kad priešinga kryptimi artėjantis automobilis „VW Golf“ prie sankryžos artėja daugiau nei tris kartus didesniu už leistiną greičiu.

45. Esant tokioms sąlyginėms ekspertizės išvadoms, kaip jau buvo minėta aukščiau, siekiant nustatyti, ar 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 00.02 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, eismo įvykio metu buvusios kelio ir matomumo sąlygomis, automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas, prieš pradėdamas kairiojo posūkio manevrą, turėjo objektyvią galimybę nustatyti, kad priešinga kryptimi artėjantis automobilis „VW Golf“ prie sankryžos artėja daugiau nei tris kartus didesniu už leistiną greičiu, apylinkės teismas pavedė prokurorui atlikti eksperimentą. Kadangi eksperimentas buvo atliktas neišjungus gatvės apšvietimo, neatkūrus eismo įvykio esminių sąlygų, apylinkės teismas šio eksperimento duomenimis nesivadovavo. Apylinkės teismas taip pat pavedė prokurorui papildyti eksperimentą, tačiau jo atlikti pakartotinai taip ir nepavyko dėl objektyvių priežasčių – nebuvo oro sąlygų, kurios būtų analogiškos, buvusioms eismo įvykio metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 23 d.

46. Tai, kad eksperimentas taip ir nebuvo įvykdytas atkūrus esmines eismo įvykio sąlygas, nesudaro pagrindo išteisinti L. V. vadovaujantis in dubio pro reo principu, kaip ir nesudaro pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Pagrindai panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui įtvirtinti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a-d papunkčiuose ir nei viename iš jų nėra numatyta galimybė perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui tik dėl to, kad buvo neatliktas koks nors procesinis veiksmas, kuris, žemesnės instancijos teismo nuomone, galėjo turėti reikšmės visapusiškam nusikalstamos veikos ištyrimui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ir be eksperimento rezultatų, byloje surinktų duomenų pakanka daryti pagrįstai išvadai dėl nukentėjusiojo E. R. (ne)suvokimo, ar priešinga kryptimi artėjantis automobilis „VW Golf“ prie sankryžos artėjo daugiau nei tris kartus didesniu už leistiną greičiu.

48. Sutiktina su nuteistuoju, kad kaip ir jis pats, taip ir E. R. yra suinteresuotas nebūti pripažintu eismo įvykio kaltininku, todėl jo parodymai turi būti įvertinti kontekste kitų byloje surinktų įrodymų. Šiuo atveju ypatingą reikšmę įgauna už E. R. prieš įvykį kitoje transporto priemonėje važiavusių asmenų parodymai, kadangi jie eismo situaciją stebėjo beveik iš tokios pačios pozicijos, kaip ir E. R., pareigūnų V. A., S. R., J. A. parodymai, eksperto paaiškinimai bei Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.

50. Ankstesnėje pastraipoje aptarti įrodymai neginčytinai patvirtina, jog: 1) eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu; 2) (duomenys neskelbtini) g., kuria atvažinėjo L. V., nebuvo apšviesta. Nors J. A. parodė, kad naktinis matomumas įvykio vietoje buvo geras, apsiniaukę nebuvo, nebuvo rūko, galėjo įžvelgti objektus, formas, tačiau tokie parodymai savaime neleidžia spręsti, jog E. R. turėjo galimybę suvokti kokiu greičiu priešpriešais važiuoja apelianto vairuojama transporto priemonė. Vertinant J. A. parodymus, svarbu atsižvelgti į tai, kad liudytojas specifiškai nenurodė, ar buvo galima įžvelgti objektus ir formas, esančias tik aplink susidūrimo vietą, kurią šiek tiek apšvietė (duomenys neskelbtini) g. stovėjęs gatvės šviestuvas bei jų paties tarnybinio automobilio šviesos, ar ir objektus, kurie buvo nutolę nuo įvykio vietos, buvo netoliese kelio vingio (2020 m. sausio 28 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad panaudojus tarnybinį automobilį Škoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mechaninį atstumo matuoklį „NEDO“, fotoaparatą, buvo atlikta papildoma eismo įvykio vietos apžiūra, ties (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), sankryža ir (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu kelio vingiu, atstumas nuo kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ iki tarnybinio automobilio Škoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kur jis buvo pirmą kartą pastebėtas išnyrantis iš (duomenys neskelbtini) g. esančio kelio vingio, yra 252 metrai), kur nukentėjusysis ir nurodė pamatęs nuteistojo automobilį, kai buvo beveik ties (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) g. sankryža. Teisėjų kolega sprendžia, kad liudytojas turėjo omenyje būtent arčiau įvykio vietos esančius objektus, kadangi Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, kurį jis pats ir pasirašė, yra nurodoma, jog matomumas įjungus artimųjų šviesų žibintus – tik 30 metrų, o tolimųjų šviesų žibintus – 80 metrų. Taigi, J. A. parodymais šioje dalyje sprendžiant, ar E. R. turėjo objektyvią galimybę įvertinti kokiu greičiu link jo artėja automobilis, važiuojantis priešpriešais, nesivadovaujama. Tuo tarpu ta pačia kryptimi, kaip ir nukentėjusysis važiavę liudytojai visi iš esmės analogiškai nurodė, jog tą faktą, kad priešpriešais atvažiuoja automobilis, jie suvokė tik iš automobilio šviesų. Atidžiau kelią už L. R. stebėję liudytojai – A. V. ir M. Z.– patikino, kad įvertinti kokiu greičiu priešpriešais atvažiuoja transporto priemonė buvusiomis kelio ir matomumo sąlygomis buvo neįmanoma. Skunde teigiama, jog liudytojai, važiavę paskui E. R. negalėjo įvardinti, kokiu greičiu važiavo automobilis „VW Golf“, ne dėl to, kad buvo tamsu, o gatvė buvo neapšviesta, bet dėl to, kad jiems įvertinti automobilio „VW Golf“ greitį trukdė vaizdą užstojęs priešais važiuojantis automobilis „(duomenys neskelbtini) Atsakant į šį skundo argumentą pažymima, jog tai yra tik paties nuteistojo subjektyviu manymu grįstas argumentas, kurį paneigia liudytojų A. V. ir M. Z. parodymai – šie liudytojai aiškiai nurodė, jog jiems įvertinti priešpriešine eismo juosta važiuojančios transporto priemonės greitį kliudė būtent tai, kad buvo visiškai tamsu, o kad tam įtakos turėjo priešpriešais važiuojantis automobilis net neužsiminė.

51. Įvertinusi tai, kas išdėstyta 49-50 šios nutarties punkte, teisėjų kolegija visiškai pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog E. R. tamsiu paros metu bei esant neapšviestam kelio ruožui neturėjo objektyvios galimybės įvertinti, kokiu greičiu pagrindiniu keliu artėja automobilis „VW Golf“ ir kad jis ženkliai, net daugiau kaip tris kartus viršija leistiną 30 km/h greitį. Taip pat pritartina ir apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju svarbus ne automobilio šviesų pastebėjimo momentas, ko, kaip pagrįstai skunde teigiama, eismo įvykio tyrimą atlikęs ekspertas nenustatė, o suvokimas, kad atvažiuojantis automobilis artėja ženkliai viršydamas didžiausią įvykio vietoje leidžiamą greitį.

52. Įvertinus tai, kad E. R. negalėjo objektyviai nustatyti, kad priešinga kryptimi artėjantis automobilis juda daugiau nei tris kartus už leistiną didesniu greičiu, kad jis L. V. automobilį, kaip nurodė, pastebėjo jau būdamas prie pat sankryžos, kai jis dar tik išniro iš kelio vingio (o dėl vietovės reljefo ir 2020 m. sausio 28 d. papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatytų aplinkybių matyti, kad anksčiau pastebėti automobilio „VW Golf“ E. R. niekaip negalėjo), kuris, kaip matyti iš 2020 m. sausio 28 d. papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų, yra nutolęs nuo (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) g. sankryžos daugiau nei 200 metrų atstumu, kad jis yra (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas, ne kartą važiavęs šiuo keliu, dėl to iš asmeninės patirties žinojo, kad atstumo įveikimui nuo kelio vingio iki sankryžos reikia laiko, per kurį galima laisvai spėti atlikti posūkio į kairę manevrą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, jog vairuotojas E. R. elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, žinodamas, kad jo manevras bus nesaugus, vis tiek sąmoningai rizikavo jį atlikti, dėl to jo veiksmai priežastiniu ryšiu taip pat yra susiję su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindinė sąlyga jam kilti. Tokios išvados nepaneigia L. R. parodymai, jog automobilyje, kuriame jis važiavo, kažkas išsakė frazę „kodėl jis suka“, nes matėsi, kad iš priekio, nuo turistinės bazės atvažiuojantis automobilis yra netoli, kaip ir M. Z. parodymai, kad jis nesuprato kodėl „(duomenys neskelbtini) vairuotojas pasirinko sukti į kairę, nepraleidęs priešinga eismo juosta atvažiuojančio automobilio, kai prieš tai stabčiojo, lyg ir laukdamas jį praleisti. Tai, kad paskui važiavęs asmuo būtų pasirinkęs kitą veikimo modelį susiklosčiusioje eismo situacijose, nepatvirtina, kad E. R. šiuo atveju elgėsi neatsakingai ir rizikingai, kad jo veiksmai priežastiniu ryšiu taip pat yra susiję su eismo įvykio kilimu. Juo labiau tai nepaneigia ekspertizės akte padarytų išvadų bei jį surašiusio eksperto paaiškinimų.

53. Atsižvelgus į visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, jog eismo įvykio kaltininku šiuo atveju buvo pagrįstai pripažintas ne nukentėjusysis E. R., o L. V., kurio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai pripažinti pagrindine sąlyga 2019 m. rugsėjo 23 d. eismo įvykio kilimui ir yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais. Kadangi skunde neginčijama, jog būtent dėl eismo įvykio žuvo K. G. bei buvo nežymiai sutrikdyta E. R. sveikata ir nesunkiai sutrikdyta K. R. sveikata, šios aplinkybės abejonių nekelia ir teisėjų kolegijai, jos yra patvirtintos ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadomis, šiuo klausimu plačiau nepasisakoma.

54. Tačiau, kaip jau minėta, nuteistasis ginčija kitą jam inkriminuotą nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, būtinąjį sudėties požymį – apsvaigimą nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

55. Kaip jau buvo aptarta aukščiau, netrukus po eismo įvykio nuteistasis kartu su nukentėjusiuoju E. R. buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur buvo paimti jų šlapimo ir kraujo mėginiai, atliktas toksikologinis tyrimas. Į bylą buvo pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2556/2019(01), kurioje nurodoma, kad L. V. kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio hidroksido, o šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (2 t., b. l. 53). Pats nuteistasis viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog jis šių narkotinių medžiagų nevartojo, apsvaigęs nuo jų nebuvo, jos jo kraujyje ir šlapime galėjo būti rastos dėl to, kad iš vakaro valgė salotas su kanapių aliejumi, pirktas „Lild“ prekybos centre. Siekdamas patikrinti šią apelianto versiją, pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybą. Atsakydama į teismo paklausimus, Valstybinė teismo medicinos tarnyba pateikė du raštus. Pateiktame 2021 m. balandžio 15 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (1.8Mr)D-199 nurodoma, jog tetrahidrokanabinolį ir jo psichotropinį aktyvų metabolitą tetrahidrokanabinolio hidroksidą kraujyje galima nustatyti 4 – 6 valandas (pavartojus vieną kartą), vartojant reguliariai – apie 24 val., tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštį, kuri yra tetrahidrokanabinolio neaktyvus metabolitas, kraujyje galima aptikti iki 3 dienų pavartojus vieną kartą, iki 3 savaičių – vartojus reguliariai (4 t., b. l. 135). Pateiktame 2021 m. gegužės 5 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. B6-(1.9.)-1144 nurodoma, jog pluoštinėse kanapėse gali būti nustatoma įvairių medžiagų, tokių kaip kanabidiolio CBD), trans-A9-tetrahidrokanabinolio (THC), kanabinolio (CBN) ir kt. THC, vienas kanapės antžeminėje dalyje esančių kanabinoidų, pasižymi psichoaktyviu poveikiu. THC ir kanapių aliejus (išskyrus kanapių sėklų aliejų) yra įtraukti į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“. VMVT, įgyvendindama Europos Komisijos 2016 m. gruodžio 1 d. rekomendaciją (ES) 2016/2115 dėl A9-tetrahidrokanabinolio, jo pirmtakų ir kitų kanabinoidų maisto produktuose stebėsenos, 2017-2019 m. vykdė maisto produktų, pagamintų iš pluoštinių kanapių sėklų, stebėseną dėl THC lygio įvertinimo. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliktų laboratorinių tyrimų duomenimis, tirtuose mėginiuose (maltos pluoštinių kanapių sėklos; pluoštinių kanapių sėklų nerafinuotas, nefiltruotas pirmojo šalto spaudimo aliejus ir kt.), nustatytas THC lygis < 0,05 % (t. y. THC koncentracija mėginyje yra mažesnė nei galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti naudojamu analizės metodu) (4 t., b. l. 151 – 152).

56. Įvertinęs paminėtų raštų turinį, aukštesnysis teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad dėl tokio mažo THC lygio maisto produkte, pagardinus salotas kanapių sėklų aliejumi, atsižvelgiant į žmogaus natūralią medžiagų apykaitą, objektyviai negalėtų pasilikti žmogaus biologiniuose skysčiuose tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio hidroksido pėdsakų. Todėl nuteistojo versija, kad jo kraujyje ir šlapime į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, įtrauktos medžiagos galėjo būti rastos tik dėl salotų su kanapių aliejumi vartojimo, atmetama tik kaip jo gynybinė pozicija, siekiant kuo labiau sušvelninti jam gresiančią teisinę atsakomybę. Nors nei iš karto po įvykio su nuteistuoju bendravę pareigūnai, nei nukentėjusysis ar liudytojai, kurie matė eismo įvykį ir sustojo padėti susidūrusių automobilių keleiviams, nenurodė, kad L. V. elgesys, išvaizda ar kokios nors kitos aplinkybės sudarė pagrindą manyti, jog nuteistasis gali būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau vien tai atlikto laboratorinio kraujo ir šlapimo tyrimo rezultatų nepaneigia.

57. Kadangi apelianto apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų šiuo atveju buvo nustatytas visiškai objektyviu metodu – atlikus tyrimą, o ne kokios nors subjektyvios kilmės įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais, abejonių tyrimo rezultatai nekėlė ir nekelia, konstatuojama, kad kaltininko veiką pagal sunkesnę BK 281 straipsnio dalį kvalifikuojantis požymis – „apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų“ – L. V. buvo inkriminuotas pagrįstai. Atitinkamai jo veika, buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, perkvalifikuoti jos į 281 straipsnio 5 dalį nėra faktinio pagrindo.

58. Nurodytų išvadų pagrindu konstatuojama, kad L. V. veiksmai atitinka visus BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl nuteistojo reikalavimas naikinti skundžiamą nuosprendį bei priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, netenkinamas.

59. Kadangi reikalavimas išteisinti L. V. atmetamas, o apeliaciniame skunde nuteistasis nekelia klausimo dėl nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams skundžiamu nuosprendžiu priteistų turtinės ir neturtinės žalos dydžių, neginčija jų teisės reikalauti padarytos žalos atlyginimo, o tik nurodo, kad išteisinus jį visi byloje pareikšti civiliniai ieškiniai turėtų būti atmesti, nes žala atsirado ne dėl jo nusikalstamų veiksmų, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinių ieškinių išsprendimo netikrina. Netenkinus pagrindinio skundo prašymo – išteisinti apeliantą, toliau teisėjų kolegija pasisako dėl alternatyvaus jame formuojamo prašymo – taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

60. BK 75 straipsnyje nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės už padarytas neatsargias nusikalstamas veikas vykdymą: asmuo turi būti nuteisiamas laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus (2 dalis); teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (4 dalis).

61. Kadangi L. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija šešerių metų, akivaizdu, jog formaliąją bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą jis atitinka. Iš skundžiamame nuosprendyje, motyvuojant bausmės skyrimą L. V., išdėstytų argumentų matyti, jog apylinkės teismas taip pat pripažino, kad ši sąlyga nagrinėjamu atveju egzistuoja, tačiau sprendė, kad bausmės vykdymas nuteistajam negali būti atidėtas, nes jis neatitinka kitos baudžiamajame įstatyme numatytos sąlygos – yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

62. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės.

64. Nors L. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams, tačiau ja buvo itin šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai ir dėl to sukelti, be kita ko, sunkūs negrįžtami padariniai. Nustatyta, kad nuteistasis, kuris iki eismo įvykio teisę vairuoti transporto priemones turėjo vos kelis mėnesius (t. y. buvo pradedantysis vairuotojas), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nakties metu miesto teritorijoje, kurioje įvykio metu leistinas greitis buvo 30 km/h, važiavo apie 114 km/h greičiu, t. y. leistiną greitį miesto ribose viršijo net 84 km/h, matydamas, kad priešpriešais atvažiuoja transporto priemonės greičio esant pakankamam atstumui iki jų nemažino, tik suvokęs, kad atsitrenks į nukentėjusiojo E. R. vairuojamą transporto priemonę pradėjo stabdyti, tačiau jos nesustabdė, kliūties neapvažiavo, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Taigi, kaip ir nurodė apylinkės teismas, L. V. nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad galėtų bet kuriuo metu suvaldyti automobilį, priešingai, jį vairavo apsvaigęs, t. y. vairavo suvokdamas, kad vairuoti automobilio jis negali, o jį vairuodamas kelia didelę grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, tačiau nepaisydamas to ir galinčių kilti pasekmių, jis pats pasirinko savo elgesio modelį, taip parodydamas itin didelį abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Dėl paminėtų L. V. padarytų KET pažeidimų įvyko eismo įvykis – nuteistasis atsitrenkė į E. R. vairuojamą „(duomenys neskelbtini) automobilį. Apelianto sukelto eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „(duomenys neskelbtini) keleivė žuvo, jo vairuotojui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sveikata sutrikdyta ir kartu su L. V. važiavusiam K. R. (dėl jam padarytų sužalojimų sveikata sutrikdyta nesunkiai). Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios, labiausiai teisės ginamos vertybės), sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, kaip ir skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, negali būti ignoruojamos ir kitų aptariamu aspektu reikšmingų aplinkybių kontekste privalo būti įvertintos. Nors nuteistasis skunde kelia abejones dėl priežastinio ryšio tarp jo atliktų neteisėtų veiksmų ir eismo įvykio metu kilusių padarinių, teigdamas, kad E. R., o ne jo veiksmai, lėmė eismo įvykio kilimą, tai akcentuoja ir prašydamas lengvinti jo teisinę padėtį, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau jo abejonės yra paneigtos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytomis ir šioje nutartyje taip pat aptartomis aplinkybėmis bei įrodymais.

65. Be jau nurodyto, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į nuteistojo elgesį po tragiško eismo įvykio. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl savo važiavimo greičio, stabdymo, nukentėjusiojo veiksmų iki automobilių susidūrimo (kad automobilis „(duomenys neskelbtini) buvo pilnai sustojęs prieš sankryžą ir staigiai suko iki jo automobilio likus vos keliems metrams), bandė neigti ir narkotinių medžiagų vartojimo faktą, kaltę ginčija ir apeliaciniame skunde. Nuteistasis po eismo įvykio taip pat neatsiprašė žuvusiosios artimųjų, nukentėjusiojo E. R., vietoje to, teisme kaltino juos grasinimu jam pakenkti, persekiojimu, nors, kaip pats nurodė, dėl tokių žuvusiosios artimųjų veiksmų niekada nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Gailesčio dėl padarytų itin šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukėlusių tokias sunkias pasekmes, nuteistasis neišreiškė ir kokiu nors kitu būdu, apart deklaratyvios frazės, jog gailisi, nurodymu, sakant paskutinį žodį. Negana to, po nagrinėjamo eismo įvykio jis ir toliau pažeidinėjo Kelių eismo taisykles. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad 2020 m. balandžio 30 d. nuteistasis buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka ir neapdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Praėjus vos mėnesiui nuo šio nusižengimo padarymo jis vėl buvo baustas už tai, kad vairavo automobilį, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, ir už tai, kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio būklę, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Dar vėliau – 2020 m. spalio 4 d., t. y. praėjus vos metams nuo eismo įvykio, kurio metu dėl savo padarytų KET pažeidimų, stipriai viršyto važiavimo greičio, jis pražudė jauną merginą, nuteistasis buvo baustas už nustatyto leistino važiavimo greičio viršijimą – kai leistinas važiavimo greitis buvo 80 km/h, apeliantas važiavo net 158 km/h greičiu. Visos paminėtos aplinkybės neabejotinai rodo, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertino ne tik iš karto po eismo įvykio kilimo, bet kritiškai nevertina jo ir šiuo metu, toliau darė itin pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog jis yra linkęs nesilaikyti teisės aktais įtvirtintų, būtent su eismo dalyvių elgesiu susijusių privalomų elgesio taisyklių, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka jais nesukėlė šiai bylai analogiškų pasekmių – dėl stipriai viršyto važiavimo greičio, tinkamo važiavimo greičio nepasirinkimo, dar kartą nesužalojo eismo dalyvių, pėsčiųjų. Jau po šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio sukėlimo L. V. padarytų KET pažeidimų pavojingumo nemažina ir jo kritiško požiūrio į savo lengvabūdišką, itin neatsakingą elgesį nepatvirtina vien tas faktas, kad jam paskirtas administracines baudas nuteistasis sumokėjo.

66. Vertindama nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į aplinkybes, kurios charakterizuoja jį dar iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad L. V. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu teistumas už šias nusikalstamas veikas apeliantui jau buvo išnykęs, tačiau eismo įvykis buvo sukeltas teistumui dar neišnykus.

67. Visi aptarti duomenys leidžia pritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad apelianto padarytas neatsargus nusikaltimas nėra tik atsitiktinio pobūdžio, o yra logiška įstatymams prieštaraujančio jo gyvenimo būdo pasekmė.

68. Spręsdama dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo L. V., teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad jis nedirba, yra nevedęs, neturi vaikų ar kitų išlaikomų asmenų, byloje nėra duomenų apie kokius nors kitus jo turimus tvirtus socialinius ryšius ar įsipareigojimus.

69. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir tuo pagrindu, jog jo atžvilgiu baudžiamasis procesas vyko pernelyg ilgai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tačiau tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lietuvą, peticijos Nr. 7708/12; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296-788/2017, 2K-51-648/2019).

70. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 m. rugsėjo 23 d. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai. Surinkus pirminę medžiagą iš eismo įvykio vietos, neužilgo buvo pradėta liudytojų, nukentėjusiųjų apklausa, atlikti kiti būtini proceso veiksmai – atlikta papildoma eismo įvykio vietos apžiūra, apžiūrėti tyrimui reikšmingi objektai, paskirta eismo įvykio ekspertizė, surinkus medicininius dokumentus, specialistams taip pat buvo pavesta nustatyti kokie kūno sužalojimai buvo padaryti eismo įvykyje dalyvavusiems asmenims, kokį sveikatos sutrikdymo mastą jie atitinka. 2020 m. gegužės mėn. gavus ekspertizės aktą, ikiteisminis tyrimas nukentėjusiojo E. R. atžvilgiu buvo nutrauktas prokuroro nutarimu, su kuo nesutiko L. V., jį apskųsdamas, kas taip pat turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei. Pirmosios instancijos teismui ikiteisminio tyrimo medžiaga kartu su kaltinamuoju aktu perduota 2021 m. vasario 15 d. Nepažeidžiant BPK nustatytų terminų, byla buvo perduota nagrinėti teisiamajam posėdžiui. Pagal iš anksto suderintą grafiką, bylą buvo nutarta nagrinėti 2021 m. balandžio 27 d., gegužės 21 d., gegužės 26 d., birželio 2 d., birželio 9 d. teisiamuosiuose posėdžiuose, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvios priežasties – šalyje besitęsiančio karantino. Vėlesni trys suplanuoti teismo posėdžiai nevyko dėl nuteistojo L. V. ligos. 2021 m. liepos 27 d. buvo paskirtos sekančių posėdžių datos, vėl gi, pagal iš anksto suderintą grafiką – posėdžiai paskirti 2021 m. spalio 14 d., 2021 m. spalio 28 d., 2021 m. lapkričio 11 d., 2021 m. lapkričio 17 d. 2021 m. spalio 14 d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl nukentėjusiosios atstovo ligos. Toliau posėdžiai vyko pakankamai sklandžiai ir dažnai, jei byloje buvo tęsiama pertrauka, ar posėdžiai atšaukti, tai lėmė objektyvios priežastys – liudytojų neatvykimas, dėl ko buvo imtasi procesinių prievartos priemonių – skirtas atvesdinimas, teisėjos teisėtas nebuvimas darbe, L. V. ar jo gynėjos, nukentėjusiojo atstovo neatvykimas dėl ligos. Baigus įrodymų tyrimą byloje, išklausius baigiamąsias kalbas bei paskutinį kaltinamojo žodį, nuosprendis taip pat paskelbtas per baudžiamojo proceso įstatyme numatytą terminą.

71. Įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos specifiką (tai, kad bylos aplinkybėms, turinčioms reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nustatyti buvo reikalingos specialios žinios), ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų kiekį ir intensyvumą, bylos nagrinėjimo teisme eigą, iš kurios matyti, kad teismo posėdžiai vyko dažnai, o priežastys, kurios lėmė iš anksto suplanuotų teismo posėdžių atšaukimą, bylos nagrinėjimo atidėjimą ar pertraukos tęsimą, buvo objektyvios, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo nepateisinamas delsimas, t. y. kad valstybės institucijos dėl neveiklumo ilgą laiką būtų neatlikusios jokių procesinių veiksmų.

72. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė netaikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų, nes nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai L. V., nors ir jauno amžiaus bei studijuojančiam asmeniui, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo pokyčiams, todėl ateityje jis gali toliau daryti tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio, užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai, ir atitinkamai dėl to, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti nuteistajam L. V. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taigi, nenustatytas pagrindas ne tik naikinti skundžiamą nuosprendį, bet ir keisti jį dėl neteisingai apeliantui paskirtos bausmės.

Dėl proceso išlaidų

73. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 2023 m. vasario 27 d. Nr. APD-2023-03543 pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme atstovaujant nukentėjusįjį G. G., sudaro 70 eurų; 2) 2023 m. vasario 27 d. Nr. APD-2023-03535 pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme atstovaujant nukentėjusįjį A. G., sudaro 80 eurų; 3) 2023 m. kovo 17 d. Nr. APD-2023-04794 patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme atstovaujant nukentėjusįjį G. G., sudaro 251,26 eurai; 4) 2023 m. kovo 20 d. Nr. APD-2023-04872 patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme atstovaujant nukentėjusįjį E. R., sudaro 245 eurai; 5) 2023 m. kovo 27 d. Nr. APD-2023-05386 pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme atstovaujant nukentėjusiąją N. G., sudaro 350 eurų (10 t., b. l. 136); 6) 2023 m. gegužės 2 d. Nr. APD-2023-07668 patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme atstovaujant nukentėjusiąją A. G., sudaro 160 eurų; 7) 2023 m. gegužės 2 d. Nr. APD-2023-07664 patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme atstovaujant nukentėjusiąją V. B., sudaro 215,64 eurų.

74. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

75. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, todėl išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo atmesti. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pažymose nurodytos sumos yra pagrįstos, protingos ir atitinka advokatų darbo ir laiko sąnaudas, o nuteistasis yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistojo turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiesiems išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš L. V. valstybei viso 1 371,90 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir devyniasdešimt centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiesiems suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.