Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-365/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-08
Bylos Nr.
1A-85-365/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05697-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
Nukentėjusysis
R. V.
Civilinis atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Egidija Belevičienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-365/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05697-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6, 2.4.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kisieliaus ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui I. K., jos gynėjui advokatui K. R., nukentėjusiajai R. V., jos atstovei advokatei Egidijai Belevičienei, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui E. T. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. K., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją B. B. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Priteista iš I. K. nukentėjusiajai R. V. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš I. K. nukentėjusiajai R. V. 600 eurų atstovo advokato išlaidoms apmokėti.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl 938 eurų turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. I. K. buvo kaltinama tuo, kad, vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Ji, 2018 m. vasario 2 d., apie 9.22 val., Vilniuje, vairavo automobilį Citroen C-Crosser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo miesto centro pusės link (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties sankryža su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją, kai tuo metu pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė sustojo prieš pėsčiųjų perėją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kur automobiliu partrenkė ir sužalojo iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją R. V., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais I. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, <...> perėjoje įėjusį pėsčiąjį. <...>.“, ir 31 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. <...>“.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžiu atleido I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas padarė išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamoji I. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą motinai B. B.. Laidavimas taikytinas be užstato. Teismas padarė išvadas, kad, atsižvelgiant į I. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jos asmenybę, nėra pagrindo jai taikyti BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios R. V. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, gydymosi trukmę, liekamuosius reiškinius, pačios nukentėjusiosios teismo posėdyje išsakytus argumentus, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios patirta neturtinė žala yra 10 000 Eur. Nagrinėjamu atveju AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjus maksimalią 5000 Eur sumą, likęs neatlygintas neturtinės žalos dydis, t. y. 5000 Eur, nukentėjusiajai priteistinas iš kaltinamosios I. K.. Teismas pažymėjo, kad 2000 eurų nukentėjusiajai padarytai žalai atlyginti 2018-10-02 kaltinamoji jau yra sumokėjusi į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

4. Dėl nukentėjusiosios prašomos atlyginti turtinės žalos skundžiamame nuosprendyje pažymima, jog nukentėjusiosios R. V. atstovas civilinį ieškinį pareiškė 2018-06-30 vykusio pirmojo teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios. Šiame ieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. 2018-10-18 vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti ir jai padarytą 938 eurų turtinę žalą. Nors R. V. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad taip yra tikslinimas jau pareikštas civilinis ieškinys, tačiau teismas pažymėjo, jog iš pateikto civilinio ieškinio akivaizdu, kad nukentėjusioji suformulavo visiškai naują reikalavimą, kurio pirminiame ieškinyje nebuvo, t. y. atlyginti turtinę žalą. Tokiu būdu buvo pakeistas ieškinio dalykas. Toks pakeitimas, teismo vertinimu, galėjo būti daromas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Teismo manymu, toks ieškinio pakeitimas akivaizdžiai užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes jis pareikštas jau baigiant nagrinėti bylą. Nagrinėjant reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo į bylą būtina įtraukti AB „Lietuvos draudimas“ atstovą. Pažymėjo, kad, nors minėta draudimo bendrovė jau buvo įtraukta į bylą dėl nukentėjusiosios pareikšto pirminio civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nustačius, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino draudimo sutarties sudarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatytą maksimalų žalos dydį - 5000 Eur sumą, toliau bylos nagrinėjime šios bendrovės atstovas nedalyvavo. R. V. atstovė taip pat nurodė, kad nukentėjusioji nesikreipė į AB „Lietuvos draudimas“ dėl reikalaujamo 938 eurų turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios R. V. civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu, nes toks reikalavimas pareikštas nesilaikant BPK 112 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

5. Skundžiamu nuosprendžiu sumažintas nukentėjusiosios prašomas atlyginti atstovavimo išlaidų dydis ir nukentėjusiajai iš kaltinamosios I. K. priteista 600 eurų atstovavimo išlaidoms apmokėti.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniu skundu R. V. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:

- pripažinti I. K. kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir paskirti jai pirmosios instancijos teismo posėdyje valstybinio kaltintojo pasiūlytą bausmę;

- patenkinti visiškai R. V. pateiktą civilinį ieškinį bei priteisti iš I. K. R. V. naudai 10000 (dešimties tūkstančių) eurų sumą neturtinei žalai atlyginti bei 1250 (tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų sumą turtinei žalai atlyginti;

Šalies argumentai

- priteisti R. V. 1400 (tūkstančio keturių šimtų) eurų sumą atstovavimo išlaidoms padengti.

7. Apeliantės teigimu, dėl I. K. sukelto autoįvykio metu sutrikdytos sveikatos ji praradusi didelę dalį darbingumo, negalėjo tęsti darbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl nuo 2018-07-30 iki šiol neturi jokių pajamų (nuo 2018-07-30 iki 2018-08-17 jai buvo suteiktos neapmokamos atostogos, o nuo 2018-08-18 atleista iš darbo). Jos darbo užmokestis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darželyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo 621 Eur, neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius - 500 Eur). Patikslintame civiliniame ieškinyje buvo padaryta techninė skaičiavimo klaida ir nurodyta, jog darbo užmokesčio suma buvo 371,48 Eur, atskaičius mokesčius, todėl apeliaciniu skundu ši suma yra tikslinama. Taigi, du su puse mėnesio ji negavo jokių pajamų, todėl patyrė ir turtinę žalą. Jeigu būtų dirbusi, per šį laikotarpį būtų gavusi ne mažiau kaip 1250 Eur pajamų, atskaičius mokesčius (patikslintame civiliniame ieškinyje buvo klaidingai nurodyta 938 Eur suma). Kadangi negautos pajamos yra tiesiogiai susijusios su I. K. padarytu sužalojimu, ši suma turėjo būti priteista kaip turtinė žala.

7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu, nes toks reikalavimas neva buvo pareikštas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pažymi, kad civilinis ieškinys šioje byloje buvo pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios, kaip tai įtvirtinta BPK. Tikslinti civilinį ieškinį galima iki įrodymų tyrimo pabaigos, BPK nėra įtvirtintas draudimas tikslinti ieškinį, keisti ieškinio dalyką. Todėl ji turėjo teisę tiek didinti, tiek mažinti civilinio ieškinio dydį, taip pat turėjo teisę patikslinti civilinį ieškinį, nurodant ir atsiradusią turtinę žalą. Tikslindama civilinį ieškinį jokių BPK pažeidimų, trukdančių išnagrinėti pareikštą civilinį ieškinį, ji nepadarė. Nebuvo nustatyta ir jokių procesinių kliūčių šį ieškinį išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Be to, BPK normos reikalauja, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi išspręsti pareikštą civilinį ieškinį - visiškai ar iš dalies jį patenkinti arba atmesti.

7.2. Taip pat, anot apeliantės, nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimas akivaizdžiai užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes toks ieškinys pareikštas jau baigiant nagrinėti bylą. Atkreipia dėmesį į tai, kad ji tikslino pateiktą civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo pabaigos, kaip to reikalauja BPK, civilinis ieškinys buvo pateiktas su detaliais paskaičiavimais, kokio dydžio turtinė žala buvo padaryta, todėl neaišku, kaip ieškinio nagrinėjimas galėtų akivaizdžiai užvilkinti bylą.

7.3. Be to, teismas kaip motyvą nenagrinėti pateikto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstai nurodė ir aplinkybę, kad ji nesikreipė į AB „Lietuvos draudimas“ dėl reikalaujamo 938 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes ji pateikė civilinį ieškinį byloje, kurioje AB „Lietuvos draudimas“ jau yra įtrauktas į bylą kaip civilinis atsakovas.

7.4. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nuosprendžio dalis, kuria jos civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, yra nepagrįsta, todėl naikintina.

Šalies argumentai

8. Pirmosios instancijos teismas jos prašomą 15 000 Eur neturtinę žalą sumažino iki 10 000 Eur, motyvuojant tuo, jog nagrinėjamoje byloje I. K. veiksmai nevertintini kaip itin pavojingi, nes neva iš karto po įvykio I. K. nesistengė išvengti atsakomybės, iš karto pripažino kaltę, rūpinosi nukentėjusiąja, siūlė pagalbą, siekė, kad draudimo bendrovė jai kuo greičiau atlygintų žalą. Tačiau, apeliantės teigimu, šių teismo nurodytų aplinkybių nepatvirtina bylos medžiaga: pirma, I. K. ne iš karto pripažino savo kaltę jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymu (apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji savo kaltę pripažino iš dalies), antra, nėra jokių duomenų, kad kaltinamoji būtų rūpinusis ja, trečia, nors kaltinamoji nurodė, jog ji siekė, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai kuo greičiau atlygintų žalą, šių jos parodymų nepatvirtina bylos medžiaga, nes į draudimą ji (nukentėjusioji) kreipėsi pati, draudimo bendrovė nenurodė, kad būtent I. K. būtų rodžiusi iniciatyvą dėl greitesnio žalos atlyginimo.

8.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tik jos patirtų sužalojimų mastą, pobūdį ir trukmę, nevertino pasveikimo galimybės, liekamųjų reiškinių, turėtų galimybių praradimo, neigiamų padarinių, pasekmių ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį gyvenimą. Pažymi, teismas apklausė ją dėl pareikšto civilinio ieškinio, tačiau nuosprendyje jos parodymus apskritai nutylėjo, o teismo posėdžio metu teisėja neuždavė nei vieno klausimo, susijusio su jos dvasiniais išgyvenimais, nors civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės siejamas būtent su patirtais išgyvenimais. Apeliantės teigimu, nors nuo eismo įvykio, kurio metu ji buvo sunkiai sužalota, praėjo virš 9 mėnesių, tačiau nei fizinės, nei dvasinės savo sveikatos ji negali apibūdinti kaip geros. Ji buvo sveika, aktyvi moteris, nuo jaunystės kasdien sportavo, dirbo trenere, tačiau po patirto sužalojimo nebegali nei sportuoti, nei gyventi pilnavertį gyvenimą. Ji aktyviai leisdavo laisvalaikį, daug keliaudavo, padėdavo savo dukters šeimai, dirbo mėgiamą darbą, turėjo sodą, kuriame augino vaisius ir daržoves. Tačiau nuo 2018-02-02, t.y. po eismo įvykio, jos įpročiai turėjo iš esmės pasikeisti. Net ir praėjus 9 mėnesiams jai baisu prisiminti įvykį, kuris pakeitė jos gyvenimą. Ji iš esmės turėjo pakeisti savo gyvenimą. Be to, išgyveno ne tik didžiules fizines kančias, operaciją, bet ir susirgo depresija. Byloje buvo pateikti duomenys, jog dėl įvykio jai nustatytas 55 proc. bazinis nedarbingumas. Tai reiškia, kad ji neteko beveik pusės savo galimybių, per pusę sumažėjo galimybių surasti darbą. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. ji negauna jokių pajamų, nes dėl to, kad yra nepajėgi dirbti, išėjo iš darbo. Ji neįsivaizduoja situacijos, kad ateityje galėtų dirbti tokį ar panašų darbą, nes negali ilgai stovėti vietoje, ilgai vaikščioti, kilnoti nei darželio vaikų, nei savo anūko, nes jaučia nuolatinius skausmus. Vaikštant gelia sąnarį, šlubuoja, jaučia tempimą kojoje, bei skausmą lipant laiptais.

8.2. Dėl patirto sužalojimo ji patiria didelį susirūpinimą dėl savo ateities, kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti. Jei patirtas sužalojimas turi liekamųjų padarinių, jų šalinimas asmeniui sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių. Iš bylos medžiagos matyti, jog ji vis dar gydosi, patyrė dvigubą operaciją su pilna narkoze, jos laukia dar viena operacija dėl metalinių konstrukcijų išėmimo iš kūno. Gydytojas paaiškino, jog metalo išėmimas iš kaulo yra dar sudėtingesnė operacija nei kaulo sutvirtinimas metalu. Neaišku, kaip ji jausis po antrosios operacijos. Tai yra fiziniai skausmai, tačiau byloje yra pateiktos ir nuotraukos, iš kurių matyti, kaip siūlės subjaurojo jos kūną. Kūne esantys masyvūs randai savaime neišnyks, reikės papildomų medicininių procedūrų juos pašalinti.

8.3. Atsižvelgiant į I. K. įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes, į pažeistą įstatymo saugomą vertybę – sveikatą, į jai padarytos žalos pasekmes, patirtų sužalojimų sunkumą, patirtą fizinį skausmą, dydį, nepatogumus, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes, įprasto gyvenimo pasikeitimą, liekamuosius padarinius ateities požiūriu, bei dvasinius išgyvenimus po patirtų sužalojimų, civiliniame ieškinyje prašoma priteisti suma, nukentėjusiosios teigimu, atitiko protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją sumažino.

9. Skundžiamu nuosprendžiu I. K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės konstatuojant, jog šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, tačiau, anot apeliantės, atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės būtinos sąlygos šiuo atveju įvertintos vien tik formaliai.

9.1. Viena iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų yra ta, kad asmuo bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą arba įsipareigotų ją atlyginti ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Padarytą žalą kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti savo noru, o ne kai yra įpareigojamas priimtu teismo nuosprendžiu. Šioje byloje kaltinamoji nesutiko su pareikštu žalos dydžiu ir tik pateikusi prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 2018 m spalio mėn., t.y. praėjus aštuoniems mėnesiams nuo nusikalstamos veikos įvykdymo, ji sumokėjo 2000 eurų į teismo sąskaitą, tačiau per aštuonis mėnesius nuo nusikalstamos veikos įvykdymo nebuvo jai atlyginusi jokios žalos dalies. Atsižvelgiant į tai, įnašo į teismo sąskaitą įnešimas pačiame baigiamajame teismo procese etape turi būti vertinamas kaip veiksmas, siekiant formaliai atitikti įstatymo sąlygas, kad būtų galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ne kaip nuoširdus kaltinamosios veiksmas, rodantį kaltės pripažinimą, siekį atlyginti žalą, padėti nukentėjusiajai, siekį kompensuoti jos gydymo išlaidas ir patiriamus dvasinius sunkumus. Nuo nusikaltimo padarymo dienos iki šiol kaltinamoji nukentėjusiajai jokios materialinės pagalbos nesuteikė ir nesiūlė suteikti, nors jai buvo žinomas ir ieškinio pateikimo faktas, ir sunki jos padėtis. Pažymi, jog nei po 2018-10-18 teismo posėdžio, kuriame ji su kaltinamąja buvo susitikusi, nei iki jos apeliacinio skundo padavimo dienos, t.y. mėnesį laiko, kaltinamoji ar jos atstovas net nepasiteiravo jos apie galimybę į jos sąskaitą pervesti nors dalį žalos atlyginimo. Todėl, nukentėjusiosios vertinimu, kaltinamoji savo veiksmais neišreiškė įsipareigojimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Gailėjimasis ir noras atlyginti žalą turi būti ne formalus, o nuoširdus, tačiau atsiprašymą ir ketinimą atlyginti žalą kaltinamoji išreiškė tik teismo akivaizdoje.

Šalies argumentai

10. Apeliaciniame skunde R. V. pažymi, jog teismas nepagrįstai sumažino jos patirtas atstovavimo išlaidas nuo 1 400 Eur iki 600 Eur. Atstovavimo išlaidas sudaro ne tik teisminio nagrinėjimo metu atsiradusios išlaidos, kaip nurodoma nuosprendyje. Jos įgaliotasis atstovas dalyvavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek visuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, teikė dokumentus, teikė pagalbą rengiant procesinius dokumentus (civilinį ieškinį bei patikslintą civilinį ieškinį), iš įstaigų rinko dokumentus, juos teikė teismui, ją konsultavo ir t.t., todėl įgaliotojo atstovo darbo apimtis, kuri įvertinta 1400 Eur suma, yra atitinkanti sugaišo laiko sąnaudas ir protingumo kriterijus ir neprieštarauja 2015 m. kovo 19 d. Nr. LR-77 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro priimtam įsakymui „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo I. K. prašo atmesti nukentėjusiosios R. V. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi buvo priimtas vadovaujantis tiek norminių teisės aktų reikalavimais, tiek ir byloje surinktų įrodymų visuma.

12. I. K. vertinimu, pirmosios insancijos teismas, palikdamas apeliantės nuają reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nenagrinėtu, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, kadangi reikalavimas buvo pareikštas praleidus norminių teisės aktų nustatytą terminą. Juo labiau, kad tokio reiskalavimo nagrinėjimas būtų nepagrįstai užvilkinęs bylos nagrinėjimą, kadangi būtų privaloma trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti draudimo bendrovę, kuri jau buvo pašalinta, atnaujinti įrodymų tyrimą, taip iš esmės užvilkinaant bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime teigiama, jog nukentėjusiosios reikalavimas priteisti papildomą 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą prie jau priteistos 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atmestinas, nes yra nepagrįstas ir neįrodytas. Įvertinus, kad 5 000 Eur kompensuos draudimas, buvo nuspręsta nukentėjusiajai pasiūlyti atlyginti maksimalią tikėtiną sumą, prie draudimo išmokos papildomai sumokant 5 000 Eur ir kompensuojant tikėtina jau patirtas nukentėjusiosios advokato išlaidas – 1 000 Eur. Jos sutuoktinis šį pasiūlymą pateikė R. V. atstovams, tačiau komunikacija nutrūko ir, kaip paaiškėjo vėliau, nukentėjusiosios atstovai persigalvojo, o suma išaugo iki 10 000 Eur. Ji, sukaupusi dalį lėšų – 2 000 Eur, bet nepavykus iki galo susitarti, kreipėsi į R. V. atstovus, prašydama pateikti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus, o jo negavusi – pervedė šias lėšas į teismo depozitinę sąskaitą. Šiuo metu apeliantei yra atlyginta visa žala, kuri buvo priteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (pridedamas mokėjimo nurodymas 3 600 Eur sumai). I. K. teigimu, nukentėjusiosios atstovų elgsena leidžia daryti prielaidą, jog tokiu būdu sąmoningai siekiama suskurti kuo didesnį patirtos žalos įspūdį.

14. Atsiliepime nesitinkama su apeliacinio skundo teiginiu, jog ji negalėjo būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis laidavimo institutu. Pažymi, jog BK 40 staripsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta ne tik žalos atlyginimo sąlyga, bet ir alternatyva – įpareigojimas ją atlyginti.

Šalies argumentai

15. I. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš R. V. prašomų priteisti 1 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisė 600 Eur dydžio išlaidas, nes tik dalis jų buvo pagrįstos.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – draudikas) prašo R. V. apeliacinį skundą dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmesti.

17. Pažymi, jog draudikas pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) nuostatas yra išmokėjęs maksimalią išmoką neturtinei žalai atlyginti, todėl neturi p[areigos mokėti didesnę sumą, o dėl šio reikalavimo tenkinimo iš I. K.- - nepasisako ir palieka spręsti teismui.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime surtinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtu, nes šio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo valstybinio socialinio draiudimo (toliau – Sodra) priimto sprendimo dėl mokėtinų išmokų. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu draudikas nebuvo priėmęs galutinio sprendimo dėl reikalavimų negautoms pajamoms atlyginti, nes Sodra nebuvo priėmusi sprendimo dėl mokėtinų išmokų. Tik 2018-12-19 gavus informaciją apie tai, kad Sodra apskaičiavo išmokas, draudikas galėjo apskaičiuoti draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ. Apeliantė už laikotarpį nuo 2018-02-02 iki 2018-07-05 būtų gavusi 2 623,64 Eur pajamų, Sodra kompensavo 2 218,26 Eur, todėl mokėtina išmoka pagal TPVCAPDĮ – 405,38 Eur, kurią draudikas pripažino ir 2018-12-20 išmokėjo R. V..

Šalies argumentai

19. Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo - AB Lietuvos draudimas atstovas pateikė duomenis, kurie ludijo, jog draudimas išmokėjo negautų pajamų skirtumą, t.y. nurodė, jog SODRA pateikė jiems duomenis aopie tai kokią sumą išmokėjo nukentėjusiajai, o jie atitinkamai sumokėjo negautą pajamų dalį. Taip pat atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiosios atstovės pozicija yra neteisinga, nes būtent pati I. K. nuolat skambino draudimui ir domėjosi, kokios yra galimybės greičiau atlyginti žalą nukentėjusiajai.

20. Nukentėjusiosios atstovė teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsisako reikalavimų dėl negautų išmokų priteisimo, t.y. atsisako reikalavimo dėl turtinės žalos , kurią sudarė negautos išmokos. Savo poziciją grindžia civilinio atsakovo atstovo pateikta informacija, jog nukentėjusiajai buvo išmokėta negautų pjamų dalis. Tuo pačiu nukentėjusiosios atstovė prašė tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteistos sumos padidinimo iki 10000 eurų. Mano, kad pirmos instancijos teismo motyvai dėl I. K. elgesio yra nepagrįsta faktiniais duomenimis. Kaltinamoji ne iškart pripažino kaltę, nesirūpino nukentėjusiąja, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ji bendravo su draudimo bendrove, siekdama , kad greičiau būtų atlyginta padaryta žala; nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų patiria didelį susirūpinimą dėl savo ateities. Mano, kad teismas neteisingai vertino visas aplinkybes, kad neatsižvelgė į galimas sužalojimo pasekmes ateityje, kad teisėja neuždavė klausimo nukentėjusiajai dėl patirtų pergyvenimų. Visa tai peliantų nuomone sutrukdė teismui priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios atstovė teikė ne tik atstovavimo išlaidas, bet rūpinosi įrodymų rinkimu iš įvairių įstaigų, teikė pagalbą ruošiant procesinius dokumentus, konsultavo nukentėjusiąją. Visą tai truko nemaža laiko tarpsnį, todėl prašoma prieteisti suma – 1400 eurų už atstovavimo išlaidas nelaikytina per didele ir reikalavimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo turėjo būti tenkintas.

21. Prokurorė laikėsi priešingos nuomonės, pirmos instancijos teismo sprendimą laikė pagrįstu ir prašė skundo netenkinti.

22. I. K. gynėjas palaikė prokurorės poziciją ir prašė netenkinti apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip minėta, pirmos instancijos teismo sprendimas skundžiamas tik toje dalyje, kuri susijusi su ieškinio reikalavimų tenkinimu ir tiek, kiek tai įtakoja sprendimą dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl šių aplinkybių.

24. Pradedant nagrinėti bylą pirmos instancijos teisme, nukentėjusioji pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė priteisti ne 10000, o 15000 eurų neturtinei žalai atlyginti, bei 1400 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.(b.l.78-80).

25. Gydytojo eksperto išvadoje (b.l.96-98) užfiksuota, kad nukentėjusioji buvo gydoma stacionare nuo 2018 02 02 iki 2019 02 09; gydytojas, įvertinęs diagnozę, ilgą gydymą, sveikatos sutrikdymo laipsnį, nukentėjusiajai padarytą moralinę žalą vertino 5000 eurų. Šią sumą nukentėjusiajai išmokėjo draudikas – Lietuvos draudimas (b.l.101) 2018 05 22 nurodęs, kad klausimas dėl negautų pajamų kompensavimo bus sprendžiamas gavus duomenis apie išmokėtą pašalpą. 2018 09 27 medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad rekomenduojamas fiksuotas krūvis operuotai kojai skausmo ribose. Galutinio suaugimo požymių nefiksuota. Nuspręsti ar tikrai suaugs kaulas galima ne anksčiau 1,5 metų po operacijos (b.l.140). Įpusėjus procesui, nukentėjusioji keitė atstovą ir 2018 10 18 pateikė teismui patikslintą civilinį ieškinį. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, ilgą laiką buvo nedarbinga, dėl sveikatos būklės pakitimų po sužalojimo ji nutraukė darbo sutartį su darbdaviu. Nurodoma, kad nukentėjusioji iki sužalojimo dirbo darželyje ir gaudavo po 371,48 eurus kiekvieną mėnesį ( atskaičius mokesčius), o dėl sužalojimo negalėjo tęsti darbo ir gauti pajamų. Dėl visų patirtų nepatogumų prašoma priteisti 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti (viso prašoma 15000, nes 5000 eurų jau sumokėjo draudimas) ir negautas pajamas - 938,7 eurų turtinei žalai atlyginti. Kartu buvo prašoma priteisti 1400 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti (b.l.135-138).

26. Kaip minėta, nukntėjusiajai teismo nuosprendžiu priteista 10000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti; dalį šios sumos – 5000 eurų draudimas jau išmokėjo nukentėjusiajai, o dalį šios sumos – 5000 eurų teismas priteisė iš kaltinamosios. Apeliaciniu skundu prašoma padidinti priteistą neturtinei žalai atlyginti sumą iki 10000 eurų, t.y. apeliantai mano, kad šioje byloje nukentėjusioji patyrė įvairius netekimus, kurie vertintini ne 10000, o 15000 eurų. Apeliacinio skundo argumentai, kad kaltinamoji ne iškarto pripažino savo kaltę, kad nesistengė atlyginti padarytą žalą, neiškojo kontakto su nukentėjusiąja, nepatvirtinti bylos medžiaga. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pati nurodė, kad ji niekur nesikišo ir nesprendė klausimų dėl žalos atlyginimo, kad visu tuo rūpinosi žentas. Todėl pretenzijos dėl to, kad kaltinamoji nesprendė klausimų su nukentėjusiąja yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs draudimo atstovas nurodė, jog būtent kaltinamoji kreipėsi į draudimo bendrovę ir domėjosi kaip sprendžiami – žalos atlyginimo klausimai, ko reikia, kad šie klausimai būtų sprendžiami greičiau. Atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusioji ar jos atstovas tikslino ieškinį proceso metu, bet nesikreipė į draudimo bendrovę dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l.45,44,94.95). Pati draudimo bendrovė kreipėsi į SODRĄ ir, gavusi duomenis apie padarytas nukentėjusiajai išmokas, sumokėjo negautą skirtumą nukentėjusiajai. Visos šios aplinkybės liudija, kad kaltinamoji nebuvo abejinga proceso stebėtoja ir rodė iniciatyvą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Pateikti teismui duomenys liudija, kad apeliacinio proceso metu nukentėjusiajai yra atlyginta didžioji dalis jai priteistų sumų tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti, o apeliacinio skundo argumentai daugiau grindžiami ir siejami su ta aplinkybe, kad kaltinamoji nesutiko atlyginti visos sumos, kurios prašė nukentėjusioji ar jos atstovas. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertino padarytų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, gydymosi trukmę, liekamuosius reiškinius, nukentėjusiosios poziciją , kitus aktualius kriterijus, gydytojo eksperto nuomonę ir padarė teisingą išvadą: 10000 eurų suma yra adekvati suma padarytai neturtinei žalai atlyginti. Todėl reikalavimas dėl neturtinei žalai padarytos sumos padidinimo netenkinamas.

27. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo posėdyje (dar prieš posėdį) draudimo bendrovės atstovas pateikė duomenis, kad nukentėjusiajai išmokėtos visos jos negautos pajamos, bet tai buvo padaryta, gavus informaciją iš SODROS. Dėl negautų išmokų atlyginimo nukentėjusiosios atstovė reikalavimo atsisakė. Todėl šioje dalyje skundo reikalavimas netenkinamas.

28. Pirmos instancijos teismas sumažino atstovavimo išlaidas, motyvuodamas tuo, kad procesas užsitesė dėl nukentėjusiosios ar jos atstovo subjektyvių veiksnių, nes buvo reiškiamas papildomas reikalavimas, neteikti duomenys apie išmokų dydį ir pan. Pirmos instancijos teismas šiuos veiksmus vertino kaip veiksmus, dėl kurių užsitesė procesas, dėl kurių didėjo atstovavimo išlaidos ir dėl to sumažino atstovavimo išlaidas iki 600 eurų. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad procesas vyko dėl nukentėjusiosios sužalojimų, dėl kaltinamosios sukeltų pasekmių, o nukentėjusiosios veiksmai siekiant gauti jų nuomonę priklausantį adekvatų padarytos žalos atlyginimą, yra patirtų sužalojimų pasekmė ir nepagrįstai įvertinti kaip veiksmai vilkinantys procesą. Todėl teismo argumentas dėl atstovavimo išlaidų sumažinimo laikytinas nepagrįstu ir šioje dalyje reikalavimas tenkinamas, keičiant pirmos instancijos teismo nuosprendį ir priteisiant 1400 eurų atstovavimo išlaidų.

29. Apeliantai ginčijo pirmo instancijos teismo sprendimą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, pripažino kaltę, iš dalies atlygino padarytą žalą (įnešė į depozitinę sąskaitą 2000 eurų), įsipareigojo atlyginti likusią žalos dalį, jeigu tokia bus priteista. Visos šios aplinkybės liudija, kad teismo sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės yra pagrįstas bylos medžiaga, o reiškiamos pretenzijos susijusios ne su faktinėmis aplinkybėmis, o su kaltinamosios nesutikimu atlyginti būtent nukentėjusiosios nurodomą žalos sumą. Kaltininkas privalo atlyginti padarytą žalą, tačiau žalos dydžio nustatymas yra teismo teisė ir pareiga, o nukentėjusiosios pozicija dėl žalos dydžio nelaikytina išeities tašku sprendžiant klausimą dėl BK 40 str. nuostatų taikymo. Kaip minėta, kaltinamoji dėjo pastangas atlyginti žalą, faktiškai jau yra atlyginta didžioji dalis priteistos sumos. Todėl apeliantų argumentai laikytini neatitinkančiais faktinių aplinkybių ir skundas šioje dalyje netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str.1 d.3 p., 328 str. 3, 4 punktais, teismas,

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 10 26 nuosprendį dalyje dėl atstovavimo išlaidų dydžio ir iš I. K. priteisti R. V. 1400 eurų atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje apeliacinio skundo netenkinti ir nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisArūnas KisieliusLaureta Ulbienė