Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1715-934/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-13
Bylos Nr.: e2A-1715-934/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00781-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: I. D.
Atsakovas: „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje

Kategorijos

2.6.39pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.39.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.39.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2A-1715-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00781-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39; 2.6.39.2.5; 2.6.39.2.5.5; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje ieškovės I. D. ieškinį atsakovui „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 9 344,82 Eur neišmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-8).

2. Ieškinyje nurodė, kad 2017-09-26 ieškovė I. D. (toliau – ieškovė) prisijungimo būdu sudarė transporto priemonės draudimo sutartį su atsakovu Swedbank P&C Insurance AS, veikiančiu per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą (toliau – atsakovas), kurios pagrindu buvo išduotas Kasto draudimo liudijimas Nr.TP10766817 (identifikacinis Nr.10046720910), kuriuo apdrausta transporto priemonė Mercedes-Benz E250. 2017-05-22 įvyko apdrausto objekto vagystė, buvo išdaužtas šoninis stiklas, pavogtas automobilio vairas, pavogti akiniai bei padaryta kita žala. 2018-05-22 dieną su ieškove susiekė atsakovo darbuotojas J. Š., kuris nurodė transporto priemonę varyti į autoservisą tam, kad nebūtų didesnių nuostolių ir padaryti sąmatą, kad žinoti, koks yra padarytas nuostolis. Ieškovė taip ir padarė, automobilį transportavo į UAB „Silberauto“ ir paprašė skubos tvarka pastatyti šoninį stiklą. Po kurio laiko žalų ekspertas A. R. parašė, kad transporto priemonė turi būti remontuojama tik UAB „Silberauto“ ir jokiame kitame autoservise, nes kitaip jokių sąskaitų neapmokės, bet apačioje parašė prierašą, kad automobilio kol kas negalima neremontuoti, kadangi nežinoma ar tai yra draudiminis įvykis. Pasiteiravus UAB „Silberauto“, kada galima būtų mašiną suremontuoti ieškovė gavo atsakymą, kad detalių reikia laukti 5-6 dienas ir taip pat yra nemažos eilės tam, kad detales sustatyti autoservise, todėl ieškovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip remontuotis transporto priemonę ir užsakinėti detales iš kito tiekėjo. Ieškovė pateikė UAB „Rimelana“ pasiūlymą dėl transporto priemonės detalių, kuriam atsakovas pritarė, tačiau nurodė, kad jų keitimas gali vykti tik UAB „Silberauto“. Detalės buvo užsakytos, už jas buvo apmokėta ir pakeistos UAB „Silberauto“, tačiau atsakovas dėl nepaaiškinamų priežasčių nesutiko padengti žalos, o 2018-09-06 priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išmokėti papildomą išmoką. Be kita ko, vagystės metu buvo pavogti ieškovės akiniai, tačiau šią žalą atsakovas atsisako sumokėti, nes neva jie buvo palikti matomoje vietoje. Su minėtais teiginiais ieškovė nesutiko visą bendravimo laiką, kadangi atsakovui buvo nurodyta, kad akiniai buvo palikti transporto priemonės panelės apatinėje dalyje, nematomoje vietoje. Transporto priemonė yra parduota, apie tai buvo informuotas atsakovas, tačiau tik po pardavimo atsakovas panoro apžiūri automobilį, nors visos detalės ir remontas buvo atliekami jų nurodytame autoservise UAB „Silberauto“. Atsakovas nurodo, kad automobilis neva nebuvo pateiktas UAB „Silberauto“, tačiau atsakovas linkęs nutylėti faktą, kad automobilis viso remonto metu buvo tvarkomas UAB „Silberauto“, naujos detalės, kurios buvo įsigytos iš UAB „Rimelana“, taip pat buvo keistos UAB „Silberauto“, todėl nėra suprantama kokiu tikslu dar kartą turėjo būti apžiūrimas automobilis. Nagrinėjamu atveju visi prekių įsigijimo kvitai, žalą pagrindžiantis kvitai, sąskaitos-faktūros, UAB „Rimelana“ pasiūlymas su kuriuo atsakovas sutiko, akinių įsigijimo kvitas buvo pateikti atsakovui, todėl teisinio pagrindo, kuriuo atsakovas galėjo pasinaudoti teise atsisakyti išmokėti žalą nebuvo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti (1 t., b. l. 78-86). Nurodė, kad 2018-05-24 elektroniniu laišku atsakovas nurodė ieškovei dėl automobilio remonto kreiptis į oficialų automobilių Mercedes – Benz atstovą UAB „Silberauto“. 2018-05-28 elektroniniu laišku ieškovė nurodė, kad norėtų automobilio dalis pirkti ne iš UAB „Silberauto“, motyvuojant, kad taip būtų pigiau bei greičiau, kadangi originalių dalių pristatymas iš UAB „Silberauto“ trunka labai ilgai, taip pat užtrunka automobilio priėmimas remontui. 2018-06-12 elektroniniu laišku atsakovas informavo ieškovę, jog UAB „Rimelana“ pateiktas automobilio dalių pasiūlymas būtų priimtinas tik tuo atveju, jei patiektos dalys bus originalios ir naujos. 2018-06-14 ir 2018-06-25 ieškovei pateikus sąskaitas už UAB „Silberauto“ atliktus Automobilio remonto darbus buvo išmokėtos 150,45 Eur ir 173,24 Eur draudimo išmokos. 2018-06-27 elektroniniu laišku ieškovei buvo nurodyta, kad iki atskiro leidimo automobilis nebūtų parduodamas ar kitokiu būdu realizuojamas – kol bus priimtas sprendimas dėl automobilio papildomos ekspertizės UAB „Silberauto“ ar kitoje įmonėje atlikimo. 2018-06-29 atsakovas išsiuntė UAB „Rimelana“ prašymą Nr. SPCI-SK-1508 dėl informacijos pateikimo. 2018-07-04 elektroniniu laišku atsakovas informavo ieškovę, kad pateikė UAB „Silberauto“ klausimą, kada ši bendrovė galėtų atlikti automobilio apžiūrą, t. y. automobilyje sumontuotų dalių išėmimą bei jų ištyrimą. Taip pat buvo nurodyta, kad atsakovas nėra gavęs atsakymo iš UAB „Rimelana“ į atsakovo prašymą pateikti įrodymus apie tai, jog ieškovės įsigytos dalys buvo originalios ir naujos. 2018-07-05 elektroniniu laišku atsakovas informavo ieškovę, kad UAB „Silberauto“ sutiko atlikti automobilio dalių patikrinimo darbus bei pasiūlė pasirinkti tinkamą patikrinimo laiką. Atsakovas nuolat ir nuosekliai prašė pristatyti automobilį apžiūrai ir siūlė ieškovei potencialius apžiūros laikus. Ir tik po to atsakovui buvo pateikta informacija, kad automobilis yra parduotas. Reaguodamas į pateiktą informaciją apie automobilio pardavimą, atsakovas 2018-07-12 elektroniniu laišku paprašė ieškovės atsiųsti automobilio pirkėjo kontaktinius duomenis bei pirkimo-pardavimo sutarties kopiją tam, kad būtų galima kreiptis į automobilio pirkėją su prašymu pristatyti automobilį į UAB „Silberauto“ siekiant atlikti jo apžiūrą ir išsiaiškinti aplinkybes, reikšmingas padarytos žalos nustatymui. 2018-07-23 atsakovas gavo ieškovės elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad automobilio pirkėjas nurodė jo duomenų tretiesiems asmenims neteikti, todėl atsakovas neturėjo galimybės pateikti automobilio apžiūrai UAB „Silberauto“ bei įsitikinti, kad remontui panaudotos tinkamos, t. y. originalios bei naujos detalės. 2018-09-06 raštu Nr. SPCI-SK-1841 ieškovė buvo informuota apie galutinį atsakovo sprendimą nemokėti papildomos draudimo išmokos. Atsakovas atsisakė kompensuoti ieškovės pateiktos UAB „Silberauto“ 2018-06-21 sąskaitos – faktūros Nr. 701MA317778 dalį, t. y. 82,65 Eur už remonto sąmatos sudarymą, todėl, kad šios išlaidos buvo patirtos dėl ieškovės kaltės. Atsakovas kreipėsi į UAB „Silberauto“ prašydamas paaiškinti už ką buvo priskaičiuota ši suma. Pastaroji bendrovė nurodė, jog mokestis už remonto sąmatos parengimą imamas tik tuomet, kai po sąmatos sudarymo klientas nepageidauja remonto darbų atlikti UAB „Silberauto“. Atsakovas atsisakė kompensuoti 2018-06-21 UAB „Silberauto“ pasiūlyme/sąmatoje nurodytą 1 428,13 Eur sumą, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog pasiūlyme nurodyti darbai buvo atlikti ir už juos buvo sumokėta, t. y. nebuvo pateiktas darbų atlikimo aktas ar įrodymai, patvirtinantys sąskaitos apmokėjimą. Įrodymai, patvirtinantys, kad minėta suma buvo sumokėta UAB „Silberauto“, nėra pateikti ir kartu su ieškiniu, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovas privalėjo šias išlaidas kompensuoti.

Šalies argumentai

4. Ieškovė dublike nurodė, kad nebuvo pasiūlyti jokie kiti servisai, kurie galėtų greičiau sutvarkyti automobilį, tačiau ieškovei pasiūlius UAB „Rimelana“, atsakovas su tuo sutiko. Tik po prekių iš UAB „Rimelana“ įsigijimo, atsakovui kilo įtarimų dėl detalių naujumo ir originalumo, nors atsakymas iš UAB „Rimelana“ patvirtinantis, kad detalės buvo naujos ir originalios, buvo, atsakovo vis tiek tai neįtikino. Pažymėtina, kad automobilis visą laiką buvo UAB „Silberauto“ patalpose, todėl atsakovo atstovai galėjo bet kada nuvykti ir apžiūrėti kaip automobilis yra remontuojamas, kokios detalės atvyko, tačiau to neatliko, visiškai nesidomėjo remonto eiga, todėl atsakovo atsiliepime nurodyti teiginiai akivaizdu yra nepagrįsti ir klaidina teismą ir ieškovę.

Atsiliepimas

5. Atsakovas triplike nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovo atstovai apdraustą automobilį vieną kartą leido remontuoti bet kuriame autoservise, o kitą kartą jau nurodo remontuoti tik UAB „Silberauto“. Tokie ieškovės teiginiai nėra pagrįsti tinkamais įrodymais, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog automobilio stiklas 2018-05-29 buvo pakeistas būtent UAB „Silberauto“. Nuspręsdama atlikti automobilio remontą nesilaikydama šių reikalavimų ieškovė savo valia prisiėmė riziką, jog draudimo išmoka nebus sumokėta. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dar prieš ieškovei savo rizika nusprendžiant užsakyti automobilio detales iš UAB „Rimelana“ ir prieš šių detalių sumontavimą, atsakovas net kelis kartus nurodė, jog automobilis turi būti remontuojamas UAB „Silberauto“. Patikimi duomenys apie tai, kad ieškovei parduotos detalės buvo naujos ir originalios, atsakovui nebuvo pateikti.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-03 sprendimu ieškinį atmetė (2 t., b. l. 80-98).

7. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

7.1. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka nustatyta Taisyklių 6 dalies skiltyje „Žalos kompensavimas ir išmokėjimas“. Taisyklėse yra nustatyta, kad automobilio, kuris yra ne senesnis nei penkeri metai, remontui naudojamos tik naujos originalios detalės. Taigi, atsakovas draudimo išmoką už detales turėtų mokėti tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad pakeistos detalės yra naujos ir originalios. Atsakovas, siekdamas įsitikinti, ar ieškovės atsakovui apmokėti pateikta UAB „Rimlena“ sąskaita yra išrašyta už įsigytas naujas ir originalias automobilio detales, 2018-06-29 ir 2018-07-13 raštais kreipėsi į UAB „Rimlena“ prašydamas pateikti įrodymus, kad ieškovei parduotos detalės buvo naujos ir originalios. UAB „Rimlena“ 2018-07-16 rašte atsakovui nurodė, kad ieškovei pardavė naujas originalias automobilio detales, o 2018-08-06 rašte nurodė, kad negali pateikti detalių įsigijimo dokumentų, nes ši informacija yra konfidenciali. Iš atsakovo pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas kreipėsi į UAB „Silberauto“ mėgindamas išsiaiškinti, ar pakeistos ieškovės automobilio detalės buvo naujos ir originalios;

7.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesilaikė draudimo Taisyklių sąlygų – detales pirko ne iš draudiko nurodytos įmonės, o iš savo pasirinktos. Atsakovui sutikus apmokėti UAB „Rimlena“ sąskaitą ir paprašius pateikti įrodymus, kad ieškovės įsigytos detalės buvo naujos ir originalios, nei pati ieškovė, nei UAB „Rimlena“ nepateikė atsakovui duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovės įsigytos detalės buvo naujos ir originalios;

7.3. Ieškovė dėl neaiškių priežasčių nevykdė atsakovo pateikto reikalavimo pateikti automobilį apžiūrai ir vėliau šį automobilį pardavė, nors atsakovas buvo nurodęs, kad kol nebus atlikta ekspertizė, ieškovė neturi teisės parduoti automobilio;

7.4. Atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą bendradarbiauti ir dėjo visas pastangas, kad būtų nustatytas draudimo išmokos dydis, tačiau ieškovė nevykdė draudimo sutarties sąlygų, atsakovo nurodymų, nepateikė automobilio apžiūrai ir automobilį be draudiko sutikimo pardavė. Darytina išvada, kad atsakovas negalėjo nustatyti draudimo išmokos dydžio būtent dėl ieškovės veiksmų. Kadangi atsakovas įsipareigojo atsilyginti tik už naujas ir originalias automobilio detales, informacija, ar ieškovės iš UAB „Rimlena“ įsigytos automobilio detalės buvo naujos ir originalios, buvo svarbi, siekiant apskaičiuoti žalą. Pati ieškovė savo veiksmais užkirto kelią atsakovui įsitikinti, ar jos įsigytos detalės buvo naujos ir originalios;

7.5. Nors UAB „Rimlana“ pateikė teismui 2018-06-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RIM0005388 neva pagrindžiančią aplinkybes, jog parduotos detalės buvo naujos, tačiau teismas šį įrodymą vertina kritiškai, nes kaip matyti iš sąskatoje nurodytos datos, ji buvo išrašyta 2018-06-21, t. y. po to, kai detalės buvo sumontuotos;

Šalies argumentai

7.6. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo už UAB „Silberauto “ 2018-06-21 pasiūlymą, kuriame už automobilio remonto darbus numatyta 1 428,13 Eur mokėtina suma. Šioje sąmatoje numatyti remonto darbai yra dėl papildomų ieškovės pastebėtų automobilio apgadinimų, kurie galėjo būti susiję su įvykiu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šias išlaidas yra patyrusi, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką pagal šį UAB „Silberauto“ pasiūlymą, nes Taisyklėse nustatyta, kad draudimo išmoka mokama pagal faktiškai patirtas remonto išlaidas;

7.7. Ieškovė taip pat parašo priteisti iš atsakovo 82,65 Eur už UAB „Silberauto“ sudarytą automobilio remonto sąmatą. Įvertinus Taisyklių sąlygas ir tai, kad pati ieškovė nesilaikė Taisyklių sąlygos remonto darbus atlikti draudiko nurodytoje automobilių remonto įmonėje UAB „Silberauto“ ir pagal 2018-05-22 UAB „Silberauto“ pasiūlymą automobilio remonto neatliko, darytina išvada, kad šios ieškovė patirtos išlaidos nėra susijusios su automobilio remonto išlaidomis, kurias atsakovas privalo padengti;

7.8. Atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką už pavogtus akinius. Ieškovė 2018-06-06 elektroniniame laiške atsakovui nurodė, kad akiniai buvo palikti automobilyje tiesiog ant panelės, t. y. matomoje vietoje, o vėlesni jos pakeisti paaiškinimai, kad akiniai buvo palikti nematomoje vietoje, vertintini kaip ieškovės pozicijos keitimas, siekiant gauti draudimo išmoką, todėl atsakovas pagrįstai pagal Taisyklių sąlygas atsisakė atlygint žalą už pavogtus akinius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-03 sprendimą ir ieškinį tenkinti, t. y. priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 9 344,82 Eur neišmokėtos draudimo išmokos bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje (2 t., b. l. 104-112).

9. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškindamas įrodinėjimo pareigas bei netinkamai vertindamas pačius įrodymus, padarė procesinių ir materialinių normų pažeidimus, kas daro šį sprendimą neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nesirėmė Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalimi, kuri aiškiai paskirto įrodinėjimo pareigas, atsakovas šiuo atveju turėjo įrodyti, kad nebuvo pagrindo mokėti išmoką, tačiau byloje vien tik ieškovė įrodinėjo, kad išmoka turėjo būti išmokėta, kas akivaizdžiai prieštarauja Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 daliai;

9.2. Automobilis buvo remontuojamas būtent atsakovo nurodytame UAB „Silberauto“ ir salone buvo laikotarpiais nuo 2018-05-22 iki 2018-05-29 bei nuo 2018-06-11 iki 2018-06-21. Atsakovas apie automobilio buvimo laiką UAB „Silberauto“ patalpose žinojo, automobilį apžiūrėjo, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių tuo metu atsakovui nekilo jokių abejonių dėl detalių naujumo ir originalumo. Taip pat atsakovui žinant apie automobilio pardavimą, atsakovas privalėjo, esant abejonėms, jas šalinti iškarto, o ne tik tada, kai automobilis buvo parduotas;

9.3. Detalių naujumą ir originalumą pagrindžia ir tai, kad UAB „Rimelana“ pateikė byloje visus detalių įsigijimo dokumentus, todėl visiškai nesuprantama kodėl minėti dokumentai ir aplinkybės nebuvo analizuoti ir vertinti. Nėra suprantama, kokių dokumentų dar papildomai reiktų, siekiant pagrįsti detalių naujumą ir originalumą, kai pats atsakovas šias detales apžiūrėjo UAB „Silberauto“ patalpose;

9.4. Nėra suprantamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl 82,65 Eur mokesčio nekompensavimo, kadangi šios išlaidos buvo patirtos būtent dėl atsakovo pageidavimo atlikti sąmatą UAB „Silberauto“, kas ir buvo padaryta;

9.5. Nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, pagal kurią ieškovė kasko draudimu apdraudė savo automobilį, kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Tais atvejais, kai sutartis kvalifikuota kaip vartojimo, teismas turi pareigą jos sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.188 straipsnis (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014-06-13), CK 6.228-4 straipsnio 9 dalis). Ieškovė ginčija atsakovo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, kurį atsakovas pagrindžia sutarties sąlyga, kurioje numatoma, kad remonto metu privalo būti sumontuotos naujos originalios detalės, taip pat neva tai duomenų nepateikimu bei atsisakymą išmokėti žalą už automobilyje buvusių akinių vagystės metu pavogtus akinius vien dėl to, kad jie neva buvo palikti matomoje vietoje. Minėtos sąlygos išmokėti išmoką yra nesąžiningos, netinkamai atsakovo interpretuojamos bei išgalvotos, kadangi buvo įsigytos naujos detalės, tai pagrindžia UAB „Rimelana“ raštas, akiniai buvo padėti slaptoje vietoje, todėl atsakovo nesąžiningų sąlygų taikymas yra nepagrįstas;

9.6. Dėl pavogtų akinių atsakovas nurodė, kad jie buvo laikomi neva tai matomoje vietoje, tačiau tokie teiginiai visiškai neturi faktinio pagrindo, kadangi akiniai buvo paslėpti automobilio panelės slaptoje vietoje, kas buvo nurodyta elektroniniu laišku pirmąjį bendravimo kartą.

Atsiliepimas

10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (2 t., b. l. 116-127).

11. Atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

11.1. Ginčo įvykio metu automobilio amžius buvo mažesnis nei penkeri metai, todėl jo remontui privalėjo būti naudojamos naujos ir originalios dalys. Be to, remiantis Taisyklių 6 skyriumi, automobilio remontas turėjo būti atliekamas atsakovo nurodytame autoservise. Būtent dėl šių priežasčių ieškovei buvo nurodyta pristatyti automobilį oficialiam Mercedes – Benz automobilių atstovui – UAB „Silberauto“, tačiau ieškovė pageidavo automobilio dalis įsigyti ne iš oficialaus Mercedes – Benz atstovo, o iš kito tiekėjo (UAB „Rimelana“), todėl nustatant mokėtinos draudimo išmokos dydį atsakovui buvo būtina įsitikinti, kad šios bendrovės parduotos dalys yra tinkamos bei atitinka Taisyklių reikalavimus, t. y. originalios bei naujos;

11.2. Nei žalos bylos administravimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti pakankami ir patikimi įrodymai, kurie patvirtintų, jog automobilio remontas buvo atliktas pagal Draudimo sutarties nuostatas, t. y. naudojant naujas ir originalias detales, atitinkamai nebuvo įrodyta, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas;

11.3. Byloje surinkti duomenys aiškiai patvirtina, jog atsakovas nuolat ir nuosekliai nurodė, kad automobilio remontas atitiktų Draudimo sutarties sąlygas, remontui turi būti panaudotos naujos ir originalios detalės. Be to, atsižvelgiant į problemas, patirtas administruojant anksčiau ieškovės nurodytus draudžiamuosius įvykius, atsakovas nurodė automobilį remontuoti oficialaus Mercedes – Benz markės automobilių atstovo UAB „Silberauto“ servise. Šis subjektas neabejotinai gali užtikrinti, kad remontui būtų panaudotos naujos ir originalios detalės, o patys darbai atlikti kokybiškai;

11.4. Ieškovė pati savarankiškai nusprendė automobilio detales užsakinėti iš kito tiekėjo. Kadangi šis tiekėjas prekiauja tiek naujomis, tiek ir naudotomis detalėmis, atsakovas iš pat pradžių nurodė, jog detalių užsakymas iš UAB „Rimelana“ būtų priimtinas tik tuo atveju, jei dalys būtų naujos ir originalios. Kitaip tariant, atsakovo sutikimas dėl dalių užsakymo iš UAB „Rimelana“ buvo sąlyginis – užsakymas būtų laikomas priimtinu, tik įrodžius, kad dalys buvo naujos ir originalios;

11.5. Atsakovo bandymai gauti papildomą informaciją iš UAB „Rimelana“ buvo nesėkmingi ir tik po pakartotinio teismo įpareigojimo UAB „Rimelana“ pateikė duomenis, kurie turėtų įrodyti parduotų detalių naujumą ir originalumą – 2018-06-21 Import – Export P. R. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4/06/2018. Pažymime, jog šis dokumentas neįrodo nei, kad parduotos dalys buvo naujos, nei, kad jos apskritai buvo sumontuotos automobilyje. Rašytiniuose dokumentuose nurodytos datos leidžia pagrįstai teigti, kad UAB „Rimelana“ pateikė duomenis apie kitų detalių, o ne tų, kurios buvo perduotos ieškovei, įsigijimą;

Šalies argumentai

11.6. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad tik po automobilio pardavimo atsakovas išreiškė norą jį apžiūrėti. Primename, kad dar 2018-06-27 elektroniniu laišku ieškovei buvo nurodyta, kad iki atskiro leidimo automobilis nebūtų parduodamas ar kitokiu būdu realizuojamas – kol bus priimtas sprendimas dėl automobilio papildomos ekspertizės UAB „Silberauto“ ar kitoje įmonėje atlikimo. Pageidavimas atlikti automobilio apžiūrą buvo išreikštas ir 2018-07-04 vykusio susitikimo metu bei 2018-07-04 elektroniniu laišku. Akivaizdu, jog nuo 2018-06-27 iki 2018-07-05 buvo daugiau nei pakankamai laiko atlikti automobilio apžiūrą, tačiau ieškovė jokiu būdu nepranešė atsakovui apie sudarytą preliminarią sutartį dėl automobilio pirkimo bei sutartą jo pardavimo datą. Nuslėpdama šią reikšmingą informaciją Ieškovė sąmoningai apsunkino atsakovo galimybes apžiūrėti automobilį;

11.7. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog automobilis laikotarpiais nuo 2018-05-22 iki 2018-05-29 bei nuo 2018-06-11 iki 2018-06-21 buvo UAB „Silberauto“ patalpose neturi jokios įtakos vertinant ar atsakovas galėjo apžiūrėti automobilyje montuojamas detales, nes, kaip jau buvo minėta, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovas nebuvo informuotas apie automobilio buvimo vietą. Be to, pirmuoju laikotarpiu, t. y. laikotarpiais nuo 2018-05-22 iki 2018-05-29, buvo pakeistas tik automobilio šoninis stiklas, tad apžiūra tuo metu nebūtų davusi visiškai jokios informacijos apie automobilyje vėliau sumontuotų dalių būklę;

11.8. Akcentuotina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme ieškovė teigė, jog atsakovas buvo tik informuotas apie automobilio buvimą UAB „Silberauto“ patalpose bei nurodė, jog atsakovas galėjo atlikti jo apžiūrą (šios aplinkybės neatitinka tikrovės). Apeliaciniame skunde ieškovė jau teigia, kad atsakovas ne tik buvo informuotas apie automobilio buvimo vietą, bet ir buvo atvykęs į UAB „Silberauto“ bei apžiūrėjo tiek automobilį, tiek ir jame montuojamas detales. Taigi apeliaciniame skunde ieškovė išsigalvoja papildomas tikrovės neatitinkančias aplinkybes siekdama nepagrįstai gauti draudimo išmoką;

11.9. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikti konkretūs ir rašytiniais įrodymais pagrįsti argumentai kodėl atsakovas atsisakė kompensuoti ieškovės pateiktos UAB „Silberauto“ 2018-06-21 sąskaitos – faktūros Nr. 701MA317778 dalį, t. y. 82,65 Eur už remonto sąmatos sudarymą. Dar kartą pažymime, jog šios išlaidos buvo patirtos dėl ieškovės kaltės, t. y. dėl nepagrįsto ieškovės atsisakymo vykdyti atsakovo nurodymą ir remonto darbus pilna apimtimi (tiek užsakyti detales, tiek ir jų sumontavimo darbus) UAB „Silberauto“. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių konstruktyvių argumentų kodėl atsakovas turėtų būti įpareigojamas atlyginti ir išlaidas, patirtas dėl ieškovės kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas I. D. ieškinys atsakovui „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Apeliaciniame skunde apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė procesinių ir materialinių normų pažeidimus, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas. Apeliantės vertinimu, teismas nesirėmė Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 82 straipsnio 6 dalimi, kuri numato, jog atsakovas šiuo atveju turėjo įrodyti, kad nebuvo pagrindo mokėti išmoką, nors byloje vien tik ieškovė įrodinėjo, kad išmoka turėjo būti išmokėta.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CK 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, minėta sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo arba suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlyga – draudėjo padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, taip pat šios teisės įgyvendinimo tvarką: draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-313/2016; 2013-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2013).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017-09-26 tarp apeliantės ir atsakovo buvo sudaryta automobilio Mercedes-Benz E250 draudimo sutartis Nr. TP10766817, kuriai taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 001 (toliau – Taisyklės) (1 t., b. l. 23-25). Pažymėtina, jog draudimo išmokos nustatymo principai yra reglamentuoti Taisyklių 6 skyriuje „Žalos kompensavimo principai“, kuriame nurodyta, kad transporto priemonėms, kurių amžius yra iki penkerių metų, remontui naudojamos naujos ir originalios dalys, išskyrus tuos atvejus, kai sugadintos dalys neatitinka joms nustatytų gamintojo reikalavimų arba yra neoriginalios (1 t., b. l. 41, 1 pastraipa). Taisyklėse taip pat numatyta, jog draudikas turi teisę nurodyti autoservisą, kuriame turi būti remontuojama transporto priemonė. Taip pat numatyta, kad jei draudėjas norės transporto priemonę remontuoti savo pasirinktame autoservise, maksimali mokėtina draudimo išmokos suma bus lygi draudiko nurodyto autoserviso nustatytai remonto kainai (1 t., b. l. 41, 4 pastraipa).

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apdrausto automobilio Mercedes-Benz E250 remontui reikalingas dalis ieškovė I. D. įsigijo ne iš draudiko nurodyto autoserviso UAB „Silberauto“, bet iš kitos įmonės – UAB „Rimelana“. Pažymėtina, kad draudikas sutiko, jog apeliantė įsigytų dalis automobilio remontui iš UAB „Rimelana“, tačiau nurodė, jog UAB „Rimelana“ turi pateikti įrodymus, kad visos parduotos dalys yra naujos ir originalios (1 t., b. l. 55), taip pat atsiųsti oficialų patvirtinimą su detalių kodais, kurie buvo nurodyti dalių pasiūlyme (1 t., b. l. 57).

19. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė atsisakė pirkti dalis transporto priemonės remontui iš atsakovo nurodyto autoserviso, būtent apeliantei teko procesinė našta įrodyti, kad ne iš kito tiekėjo įsigytos dalys yra naujos ir originalios, kaip tai numatyta Taisyklėse. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 bei joje cituojamą kasacinio teismo praktiką).

20. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nurodyta draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens pareiga turi būti vykdoma sąžiningai. Draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens pateikta draudikui neteisinga, klaidinanti informacija apie įvykio aplinkybes gali lemti draudiko, šiam ištyrus visą prieinamą informaciją ir aplinkybes, išvadą dėl pareigos mokėti draudimo išmoką nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).

21. Byloje nustatyta, kad apeliantė, įrodinėdama aplinkybė, kad iš UAB „Rimelana“ įsigytos dalys yra naujos ir originalios, iš esmės pateikė tik UAB „Rimelana“ 2018-06-08 Dalių pasiūlymą su perkamų dalių kodais (1 t., b. l. 21) ir UAB „Rimelana“ išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą 7 428,04 Eur sumai bei apmokėjimo kvitą (1 t., b. l. 22). Vykdydamas Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą, draudikas 2018-06-29 raštu „Dėl informacijos suteikimo“ ir 2018-07-13 raštu „Dėl informacijos suteikimo papildomai“ kreipėsi į dalių pardavėją UAB „Rimelana“, prašydamas pateikti patvirtinimą, kad buvo parduotos tik naujos originalios dalys, nurodant tą pačią informaciją, kuri buvo pateikta 2018-06-08 Dalių pasiūlyme, bei atsiųsti pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. RIM0005388 ir Nr. RIM0005220 parduotų dalių įsigijimo dokumentus, įskaitant apmokėjimo už jas pavedimo kopijas (1 t., b. l. 20, 132). Byloje nėra duomenų, kad UAB „Rimelana“ būtų pateikusi draudiko prašomus duomenis (2018-07-16 ir 2018-08-06 UAB „Rimelana“ atsakymai buvo gauti jau po automobilio pardavimo (1 t., b. l. 112, 127)). Papildomų abejonių dėl iš UAB „Rimelana“ įsigytų dalių naujumo ir originalumo kėlė ir autoserviso „Silberauto“ 2018-06-21 elektroniniame laiške draudikui nurodyta informacija, kad kliento dalys buvo be pakuočių (1 t., b. l. 115). Negavęs aukščiau nurodytų duomenų iš transporto priemonės dalių pardavėjo, atsakovas, remdamasis Taisyklių 5 skyriumi, numatančiu, kad prireikus draudėjas privalo sudaryti draudikui galimybę apžiūrėti sugadintą transporto priemonę, nurodė ieškovei, kad ši privalo pateikti apdraustą automobilį apžiūrai tam, jog būtų įsitikinta, ar tikrai UAB „Rimelana“ parduotos ir draudiko autoservise „Silberauto“ įdėtos dalys buvo naujos ir ir originalios (1 t., b. l. 124). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018-07-04, 2018-07-05 ir 2018-07-09 elektroniniais laiškais atsakovas nurodė ieškovei, kad susisiekė su autoservisu „Silberauto“ dėl keistų dalių išėmimo ir jų ištyrimo ir paprašė pasirinkti tinkamesnę datą pakeistų dalių tikrinimo darbams (1 t., b. l. 124, 128-129). Atsižvelgiant į tai, kad apie automobilio pardavimą draudikas buvo informuotas tik 2018-07-10, nors automobilis buvo parduotas dar 2018-07-05 (1 t., b. l. 128), atmestini kaip nepagrįsti apeliantės skundo teiginiai, kad atsakovas pradėjo reikalauti automobilio apžiūros tik po jo pardavimo, nes laikotarpiu nuo 2018-07-04 iki 2018-07-09 draudikui dar nebuvo žinoma apie automobilio pardavimą. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė į atsakovo elektroninius laiškus neatsakė ir automobilio ekspertizei nepateikė. Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės, kad automobilis nuo 2018-05-22 iki 2018-05-29 bei nuo 2018-06-11 iki 2018-06-21 buvo UAB „Silberauto“ patalpose ir atsakovas apie automobilio buvimo laiką UAB „Silberauto“ patalpose žinojo, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog apeliantė tinkamai įvykdė bendradarbiavimo pareigą bei atsakovas, nesant suderinimo su ieškove, galėjo vykdyti pakeistų detalių apžiūrą bei prireikus jas išardyti. Todėl pastarasis apeliantas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai, aukščiau aptartų aplinkybių visuma įrodo, jog ne atsakovas, o apeliantė netinkamai įgyvendino bendradarbiavimo pareigą, savalaikiai nepateikdama automobilio apžiūrai, todėl prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką.

22. Pažymėtina, kad 2018-07-16 ir 2018-08-06 UAB „Rimelana“ pateikė atsakymus į atsakovo paklausimus, kuriuose nurodė, kad ieškovei pardavė naujas originalias dalis, kurių kodai atitinka kodus, nurodytus Dalių pasiūlyme, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtus teiginius, nurodant, kad atsakovo prašoma pateikti informacija yra konfidenciali (1 t., b. l. 112, 127). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nei ieškovė, nei UAB „Rimlena“ nepateikė atsakovui patikimų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovės įsigytos dalys buvo naujos ir originalios, be to, ieškovė dėl nepaaiškinamų priežasčių nevykdė atsakovo reikalavimo pateikti automobilį apžiūrai, o po to jį pardavė.

23. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovė nevykdė draudimo sutarties sąlygų bei pareigos bendradarbiauti su atsakovu, kuris dėjo visas pastangas, kad būtų nustatytas draudimo išmokos dydis. Kadangi pagal pasirašytą draudimo sutartį atsakovas įsipareigojo atlyginti tik naujų ir originalių automobilio dalių įsigijimą, nepateikus patikimų duomenų apie ieškovės iš UAB „Rimlena“ įsigytų dalių būklę, draudikas turėjo teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką už dalis, įsigytas iš UAB „Rimlena“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 7 428,04 Eur už įsigytas automobilio dalis.

24. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo 82,65 Eur mokesčio už UAB „Silberauto“ atliktą remonto sąmatą, kadangi šios išlaidos buvo patirtos būtent dėl atsakovo pageidavimo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

25. Kaip jau buvo minėta (žr., 17 punktą), Taisyklėse buvo numatyta galimybė draudėjui remontuoti transporto priemonę jo pasirinktame autoservise, tačiau maksimali mokėtina draudimo išmokos suma bus lygi draudiko nurodyto autoserviso nustatytai remonto kainai. Iš byloje esančio 2018-06-22 UAB „Silberauto“ elektroninio laiško nustatyta, kad mokestis už UAB „Silberauto“ atliktą remonto sąmatą skaičiuojamas tik tada, kai klientas neplanuoja atlikti transporto priemonės remonto autoservise UAB „Silberauto“ (1 t., b. l. 113). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė savarankiškai apsisprendė dalis transporto priemonės remontui įsigyti ne iš UAB „Silberauto“, bet iš kito pardavėjo – UAB „Rimlena“, nors atsakovas nurodė apdraustą automobilį remontuoti (kartu ir pirkti dalis jo remontui) oficialiame Mercedes – Benz autoservise UAB „Silberauto“. Ieškovei atsisakius pirkti dalis transporto priemonės remontui iš UAB „Silberauto”, šis 2018-05-22 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą už pasiūlymo dėl remonto darbų ir keičiamų detalių sudarymą. Dėl išdėstytų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog 82,65 Eur išlaidos už pasiūlymo dėl remonto darbų ir keičiamų detalių sudarymą buvo patirtos išimtinai dėl ieškovės valios, jai atsisakius įsigyti automobilio dalis ir jį remontuoti atsakovo nurodytame servise, todėl pagal pasirašytą sutartį atsakovas neprivalėjo šių išlaidų padengti.

26. Skunde apeliantė pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė draudimo išmokos dėl pavogtų akinių, kadangi akiniai buvo paslėpti automobilio panelės slaptoje vietoje ir ši aplinkybė buvo nurodyta atsakovui jau pirmąjį bendravimo kartą.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Taisyklių 4.2 punkte yra nustatyta, kad išlaidos, patirtos dėl asmeninių daiktų dingimo atlyginamos tik tais atvejais, kai dingsta daiktai, kurie buvo laikomi nematomoje vietoje užrakintoje transporto priemonėje (1 t., b. l. 37). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakydama į atsakovo 2018-06-05 elektroniniame laiške pateiktą prašymą nurodyti, kokioje vietoje vagystės metu buvo padėti akiniai, 2018-06-06 elektroniniame laiške ieškovė atsakovui nurodė, kad akiniai buvo palikti automobilyje ant panelės (1 t., b. l. 103). Atsižvelgęs į ieškovės 2018-06-06 elektroniniame laiške nurodytą akinių buvimo vietą, atsakovas padarė išvadą, jog akiniai buvo palikti matomoje vietoje, todėl atsisakė priteisti draudimo išmoką už jų praradimą (1 t., b. l. 102). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės vėlesniuose elektroniniuose laiškuose nurodytos aplinkybės, jog akiniai buvo uždaromame stalčiuje priekinėje automobilio panelėje (1 t., b. l. 51-52), nepaneigia draudiko pozicijos. Priešingai, apeliantės nurodomų aplinkybių nenuoseklumas, įrodo, jog vėlesnių nurodytų aplinkybių pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs <...>. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-701/2016). Be to, apeliaciniame skunde apeliantė nepagrįstai nurodė, kad jau pirmą bendravimo kartą atsakovui buvo nurodyta, jog akiniai buvo paslėpti automobilio panelės slaptoje vietoje, kadangi šias aplinkybes paneigia pačios ieškovės 2018-06-06 elektroniniame laiške nurodytos aplinkybės.

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantė nepateikė patikimų įrodymų, kad pavogti akiniai buvo palikti nematomoje vietoje užrakintoje transporto priemonėje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 406,00 Eur priteisimo už pavogtus akinius.

29. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė taip pat nesutiko su Draudimo sutarties ir Taisyklių sąlygomis, teigdama, jog sąlygos, kad remonto metu privalo būti sumontuotos naujos originalios detalės, bei kad atsisakoma išmokėti žalą už automobilyje buvusių akinių vagystę dėl to, kad šie buvo palikti matomoje vietoje, yra nesąžiningos, netinkamai atsakovo interpretuojamos bei išgalvotos. Apeliantės vertinimu, šalių sudaryta draudimo sutartis vertintina kaip vartojimo sutartis, todėl teismas turi pareigą jos sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio.

30. Kasacinio teismo išaiškinta, kad siekiant užtikrinti prisijungimo būdu sudaromos sutarties šalių interesų pusiausvyrą, įstatyme yra nustatyta pareiga šaliai, parengusiai sutartį, sudaryti tinkamas galimybes kontrahentui susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Tik įvykdžius šią pareigą sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai (CK 6.185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-691-313/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad draudėjo atliktas draudimo įmokos mokėjimas, kada draudimo polise nurodyta, jog, sumokėjus visą ar dalį draudimo įmokos, yra laikoma, kad draudėjas sutinka su draudimo sąlygomis bei yra gavęs iš draudiko draudimo taisykles, taip pat laikoma tinkamu draudėjo supažindinimu su taikomomis draudimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2013).

31. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės draudimo sutartis sudaryta šalims pasirašius 2017-09-26 Kasko draudimo liudijimą Nr. TP10766817 (polisas), kuriame nurodyta, kad draudimui taikomos Kasko draudimo taisyklės Nr. 001 (2016-12-08 redakcija), su kuriomis galima susipažinti banko interneto svetainėje (1 t., b. l. 23). Minėtame liudijime taip pat numatyta, kad sumokėdamas draudimo įmoką, draudėjas patvirtina, kad prieš sutarties sudarymą yra supažindintas su Kasko draudimo taisyklėmis Nr. 001 ir kad jos yra jam išaiškintos, bei kad jis pritaria draudimo sutarties sąlygoms ir sudaro sutartį laisva valia (1 t., b. l. 24). Byloje ginčo dėl draudimo įmokos sumokėjimo nėra, todėl laikytina, jog ieškovė buvo supažindinta su Kasko draudimo taisyklėmis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad iki ieškinio pateikimo teismui apeliantė būtų kėlusi klausimą dėl Taisyklių nesąžiningumo ar nesutikusi su minėtomis sąlygomis, o apeliantės subjektyvus situacijos vertinimas bei abstraktūs teiginiai, jog atsakovas visais įmanomais būdais siekia atsisakyti išmokėti automobiliui padarytą žalą, savaime neįrodo sąlygų nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, jog ieškovės nurodytos sąlygos būtų neaiškios, klaidinančios. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl Draudimo sąlygų nesąžiningumo atmestinas kaip nepagrįstas.

32. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės I. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-03 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irmantas ŠulcasŽilvinas TerebeizaTomas Venckus