- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-38-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-02055-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria nuteistojo A. S. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. S.“, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą,15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 28 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. spalio 26 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. S..
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis A. S. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nuteistojo A. S. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistojo teigimu, vienas iš apylinkės teismo ir Komisijos motyvų netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo mąstymas ir elgesys (būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, stokojimas tinkamų problemų sprendimo įgūdžių). Tačiau toje pačioje Komisijos nutartyje nurodoma, kad drausmine tvarka nuteistasis baustas nebuvo, už gerą elgesį skatintas 15 kartų, dėl nusikaltimo padarymo gailisi, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, rodo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Anot apelianto, šie duomenys, jo charakteristika ir elgesys bausmės atlikimo metu parodo, kad jis stengiasi elgtis atsakingai, keičia mąstymą, išmoko vengti impulsyvaus elgesio, tvardytis ir įgijo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam galėtų būti taikomas.
5.2. Skunde akcentuojama, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra labai svarbi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuteistojo atveju yra žema ir mažėjanti nuo pat jo patekimo į pataisos įstaiga. Tuo tarpu yra ne vienas teismo ir Komisijos sprendimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.
5.3. Skunde apeliantas taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad tik nepriekaištingą elgesį parodę asmenys gali būti paleisti iš pataisos įstaigos, ir pažymi, jog pats teismas ne kartą yra taikęs lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos asmenims, kurie per bausmės laiką buvo ne kartą bausti drausminėmis nuobaudomis, o tai prieštarauja apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. priimtai nutarčiai. Anot pirmosios instancijos teismo, asmuo baustas pataisos įstaigoje už blogą elgesį negali būti laikomas nepriekaištingo elgesio, kuriam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skundžiamojoje nutartyje teismas nurodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo atlikęs kelis nusižengimus, tačiau neatkreipia dėmesio, kad administracija už tai A. S. neskyrė nuobaudų, kadangi tie nusižengimai buvo mažareikšmiai ir įvykę tardymo izoliatoriuje prieš daugelį metų.
5.4. Nuteistasis pažymi, kad vienas iš Komisijos ir teismo motyvų buvo tai, kad jis turi finansinių įsipareigojimų. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo pat atvykimo į pataisos įstaigą jis įsidarbino ir dirba iki šiol bei stengiasi mokėti nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau tuo pačiu metu vykdo ir išieškojimus dėl vaiko išlaikymo, pavyzdingai juos mokėdamas. Kadangi pataisos įstaigoje alga nesiekia net pusė minimalios algos, jo algos užtenka tik vaiko išlaikymui ir asmeninėms išlaidoms (higienos priemonėms, rūbams, elektros išlaidoms). Vienintelė kliūtis išspręsti finansines problemas yra didesnis atlyginimas, kurio pataisos įstaigoje nuteistasis negali gauti, todėl jo pateikta pažyma, jog A. S. bus įdarbintas išėjęs iš pataisos įstaigos UAB (duomenys neskelbtini), įrodo, jog jis turi sprendimą, kaip išspręsti finansinius įsipareigojimas. Tuo tarpu susirasti darbą, kol Lietuvoje kilusi koronaviruso pandemija nėra lengva, todėl tokia pažyma, anot apelianto, šiuo metu yra labai svarbi.
5.5. Komisijos teigimu, A. S. atitinka tik formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau ji nenurodė, kokius įrodymus reikia pateikti, jog nuteistasis atitiktų ne tik formalųjį pagrindą. Komisija nustatė šias pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas nuteistajam: dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, nedaryti teisės aktų pažeidimų ir dengti finansinius įsipareigojimus, tačiau A. S. šias rekomendacijas vykdė ir iki šiol, bet jos užtikrino nuteistojo atitikimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas tik formaliai. Tuo tarpu ir teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė kokie nuteistojo veiksmai taptų pagrindu, kad kitą kartą svarstant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prašymą, lygtinis paleidimas apeliantui būtų taikomas.
5.6. Galiausiai teismas nutartyje nurodė, kad neatliktos bausmės dalis dar yra didelė ir taikant A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bus neįvykdytas teisingumo principas bei bausmė. Tačiau skunde pažymima, kad teisingumo principo įgyvendinimas reiškia nubausti nusikaltusį asmenį, o apelianto teigimu jis jau yra nubaustas ir atlikęs įstatymo nurodytą bausmės dalį. Be to lygtinis paleidimas nėra bausmės pabaiga, bausmės vykdymas tęsiamas ir toliau tik su kitais apribojimais, kurie nuteistajam leistų geriau socializuotis dabartinėje visuomenėje, tęsiant bausmės atlikimą lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
8. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OAsys“ metodiką, atitinkanti 24 balus, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors apeliantas skunde akcentuoja, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas ir asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir jie nėra nepriekaištingos reputacijos, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams, vertinant tai kiekvieno nuteistojo atveju individualiai, todėl šie skundo argumentai yra nepagrįsti.
9. Kaip teigia pats A. S., Komisija ir pirmosios instancijos teismas nors ir įvardijo jo daromą pažangą bausmės atlikimo metu, tačiau priimant galutinį sprendimą į tai neatsižvelgė ir dėmesį skyrė kriminogeniniam veiksniui: mąstymui bei elgesiui, kurio korekciją tinkame linkme įrodo teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, tokie kaip: drausminių nuobaudų neturėjimas, 15 kartų paskatinimas už gerą elgesį, gailestis dėl nusikaltimo padarymo, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, pasikeitęs elgesys bei mąstymas, vengimas impulsyvaus elgesio, tvardymasis, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių įgijimas. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi visas socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, pažymi, jog nuteistasis išskiria tik teigiamas savybes, akivaizdžiai ignoruodamas neigiamas, kurios buvo akcentuojamos ir skundžiamojoje nutartyje bei Komisijos nutarime svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ir kurios leidžia pagrįstai abejoti jo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad A. S. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, dirba pataisos įstaigoje, jo nuostatos į darbą yra teigiamos, lygtinio paleidimo atveju, darbus tęs UAB (duomenys neskelbtini). Būdamas laisvėje jis taip pat dirbo, gyveno iš teisėtai uždirbamų lėšų. Problemų dėl gyvenamos vietos, A. S. taip pat neturi, nors nuteistasis yra vienišas, tačiau turi artimųjų palaikymą, drausmine tvarka nebaustas. Praeityje buvo du kartus pažeidęs įstaigoje nustatytą tvarką, ne vieną kartą skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas. Šios aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės ar tai, jog A. S. vykdo Komisijos rekomendacijas, būtina įvertinti visus duomenis esančius byloje. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
11. Laisvės atėmimo bausmę A. S. atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, susijusio su žmogaus gyvybe, padarymą, nors šis teistumas jam yra pirmasis, tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino tik iš dalies ir nusikalstamą veiką įvykdė įtakotas bendrininkų. Nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl šių aplinkybių vertinimas visų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste yra būtinas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
12. Kaip minėtina anksčiau, A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir sudaro 24 balus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo balai bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 38 balų (2015 m. rugsėjo 14 d.), tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro 19 dinaminių balų, kurie ne tik gali, bet ir privalo mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose. Nors skunde apeliantas teigia, kad jam nustatytas tik vienas kriminogeninis veiksnys: mąstymas ir elgesys (būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, stokojimas tinkamų problemų sprendimo įgūdžių) ir anot apelianto, jis šioje srityje daro akivaizdžią pažangą, tačiau teisėjų kolegija su tuo sutikti negali, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog asmuo supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistajam trūksta savianalizės įgūdžių, sugeba save apibūdinti daugiau iš teigiamos pusės (b. l. 24). Todėl įvertinus tiek nusikaltimą, už kurio padarymą asmuo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį (smurtinis nusikaltimas), tiek ir dinaminius taškus bei socialinio tyrimo išvados duomenis, leidžiama pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys nėra pakankamai pakitęs, ir neleidžia konstatuoti akivaizdžios A. S. elgesio pažangos, kurios reikalaujama sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
13. Skunde apeliantas teigia, kad turimus finansinius įsipareigojimus, kuriuos tiek Komisija, tiek teismas išskyrė, kaip pilnai nepadegtus, stengiasi dengti dirbamas ir šios problemos sprendimo būdą mato taikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir įsidarbinus UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau teisėjų kolegija su tuo sutikti negali, kadangi pažyma dėl A. S. įdarbinimo gauta dar 2020 m. rugsėjo 8 d., kai šalyje nebuvo įvestas karantinas, todėl vien tik šios pažymos pateikimas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad vykdomieji patvarkymai bus įvykdyti, taikius A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pažymint ir tai, kad pateiktos pažymos dėl įdarbinimo paprastai būna tik deklaratyvaus pobūdžio ir neužtikrina laisvos darbo vietos.
14. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų jo elgesio pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra akivaizdi. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju visi Komisijos nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos A. S., tačiau teismas įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, gali lygtinai paleisti nuteistąjį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad A. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.