Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai V. Č. priteista 7136,10 Lt turtinei ir 3452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš V. L. V. Černiauskienei priteista 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 200 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 28 d. apie 23.50 val. Prienų r., Išlaužo sen., Šaltupio k. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, šalutiniu keliu važiuodamas jam priklausančiu automobiliu „Volvo 440“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, 158 punktą, nurodantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, t.y. nedavė kelio O. Č. vairuojamam motociklui „Suzuki GSX-R 750“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu jam iš kairės pusės, ir su juo susidūrė. Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu O. Č. dėl patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė.

Atsiliepime nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau kasatorius nesutinka būtent su įrodymu vertinimu ir nepateikia jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad teisėjai būtų įvertinę įrodymus ne pagal savo vidinį įsitikinimą ar kad teisėjų įrodymų vertinimas pagal savo vidinį įsitikinimą būtų pagrįstas neišsamiu arba šališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ar nesivadovaujant įstatymu.

Kasaciniame skunde nuteistasis iškelia naują įvykio versiją, t.y. kad jis neturėjo objektyvios galimybės pamatyti motociklininko dėl šio susigretinimo su atvažiuojančio automobilio vairuotojo pusės žibintu, bei nurodo, kad teismai nepagrįstai šios aplinkybės nevertino. Pažymėtina, kad teismai neturėjo galimybės vertinti tokios aplinkybės, nes ji nebuvo nurodyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei nuteistojo apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, priimdamas nuosprendį detaliai juos aptarė ir argumentuotai nurodė, kodėl ir kuriuos įrodymus vertina kritiškai, taip pat kodėl ir kuriais įrodymais remiasi priimdamas nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo V. L. apeliaciniame skunde, nutartyje išsamiai ir argumentuotai aptarė kiekvieną apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, pagrindė, kodėl ir kuriais bylos duomenimis remiasi savo sprendime. Šis teismas išsamiai išnagrinėjo ir kasaciniame skunde minimą aplinkybę, kad teismai nevertino nukentėjusiojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ir padarė motyvuotą išvadą, kad būtent V. L. veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, nes jis pažeidė KET 158 punktą ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės.

Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino bylos duomenis, nutartyje išdėstė įrodymus bei motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmetamas, todėl šio teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą

Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje požymius, teismai nustatė remdamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įpareigojančiomis įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį taikymui, nustatytos nepadarant BPK pažeidimų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V. L. nurodė, kad negalėjo matyti pagrindiniu keliu atvažiuojančio motociklo, nes nedegė jo žibintai. Siekiant nustatyti šią aplinkybę, teisme buvo apklausti liudytojai D. Č., E. Č., E. M., R. V. ir K. G., kurie tiesiogiai bendravo su žuvusiuoju iki įvykio. Šie liudytojai patvirtino, kad nukentėjusysis važiavo normaliai, neviršijo leistino greičio, važiuojant motociklui abu žibintai veikė. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialistės V. Nikitinienės išvadoje Nr. 11-1192(10) konstatuojama, kad motociklo „Suzuki GSX-R 750“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinių šviesų lemputės kolbos pažeidimo (smūgio) metu degė artimosios šviesos, šią išvadą specialistė patvirtino ir apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje. Kasaciniame skunde iškelta nauja versija, kad, kasatoriaus automobiliui įvažiuojant į sankryžą, motociklas galėjo būti nematomoje zonoje, susijusi su faktinių bylos aplinkybių nustatymu, todėl negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad kasatorius turėjo objektyvią galimybę pastebėti motociklą ir išvengti eismo įvykio. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad susidūrimo metu degė motociklo priekinio žibinto artimosios šviesos, oro bei kelio sąlygos buvo geros, eismas neintensyvus, taip pat įvertinęs specialistės L. Lozorenko išvadą Nr. 11-3571(09), kurioje nurodyta, kad jeigu motociklo priekinis žibintas degė, nėra pagrindo teigti, jog automobilio „Volvo 440“ vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės matyti artėjantį motociklą.

Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-593/2011). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad degant motociklo priekiniam žibintui pagrindinė eismo įvykio sąlyga buvo automobilio „Volvo 440“ vairuotojo V. L. veiksmai. Nuteistasis, sankryžoje įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, sudarė kliūtį motociklo vairuotojui, kuris prie sankryžos artėjo pagrindiniu keliu. Jis pažeidė KET 9 ir 158 punktus, nes veikos padarymo metu buvusiomis sąlygomis nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu nedavė kelio nukentėjusiojo O. Č. vairuojamam motociklui „Suzuki GSX-R 750“, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu jam iš kairės pusės, ir su juo susidūrė, todėl šie pažeidimai buvo būtina padarinių (eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus) sąlyga. Abejoti tokiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Atmestini ir kasacinio skundo argumentai, kad teismai nevertino nukentėjusiojo O. Č. padarytų KET pažeidimų ir padarė klaidingas išvadas, jog dėl eismo įvykio kaltas tik V. L.. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, teismai turi nustatyti kiekvieno iš jų padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Teismų praktikoje konstatuota, kad kai Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinė nutartis Nr. 2K-151/2011). Specialistės L. Lozorenko išvadoje Nr. 11-3571(09) nurodyta, kad O. Č., šiame kelio ruože važiuodamas leistinu 70 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklo iki susidūrimo vietos, vadinasi, techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo „Volvo 440“ vairuotojo veiksmai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, o nuosprendyje aptarė įrodymų vertinimą. Teismas vertino abiejų eismo dalyvių veiksmų atitiktį Kelių eismo taisyklių reikalavimams bei jų reikšmę eismo įvykiui kilti ir teisingai išsprendė priežastinio ryšio klausimą dėl V. L. padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad byloje buvo pateikta specialisto V. Mitunevičiaus konsultacinė išvada, kuri iš dalies prieštaravo minėtai išvadai. Teismas ėmėsi priemonių prieštaravimams pašalinti, į teismo posėdį kvietė konsultacinę išvadą davusį asmenį bei specialisto išvadą davusį specialistą ir juos apklausė BPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka. Įvertinęs minėtose išvadose esančius duomenis ir specialistų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas padarė motyvuotą išvadą, kad specialistės L. Lozorenko išvados pagrįstos turimų, ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų kategorišku, o V. Mitunevičiaus - tikėtinu, sąlyginiu vertinimu, kuris daugiau priklausė nuo subjektyvių aplinkybių. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatavo, kad O. Č. veiksmai (tai, kad jis, tikėtina, važiavo viršydamas leistiną greitį, ar tai, kad jis kirto skiriamąją kelio juostą) nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais. V. L. būtų galėjęs išvengti eismo įvykio, jeigu būtų buvęs pakankamai rūpestingas bei atidus ir būtų praleidęs pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę. Kasaciniame skunde minimos aplinkybės, kad nukentėjusiojo motociklas buvo techniškai netvarkingas, jis neturėjo teisės jį vairuoti ir kad buvo be šalmo, neturi esminės reikšmės nuteistojo V. L. veikos kvalifikavimui, nes jomis negalima paneigti priežastinio ryšio tarp jo veikos ir kilusių padarinių.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nutartyje į esminius apelianto argumentus yra atsakyta bei motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas V. L. pritaikytas tinkamai, esant visiems BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiams. Taip pat pažymėtina, kad į visas eismo įvykio aplinkybes, taip pat ir į nukentėjusiojo neatsargius veiksmus pirmosios instancijos teismas atsižvelgė individualizuodamas V. L. bausmę bei nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. L. kasacinį skundą atmesti.