- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- 1S-350-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-02055-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- S. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2020 m. vasario 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. Š. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 5 d., pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2020 m. vasario 28 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi Komisijos nutarimą atsisakė tvirtinti, motyvuojant tuo, kad S. Š. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis S. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą.
3.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo motyvais, jog privalo atlikti visą paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo. Bausmės atlikimo metu visada tinkamai bendravo ne tik su jį prižiūrinčiais pareigūnais, bet ir su kitais nuteistaisiais, vengia destruktyvių grupių ir drausmės pažeidimų organizatorių, su kuo bendrauti rinkdavosi labai atsakingai.
3.2. Skunde pažymi, kad lygtinio paleidimo atveju iškart įsidarbintų, nes turi paruoštą darbo vietą. Suteikta teisė iki 2 parų laisvu darbo metu grįžti į namus, pas šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo reikalavimus. Puikiai žino kokios pasekmės laukia, jei nevykdytų teismo įpareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo S. Š. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei, kad nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas tik esant šių pagrindų visumai.
6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, Komisijai yra pateikęs prašymą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, o tai leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir sudaro formalų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis pagrindas – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip minėta, ne mažiau svarbu įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką. S. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 40 balai (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. Š. atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Dirbo VĮ ,,M. A.“ medžio apdirbimo bare darbininku, vėliau - ŽŪB ,,N.“, UAB ,,I. L.“, o nuo 2020 m. sausio 17 d. pradėjo dirbti UAB ,,N.“. Pataisos namuose taip pat mokėsi, baigė 11 klasę, įgijo siuvinių gamintojo ir vytelių pynėjo specialybes. Bausmės atlikimo metu buvo 15 kartų paskatintas už nepriekaištingą elgesį, mokymąsi, gerą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.
8. Nors ir nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, S. Š. du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, gyvenimo sąlygos. Pažymėtina, kad nusikalstama veika, už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe, praeityje jis buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Šios aplinkybė teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis vėl nepasiduos kitų įtakai ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje S. Š. buvo du kartus teistas užsienio valstybėse už prekybą narkotinėmis medžiagomis, todėl dabartinis teistumas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas, o tik negali būti vienu iš esminiu kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę.
9. Akcentuotina ir tai, kad S. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, kaip minėta, yra priskiriamas žemos rizikos grupei, sudaro 40 balų pagal OASys sistemą ir yra artimas vidutinei rizikai pakartotinai nusikalsti. Pažymėtina, kad nors ir nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo įvertinimo sumažėjo, tačiau 2018 m. rugpjūčio 1 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 39 balai, todėl nuteistojo S. Š. rizika pakartotinai nusikalsti netgi padidėjo nuo paskutinio vertinimo ir neleidžia įžvelgti akivaizdžios ir abejonių nekeliančios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, iš aptartų 40 balų, 25 balų yra statiniai, tuo tarpu 15 balų yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti. Šiuo atveju, toks dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 8 dienos, paskirta bausmė – 12 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų ir bausmės tikslai jau yra pasiekti. Sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
11. Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
12. Akcentuotina ir tai, jog nuteistasis palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, kas itin neigiamai charakterizuoja jį ir rodo jo teigiamą požiūrį į nuteistųjų susikurtų vidinių, netinkamų elgesio taisyklių laikymąsi, kas gali ateityje būti paskata vėl nusikalsti. Juo labiau, kad kaip minėta, S. Š. jau praeityje buvo du kartus teistas už iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau išvadų dėl savo netinkamo ir teisei priešingo elgesio nepadarė, kartoja tas pačias klaidas, pats teigė, kad nusikaltimus darė dėl finansinio motyvo. Atsižvelgiant į tai, neatmestina galimybė, kad nuteistasis ir toliau, siekdamas ,,lengvų pinigų“, gali daryti analogiškas ar kitas nusikalstamas veikas.
13. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis S. Š. neatitinka BVK 157 straipsnyje numatyto materialaus lygtinio paleidimo pagrindo – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo instituto, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo S. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.