Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. M. (A. M.) skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-23 nutarties, kuria patenkintas antstolės Viktorijos Vėliuvienės teikimas ir nuteistajam A. M. pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendžiu paskirta 150 MGL, t. y. 5 327,88 Eur, dydžio bauda į 90 parų areštą, jį atliekant areštinėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta 150 MGL, t. y. 5 327,88 Eur, dydžio bauda. Baudos priverstinį išieškojimą vykdanti antstolė V. Vėliuvienė su teikimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus ir prašė A. M. paskirtą baudą pakeisti į areštą, nes baudos iš skolininko nėra galimybių išieškoti.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-23 nutartimi patenkintas antstolės teikimas ir nuteistajam A. M. paskirta bauda pakeista į areštą.Nuteistasis A. M. dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-25 nutarties pateikė skundą prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – antstolės teikimo netenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais: Antstolės teikimas neatitinka BK 47 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų pakeisti baudą areštu, nes nėra privalomų dviejų sąlygų, t. y. asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Pareiškėjas niekada nesislėpė ir nevengė sumokėti paskirtos baudos, o sunki materialinė padėtis, lėšų baudos sumokėjimui neturėjimas teismų praktikoje nepripažįstamas sąmoningu vengimu sumokėti paskirtą baudą;Antstolė nepagrįstai nurodė, kad nėra galimybių priverstinai skolą išieškoti. Antstolė išieškojimo procese netinkamai atliko pareigas;Antstolės teikimas pažeidžia Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, nes priėmus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti sustabdomi vykdymo veiksmai, todėl antstolė negalėjo priimti teikimo, o priėmusi – pažeidė ne tik kitų kreditorių interesus, taip pat ir sąžiningo asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekdamas sąžiningai atsiskaityti su visais kreditoriais, teises bei žmogiškąjį orumą.Skundas atmestinasBPK 352 straipsnis reglamentuoja nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą. Šiame straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas gali pakeisti baudą areštu (BK 47 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 2 dalis).Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendis, kuriuo A. M. paskirta 150 MGL, t. y. 5 327,88 Eur, dydžio bauda, įsiteisėjo 2014-02-11. Nuosprendžiu A. M. nustatytas dešimties mėnesių baudos sumokėjimo terminas. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Iš byloje esančių dokumentų (b. l. 41–42, 50) nustatyta, jog A. M. per teismo nustatytą baudos sumokėjimo laikotarpį sumokėjo tik labai nedidelę baudos dalį, t. y. laikotarpiu nuo 2014-03-25 iki 2014-11-25 A. M. sumokėjo 289,62 Eur (1000 Lt); laikotarpiu nuo 2015-01-15 iki 2016-05-12 A. M. sumokėjo 245 Eur (b. l. 49–50); laikotarpiu nuo 2017-12-13 iki 2018-03-15 A. M. baudos dengimui į antstolės V. Vėliuvienės depozitinę sąskaitą pervedė 129,19 Eur (b. l. 26, 27, 29); antstolė V. Vėliuvienė 2018-02-05 iš A. M. banko sąskaitos išskaičiavo 62,36 Eur, iš jų 2018-02-09 32 Eur grąžino į A. M. sąskaitą (b. l. 46). Iš viso baudos nuo 2014-02-11 (nuosprendžio įsiteisėjimo) iki bylos nagrinėjimo A. M. yra sumokėjęs 694,17 Eur.Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatyta, jog nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo iki 2017-09-12 niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog jis vienintelis dirbti galintis šeimoje asmuo, nes sutuoktinė namuose prižiūri jų neįgalią dukrą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-09-12 nuteistasis niekur nedirbo, Lietuvos Respublikos darbo biržoje nebuvo registruotas, taip pat į tai, jog laikotarpiu nuo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta bauda, iki bylos nagrinėjimo teisme momento nuteistasis yra sumokėjęs tik nedidelę paskirtos baudos dalį, o baudos sumokėjimo laikotarpis viršytas jau net 4 kartus, konstatuotina, jog nuteistasis nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo darbo biržoje, todėl, teismo vertinimu, tokia faktinė situacija vertintina ne kaip, nuteistojo teigimu, sunki asmens materialinė padėtis, lėšų baudos sumokėjimui neturėjimas, o kaip nuteistojo tikslingas vengimas sumokėti baudą.Be to, nuteistajam teigiant, jog jis neturėjo lėšų paskirtai baudai sumokėti, BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią baudą galėjo pakeisti viešaisiais darbais. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis, kaip jau minėta, nuo pat baudos paskyrimo 2014-01-21 iki 2017-09-12 niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, nėra duomenų apie tai, jog jis būtų vykdęs kitokią veiklą, jis turėjo visas galimybes paskirtą baudą prašyti pakeisti viešaisiais darbais, tačiau elgėsi pasyviai, argumentuodamas neva sunkia finansine padėtimi, aukštesniosios instancijos teismo vertinimu, toks pasyvumas, žinant apie pareigą sumokėti paskirtą baudą, nėra pateisinamas, ypač atsižvelgiant į baudos nesumokėjimo laikotarpį.Nuteistasis skunde nurodo, jog antstolė nepagrįstai nurodė, kad nėra galimybių priverstinai skolą išieškoti. Aukštesniosios instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą. Antstolė, kreipdamasi į teismą dėl baudos pakeitimo areštu, nurodė, jog skolininko vardu areštuotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. A. M. šios aplinkybės skunde neginčija. Iš antstolės pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. Nr. 162/16/1501 esančio „AIS antstolių informacinės sistemos“ išrašo (v. b. l. 15) matyti, kad iš skolininko A. M. priverstinį išieškojimą taip pat vykdo kiti antstoliai: antstolis Jonas Petrikas išieško 8 615,62 Eur bei 4 734,46 Eur išieškotojos kredito unijos „Memelio taupomoji kasa“ naudai; antstolė Vida Daugirdienė išieško 180 Eur baudą Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; antstolis Aleksandras Selezniovas išieško 62 239,12 Eur bei 7 493,99 Eur išieškotojos akcinės bendrovės SEB banko naudai. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-2660-1067/2018, A. M. bei jo sutuoktinei L. M. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Apibendrinus išdėstytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog tiek antstolė, tiek žemesniosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nėra galimybių iš A. M. baudą išieškoti.A. M. skunde taip pat teigia, jog antstolė išieškojimo procese netinkamai atliko pareigas, nes patvarkymą į jo darbovietę išsiuntė tik po beveik 5 mėnesių nuo jo darbo pradžios. Pirmiausia pažymėtina, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis išieškojimą vykdančią antstolę būtų informavęs apie jo darbinių santykių pradžią. Be to, nuteistajam manant, jog antstolė vykdymo procese netinkamai atliko išieškojimo veiksmus, jis gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio suteikta teise dėl antstolės veiksmų apskundimo.Aukštesniosios instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo A. M. skundo argumentu, jog antstolės teikimas pažeidžia Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau -– FABĮ) 5 straipsnio 6 dalį, nes priėmus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti sustabdomi vykdymo veiksmai, todėl antstolė negalėjo priimti teikimo, o priėmusi – pažeidė ne tik kitų kreditorių interesus, taip pat ir sąžiningo asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekdamas sąžiningai atsiskaityti su visais kreditoriais, teises bei žmogiškąjį orumą.FABĮ 5 straipsnio 6 dalis nustato, jog teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Aiškindamas FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nurodytą nuostatą: ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y. vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape, taigi FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015, 2016-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-421/2016 ir kt.). Aukštesniosios instancijos teismas, vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl šios nuostatos aiškinimo, daro išvadą, jog antstolis, gavęs teismo nutartį, kuria priimtas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, privalo sustabdyti ne visus priverstinio išieškojimo metu atliekamus veiksmus, o būtent veiksmus, susijusius su skolininko turto realizavimu ar (ir) priverstinį išieškojimą iš skolininko turto. Aiškinant minėtą įstatymo nuostatą kitaip, negu aukštesniosios instancijos teismo padaryta išvada, reikštų, jog antstolis negali atlikti absoliučiai jokių veiksmų vykdomojoje byloje po nutarties, kuria priimtas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, gavimo momento, net ir tokių kaip, pvz., užklausų kredito įstaigoms ir (ar) registrams pateikimas ir pan., o tokių antstolio veiksmų atlikimas niekaip nepažeidžia nei FABĮ nuostatų, nei kreditorių, nei paties skolininko interesų.Be to, aukštesniosios instancijos teismo vertinimu, fizinio asmens bankroto bylos nuteistajam iškėlimo faktas negali paneigti bausmės už nusikalstamos veikos padarymą privalomumo, toks aiškinimas neatitiktų teisingumo bei sąžiningumo principų, taip pat neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, jog žemesniosios instancijos teismas, tenkindamas antstolės teikimą dėl baudos pakeitimo į areštą, priėmė teisėtą, teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl A. M. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti (BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktas, 9 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-23 nutartį.

Nutartis neskundžiama.