Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-813-493/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-11-29Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-15Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-640-753/2019Nutartis · 2019-04-02Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-24Kauno apygardos teismas
  5. T-2092-753/2019Nutartis · 2019-11-06Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-12Kauno apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-09Kauno apygardos teismas
  8. T-605-548/2020Nutartis · 2020-04-06Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-11Kauno apygardos teismas
  10. TS-183-548/2020Nutartis · 2020-12-04Kauno apylinkės teismas
  11. TS-178-548/2020Nutartis · 2020-12-04Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-13Kauno apygardos teismas
  13. T-1713-946/2021Nutartis · 2021-10-04Kauno apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-04Kauno apygardos teismas
  15. T-22-1139/2022Nutartis · 2022-01-24Telšių apylinkės teismas
  16. T-385-753/2022Nutartis · 2022-04-04Kauno apylinkės teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-11Kauno apygardos teismas
  18. T-1401-753/2022Nutartis · 2022-09-07Kauno apylinkės teismas
  19. T-964-548/2023Nutartis · 2023-03-08Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-12
Bylos Nr.
1S-813-493/2019
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-02055-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-813-493/2019
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-02055-2011-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. priimtą nutarimą Nr. 95-524 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas 2012 m. lapkričio 29 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 11 metų.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 95-524 nutarė nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema, sumažėjo nuo 20 iki 16 balų. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, be to, nuteistojo elgesys šiuo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, todėl jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Be to, A. K. tris kartų pažeidė pataisos įstaigos tvarkos bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo taikytos dvi drausminės nuobaudos. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o likusi neatlikta bausmės dalis dar gana didelė.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino teisės aktuose numatyto lygtinio paleidimo galimybės, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. A. K. pažymėjo, kad nors, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis tris kartu pažeidė nustatytą pataisos įstaigos tvarką, tačiau neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis buvo net penkis kartus skatintas. Be to, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistasis atlikto ne tik minimalią bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas lygtinio paleidimo klausimas, tačiau yra atlikęs daugiau nei ¾ visos paskirtos bausmės.

5.2. Nuteistojo teigimu, nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad jis 3 kartus pažeidė nustatytą pataisos įstaigos tvarką, tačiau pažymėtina, kad jam paskirtos tik dvi drausminės nuobaudos, o vieną kartą buvo apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Atkreipė dėmesį, kad nuteistojo svarstymas drausmės komisijoje dėl galimo vidaus tvarkos pažeidimo, kai nuobauda nėra skiriama ir apsiribojama pokalbiu, nėra joks pažeidimas, todėl negali būti teismo vertinamas neigiamai. Be to, tokia nuobaudos rūšis nėra numatyta ir Bausmių vykdymo kodekse. Pati drausmės komisija, kaip pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija, turi teisę siūlyti skirti nuobaudą, tačiau jokių kitų įgaliojimų šiai komisijai nesuteikta. Todėl minėta drausmės komisija, neturėdama pagrindo siūlyti nuteistajam skirti nuobaudą, taip pat neturėjo teisinio pagrindo apsiriboti pokalbiu ir tokiu būdu taikyti nuteistojo atžvilgiu įstatymų nereglamentuotas poveikio priemones. A. K. pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi ir administracinis teismas. Taigi, nors A. K. 2016 m. balandžio 26 d. buvo svarstytas drausmės komisijoje, tačiau nuobauda jam nebuvo paskirta, todėl nėra pagrindo šią aplinkybe laikyti neigiamai charakterizuojančią nuteistąjį.

5.3. Nuteistasis teigia, kad sėkmingai jo resocializacijai svarbu ir tai, kad jis turi teigiamą darbinę motyvaciją, pataisos namuose dirba. Taip pat, A. K. nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Be to, jam suteikta teisė laisvu nuo darbo metu parvykti į namus, po išvykų jis laiku grįžta į pataisos namus ir toliau nepriekaištingai atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pažymėjo, kad jis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, todėl teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, yra nepagrįstas.

5.4. Nuteistasis skunde taip pat pažymėjo, kad teismas pernelyg sureikšmino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. A. K. atkreipė dėmesį, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl nėra pagrindo pakartotinai šias aplinkybes vertinti sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Tuo labiau, kad lygtinis paleidimas atitinka Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, kuris palengvina nuteistųjų socialinę adaptaciją. Be to, lygtinai paleistas nuteistasis ir toliau atlieka jam skirtą bausmę, o lygtinio paleidimo sąlygų nesilaikymas sąlygoją sprendimą lygtinės bausmės dalies neįskaityti, o asmenį grąžinti į įkalinimo įstaigą.

5.5. Skunde analizuojamos Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 ,,Dėl lygtinio paleidimo“, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodant, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.

5.6. Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis nurodo, kad teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Nuteistasis teigia, kad yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, o teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. K. skundas tenkinamas.

7. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis). Lygtinis paleidimas taikomas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, pataisos įstaigos administracijos susidarytą nuomonę apie nuteistąjį bei kitas svarbias aplinkybes.

8. Įvertinus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta šioje nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo A. K. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą, ir tai neturėtų sutrukdyti pilnai realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. K. lygtinį paleidimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo bausmės atlikimo metu padarytiems keliems drausmės pažeidimams, padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui, pervertino neatliktos bausmės dalį, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. K. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs, todėl jie negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

9. Pažymėtina, kad A. K. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Tokiu būdu, nesant pagrindo abejoti tuo, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje A. K. atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, kuriems esant asmuo gali būti paleidžiamas iš pataisos įstaigos lygtinai, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju pagal OASys metodiką atitinka 16 balų ir sudaro pagrindą manyti, kad A. K., išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, jog, sprendžiant iš 2019 m. liepos 26 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti kriminogeninių rizikos veiksnių nenustatyta. Tuo tarpu pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys užkardyti veiksniai nustatyti net keturi – ryšių palaikymas su artimaisiais, išsilavinimas, darbinė motyvacija, gyvenamosios vietos turėjimas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro vien tik statinių kriminogeninių veiksnių taškų suma, kurios nuteistasis savo elgesiu jau negali sumažinti.

10. Pritartina žemesnės instancijos teismo nutarties motyvams, kad A. K. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, t. y. neteisėtai, su tikslu parduoti, veikdamas bendrininkų grupėje įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ją neteisėtai gabeno ir laikė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ją neteisėtai gabeno. Tačiau pažymėtina, kad jis anksčiau neteistas, padarytas nusikaltimas buvo akivaizdžiai atsitiktinio pobūdžio ir nuteistajam nėra būdingas priešingo teisei elgesio modelis, nuteistasis bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, apeliaciniame skunde teigia padaręs pozityvias išvadas. A. K. atliko didesniąją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, jo nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, A. K. bausmės atlikimo metu kryptingai koregavo savo elgesį bei mąstyseną teigiama linkme. Visų pirma, A. K. mokėsi ir įgijo odos dirbinių taisytojo specialybę. Nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, taip pat, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse – konstitucijos egzamine, protų mūšyje, paskaitoje „Streso valdymas ir motyvacija keistis“, vasaros stalo teniso turnyre. Teisėjų kolegija įvertina ir A. K. darbinę motyvaciją. Pataisos namuose jis dirba nuo 2016 m. balandžio 7 d. Perkeltas į atvirąją koloniją dirbo pagal terminuotą darbo sutartį su UAB „G.“, 2018 m. spalio 8 d. pradėjo dirbti UAB „N.“ betonuotoju, kur dirba iki šiol, o po galimo lygtinio paleidimo planuoja dirbti UAB „T.“ technikos prižiūrėtoju. Atkreiptinas dėmesys, kad iki nuteisimo A. K. taip pat dirbo, turi 10 metų darbinės patirties, taigi, jo įsidarbinimas, būnant laisvėje, yra pakankamai realus.

11. Tinkamos nuteistojo elgesio korekcijos pataisos namuose nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo akcentuojamos A. K. pataisos namuose paskirtos drausminės nuobaudos. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b. l. 17) liudija, kad A. K. bausmės atlikimo metu 3 kartus yra nesilaikęs nustatyto režimo reikalavimų, tačiau vienas jo padarytų pažeidimų buvo mažareikšmis, dėl kurio drausminė nuobauda neskirta, t. y. apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Drausminės nuobaudos A. K. per daugiau nei aštuonerius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metus buvo skirtos vos dvi, paskutinioji nuobauda gauta 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Be to, ir paskirtoji paskutinė nuobauda – uždraudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, rodo, jog padarytas pažeidimas nebuvo itin šiurkštus, kadangi už pačius grubiausius nustatytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nuteistieji tam tikram laikotarpiui paprastai uždaromi į baudos izoliatorių. Nuteistasis bausmės atlikimo metu iš viso skatintas penkis kartus. Pavyzdingas A. K. elgesys jį prižiūrinčių pareigūnų buvo įvertintas dar 2016 m. gruodžio mėnesį, kai nuteistasis buvo perkeltas iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę, o toliau rodomus teigiamus A. K. elgesio bei mąstysenos pokyčius 2018 m. sausio mėnesį įvertino ir teismas, perkeldamas jį tęsti bausmės atlikimą iš pataisos namų į atvirąją koloniją. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, A. K. deda pastangas, siekdamas sėkmingos integracijos į visuomenę. Sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Pavyzdingas elgesys A. K. nėra sudėtingai pasiekiamas, pataisos įstaigos administracija juo pasitiki, išleidžia grįžti į namus aplankyti artimųjų ir nuteistasis nei karto nebuvo pažeidęs nustatytų išvykų sąlygų, t. y. jis visada laiku sugrįžta į atvirąją koloniją. Bylos medžiaga liudija ir tai, kad nuteistasis palaiko artimus, pozityvius ryšius su artimaisiais, kas gali veikti kaip apsauginis veiksnys, būnant laisvėje. Po galimo lygtinio paleidimo nuteistasis planuoja gyventi su sugyventine, dėl gyvenamosios vietos problemų nėra.

12. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai A. K. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamas aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Iš esmės teigiamas nuteistojo A. K. elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti ir jam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių visuma sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad A. K. būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, vienbalsiai nutardama taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis nėra teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. priimtą nutarimą Nr. 95-524 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, skirti šias pareigas:

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė