Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2509-929/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
1-2509-929/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05697-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
I. K.
Nukentėjusysis
R. V.
Advokatai
Karolis Rugys, Ignatijus Šuškevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2509-929/2018Proceso Nr. 1-01-1-05697-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.1.;2.3.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,kaltinamajai I. K., jos gynėjui advokatui Karoliui Rugiui,nukentėjusiajai R. V.,Jos atstovams advokatams Ignatijui Šuškevič ir Egidijai Belevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 3 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Ji, 2018 m. vasario 2 d., apie 9.22 val., Vilniuje, vairavo automobilį Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo S. Batoro g. nuo miesto centro pusės link Naujosios Vilnios, antrąja eismo juosta artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties sankryža su Rudens ir Srovės gatvėmis, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją, kai tuo metu pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė sustojo prieš pėsčiųjų perėją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kur automobiliu partrenkė ir sužalojo iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją R. V., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais I. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, <...> perėjoje įėjusį pėsčiąjį. <...>.“, ir 31 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. <...>“.

Kaltinamoji I. K., apklausiama teismo posėdžio metu, savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad vasario mėnesį važiavo į vaikų darželį, snigo. Važiavo antra eismo juosta, p pirmoje juostoje buvo sustojusios mašinos. Privažiavusi pamatė, kad į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją išėjo pėsčioji. Stabdė, bet automobilis pradėjo slysti, ji signalizavo, signalizavo ir kitos mašinos. Važiavo gal 60 km/h, greičiu, dabar supranta, kad reikėjo važiuoti lėčiau. Pažeidė kelių eismo taisykles, nes nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėję, nepraleido pėsčiosios, neįvertino oro sąlygų. Nukentėjusioji buvo su skėčiu, gobtuvu, todėl nepamatė automobilio ir neišgirdo signalizavimo. Iš kairės pusės buvo atitvaras, priešpriešinėje eismo juostoje važiavo automobiliai. Kliudė pėsčiąją dešiniu šonu, ji parkrito. Sustojusi pribėgo, nukentėjusioji buvo sąmoninga, buvo lūžusi ranka. Paprašė, kad vairuotojai iškviestų greitąją pagalbą, jos atsiprašė. Po įvykio bandė susisiekti su nukentėjusios artimaisiais, jie pasakė, kad pagalbos nereikia, tik dėl vaistų prašė padėti. Kreipėsi į draudimo bendrovę, jie sutiko atlyginti žalą ir materialinę ir moralinę. Draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino 5 tūkst. eurų neturtinę žalą. Ji tarėsi su nukentėjusiosios atstovu ir dėl moralinės žalos atlyginimo, bet susitarti nepavyko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji R. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-02-02, apie 9.00 val., autobusu atvažiavo iš Vilniaus autobusų stoties iki „Rudens“ sustojimo, esančio S. Batoro g. Išlipusi iš autobuso ir priėjusi prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulaukė, kol pirma eismo juosta važiavęs automobilis sustojo ir praleido ją. Įsitikinusi, kad ją praleidžia, ėjo per perėją į kitą gatvės pusę nesidairydama į šalis ir pajuto smūgį į kairę koją. Po smūgio nukrito ant važiuojamosios dalies, bet, kurioje tiksliai vietoje, pasakyti negali. Atsigavusi matė moterį, kuri bandė ją pakelti, bet ji negalėjo. Labai greitai atvyko medikai, kurie užkėlė ant neštuvų ir nunešė į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Po eismo įvykio iškart išvežė į ligoninę, kur atliko operaciją. Negali nurodyti, kiek tiksliai praėjo pėsčiųjų perėjos, taip pat nieko negali pasakyti apie automobilį, kuris ją partrenkė, nes jo nematė, kaip jis važiavo (b. l. 30-31, 35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č. specialisto išvadoje nurodyta, kad R. V. nustatyta kirstinė žaizda pakaušyje, minkštųjų audinių patinimas kairėje čiurnoje ir kairiajame žaste, kairio šlaunikaulio kūno ir kairio žastikaulio kūno skeveldriniai lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punktą (b. l. 33-34).

Liudytojas V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2018-02-02, apie 9.20 val., vairuodamas automobilį važiavo Vilniuje, S. Batoro g., link Naujosios Vilnios pusės. Buvo dienos metas, tuo metu stipriai snigo, kelio danga apsnigta ir padengta suvažinėtu sniegu. Važiuojant pirma eismo juosta paskui Mercedes Benz markės džipą, pamatė, kad jis stabdo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties sankryža su Rudens gatve. Sustojus priekyje važiavusiam Mercedes Benz automobiliui, jis taip pat sustabdė vairuojamą automobilį. Per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo atvažiuojantį lengvąjį automobilį. Kaip tik tuo metu matė priekyje, į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, prieš sustojusį Mercedes Benz automobilį, įžengiančią į perėją moterį, jo atžvilgiu iš dešinės pusės. Matė, kad perėja einanti pėsčioji nesidairo į šalis, rankoje nešasi skėtį. Pėsčiajai einant perėja ir nesidairant į šonus suprato, kad iš galo jam atvažiuojantis automobilis gali ją partrenkti. Pradėjo garsiniu signalu signalizuoti, kad taip atkreiptų pėsčiosios dėmesį į atvažiuojantį automobilį antrąja eismo juosta ir artėjantį link perėjos. Pėsčioji perėjusi pirmą eismo juosta pro stovintį Mercedes Benz automobilį, įžengė į antrą eismo juostą ir neatsisuko pasižiūrėti į atvažiuojančio automobilio pusę, o tuo metu, antrąja eismo juosta važiavęs automobilis, nespėjęs sustoti prieš perėją, partrenkė pėsčiąją antrosios eismo juostos viduryje. Partrenkta pėsčioji nuo smūgio krito į priekį pagal automobilio važiavimo kryptį ir nukrito apie 5 m, į sankryžos vidurį. Pėsčiąją partrenkęs automobilis sustojo už pėsčiųjų perėjos apie 1-1,5 m atstumu. Priėjęs moters paklausė, kaip ji jaučiasi, kas skauda. Moteris atsakė: „Nejaučiu kojų ir rankos negaliu judinti“. Atvykus policijos ekipažui, greitoji medicinos pagalba partrenktą moterį įkėlė į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir išvežė. Jis kalbėjo su automobilio vairuotoja, moterimi, kuri partrenkė pėsčiąją, ji sakė, jog matė pėsčiąją, bet negalėjo sustabdyti automobilio, bandė signalizuodama atkreipti pėsčiosios dėmesį, o automobiliui nesustojus šią partrenkė (b. l. 41-42).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti S. Batoro – Rudens g. sankryžoje, Vilniuje, ir nurodyta, jog oro sąlygos – dienos šviesa, sninga; kelio dangos būklė, tipas – asfaltas, šlapias; važiuojamosios dalies plotis – 14,3 m, skiriamosios juostos plotis – 2,0 m, šaligatvio dešinės pusės plotis – 3,0 m, kairės pusės plotis – 2,0 m; kelio ženklai galiojimo zonoje – Nr. 533, 534; duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą – linijomis, skiriančiomis eismo juostas, pėsčiųjų perėjos žymėjimas; kelio aplinka – stulpai, medžiai; transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas – automobilis Citroen C-Crosser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi S. Batoro gatvės važiuojamoje dalyje, skirtoje važiuoti Naujosios Vilnios link, automobilio dešinės pusės priekinis ratas yra 7 m atstumu, o galinis dešinės pusės ratas yra 6,6 m atstumu nuo S. Batoro gatvės važiuojamos dalies dešiniojo krašto, žiūrint pagal automobilio važiavimo kryptį, o galinė automobilio dalis yra 7,6 m atstumu nuo saugumo salelės link Naujosios Vilnios pusės (b. l. 6-8).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas automobilis Citroen C-Crosser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas priekinis bamperis (b. l. 9).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0760 rodmenimis nustatyta, kad 2018-02-02, 09.56 val., I. K. buvo blaivi (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Dėl I. K. veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 str. 3 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamoji I. K. savo kaltę pripažino pilnai ir apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepamatė į perėję išėjusios pėsčiosios. Neįvertinusi oro sąlygų nesugebėjo sustabdyti automobilio ir kliudė pėsčiąją. Tokias kaltinamosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. nukentėjusiosios R. V., liudytojo V. Š. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad R. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra nepaneigti jokiais kitais įrodymais, todėl teismas jais vadovaujasi grįsdamas nuosprendį. Remdamasis šiais įrodymais teismas daro išvadą, kad I. K., vairuodama automobilį Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30,31 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykus, kurio metu R. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokia kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 3 d.

Kaltinamosios I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Laiduotoja B. B. pateikė prašymą atleisti kaltinamąją I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant pastarąją jos atsakomybei.

BK 40 str. 2 d. išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji I. K. BK 40 str. 2 d., teismo vertinimu, nurodytas formalias sąlygas atitinka, kadangi jos padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių. Šį nusikaltimą ji padarė pirmą kartą, pilnai pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Taip pat I. K. pervedė į teismo depozitinę sąskaitą 2000 eurų nukentėjusiajai padarytai žalai pagal pareikštą civilinį ieškinį atlyginti. Dalį R. V. padarytos neturtinės žalos atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Kaltinamoji teismo posėdyje paaiškino, kad norėjo nukentėjusiajai atlyginti visą padarytą žalą, buvo dedamos pastangos, tačiau nepavyko susitarti dėl neturtinės žalos dydžio. Su R. V. žentu buvo sutarę dėl 6000 eurų neturtinės žalos dydžio (be to, ką išmokėjo draudimo bendrovė), tačiau vėliau nukentėjusiosios pozicija pasikeitė. Kaltinamoji teismui taip pat patvirtino, kad yra pasirengusi nukentėjusiajai sumokėti tokią sumą, kurią priteis teismas. Šios aplinkybės leidžia išvadą, kad kaltinamoji visiškai atlygins nukentėjusiajai R. V. padarytą žalą.

Be to, I. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini) auditore, darbovietėje apibūdinama teigiamai, kaip atsakinga, kruopšti ir pareiginga darbuotoja, besilaikanti visų teisės aktų reikalavimų bei prisidedanti kuriant socialiai atsakingą įmonės aplinką (b. l. 122). Nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamoji ištekėjusi, praeityje neteista, administracine tvarka nebausta. Išdėstytų aplinkybių vertinimas sudaro pagrindą teismui manyti, kad ateityje I. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kita baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teismo posėdyje apklausta B. B. paaiškino, kad sutinka laiduoti už I. K.. Ji yra kaltinamosios motina, su dukra artimai bendrauja, susitinka kiekvieną savaitgalį. Kaltinamajai ji yra autoritetas. Dėl eismo įvykio labai pergyvena. Daug kalbėjosi su I. K., kad vairuojant visada reikia atkreipti dėmesį į oro sąlygas, aplinką. Dukrai iš karto patarė, kad nukentėjusiajai reikia atlyginti padarytą žalą, dukra bandė susisiekti su nukentėjusiąja, norėjo atlyginti žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad laiduotoja B. B. neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, už automobilių stovėjimo tvarkos pažeidimą, dirba Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialiste, darbovietėje apibūdinama teigiamai, kaip atsakinga, drausminga, sąžininga darbuotoja. Laiduotojos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl I. K. įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojos B. B. charakteristika, jos bei I. K. tarpusavio santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad B. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 str. numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamoji I. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą motinai B. B.. Laidavimas taikytinas be užstato. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į I. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jos asmenybę, nėra pagrindo jai taikyti BK 67 str. 2 d. numatyta s baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R. V. pareiškė civilinį ieškinį (jį patikslino 2018-10-18), kuriame nurodyta, kad I. K. nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą vertina 15 000 eurų. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ jai atlygino 5000 eurų neturtinės žalos, prašo priteisti iš kaltinamosios 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė labai didelius fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus, kuriuos jaučia iki šiol. Jai prasidėjo depresija, dėl randų buvo subjaurotas jos kūnas. Nukentėjusioji ilgą laiką buvo nedarbinga. Ji faktiškai negalėjo vaikščioti. Dėl sveikatos būklės darbovietėje jai buvo suteiktos nemokamos atostogos, o nuo 2018-08-18 dėl sveikatos būklės ji nutraukė darbo sutartį. Dėl patirtų sužalojimų jai sunku judėti, ilsėtis, išliko liekamieji reiškiniai, kurie riboja iki tol turėtą aktyvų gyvenimo būdą. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir apklausiama teismo posėdyje.

2018-07-05 sprendime Nr. STS -615 nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų R. V. buvo nustatytas 55 proc. Bazinis darbingumo lygis (b. l. 81).

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (kasacinė nutartis Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.).

R. V. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė skausmą, stresą, nepatogumus. Eismo įvykio metu jai lūžo žąstikaulis ir šlaunikaulis, nukentėjusioji buvo operuota, lūžgaliai fiksuoti metalo konstrukcijomis. Dėl patirtų sužalojimų R. V. turėjo pakeisti savo gyvenimo būdą, nuolat lankytis gydymo įstaigose, ji iki šiol jaučia įvykusio eismo įvykio padarinius, jai nustatytas ribotas darbingumas. 2018-08-24 Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad R. V. skauda kelio sąnarius vaikštant, ji negali bėgti, tačiau bendra būklė gera. Bylos duomenys patvirtina, kad R. V. dėl patirtų sužalojimų išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini), kur dirbo auklėtoja, nes tokio pobūdžio darbas dėl patirtų sužalojimų jai yra per sunkus.

Pažymėtina, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-467/2010). Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2897 Eur iki 23169 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013, 2K-195/2014, 2K-52-942/2016 2K-359-697/2017, 2K-110-699/2017, 2K-154-699/2016 ir kt.). Nusikalstamos veikos padarinys – sunkus sveikatos sutrikdymas yra teisinė kategorija. Tuo tarpu faktinis sužalojimų mastas ir padariniai esant sunkiam sveikatos sutrikdymui gali būti labai skirtingi – nuo visiško asmens neįgalumo iki labai nežymių liekamųjų reiškinių. Šiame kontekste pažymėtina, kad 23962 eurų suma priteista (kasacinė nutartis 2K-154-699/2016) esant itin rimtoms pasekmėms (be kita ko patirta amputacija, nukentėjusįjį ketinama pripažinti neveiksniu). Teismų praktikoje taip pat vertinama kaltininko veikos pavojingumas (ar buvo itin didelis neatsargumas, šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimas (kasacinė nutartis 2K-94-696/2017) ir pan.

Nagrinėjamoje byloje I. K. veiksmai nevertintini kaip itin pavojingi: nors KET pažeidimai padaryti ties pėsčiųjų perėja, kas didina veikos pavojingumą, nenustatyta, kad kaltinamoji būtų smarkiai viršijusi leistiną greitį, būtų apsvaigusi nuo alkoholio ar padariusi kitus šiurkščius KET pažeidimus. Eismo sąlygos buvo blogos – stipriai snigo, slidi kelio danga. Be to, tiek kaltinamosios, tiek nešališko liudytojo V. Š. parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji, esant blogoms oro sąlygoms, per perėją ėjo nesidairydama į šalis, nereagavo į ją įspėjančius automobilių garsinius signalus. Iškart po įvykio I. K. nesistengė išvengti atsakomybės, iš karto pripažino kaltę, rūpinosi nukentėjusiąja, siūlė pagalbą, siekė, kad draudimo bendrovė jai kuo greičiau atlygintų žalą. Pažymėtina, kad kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose priteistas didesnis neturtinės žalos dydis, konstatuoti sąlyginai rimtesni sužalojimai (pvz., galūnių amputacijos, visiškas neįgalumas arba labai didelė dalis netekto darbingumo (pvz., kasacinės nutartys 2K-94-696/2017, 2K-154-699/2016 ir kt.), nei nustatyta nukentėjusiajai R. V..

Nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiosios R. V. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, gydymosi trukmę, liekamuosius reiškinius, pačios nukentėjusiosios teismo posėdyje išsakytus argumentus, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios patirta neturtinė žala įvertinama 10 000 Eur. CK 6.254 str. 2 d. numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi, teismui nustačius priteistinos žalos dydį, nukentėjusiajai R. V. iki nuosprendžio priėmimo draudimo bendrovės jau išmokėta suma turi būti išskaičiuojama iš bendros priteistinos sumos. Nagrinėjamu atveju AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjus maksimalią 5000 Eur sumą, o teismui nustačius didesnį neturtinės žalos dydį, t. y. 10000 Eur, viršijantį draudimo sutarties sudarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatytą maksimalų žalos dydį, likęs neatlygintas neturtinės žalos dydis, t. y. 5000 Eur, nukentėjusiajai priteistinas iš kaltinamosios I. K.. Pažymėtina, kad 2000 eurų nukentėjusiajai padarytai žalai atlyginti 2018-10-02 kaltinamoji jau yra sumokėjusi į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji R. V. taip pat prašo priteisti 938 eurus turtinei žalai atlyginti. Šią žalą sudaro R. V. negautos pajamos, kuris ji būtų gavusi dirbdama (duomenys neskelbtini). BPK 112 str. 1 d. nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusiosios R. V. atstovas civilinį ieškinį pareiškė 2018-06-30 vykusio pirmojo teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios. Šiame ieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas dėl 15 000 neturtinės žalos atlyginimo. 2018-10-18 vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti ir jai padarytą minėtą turtinę žalą. Nors R. V. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad taip yra tikslinimas jau pareikštas civilinis ieškinys, tačiau iš pateikto civilinio ieškinio akivaizdu, kad nukentėjusioji suformulavo visiškai naują reikalavimą, kurio pirminiame ieškinyje nebuvo, t. y. atlyginti turtinę žalą. Tokiu būdu buvo pakeistas ieškinio dalykas. Toks pakeitimas, teismo vertinimu, galėjo būti daromas vadovaujantis BPK 112 str. 1 d. nuostatomis, t. y. ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Tokią išvadą teismui leidžia daryti ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 str. 1 d. nuostatos, kurios gali būti taikomos šioje byloje vadovaujantis BPK 113 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 141 str. 1 d. reglamentuoja, kad pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios I. K. gynėjas nesutiko, kad teismas nagrinėtų nukentėjusiosios patikslintą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo. Be to, tai akivaizdžiai užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes toks ieškinys pareikštas jau baigiant nagrinėti bylą. Nagrinėjant reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo į bylą būtina įtraukti AB „Lietuvos draudimas“ atstovą. Pažymėtina, kad minėta draudimo bendrovė jau buvo įtraukta į bylą dėl nukentėjusiosios pareikšto pirminio civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nustačius, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino draudimo sutarties sudarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatytą maksimalų žalos dydį - 5000 Eur sumą, toliau bylos nagrinėjime šios bendrovės atstovas nedalyvavo. R. V. atstovė taip pat nurodė, kad nukentėjusioji nesikreipė į AB „Lietuvos draudimas“ dėl reikalaujamo 938 eurų turtinės žalos atlyginimo. Remdamasis išdėstytu, nukentėjusiosios R. V. civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, nes toks reikalavimas pareikštas nesilaikant BPK 112 str. 1 d. reikalavimų.

Nukentėjusioji R. V. proceso metu naudojosi atstovų advokatų paslaugomis, kuriems sumokėjo 1400 eurų. Šios išlaidos įrodytos byloje pateiktais dokumentais. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti teismas įvertina baudžiamosios bylos eigą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji I. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimo, teismui nebuvo pateikti duomenys kokio dydžio žalą R. V. atlygino draudimo bendrovė, dėl to įrodymų tyrimas byloje buvo atnaujintas. Pati nukentėjusioji į teismo posėdžius (išskyrus paskutinįjį) neatvyko, o baigiant nagrinėti bylą ji pakeitė savo atstovą, dėl ko prašė vėl atidėti bylos nagrinėjimą, teikė patikslintus civilinius ieškinius. Įvertinus išdėstytas aplinkybes nukentėjusiosios prašomas atlyginti atstovavimo išlaidų dydis mažintinas ir nukentėjusiajai iš kaltinamosios I. K. priteistina 600 eurų atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

I. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Priteisti iš I. K. nukentėjusiajai R. V. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamosios I. K. nukentėjusiajai R. V. 600 eurų atstovo advokato išlaidoms apmokėti.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl 938 eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad:

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7, 8 d.).

Išaiškinti laiduotojai, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė