Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-312-317/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-11-29Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-15Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-640-753/2019Nutartis · 2019-04-02Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-24Kauno apygardos teismas
  5. T-2092-753/2019Nutartis · 2019-11-06Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-12Kauno apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-09Kauno apygardos teismas
  8. T-605-548/2020Nutartis · 2020-04-06Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-11Kauno apygardos teismas
  10. TS-183-548/2020Nutartis · 2020-12-04Kauno apylinkės teismas
  11. TS-178-548/2020Nutartis · 2020-12-04Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-13Kauno apygardos teismas
  13. T-1713-946/2021Nutartis · 2021-10-04Kauno apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2021-11-04Kauno apygardos teismas
  15. T-22-1139/2022Nutartis · 2022-01-24Telšių apylinkės teismas
  16. T-385-753/2022Nutartis · 2022-04-04Kauno apylinkės teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-11Kauno apygardos teismas
  18. T-1401-753/2022Nutartis · 2022-09-07Kauno apylinkės teismas
  19. T-964-548/2023Nutartis · 2023-03-08Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-24
Bylos Nr.
1S-312-317/2019
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-02055-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Giedrius Endriukaitis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-312-317/2019
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-02055-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1. 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtą nutarimą Nr. 95-130 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 7 d.

3. Komisija 2019 m. kovo 4 d. priėmė nutarimą Nr. 95-130, kuriuo nutarė nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog jo daroma pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis A. K. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą.

5.1. Skunde teigia, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota. Anot nuteistojo, apylinkės teismas nepakankamai įvertino teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo galimybes, oficialius duomenis, reikšmingus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Taip pat liko neįvertintos nuteistojo pastangos resocializuotis. Skundžiama nutartimi nepatvirtinus Komisijos nutarimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.

5.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog A. K. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, priklauso žemai pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos grupei (18 balų), atlieka bausmę lengvos grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų. Taip pat pažymima, kad nuteistajam suteikta teisė laisvu nuo darbo metu vykti 2 parų išvykoms į namus, buvo suteikta teisė grįžti į namus 10 parų, ir, būdamas laisvėje, jis nepadarė jokių administracinių nusižengimų ir/ar nusikaltimų, laiku grįžo į pataisos namus. Be to, nėra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, jis nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, teigiamai žiūri į su juo dirbančius darbuotojus, yra pozityviai nusiteikęs. A. K. teigimu, sėkmingam jo resocializacijos procesui svarbu ir tai, kad jis bausmės atlikimo metu pasižymi teigiama darbine motyvacija, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, jis neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje. Nurodytų aplinkybių visuma, nuteistojo manymu, patvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, jo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas, o tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – nuo plano sudarymo dienos nepažeidė nustatytų pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirbo bei dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Tačiau, kaip matyti iš ankstesniame šios nutarties punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimo, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą bei likusios neatliktos bausmės dalį, akcentavo apylinkės teismas. Išvadą, jog nuteistasis dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų egzistavimu bei informacija apie bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo padarytus nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Nesutikti su tokia žemesnės instancijos teismo nutartimi ir joje padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi jokio pagrindo. Beje, šie apylinkės teismo nurodyti motyvai A. K. skunde taip pat nėra ginčijami.

9. Be žemesnės instancijos teismo nurodytų motyvų, apygardos teismą abejoti išskirtinai teigiamu, nepriekaištingu A. K. elgesiu, jo dedamomis maksimaliomis pastangomis įrodyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals, verčia ir tai, kad paskutinį kartą jis skatintas tik 2017 m. lapkričio 21 d. Ši aplinkybė rodo, jog nuteistasis gan ilgą laiką pakankamai atsainiai žiūri į pataisos procesą, nėra suinteresuotas aktyviai dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropiai dirbti. Tokią teismo išvadą patvirtina BVK 140 straipsnio nuostatos, iš kurių matyti, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems paskatinimo priemonės skiriamos už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus. Kadangi bausmės atlikimas jokiu būdu negali būti suvokiamas kaip pasyvus pataisos procesas, nuteistajam tiesiog vykdant numatytas privalomas socialinės reabilitacijos priemones ir nepažeidžiant nustatytų pataisos įstaigos režimo reikalavimų, akivaizdu, jog A. K., kuris bausmę atlieka už padarymą labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir turinčio didelę įtaką kitų nusikaltimų padarymui bei keliančio pavojų kitų žmonių sveikatai ir netgi gyvybei, siekia išeiti į laisvę likus didelei neatliktai laisvės atėmimo bausmės daliai (daugiau kaip 3 metams). Todėl jis privalo aktyviais veiksmais įrodyti, jog yra neabejotinai vertas tokio teismo pasitikėjimo.

10. 8 punkte nurodytos žemesnės instancijos teismo išvados ir jas pagrindžiantys argumentai paneigia nuteistojo skundo teiginį, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Apylinkės teismo išvados, kartu vertinant ir apygardos teismo motyvus, taip pat leidžia konstatuoti, jog A. K. skunde išdėstytos aplinkybės (tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, teigiamai žiūri į su juo dirbančius asmenis) šiuo metu dar nėra pakankamos priimti sprendimą tenkinti Komisijos nutarimą ir taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

11. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja gyvenamosios vietos laisvėje turėjimą, savo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje bei tai, kad trumpalaikių išvykų į namus metu jis nepadarė naujų teisei priešingų, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų, laikėsi tvarkos, kuri nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, jog nuteistasis prieš nusikalstamos veikos padarymą taip pat turėjo gyvenamąją vietą bei lėšas pragyvenimui gavo iš darbinės veiklos, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio, kurį skatino būtent finansinės naudos siekimas, nesulaikė. Todėl daryti išvadą, jog tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą bei galimai tęs darbą, yra pakankami veiksniai, garantuojantys, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo. Išskirtinai sureikšminami, vertinant lygtinio paleidimo taikymo A. K. galimybę, negali būti ir jam nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai – išsilavinimas, darbinė motyvacija, gyvenamosios vietos turėjimas. Kad nuteistasis trumpalaikių išvykų į namus metu nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, taip pat nepažeidė trumpalaikių išvykų į namus tvarkos, taip pat dar nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad jis neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir paleistas lygtinai, kadangi išvykų į namus metu susilaikyti nuo teisei priešingų veikų jis turėjo pakankamai trumpą laiko tarpą – 2 ir 10 dienų. Neabejotina, kad laikytis teismo skirtų įpareigojimų bei siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis, viso lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, A. K. būtų kur kas sudėtingiau, nei tokį trumpą laiko tarpą.

12. Nuteistojo skunde taip pat teigiama, jog skundžiama nutartimi, nepatvirtinus Komisijos nutarimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Apygardos teismas minėtų teisės principų pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatė. Kuo šių baudžiamosios teisės principų pažeidimai pasireiškė nenurodoma ir nuteistojo skunde, todėl išsamiau dėl šio deklaratyvaus skundo argumento, nepasisakoma.

13. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra objektyvaus pagrindo. Todėl kolegija konstatuoja, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją naikini nuteistojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAlgirdas JaliniauskasDanguolė Šiugždinytė