Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-630-881/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-29
Bylos Nr.: e2A-630-881/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00438-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Kazys Kailiūnas, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-630-881/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00438-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.6.2; 2.6.8.11.1; 2.6.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo ir 2019 m. lapkričio 19 d. papildomo sprendimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eikos statyba“ dėl vienašalio statybos rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos už atliktus rangos darbus priteisimo ir netesybų sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Vaidora“ byloje pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „Eikos statyba“ 2017 m. lapkričio 22 d. pranešimu atliktą vienašalį 2017 m. liepos 26 d. Statybos rangos sutarties Nr. ES-2044-2017/07/26-VA nutraukimą; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovės 2018 m. vasario 20 d. pranešimu atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą; 3) priteisti iš atsakovės 56 299,51 Eur už atliktus statybos darbus ir 1 025,12 Eur delspinigių; 4) reikalavimo dėl vienašalio Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetimo atveju sumažinti neprotingai dideles Sutartyje nustatytas netesybas; 5) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakove 2017 m. liepos 26 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. ES- 2044- 2017/07/26-VA (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo statomame prekybos centre (duomenys neskelbtini), atlikti šildymo, vėdinimo, vėsinimo, vidaus vandentiekio ir nuotekų įrengimo darbus pagal projektus Nr. D-324-DP-SVOK ir D-324-DP-VN, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka. Sutartyje numatyta, kad darbai atliekami pagal grafiką, kuris šalių suderinamas per 10 darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos, ir turi būti atlikti iki 2017 m. spalio 31 d. Šalys taip pat susitarė, kad tarpusavio įsipareigojimų įvertinimo ataskaitinis laikotarpis yra vienas kalendorinis mėnuo. Atliktų darbų perdavimą šalys susitarė vykdyti kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (t. y. kas mėnesį) iki kito mėnesio 25 dienos, subrangovei (ieškovei) pateikiant Atliktų darbų aktą, kurį rangovė (atsakovė) privalo per 3 darbo dienas įvertinti ir priimti arba grąžinti subrangovei su pastabomis dėl darbų kokybės. Už per ataskaitinį vieno mėnesio laikotarpį subrangovės (ieškovės) atliktus darbus rangovė (atsakovė) turėjo sumokėti per 30 kalendorinių dienų po sąskaitos-faktūros patvirtinimo. Šalys susitarė, kad sumokėjimas laiku už atliktus darbus yra esminė Sutarties sąlyga, glaudžiai susijusi su darbų atlikimo sparta.

3. Pirmojo ataskaitinio laikotarpio – rugpjūčio mėnesio – atliktus darbus ieškovė perdavė atsakovei dviem aktais: 1) 2017 m. rugpjūčio 31 d. aktu ir sąskaita faktūra 10 230,07 Eur sumai; 2) 2017 m. rugsėjo 22 d. aktu ir sąskaita faktūra 12 793,32 Eur sumai. Dėl pirmojo akto atsakovė nepareiškė jokių pretenzijų, sąskaita turėjo būti apmokėta per 30 kalendorinių dienų, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Dėl antrojo akto atsakovė, iš esmės nepareiškusi jokių pastabų dėl perduodamų darbų kokybės, 2017 m. rugsėjo 25 d. pranešimu informavo ieškovę, kad akto priėmimą sustabdo tol, kol ieškovė pateiks aktuojamų darbų išpildomąją dokumentaciją, nors tik 2017 m. rugsėjo 27 d. pranešimu ieškovei pateikė pageidavimus dėl formos, kuria išpildomoji dokumentacija turėtų būti pateikta. Pasak ieškovės, siekdama neaštrinti ir taip įtemptos situacijos objekte, ji nusprendė nekonfrontuoti ir kaip įmanoma operatyviau įvykdyti atsakovės reikalaujamus formalumus. Ieškovės teigimu, nepaisant jos dedamų pastangų, atsakovė ėmė reikšti visiškai nepagrįstas rašytines pretenzijas dėl neva neperduodamų dokumentų, pažeidžiamų darbų vykdymo terminų, užfiksuotų perduodamų darbų defektų. Atsakovės 2017 m. spalio 10 d. el. laiške nurodyti defektai, dėl kurių atsisakoma priimti darbus pagal antrąjį atliktų darbų aktą, niekaip nesusiję su ieškovės užaktuotais dar rugpjūčio mėnesį atliktais vandentiekio ir nuotekų įrengimo darbais. Atsakovė, įvardydama priežastis, niekaip nesusijusias su aktuojamais darbais, atmetė ieškovės atliktų darbų aktą, pateiktą 2017 m. spalio 25 d. Atsakovė nepagrįstai reikalavo, kad ieškovė sutiktų su sutartinėmis baudomis dėl neva nepateiktos dokumentacijos, nepašalintų defektų, darbų vadovo nebuvimo, nesuderintų planuojamų naudoti medžiagų, nepateiktų įrangos užsakymo patvirtinimo įrodymų, nepateikto darbų grafiko, per mažo darbuotojų skaičiaus objekte. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė, remdamasi reikalavimais, nesusijusiais su jau atliktais ir perduodamais darbais, nesąžiningai vilkino darbų priėmimą, kad galėtų nemokėti už atliktus darbus, be to, darė ieškovei spaudimą, jog ši sutiktų aktuoti gerokai mažesnes sumas, nei atlikta darbų ir sunaudota medžiagų. Ieškovės teigimu, atsakovės atsisakymas priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, kad per darbo ginčo objekte laikotarpį ji investavo į statybas ir atliko darbų už 66 029,58 Eur, tuo tarpu atsakovė sumokėjo tik 9 730,07 Eur, taigi liko skolinga net 56 299,51 Eur. Esant tokiai situacijai, ieškovei buvo itin sudėtinga planuoti tolesnius darbus. Be to, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. ieškovė net penkis kartus el. laiškais pranešė atsakovei, kad jai nuolat perduodamas per mažas arba apskritai neperduodamas darbų frontas, todėl darbai arba apskritai negali būti pradedami pagal suderintą grafiką, arba negali būti atliekami per grafike nurodytą terminą. Nepaisant to, kad ieškovė darbų grafike nurodytu terminu negalėjo atlikti dėl pačios atsakovės ir (ar) kitų jos samdomų subrangovų kaltės, 2017 m. lapkričio 22 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, jog dėl neva esminių Sutarties pažeidimų vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2017 m. lapkričio 29 d. Atsakovė 2018 m. vasario 20 d. pranešimu informavo ieškovę, kad Sutarties Bendrosios dalies 10.4 punkto pagrindu skiria 46 800 Eur dydžio baudą, į kurią įskaitomos visos atsakovės priešpriešinės prievolės atsiskaityti su ieškove už atliktus statybos darbus. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės veiksmais, vienašališkai nutraukiant Sutartį ir atliekant vienašalį įskaitymą, 2017 m. lapkričio 29 d. raštu informavo apie tai atsakovę.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Eikos statyba“ su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nuo pat darbų pradžios nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pagal Sutarties Specialiosios dalies 6.4 punktą ieškovė įsipareigojo pateikti darbų atlikimo grafiką tam, kad atsakovė galėtų planuoti visą objekto statybų procesą, derinti skirtingų subrangovų darbus, kontroliuotų statybos proceso eigą. Ne kartą buvo prašyta, tačiau ieškovė neteikė nei Sutartį atitinkančio bendro darbų grafiko, nei mėnesinių ar savaitinių grafikų. Ieškovei neteikiant atliekamų darbų grafiko, atsakovė negalėjo kontroliuoti subrangos proceso. Be to, ieškovės paskirtas darbų vadovas praktiškai nepasirodydavo objekte, nors pagal Sutartį privalėjo būti nuolat (Bendrosios dalies 4.11 punktas). Tai lėmė, kad atsakovės darbų ir viso statybos projekto vadovai negalėjo vietoje spręsti einamųjų statybos darbų klausimų, procesų bei sprendimų priėmimas strigo, ieškovė į tai nereagavo, toliau nesprendė ir neužtikrino, kad jos darbų vadovas kasdien būtų objekte ir vadovautų subrangos darbams. Antra, pagal Sutartį ieškovė iki darbų pradžios turėjo pareigą paskirti asmenis, atsakingus už vykdomų statybos subrangos darbų saugą bei priešgaisrinę apsaugą (CK 6.692 straipsnis), tačiau, nepaisant daugkartinių raginimų, ieškovė nevykdė ir šios sutartinės prievolės. Ieškovės nebendradarbiavimas ir atsainus darbų vykdymas lėmė, kad darbų rezultatai neatitiko Sutarties reikalavimų, paaiškėjo darbų defektai. Atsakovė nustatė, kad ieškovė panaudojo ne tas medžiagas, kokios numatytos statybos projektinėje dokumentacijoje, neteikė privalomos atliktų darbų išpildomosios dokumentacijos, tai trukdė atsakovei nustatyti perduodamų darbų atitiktį projektiniams sprendiniams bei Sutarties reikalavimams. Atsakovė ne kartą ragino ieškovę tinkamai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pateikti darbų atlikimo grafiką, paskirti atsakingus asmenis, darbus vykdyti laikantis reikalavimų. 2017 m. rugsėjo–spalio mėn. ieškovė darbus vykdė labai lėtai. Net ir neturint grafiko, atsakovei tapo akivaizdu, kad iki Sutartyje numatyto galutinio termino ieškovė darbų neatliks. Be to, padaryti darbai buvo su defektais, ieškovė vengė juos taisyti. Praėjus daugiau nei dviem savaitėms po galutinio darbų atlikimo termino (2017 m. spalio 31 d.), ieškovė vis dar buvo nepašalinusi daugelio Sutarties pažeidimų (nepateikusi išpildomosios dokumentacijos, grafikų, įsakymų dėl atsakingų asmenų paskyrimo, neištaisiusi darbų trūkumų), tačiau svarbiausia – buvo atlikusi vos 15 proc. visų darbų. Nurodytų aplinkybių visuma lėmė, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 22 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Sutartį, nes toks ieškovės neveikimas kėlė grėsmę viso objekto statybai ir atsakovės prisiimtiems įsipareigojimams laiku pastatyti bei perduoti užsakovui prekybos centrą. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis nutraukta dėl ieškovės padarytų Sutarties pažeidimų, atsakovė pagrįstai įskaitė ieškovei paskirtą baudą į ieškovei mokėtiną už atliktus darbus sumą. Ieškovė Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nėra pridavusi atsakovei darbų, todėl nepagrįstai reikalauja priteisti 56 299,51 Eur už neva atliktus darbus. Be to, atsakovės iniciatyva užsakyta geodezinė išpildomoji fotonuotrauka ir pagal ją atliktas ieškovės vykdytų vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų, nuokrypių nuo projektinių matmenų fotofiksavimas parodė, kad ieškovės atlikti darbai yra su defektais. Apie tai atsakovė ieškovę informavo raštu, tačiau ieškovė iki šiol jų nėra ištaisiusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino iš dalies negaliojančiu atsakovės 2018 m. vasario 20 d. pranešimu dėl vienašalio įskaitymo Nr. S18-088 atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą dėl 23 400 Eur dydžio sumos įskaitymo; priteisė ieškovei iš atsakovės 22 585,31 Eur už atliktus statybos rangos darbus ir 872,47 Eur delspinigių; kitą ieškinio dalį atmetė.

Dėl generalinės rangovės UAB „Eikos statyba“ atlikto vienašalio Sutarties nutraukimo teisėtumo

7. Išanalizavęs byloje esančių duomenų visumą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė netinkamai vykdė Sutarties specialiosios dalies 8.7 punkte įtvirtintą pareigą iki kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmos dienos tinkamai parengti ir pateikti rangovui kitą mėnesį planuojamų atlikti darbų grafiką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Kartu teismas pažymėjo, kad atsakovė, kaip generalinė rangovė, žinodama kitų Objekte dirbančių subrangovų vykdomų darbų technologinį eiliškumą, darbų spartą, vykdydama bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.691 straipsnis), galėjo nurodyti subrangovei darbų frontą, būsiantį konkretų mėnesį, ir taip padėti parengti realiai įgyvendinamą grafiką.

8. Bylos duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovė netinkamai vykdė ir Sutarties bendrosios dalies 4.11 punkte nustatytus sutartinius įsipareigojimus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

9. Dėl atsakovės vienašalio sutarties nutraukimo pagrindu įvardytų ieškovės pažeidimų, grindžiamų ne to gamintojo, kuris nurodytas projektinėje dokumentacijoje, vamzdžių montavimu, su generaline rangove nesuderintų medžiagų sandėliavimu Objekte, teismas pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, kad įvardytos aplinkybės nesuponavo pagrindo nutraukti Sutartį pagal Sutarties bendrosios dalies 10.3 punkto 8 dalį, nes nurodyti pažeidimai nevertintini kaip pakartotiniai, jie buvo pašalinti.

10. Dėl atsakovės vienašalio Sutarties nutraukimo pagrindu įvardyto esminio Sutarties pažeidimo teismas pažymėjo, kad, pagal Sutarties specialiosios dalies 8.4.3 punktą, jeigu darbai vėluoja daugiau kaip 5 kalendorines dienas, rangovė turi teisę pareikalauti subrangovės dirbti pailgintomis darbo valandomis ir savaitgaliais. Subrangovei vėluojant daugiau kaip 10 darbo dienų, tai laikoma esminiu Sutarties pažeidimu ir rangovė gali nutraukti Sutartį. Ieškovė neatliko Sutartimi sulygtų darbų iki nustatyto termino – 2017 m. spalio 31 d.

11. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog, sudarydama Sutartį, ieškovė patvirtino susipažinusi su projektine dokumentacija ir sutiko pagal ją atlikti darbus, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad, paaiškėjus tam tikriems projektinės dokumentacijos trūkumams po Sutarties pasirašymo, ieškovė prarado teisę remtis šių trūkumų faktu, grįsdama priežastis, sutrukdžiusias vykdyti sutartinius įsipareigojimus Sutartyje numatytais terminais. Sutarties bendrosios dalies 4.7, 4.10 punktuose įtvirtina ieškovės pareiga nedelsiant informuoti atsakovę apie nustatytus bet kokius projektinės dokumentacijos netikslumus. Atsakovė nekvestionuoja, kad ji, gavusi ieškovės pastabas dėl projektinės dokumentacijos trūkumų, šią tikslino. Dėl to įrašų Statybos darbų žurnale apie darbų trikdžius dėl projektinės dokumentacijos netikslumų nebuvimas, duomenų apie darbuotojų skaičiaus Objekte sumažinimą dėl šios priežasties nepateikimas, teismo vertinimu, nepaneigia ieškovės pozicijos, kad darbų pradžioje paaiškėję tam tikri projektinės dokumentacijos netikslumai turėjo įtakos darbų spartai (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad, nepaisant nurodomų projektinės dokumentacijos trūkumų, ieškovė vykdė Objekte darbus nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., tik patvirtina, jog ieškovė dėjo pastangas vykdyti tuos darbus, kuriuos buvo įmanoma.

12. Teismas taip pat nurodė, kad ta aplinkybė, jog ieškovė UAB „Vaidora“ pasirašė 2017 m. liepos 31 d. Darbų fronto perdavimo-priėmimo aktą, nepatvirtina, kad šiuo aktu subrangovei UAB „Vaidora“ buvo užtiktas visų Sutartyje numatytų darbų frontas, kad ji turėjo realią galimybę darbus planuotis taip, jog atliktų juos iki Sutartyje nustatyto termino pabaigos (2017 m. spalio 31 d.). Bylos duomenimis, be ieškovės UAB „Vaidora“ ginčo Objekte darbus vykdė dar keletas subrangovų, kurie savo darbus (pvz., grunto sutankinimo ir išlyginimo, grindų apšildomosios medžiagos (putų polistirolo), izoliacinės plėvelės ir metalinio tinklo patiesimo, grindų viršutinio betono sluoksnio įrengimo) turėjo atlikti pirmiau už UAB „Vaidora“. Subrangovų veiksmus koordinuoti privalėjo Objekto generalinė rangovė – atsakovė UAB „Eikos statyba“. Taigi ieškovės UAB „Vaidora“ galimybės turėti darbų frontą Sutartyje sulygtiems darbams atlikti priklausė nuo kitų subrangovų laiku ir tinkamai atliekamų darbų, kuriuos koordinuoti – generalinės rangovės UAB „Eikos statyba“ pareiga.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, byloje nustatyta, jog generalinė rangovė UAB „Eikos statyba“ iki 2017 m. rugsėjo 30 d. neturėjo pagrindinio darbų vadovo. Tai – viena iš priežasčių, apsunkinančių generalinio rangovo galimybes sukoordinuoti keleto pasitelktų subrangovų darbus.

14. Pagal byloje esančius įrodymus subrangovė UAB „Vaidora“ raštus dėl nepakankamo darbų fronto generalinei rangovei UAB „Eikos statyba“ ėmė rašyti nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d., tokie raštai teikti 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 12 d., 2017 m. rugsėjo 20 d., 2017 m. spalio 6 d., 2017 m. spalio 9 d.

15. Ieškovės parengtoje Darbų fronto judėjimo tarp technologiškai susijusių darbų pažymoje, be kita ko, nurodytos zonos, kuriose UAB „Vaidora“ galėjo vykdyti darbus tik jau pasibaigus Sutartyje nurodytam darbų atlikimo terminui (2017 m. lapkričio 7 d., gruodžio 1 d., gruodžio 4 d.). Ieškovės pažymėta, kad tuo atveju, jeigu iš karto po UAB „Vaidora“ atliktų pogrindžio darbų kita subrangovė UAB „Valvista“ būtų polistirolą klojusi zonomis, galbūt būtų galimybė keliose zonose paspartinti darbus, tačiau dėl polistirolo klojimo susidarė beveik 2 mėnesių tarpas.

16. Papildomą teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas, remdamasis kritinio kelio metodu, padarė išvadą, kad ieškovė UAB „Vaidora“ Sutartyje numatytų rangos darbų neįvykdė iki 2017 m. spalio 31 d. ne tik dėl nuo jos priklausančių aplinkybių: dėl UAB „Artva“ ir UAB „Tilta“ vykdytų darbų neparengtas darbų frontas buvo 28 dienų ieškovės UAB „Vaidora“ vėlavimo atlikti nuotekų tinklų įrengimo darbus priežastis, o pavėluotai UAB „Valvista“ pradėti polistireninio putplasčio klojimo darbai lėmė 34 dienų ieškovės UAB „Vaidora“ vykdytų grindinio šildymo įrengimo darbų vėlavimą.

17. Dėl atsakovės pozicijos, kad pagal UAB „Eikos statyba“ parengtą pažymą apie darbų frontus ieškovė UAB „Vaidora“, neturėdama darbų fronto tam tikroje Objekto zonoje, tuo metu galėjo vykdyti darbus kitose Objekto zonose, teismas pažymėjo, jog teismo ekspertas, duodamas paaiškinimus dėl Papildomos teismo ekspertizės išvadų, 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdyje nurodė, kad galbūt ir galėjo vykdyti darbus kitose zonose, tačiau dėl to išvada nesikeistų. Pasak teismo eksperto, darbai Objekte turėjo būti vykdomi tam tikru technologiškai pagrįstu eiliškumu. Ieškovės atliktų darbų vėlavimo priežastis – netinkamas darbų organizavimas, o suderinti darbų frontus ir sukoordinuoti subrangovų darbus yra generalinio rangovo pareiga.

18. Kartu teismas pripažino, kad Papildomos teismo ekspertizės akte atliktas UAB „Vaidora“ darbų vėlavimo priežasčių tyrimas, atsakovės UAB „Eikos statyba“, atsikertant į ieškovės sudarytą pažymą apie darbų frontus, parengtos Suvestinės darbų fronto lentelės duomenų analizė patvirtina, jog Objekte buvo darbo frontų, ieškovė galėjo vykdyti Sutartimi sulygtų darbų dalį, taip atlikdama didesnę darbų dalį ir mažindama darbų vėlavimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

19. Teismas konstatavo, jog atsakovės pozicija, kad termino pažeidimą ieškovė nepagrįstai teisina atliktų darbų perdarymu, atsižvelgiant į potencialių Objekto nuomininkų pasikeitusius pageidavimus, papildomais darbais, nes šalys niekada nesitarė dėl projekto pakeitimų ar papildomų darbų, jie nebuvo daromi, prieštarauja byloje esantiems duomenims. Teismas sutiko su ieškove, kad darbų eigoje daryti projektų keitimai turėjo įtakos tam, kad ji neįvykdė Sutartimi sulygtų darbų iki nustatyto termino – 2017 m. spalio 31 d.

20. Tačiau teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ieškovei 2017 m. spalio 3 d. pateikus darbų grafikus, kuriuose darbus buvo numatyta užbaigti ne anksčiau kaip 2018 m. sausio 14 d., atsakovei nereiškiant prieštaravimų dėl tokių darbų įvykdymo terminų, šalys savo faktiniu elgesiu pratęsė Sutartyje įtvirtintą galutinį darbų įvykdymo terminą.

21. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog aplinkybė, kad užsakovė nereiškė pretenzijų dėl darbų, perduodamų praleidus jų atlikimo terminą, savaime nesuponuoja išvados, kad ji terminą pratęsė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).

22. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio ginčo šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė atsakovės buvo raginama spartinti darbus, primenant, jog darbų atlikimo terminų laikymasis yra esminė Sutarties sąlyga. Atsakovės 2017 m. spalio 2017 m. spalio 4 d. pretenzijoje Nr. S17-160(2044) nurodoma apie Sutarties specialiosios dalies 8.7 punkte įtvirtintos pareigos teikti planuojamų per mėnesį atlikti darbų grafikus nevykdymą ir primenama apie Sutartyje nustatytą darbų įvykdymo terminą – 2017 m. spalio 31 d., taip pat apie Sutartyje numatytas terminų pažeidimo pasekmes. Atsakovė 2017 m. spalio 6 d. pareiškė dar vieną pretenziją dėl Sutarties vykdymo terminų nesilaikymo. Tokie bylos duomenys, teismo vertinimu, paneigia ieškovės poziciją, kad atsakovė savo elgesiu sutiko su Sutartyje nustatyto darbų įvykdymo termino pratęsimu.

23. Teismas pabrėžė tai, kad ieškovė yra savo verslo srities profesionalė, ji, prisiimdama įsipareigojimus pagal Sutartį, turėjo įvertinti galimas rizikas, be to, susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių nebuvo įmanoma vykdyti darbų planuota sparta, galėjo tartis su atsakove dėl darbų įvykdymo galutinio termino pratęsimo, nurodydama konkretų laikotarpį, būtiną Sutartimi sulygtiems darbams užbaigti. Darytina išvada, kad ieškovė, kaip subrangovė, pažeidė Sutartyje šalių įtvirtintą darbų įvykdymo terminą, kuris buvo esminė Sutarties sąlyga (Sutarties specialiosios dalies 8.4.3 punktas).

24. Kartu teismas nurodė, kad, išanalizavus byloje atliktų Teismo ekspertizės, Papildomos teismo ekspertizės aktų tiriamąsias dalis, byloje esančių duomenų, susijusių su ieškovės UAB „Vaidora“ darbų vėlavimo priežastimis, visumą, yra pagrindas konstatuoti, jog Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą (iki 2017 m. spalio 31 d.) UAB „Vaidora“ pažeidė tiek dėl to, kad, būdama savo verslo srities profesionalė, nedėjo visų susiklosčiusioje situacijoje įmanomų pastangų įvykdyti darbus per Sutartyje nustatytą terminą, tiek dėl atsakovės, kaip Objekto generalinės rangovės, netinkamai organizuotų ir koordinuotų kitų subrangovų, kurių darbai technologiškai turėjo būti atlikti pirmiau už atliktinus UAB „Vaidora“, darbų.

25. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog sutarties nutraukimas, reaguojant į sutartinių įsipareigojimų pažeidimus, yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė, vienašalis Sutarties nutraukimas dėl kurio nors vieno iš atsakovės įvardytų pažeidimų, teismo vertinimu, nebūtų proporcinga aptartiems pažeidimams priemonė. Tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus analizuotų pažeidimų visumą, darytina išvada, kad atsakovė, kaip Objekto generalinė rangovė, turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį joje nustatytais pagrindais: pagal Sutarties specialiosios dalies 8.4.3 punktą – dėl esminiu sulygto laikyti Sutarties pažeidimo, ieškovei neatlikus darbų Sutartyje nustatytu terminu, ir pagal Sutarties bendrosios dalies 10.3 punkto 8 dalį – dėl pakartotiniais Pranešime apie vienašalį Sutarties nutraukimą įvardytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

26. Dėl nurodytų motyvų teismas nepripažino atsakovės UAB „Eikos statyba“ 2017 m. lapkričio 22 d. pranešimu atlikto vienašalio Sutarties nutraukimo neteisėtu, konstatavęs, kad ieškovės UAB „Vaidora“, kaip subrangovės, padarytų sutartinių įsipareigojimų visuma suponavo šalių Sudarytoje sutartyje nustatytus pagrindus, suteikiančius teisę atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį.

Dėl atsakovės ieškovei pritaikytos sutartinės atsakomybės netesybų forma

27. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, sudarydama su atsakove Sutartį, susitarė ir dėl netesybų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą taikymo, taip pat dėl netesybų dydžio, ir iki Sutarties nutraukimo neginčijo šios Sutarties sąlygos. Teismo proceso metu nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad ginčo šalių – dviejų verslo subjektų – Sutartyje sulygtos netesybos yra neprotingai didelės ir dėl to turėtų būti sumažintos. Dėl to ieškovės reikalavimo sumažinti sutartines netesybas teismas netenkino.

28. Vis dėl to, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Sutartyje sulygtą terminą (iki 2017 m. spalio 31 d.) ieškovė UAB „Vaidora“ darbams atlikti turėjo 3 mėnesius, tačiau iš jų 28 dienas neturėjo parengto darbų fronto, kurį užtikrinti – atsakovės (generalinės rangovės) UAB „Eikos statyba“ pareiga, taip pat 34 dienas vėlavo polistireninio putplasčio įrengimo darbai, kurių vėlavimo tikslių priežasčių teismo ekspertas negalėjo nustatyti, teismas sprendė, kad dėl ieškovės UAB „Vaidora“ pažeisto Sutartyje numatytų darbų atlikimo termino yra 50 proc. atsakovės UAB „Eikos statyba“, kaip Objekto generalinės rangovės, kaltės (CK 6.259 straipsnis).

29. Taigi, priėjęs prie išvados, kad dėl ieškovės UAB „Vaidora“ neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, lėmusių atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį, yra ir pačios ieškovės UAB „Eikos statyba“, kaip Objekto generalinės rangovės, kaltės, teismas sprendė, kad yra pagrindas, vadovaujantis CK 6.259 straipsnio nuostatomis, mažinti ieškovės, kaip subrangovės, sutartinę atsakomybę netesybų forma, atsižvelgiant į generalinės rangovės kaltės dėl Sutarties neįvykdymo dalį, kuri, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra 50 proc.

30. Dėl išdėstytų motyvų teismas pripažino, kad atsakovė turi pagrindą iš ieškovės reikalauti 23 400 Eur baudos pagal Sutarties 10.4 punktą (CK 6.259 straipsnis).

Dėl atsakovės UAB „Eikos statyba“ skolos už UAB „Vaidora“ atliktus darbus

31. Teismas konstatavo, kad atsakovė (generalinė rangovė), gavusi ieškovės (subrangovės) pranešimą apie pasirengimą perduoti konkretų mėnesį atliktus darbus (pagal šalių susitarimą tarpusavio įsipareigojimų įvertinimo ataskaitinis laikotarpis – vienas kalendorinis mėnuo (Sutarties specialiosios dalies 5.3 punktas) ir pateiktą Atliktų darbų aktą, privalėjo nedelsdama organizuoti atliktų ir siekiamų perduoti darbų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1, 2 dalys) bei per 3 darbo dienas įvertinti darbus ir priimti Aktą arba grąžinti ieškovei (subrangovei) su pastabomis dėl darbų kokybės (Sutarties bendrosios dalies 6.2, 6.3 punktai). Už per ataskaitinį vieno mėnesio laikotarpį ieškovės (subrangovės) atliktus darbus atsakovė (rangovė) turėjo sumokėti per 30 kalendorinių dienų po sąskaitos-faktūros patvirtinimo. Šalys Sutartyje nustatė, jog savalaikis atsiskaitymas už atliktus darbus yra esminė Sutarties sąlyga, glaudžiai susijusi su darbų atlikimo sparta (Sutarties specialiosios dalies 8.5.2 punktas).

32. Teismas nustatė, kad pirmojo ataskaitinio laikotarpio – 2017 m. rugpjūčio mėn. – darbus ieškovė perdavinėjo atsakovei 2 aktais: 2017 m. rugpjūčio 31 d. Aktu Nr. 1.1 ir sąskaita faktūra VSF Nr. 0199 dėl 10 230,07 Eur (be PVM) sumos bei 2017 m. rugsėjo 22 d. Aktu Nr. 2.1 bei sąskaita faktūra VSF Nr. 0210 dėl 12 793,32 Eur (be PVM) sumos. Atsakovė priėmė darbus pagal pirmąjį Aktą Nr. 1.1 ir turėjo sumokėti už juos per 30 kalendorinių dienų, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. (Sutarties specialiosios dalies 8.5.1 punktas). Atsakovė iki nurodyto termino neatsiskaitė. Antrojo Akto Nr. 2.1 atsakovė nepriėmė, 2017 m. rugsėjo 25 d. pranešimu informuodama ieškovę, kad akto priėmimą sustabdo tol, kol ieškovė pateiks aktuojamų darbų išpildomąją dokumentaciją.

33. Įvertinęs byloje esantį ginčo šalių susirašinėjimą, susijusį su ieškovės siekiu perduoti atliktus darbus 2017 m. rugsėjo 22 d. Aktu Nr. 2.1, teismas nurodė, kad atsakovė nepareiškė pretenzijų ieškovei dėl Akte Nr. 2.1 įvardytų atliktų darbų kokybės, atsisakymas priimti šiuos darbus buvo nepagrįstas įstatyme ar Sutartyje nustatytais pagrindais (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

34. Teismas pažymėjo ir tai, kad, atsakovei pareikalavus perrašyti Akto Nr. 2.1 ir pagal jį išrašytos sąskaitos faktūros datą bei sumas, ieškovė sutiko gerokai sumažinti šiame akte nurodytų darbų sumą (nuo 12 793,32 Eur iki 6 590,238 Eur (be PVM) sumos), 2017 m. spalio 12 d. pateikė atsakovei atitinkamai perrašytus Aktą Nr. 2.1 ir sąskaitą faktūrą VSF Nr. 0210 dėl 6 590,28 Eur sumos. Byloje nėra duomenų apie nustatytus atliktų darbų konkrečius trūkumus, kitas priežastis, kurių pagrindu atsakovė pareiškė reikalavimą taip ženkliai sumažinti dar 2017 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų, dėl kurių 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo pateiktas Aktas Nr. 2.1, sumą.

35. Ieškovei pateikus priimti Aktuose Nr. 3.1 ir 3.2 išvardytus darbus, kurių suma – 19 592 Eur (be PVM), atsakovė su 2017 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. S17-286 (2044) pateikė defektų suvestinę, o 2017 m. lapkričio 13 d. el. paštu atsiuntė ieškovei skenuotą 2017 m. spalio 25 d. Pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 3 kopiją (pagal Aktus Nr. 3.1 ir 3.2), kurioje ranka įrašytos šių darbų nepriėmimo priežastys: 1) nesutvarkyti defektai (5 vnt.); 2) darbus vykdo nepakankamos kvalifikacijos darbininkai; 3) nėra atsakingo darbų vadovo (su atestatu); 4) medžiagos nesuderintos (atvežtos netinkamos įlajos); 5) darbai vykdomi ne pagal grafiką; 6) nepateiktas statybos darbų žurnalas. Be to, nurodyta sumažinti atliktų darbų vertę nuo 19 592,96 Eur iki 14 000 Eur (be PVM). Ieškovė sutiko su tokiu reikalavimu ir 2017 m. lapkričio 14 d. pakoregavo atliktų darbų Aktus Nr. 3.1 ir 3.2.

36. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, atsisakydama priimti darbus, nurodytus Aktuose Nr. 3.1 ir 3.2, 2017 m. lapkričio 13 d. el. laiške vėlgi nurodė priežastis, nesusijusias su darbais, kuriuos buvo siekiama perduoti šiuo aktu. Iš byloje esančių duomenų neaišku, kokiais kriterijais remdamasi atsakovė pareikalavo sumažinti Aktuose Nr. 3.1 ir 3.2 išvardytų darbų sumą iki 14 000 Eur. Nepaisant aptartų aplinkybių, už šiuose aktuose išvardytus darbus ieškovei nebuvo nesumokėta, atsakovei nurodžius nepagrįstą priežastį – buhalterijai nepriimant po 16 val. pateiktų dokumentų.

37. Dėl Aktuose Nr. 4.1 ir 4.2, Pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 išvardytų darbų, kurių bendra suma – 24 770,65 Eur (be PVM) (6 813,14 Eur + 9 493,51 Eur + 8 464 Eur papildomi darbai Nr. 1 (nuotekų sistemos perdarymas ašyje F), atsakovė nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos nedelsiant pradėti šių darbų priėmimą, darbų nepriėmė, nenurodė konkrečių subrangovės atliktų ir siekiamų perduoti darbų trūkumų (CK 6.694 straipsnio 1, 2 dalys).

38. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, gavusi ieškovės parengtus Atliktų darbų aktus, privalėjo vykdyti atliktų darbų priėmimą, įvertindama darbų kokybę (CK 6.694 straipsnio 1, 2 dalys). Netinkamas sutartinių įsipareigojimų, nesusijusių su konkrečiais siekiamais perduoti darbais, vykdymas nebuvo pagrindas atsisakyti vykdyti faktiškai atliktų darbų priėmimą.

39. Šalių sudarytos Sutarties specialiosios dalies 8.4.3 punkte, be kita ko, nurodyta, jog vienašalio Sutarties nutraukimo atveju turi būti nustatytos ir šalių parašais patvirtintos atliktų darbų apimtys ir subrangovei mokėtinos sumos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė, 2017 m. lapkričio 22 d. pranešimu vienašališkai nutraukusi Sutartį, laikėsi Sutarties nuostatų dėl ieškovės iki Sutarties nutraukimo faktiškai atliktų darbų apimčių ir mokėtinos sumos nustatymo.

40. Teismo proceso metu paskyrus byloje teismo ekspertizę nustatyta, kad Atliktų darbų aktuose nurodyta darbų už 17 202,73 Eur (be PVM), nors šie neįrašyti Statybos darbų žurnaluose.

41. Teismo vertinimu, atsakovė teisingai pažymi, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedo 1 punktą statybos darbų žurnale aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui). Kartu teismas pažymėjo tai, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad jai ieškovė galėjo perduoti tik tuos darbus, kurie įrašyti Statybos darbų žurnaluose, o juose neįrašyti darbai, nepaisant jų nurodymo Atliktų darbų aktuose, laikytini neatliktais.

42. Ta aplinkybė, kad tam tikri darbai, nurodyti Atliktų darbų aktuose, neįrašyti Statybos darbų žurnaluose, teismo vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas teigti, jog tokie darbai faktiškai neatlikti ir dėl to už juos nėra pareigos sumokėti. Teismas nurodė, kad atsakovė, būdama Objekto generalinė rangovė, gavusi ieškovės parengtus Atliktų darbų aktus, turėjo visas galimybes realiai patikrinti tiek kokių ir kiek darbų yra atlikusi UAB „Vaidora“, tiek įvertinti subrangovo atliktų ir siekiamų perduoti darbų kokybę (CK 6.694 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, kilus šalių ginčui dėl tinkamo Sutarties vykdymo, atsakovei nusprendus vienašališkai nutraukti Sutartį, ji turėjo užfiksuoti ieškovės faktiškai atliktus Objekte darbus ir juos priimti, t. y. priimti realiai atliktus darbus, taip pat ir tuos, kurie nebuvo įrašyti Statybos darbų žurnaluose. Jeigu ieškovės atliktų statybos darbų dalis buvo su trūkumais, tai nesudarė atsakovei pagrindo apskritai atsisakyti priimti ieškovės atliktus darbus, o teikė pagrindą užfiksuoti konkrečius trūkumus bei nurodyti ieškovei juos neatlygintinai pašalinti, o jai šio reikalavimo neįvykdžius – pašalinti trūkumus pačiai ar pasitelkus kitus subrangovus ir reikalauti iš ieškovės trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo (CK 6.665 straipsnio 1 dalis).

43. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė Atliktų darbų aktuose Nr. 3.1, 3.2, 4.1, 4.2 nurodė darbus, kurie neįrašyti Statybos darbų žurnaluose, todėl laikytini neatliktais. Teismas nurodė, kad atsakovė, nesutikdama, kad ieškovė atliko darbus, kurie nurodyti Atliktų darbų aktuose, turėjo pateikti įrodymus, jog konkretūs darbai Objekte nebuvo atlikti (arba kad juos atliko pati atsakovė ar jos pasitelktas kitas subrangovas), o ne tik remtis atitinkamų įrašų apie šių darbų atlikimą nebuvimu Statybos darbų žurnaluose.

44. Teismas nurodė, kad, paskyrus byloje Papildomą teismo ekspertizę, nustatyta, kad ieškovės užaktuota 104 metrais daugiau grindinio šildymo vamzdžių įrengimo darbų, negu numatyta sąmatoje, ir nepateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų nurodytą 104 metrų nuokrypį. Tačiau teismas nurodė ir tai, kad atsakovė, kaip generalinė rangovė, atsisakydama priimti ieškovės faktiškai atliktus darbus ir nepatikrinusi jų kiekio, nepateikė į bylą įrodymų, kad realiai ieškovė neatliko 104 metrų grindinio šildymo vamzdžių įrengimo darbų, viršijančių Objekto sąmatoje nurodytą tokio pobūdžio darbų kiekį (CPK 12, 178 straipsniai).

45. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, neatlikusi Objekte ieškovės faktiškai atliktų darbų priėmimo, taip prisiėmė riziką, jog, kilus ginčui dėl atliktų darbų fakto ir kiekio, neturės pakankamų įrodymų ieškovės vienašališkai pasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodytam atliktų darbų faktui ir kiekiui nuginčyti (CPK 12, 178 straipsniai). Savo poziciją dėl UAB „Vaidora“ atliktų darbų aktuose nurodytų, tačiau statybos darbų žurnaluose neužfiksuotų darbų atlikimo fakto ir kiekio atsakovė UAB „Eikos statyba“ grindžia prielaidomis, sau naudinga linkme interpretuodama Papildomos teismo ekspertizės akto duomenis. Teismo vertinimu, atsakovės pozicija negali būti laikoma įrodyta (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo ieškovės parengtų atliktų darbų aktų, kurių pagrindu pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo, ir nepateikė konkrečių įrodymų šiuose aktuose nurodytiems duomenims paneigti (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

46. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas konstatavo, kad atsakovė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo ieškovės parengtų ir vienašališkai pasirašytų atliktų darbų Aktų Nr. 3.1, 3.2, 4.1, 4.2, taigi šių aktų pagrindu jai kyla tokios pačios teisinės pasekmės, kaip ir abiejų šalių pasirašytų aktų pagrindu, – atsakovė, nepaneigusi aptariamuose aktuose ieškovės išvardytų darbų atlikimo fakto, jų kiekio, privalo sumokėti ieškovei už atliktus darbus.

47. Dėl Akto Nr. 5.2 ir jo pagrindu pateiktos sąskaitos faktūros VSF Nr. 0238 teismas pažymėjo, kad šiame akte nurodyti ne ieškovės UAB „Vaidora“ Objekte atlikti darbai, bet statybinės medžiagos, kurių ieškovė nepanaudojo Objekto statyboje.

48. Nesant pagal Sutarties bendrosios dalies 10.10 punktą sudaryto šalių susitarimo dėl ieškovės Akte Nr. 5.2 išvardytų medžiagų perdavimo atsakovei, ieškovei nepateikus įrodymų, kad 2018 m. sausio 3 d. rašte atsakovės pareikštas atsisakymas priimti medžiagas dėl kokybės atitikties dokumentų nebuvimo yra nepagrįstas, ieškinio reikalavimas priteisti 4 742,66 Eur už Objekto statyboje ieškovės nepanaudotas medžiagas, teismo vertinimu, negali būti tenkinamas (CPK 12, 178 straipsniai).

49. Dėl Akto Nr. 5.1 ir jo pagrindu parengtos sąskaitos-faktūros VSF Nr. 0238, kuriais remdamasi ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 571,54 Eur, teismas nurodė, kad šiame akte taip pat nurodyti ne atlikti darbai, bet Sutarties sąlygų pagrindu atsakovės sulaikytos sumos: 5 proc. dydžio atlikimo laidavimo sulaikymas ir 5 proc. garantinio laikotarpio sulaikymas pagal keturis ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus.

50. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos Sutarties 9.7, 9.8 punktų nuostatų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, jog atlikimo laidavimo paskirtis – apsaugoti užsakovo interesus rangovės prievolės atlikti Sutartimi sulygtus darbus neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju. Nagrinėjamu atveju atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį su ieškove prieš terminą, todėl baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Tačiau po Sutarties nutraukimo atsakovė pareiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės ir nagrinėjamoje byloje pateiktame 2018 m. birželio 5 d. triplike nurodė, jog, apskaičiavusi nuostolius, patirtus dėl ieškovės padarytų defektų ir darbų pabrangimo, reikalaus nuostolių atlyginimo kitoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, kai atsakovė yra pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų defektų ir nuostolių atlyginimo, nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovės sulaikytą atlikimo laidavimo sumą nėra pagrindo, kol šalys neišspręs savo ginčo dėl UAB „Vaidora“ pagal Sutartį atliktų darbų defektų šalinimo ir nuostolių atlyginimo, nes sulaikyta suma gali būti padengtos tokios išlaidos ar jų dalis (žr. inter alia, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011).

51. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio garantinio laikotarpio sulaikymą, nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog, vykdydama Sutarties 9.8 punkte nustatytas sąlygas, yra pateikusi atsakovei garantinio periodo laidavimo raštą 5 metams. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties bendrosios dalies 9.8 punktu, atsakovė turi pagrindą 5 proc. garantinio laikotarpio sumą sulaikyti 5 metams nuo Objekto statybos užbaigimo akto patvirtinimo dienos, todėl ieškinio reikalavimas dėl sulaikytos sumos priteisimo negali būti tenkinamas.

52. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad atsakovė, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijusi ieškovės vienašališkai pasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo fakto ir apimčių, vienašališkai nutraukusi Sutartį, turėjo sumokėti ieškovei iš viso 55 715,38 Eur (10 230,07 Eur (pagal Aktą 1.1) + 6 590,28 Eur (pagal Aktą Nr. 2.1) + 14 124,38 Eur (pagal Aktus Nr. 3.1 ir 3.2) + 24 770,65 Eur (pagal Aktus Nr. 4.1 ir 4.2, taip pat nuotekų sistemos perdarymo ašyje F darbus, kurių atsakovė teismo proceso metu nekvestionavo) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovė 2017 m. spalio 16 d. yra sumokėjusi 9 730,07 Eur už darbus pagal Aktą Nr. 1.1, kitų mokėjimų nėra atlikusi, tik, pripažindama darbus, nurodytus Aktuose Nr. 1.1 ir 2.1, pagal šiuos aktus likusią nesumokėtą 7 010,54 Eur sumą 2018 m. vasario 20 d. pranešimu yra įskaičiusi į ieškovei Sutarties bendrosios dalies 10.4 punkto pagrindu paskirtą 46 800 Eur baudos sumą. Iki atsakovės 2018 m. vasario 20 d. atlikto įskaitymo jos nesumokėta ieškovei už atliktus darbus skola – 45 985,31 Eur.

Dėl atsakovės pareikšto prašymo sumažinti ieškovei priteistiną sumą ieškovės atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidų suma

53. Teismas nurodė, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, pagrindas tenkinti prašymą dėl priteisiamos sumos sumažinimo gali būti tada, kai toks prašymas yra tinkamai pareikštas ir atitinka įskaitymo sąlygas kaip priešieškinio reikalavimas. Jeigu prašymas dėl atlyginimo nepareikštas kaip priešieškinio reikalavimas, tai jis nėra bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

54. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepareiškė jokių priešpriešinių reikalavimų ieškovei, triplike nurodydama, jog nuostolių, susijusių su UAB „Vaidora“ atliktų darbų defektų šalinimu, taip pat neatliktų darbų pabrangimu, reikalaus kitoje byloje.

55. Teismas pažymėjo ir tai, kad savo poziciją dėl ieškovės atliktų darbų kainos sumažinimo darbų defektų šalinimo išlaidų suma atsakovė pareiškė baigiamųjų kalbų metu, nors teismas, tęsdamas bylos nagrinėjimą po Papildomos teismo ekspertizės, klausė šalių, kokių turėtų prašymų, be to, ar nepageidautų duoti papildomų paaiškinimų dėl aplinkybių, susijusių su Papildomos teismo ekspertizės išvadomis. Šalys nurodė, kad tokio prašymo nereiškia. Baigiamųjų kalbų metu negalima remtis aplinkybėmis, kurios netirtos nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 253 straipsnio 4 dalis).

56. Atsakovei civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje nepareiškus reikalavimo dėl ieškovės atliktų darbų kainos sumažinimo defektų šalinimo išlaidų suma, toks reikalavimas nebuvo nagrinėtas ir vertintas jo įrodytumas. UAB „Eikos statybos“ galimi nuostoliai dėl UAB „Vaidora“ atliktų darbų nagrinėjamoje byloje buvo nustatinėjami ir vertinami tik preliminariai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė UAB „Vaidora“, be kita ko, pareiškė reikalavimą dėl Sutartyje nustatytų netesybų sumažinimo, o, atsižvelgiant į CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl sutartinių netesybų mažinimo, teismas negali sumažinti netesybų tiek, kad jos taptų mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

57. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl atsakovės nurodomų UAB „Vaidora“ atliktų darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo tikėtinas šalių ginčas. Ieškovės atstovai baigiamojoje kalboje, reaguodami į ieškovės atstovo prašymą skolos už atliktus darbus sumą mažinti defektų šalinimo išlaidų suma, kvestionavo šias išlaidas, teigdami, kad atsakovės pateiktoje buhalterinėje apyvartų lentelėje nenurodyta kito subrangovo UAB „EES“ atliktų defektų šalinimo darbų išlaidų, atsakovų atstovų nuomone, atsakovės nurodytos defektų šalinimo išlaidos – fikcija, atsakovės siekis pasipinigauti.

58. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovės prašymas ieškovės reikalaujamą už atliktus darbus skolos sumą sumažinti UAB „Eika“ patirtų UAB „Vaidora“ atliktų darbų defektų šalinimo išlaidų suma nagrinėjamoje byloje negali būti tenkinamas.

Dėl atsakovės atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

59. Teismui šioje byloje padarius išvadą, kad, atsižvelgiant į pačios atsakovės kaltės dėl Sutarties neįvykdymo dalį, atsakovė turi pagrindą iš ieškovės reikalauti 23 400 Eur dydžio baudos pagal Sutarties 10.4 punktą (CK 6.259 straipsnis), teismas konstatavo, jog atsakovės 2018 m. vasario 20 d. pranešimu atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas pripažintinas iš dalies negaliojančiu, nes atsakovė turėjo reikalavimo teisę ne dėl 46 800 Eur, o tik dėl 23 400 Eur sumos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

60. Taigi, pripažinęs atsakovės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš dalies negaliojančiu, teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 22 585,31 Eur (45 985,31 Eur - 23 400 Eur teisėtai įskaityta netesybų suma) skolos už darbus, atliktus iki Sutarties nutraukimo.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius

61. Teismas sprendė, kad byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą pripažinti pagrįsta ieškovės poziciją, kad atsakovė pažeidė Sutartyje šalių nustatytus atsiskaitymo už atliktus darbus terminus, todėl ieškovė turi teisę reikalauti sutartinių netesybų už atsiskaitymo prievolės terminų praleidimą (Sutarties bendrosios dalies 11.3 punktas).

62. Įvertinęs ieškovės pateiktoje į bylą delspinigių apskaičiavimo pažymoje nurodytus duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovė ieškovei turėtų sumokėti 872,47 Eur delspinigių (atmetus delspinigius, apskaičiuotus už pagal Aktus 5.1 ir 5.2 reikalautas sumokėti sumas.

63. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. papildomu sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priteisė ieškovei iš atsakovės 2 093,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės – 7 621,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistas bylinėjimosi išlaidas įskaitė; taip pat priteisė iš ieškovės 649 Eur, o iš atsakovės – 278 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

64. Teismas sprendė, kad ieškovė byloje pareiškė tris ieškinio reikalavimus: neturtinį (dėl Sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu) ir du turtinius (dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos bei delspinigių priteisimo). Neturtinis – atmestas, turtiniai patenkinti atitinkamai 50 ir 41 proc. Taigi patenkinta ieškinio reikalavimų dalis – 30 proc. (50 proc. + 41 proc. / 3), atitinkamai atmesta – 70 proc. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę gauti 30 proc., o atsakovė – 70 proc. teismo pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

65. Teismas pažymėjo, kad už reikalavimą dėl Sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ieškovė turėjo sumokėti 150 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis), tačiau sumokėjo 75 Eur, t. y. nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 75 Eur. Reikalavimas pripažinti vienašalį 46 800 Eur dydžio baudos įskaitymą yra turtinis, todėl už jį ieškovė turėjo sumokėti 927 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovė už šį reikalavimą sumokėjo 75 Eur, t. y. nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 852 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 649 Eur, iš atsakovės – 278 Eur nesumokėto žyminio mokesčio.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

66. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vaidora“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. papildomą sprendimą ir nepriteisti iš šalių papildomo žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, ieškovei iš atsakovės priteisiant 3 279,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 5 770,22 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

66.1. Teismas prie išvados pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą teisėtu priėjo netinkamai nustatęs bylos faktines aplinkybes, taip pat neteisingai bei neproporcingai įvertinęs šalių veiksmų ir (ar) neveikimo įtaką darbų atlikimo termino praleidimui.

66.2. Remiantis teismo eksperto išvada, ieškovė ne dėl savo kaltės prarado net 2/3 darbo dienų, kurių pagrįstai galėjo tikėtis savo darbams atlikti, ir dėl to nebuvo jos kaltės. Be to, ekspertas ieškovės atliktų darbų vėlavimo kaltininku įvardija ne ieškovę, o atsakovę. Taigi, vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6.64 straipsnio 3 dalimi, 6.688 straipsnio 1 dalimi, ieškovė negali būti laikoma pažeidusi savo įsipareigojimą darbus atlikti sutartu laiku, nes ji negalėjo įvykdyti šios prievolės dėl pačios atsakovės, kuri netinkamai organizavo darbus ir laiku nesuteikdavo ieškovei statybvietės (darbų fronto), kaltės. Atitinkamai pačios prievolės pažeidimo esmingumo klausimas šiame kontekste neturi teisinės reikšmės, nes pati prievolė laikytis Sutartyje numatytų terminų ieškovės nebuvo pažeista.

66.3. Teismo išvada, kad objekte buvo darbo frontų, kuriuose ieškovė galėjo vykdyti darbus, taip atlikdama didesnę darbų dalį ir mažindama darbų vėlavimą, prieštarauja papildomą ekspertizę atlikusio teismo eksperto šiuo klausimu išsakytai pozicijai, jog galėjimas vykdyti vienus ar kitus darbus kitose zonose visiškai nekeistų jo išvados dėl vėlavimo terminų trukmės ir priežasties, t. y. būtent atsakovės netinkamo prievolių vykdymo. Teismas nepateikė jokių argumentų, kuriais būtų galima šias eksperto išvadas atmesti.

66.4. Atsakovė ne tik tinkamai nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku perduoti ieškovei statybvietę, bet nevykdė ir kitų esminių savo įsipareigojimų, turinčių įtakos darbų eigai, spartai – atsakovė nepagrįstai nepriėmė ieškovės iš esmės tinkamai atliktų darbų bei nepagrįstai už juos nemokėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priešpriešinės užsakovo prievolės atsiskaityti, nors ir nelygiavertės, tačiau susijusios su rangovo prievole, nevykdymas, aiškiai gali apsunkti rangovo galimybes maksimaliai mobilizuoti išteklius (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A- 626-467/2011).

66.5. Ieškovė negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad atsakovė netinkamai vykdys savo priešpriešines prievoles tokiu intensyvumu ir mastu, kurie eliminavo galimybę objekte produktyviai dirbti didžiąją laiko dalį. Ieškovė galėtų būti laikoma atsakinga tik tuo atveju, jei būtų buvusi nepasiruošusi įvykdyti Sutartį joje nustatytais terminais normaliomis ir įprastinėmis tokio pobūdžio veiklai sąlygomis, tačiau, kaip pagrįstai galima spręsti iš ekspertizių išvadų, atsakovė, kaip generalinė rangovė, tokių sąlygų nesukūrė.

66.6. Teisiškai reikšminga yra tai, kokia buvo pagrindinė termino praleidimo priežastis, o kitos priežastys, jei jos pačios savaime nelemtų termino praleidimo, negali būti ieškovės atsakomybės pagrindas, kaip nesančios tiesioginiame priežastiniame ryšyje su teisės pažeidimu. Ieškovė neturėjo įgaliojimų kontroliuoti kitų objekte dirbusių subrangovų darbo tempų ir kokybės – tą galėjo daryti tik atsakovė – todėl niekaip negalėjo pašalinti atsakovės sudarytų kliūčių. Be to, ieškovė tinkamai bendradarbiavo su atsakove ir nuolat ją informuodavo apie tinkamai neperduodamo darbų fronto trūkumus, vykdė darbus daugumoje jai prieinamų frontų ir kt. (CK 6.691 straipsnis). Nei atsakovė įrodė, nei ekspertas nustatė, kokių konkrečių veiksmų ieškovė dar galėjo imtis, kad būtų išvengta termino praleidimo.

66.7. Ieškovės kreipimasis dėl terminų pratęsimo nebūtų turėjęs įtakos situacijai, nes tam būtų buvęs reikalingas ir rašytinis atsakovės sutikimas šį terminą pratęsti. Kita vertus, atsakovei nenutraukus Sutarties suėjus joje numatytam darbų vykdymo terminui ir leidus ieškovei toliau tęsti darbus, toliau keliant papildomus reikalavimus darbų kokybei, bei esant ieškovės atsakovei grafikų forma pateiktiems pranešimams apie planuojamą darbų vykdymą po Sutartyje numatyto termino, ieškovė turėjo pagrindo laikyti, kad darbų terminai buvo pratęsti. Teismo sprendime cituojamo kasacinio teismo išaiškinimo ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) esmingai skiriasi.

66.8. Teismas visiškai nevertino ieškovės argumentų, jog atsakovė ieškovei tik 2017 m. spalio 5 d. pateikė objekte montuosimos vėdinimo įrangos, kuri gaminama apie 6 savaites, parametrus, kas rodo, jog atsakovė dėl savo pačios, o ne dėl ieškovės kaltės negalėjo tikėtis ieškovės rangos darbų pabaigos per Sutartyje numatytą pradinį terminą.

66.9. Teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino to, kad atsakovė, siekdama nutraukti Sutartį dėl praleisto jos įvykdymo termino, nenustatė ieškovei papildomo termino ją įvykdyti (CK 6.217 straipsnio 3 dalis).

66.10. Grafikų teikimas Sutartyje nebuvo įvardijamas kaip esminis sutarties pažeidimas, todėl remiantis Sutarties 10.3 punkto 8 papunkčiu, atsakovė galėjo remtis šiuo pagrindu nutraukti sutartį tik tuo atveju, jei ieškovė nebūtų ištaisiusi pakartotinio pažeidimo per protingą atsakovės terminą. Abiem teismo sprendime įvardijamais atvejais ieškovė operatyviai – pirmu atveju per 3 dienas, o antru per 1 dieną – grafikus pateikė. Įsipareigojimų įvykdymas tokiais terminais negali būti pripažintas pažeidžiančiu protingus terminus, todėl darytina išvada, kad ieškovė ištaisė pakartotinį pažeidimą dėl grafiko pateikimo iki pirmosios kiekvieno mėnesio dienos.

66.11. Dėl pačios atsakovės kaltės neperduodant frontų darbai vyko taip lėtai, kad faktiškai nebuvo ką grafikuose koreguoti, o tai, kad galimai atsakovės netenkindavo, kas juose nurodoma (t. y. kad darbus planuojama užbaigti ne spalį, o gruodį arba net kitų metų sausį), negali būti pagrindas ieškovei taikyti tokios griežtos priemonės kaip vienašalis sutarties nutraukimas.

66.12. Teismas išvadą apie atsakingų asmenų nepaskyrimą ir dokumentų nepateikimą padarė tik iš netiesioginių, realios faktinės būklės Objekte tiesiogiai neatspindinčių, apibendrintų duomenų bei išimtinį prioritetą teikdamas atsakovės raštuose nurodomiems duomenims.

66.13. Teismas sprendimo 30 punkte klaidingai nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė sureagavo į atsakovės pastabas bei užtikrino atsakingų asmenų buvimą Objekte, pateikė prašytus dokumentus. Byloje yra daug įrodymų, rodančių, kad ieškovė bendradarbiavo su atsakove ir buvo parengusi bei pateikusi reikalingus dokumentus. Tą patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Visi šie duomenys rodo, kad byloje aptariamais klausimais mažų mažiausiai buvo vienų kitiems prieštaraujančių duomenų, todėl teismas savo išvadas neišvengiamai buvo priverstas grįsti prielaidomis, tačiau savosios – kad ieškovė nepaskyrė atsakingų asmenų ir nepateikė dokumentų – tikėtinumo tinkamai nemotyvavo.

66.14. Ieškovė yra kaltinama darbų vadovo ir darbų saugos specialisto, kurie, vertinant pagal jų vykdomų funkcijų svarbą ir (ar) nevykdymo galimas kilti pasekmes, yra kertiniai, nepaskyrimu. Tačiau ieškovė yra ilgus metus šioje srityje dirbanti įmonė, todėl labiau tikėtina, kad ji tokios svarbius atsakingus asmenis buvo paskyrusi, nei kad to nepadariusi. Labiau tikėtina, jog ir atsakovė nebūtų leidusi ieškovei net tris mėnesius dirbti esant pažeidimams, galintiems lemti tiek pačios ieškovės, tiek ir kitų objekte dirbusių subrangovų darbuotojų sveikatos sužalojimą bei didelę atsakovės reputacinę žalą.

66.15. Atsakovė, nežinodama, kas yra ieškovės darbų vadovas, nebūtų leidusi įmonei pradėti dirbti Objekte, o pradėti darbai nejudėtų į priekį. Teismo ekspertas taip pat nenurodė, kad ieškovė būtų netinkamai organizavusi darbus, kas taip pat byloja, jog vadovą ieškovė buvo paskyrusi.

66.16. Sutartyje nėra numatyta absoliučios pareigos ieškovės paskirtam darbų vadovui nuolat būti objekte, netgi numatomi būdai, kaip bus sprendžiamas jo nebuvimo klausimas telekomunikacijos priemonių pagalba. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ taip pat nenumatoma reikalavimo nuolat fiziškai būti statybvietėje, tik akcentuojamas nuolatinės kontrolės pareigos vykdymo privalomumas. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties tekstą rengė ir pasiūlė atsakovė, Sutarties 4.11 punkte įtvirtinta dviprasmybė turėtų būti aiškinama ieškovės, o ne atsakovės naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Jei būtų sutikta su atsakovės ir teismo siūloma situacijos vertinimo logika, kiltų klausimas, kas už ieškovę pasirašinėjo UAB „Vaidora“ statybos darbų žurnaluose Nr. 6.

66.17. Visų ieškovės darbų rezultatas Objekte buvo panaudotas, priduotas statybos kontrolę vykdančioms institucijoms bei užsakovui. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad už galimus ieškovės pažeidimus jai, kaip generalinei rangovei, būtų skirtos kokios nors užsakovo sankcijos, todėl nelogiška manyti, kad minėti veiksmai galėjo būti atlikti su netinkama dokumentacija, už kurią atsakingas yra rangovas.

66.18. Ieškovė neturėjo jokių logiškų motyvų ar kitų priežasčių vengti teikti atsakovei į objektą paskirtų darbuotojų duomenų, pateikti jų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

66.19. Spręsdamas klausimą dėl neprotingai didelių netesybų sumažinimo teismas privalėjo įvertinti šalių elgesį sutarties vykdymo metu, ypač tai, kad atsakovė nuolat reiškė visiškai nepagrįstas pretenzijas ieškovei dėl jos vykdomų darbų, jų pagrindu nepagrįstai ir neteisėtai nemokėjo ieškovei už atliktus darbus ir taip apsunkino ieškovės galimybes vykdyti sutartį. Ieškovės ir atsakovės pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų proporcija itin skyrėsi, baudos taikymo atsakovei, kaip generalinei rangovei, tikimybė buvo gerokai mažesnė, todėl nepagrįsta tarpusavyje lyginti abu šiuos atvejus kaip lygiaverčius.

66.20. Sprendime tinkamai neįvertinta tai, kad palikus Sutartyje numatyto dydžio netesybas ieškovė negautų jokio atlygio už savo darbą, o atsakovė savo ruožtu gautų visą naudą iš užsakovui atlygintinai perduoto ginčo darbų rezultato. Atsakovė taip ir nepagrindė, kad dėl sutarties nutraukimo nukentėjo jos interesai.

66.21. Palikus tokį netesybų dydį, koks numatytas Sutartyje, būtų sudarytos sąlygos atsakovei nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Ieškovės vertinimu, protinga ir šalių interesų pusiausvyrą atitinkanti netesybų suma turėtų būti Sutartyje numatytus 10 proc. skaičiuojant ne nuo visos Sutarties sumos (dėl kurios neįvykdymo yra itin didelė atsakovės kaltė), o tik nuo ginčo sumos. Teismas formaliai, iš esmės nemotyvuotai ir visiškai nepagrįstai prioritetą suteikė sutarties šalių dispozityvumo principo, o ne sąžiningos šalių interesų pusiausvyros principo apsaugai.

66.22. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovės, kaip generalinės rangovės, kaltė už sutarties nutraukimą yra tik 50 proc. Tokia teismo išvada neatitinka susiklosčiusios situacijos ir nėra proporcinga tikrajam atsakovės kaltės mastui.

Žemesnės instancijos teismas

66.23. Teismas sprendimu konstatavo tik bendrojo pobūdžio ieškovės kaltę, nes ji, kaip statybų srities profesionalė, galimai turėjo būti atidesnė bei iš anksto įvertinti visas galimas rizikas. Tuo tarpu atsakovės atžvilgiu tiek teismas, tiek teismo ekspertas įvardijo konkrečius sutartinius įsipareigojimus, kuriuos atsakovė netinkamai vykdė, ir kokias konkrečias pasekmes jie sukėlė – statybos darbų termino praleidimą. Akivaizdu, kad būtent atsakovės, o ne ieškovės kalti veiksmai buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs termino praleidimą, o vėliau ir pačios Sutarties nutraukimą.

66.24. Teismo pozicija dėl sumų pagal atliktų darbų aktą Nr. 5.1 yra nepagrįsta, nes objektas šiuo metu jau yra sėkmingai užbaigtas, o nuostolių dėl darbų defektų atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė bei neįrodinėja nė vienoje iš savo prieš ieškovę iškeltų, tačiau šiuo metu sustabdytų bylų. Jei apeliacinės instancijos teismas nesutiktų su šiais apeliantės vertinimais, apeliantė prašo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo šią ieškinio dalį ne atmesti, o palikti nenagrinėtą, kad nepagrįstai nebūtų sukurtos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pasekmės ir užkirstas kelias ieškovei pretenduoti į šias sumas ateityje, kai tarp šalių nebeliks ginčo dėl darbų defektų ir nuostolių.

66.25. Pasisakydamas dėl sumų pagal atliktų darbų aktą Nr. 5.2, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai reikalaudamas ieškovę pateikti rašytinį susitarimą dėl medžiagų perdavimo atsakovei. Tokio susitarimo sudarymas, atsižvelgiant į konfliktinius šalių santykius, buvo neįmanomas, todėl būtent atsakovė teismo turėjo būti įpareigota pateikti medžiagų likimą pagrindžiančius įrodymus, o to jai nepadarius, aptariamos sumos turėjo būti iš jos priteistos. Nuo 2017 m. lapkričio 29 d. ieškovė negalėjo laisvai patekti į statybvietę ir pasirūpinti šiomis medžiagomis.

66.26. Reikalavimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir reikalavimas skolos bei delspinigių priteisimo yra glaudžiai / neatsiejamai tarpusavyje susiję, todėl turėjo būti apmokestinami vienu žyminiu mokesčiu, t. y. 1 085 Eur, kurį ieškovė ir sumokėjo.

66.27. Reikalavimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu gali būti vertinamas kaip sudėtinė neturtinio reikalavimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu dalis, todėl atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Reikalavimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu tenkinimo atveju teismas ex officio (pagal pareigas) būtų turėjęs pareigą naikinti ir atsakovės įskaitymą, nes jo neteisėtumas būtų tapęs akivaizdus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), neatsižvelgdamas į tai, ar ieškovė tokį reikalavimą buvo įtraukusi į savo ieškinio dalyką ar ne.

66.28. 2018 m. vasario 20 d. įskaitymas buvo atliktas tik dėl 7 010,54 Eur sumos, už kurį galėjo būti mokamas tik 158 Eur, o ne 927 Eur žyminis mokestis, todėl teismas iš ieškovės nepagrįstai priteisė 852 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Atitinkamai reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu (teismo priskirtas prie turtinio) turėjo būti laikomas kaip patenkintas ne 50, o 100 proc. Todėl patenkinta ieškinio reikalavimų dalis turėjo būti nustatyta 47 proc., atmesta – 53 proc., ir pagal tai paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

67. Atsakovė UAB „Eikos statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

67.1. Apeliantė neteisingai nurodo, kad teismas dėl susiklosčiusios situacijos nustatė lygiavertę šalių kaltę. Teismas UAB „Eikos statyba“ kaltę nustatė tik dėl termino praleidimo, dėl kitų sutarties pažeidimų teismas jokių UAB „Eikos statyba“ neteisėtų veiksmų nenustatė, pati apeliantė jų net neįrodinėjo. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad Sutartis su apeliante nutraukta teisėtai.

67.2. Apeliantė selektyviai atrinkusi skundžiamo sprendimo motyvus įrodinėja, jog neva išimtinai UAB „Eikos statyba“ yra kalta dėl to, kad ji darbų neatliko sutartu terminu. Nei teismas, nei teismo ekspertas tokios išvados nepadarė.

67.3. Teismo ekspertas 2019 m. vasario 14 d. teismo ekspertizės aktu nustatė, kad statybos darbų vėlavimo priežastis yra apeliantės netinkamai organizuotas darbas. Papildomos ekspertizės aktu teismo ekspertas tokios savo išvados nepaneigė.

67.4. Apeliantė, nurodydama, kad ji neva 46 darbo dienas negalėjo vykdyti darbų dėl kitų subrangovų kaltės, nutyli, kad dėl to atsakinga yra tik ji pati. Teismas aiškiai nustatė, kad apeliantė neteikė darbų vykdymo grafikų, neužtikrino vadovaujančių asmenų buvimo objekte. Todėl tokiu savo elgesiu ji itin apsunkino UAB „Eikos statyba“ galimybes organizuoti ir koordinuoti darbus.

67.5. Teismo ekspertas nustatė, jog kitų subrangovų galimą vėlavimą atlikti tam tikrus darbus lėmė pačios apeliantės elgesys ir netinkamai vykdomi darbai. Teismo ekspertas papildomos ekspertizės 24 lape nurodė, kad „kaip viena iš priežasčių galėjo būti UAB „Vaidora“ vėlavimas atlikti anksčiau vykdytus nuotekų tinklų įrengimo darbus“. Taigi už terminų nesilaikymą yra atsakinga tik pati apeliantė.

67.6. Sutartis su apeliante buvo nutraukta dėl pažeidimų visumos, todėl apeliantės cituojama teismų praktika dėl atvejų, kuomet sutartis yra nutraukiama tik dėl praleisto termino, šiuo atveju negali būti taikoma.

67.7. Apeliantė viso proceso metu nestabdė darbų vykdymo bei neprašė pratęsti darbų atlikimo termino. Be to, neva susidūrusi su darbų fronto trukdžiais, apeliantė galėjo kreiptis į atsakovę, tačiau to nedarė. Toks apeliantės elgesys aiškiai parodo, kad niekas jai netrukdė vykdyti darbų.

67.8. Pati apeliantė vadovaujasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią šalis, susidūrusi su kliūtimis, privalo bendradarbiauti su kita šalimi ir imtis priemonių, siekdama pašalinti šias kliūtis. Apeliantė šiuo atveju elgėsi apatiškai, netgi apeliaciniame skunde nurodo, kad nematė jokio poreikio bent kažkiek mažinti darbų atsilikimą darbus vykdant laisvuose frontuose.

67.9. Apeliantės paaiškinimai dėl darbų termino pratęsimo yra visiškai nelogiški ir prieštaringi. Tiek el. susirašinėjimas, tiek nuolatiniai UAB „Eikos statyba“ raštai dėl Sutarties pažeidimų aiškiai rodė, kad UAB „Eikos statyba“ netoleruoja darbų vilkinimo ir reikalavo darbus vykdyti šalių sutartais terminais.

67.10. Pagal teismų praktiką, papildomo termino nustatymas yra nukentėjusios šalies teisė, bet ne pareiga. Be to, UAB „Eikos statyba“ apeliantei net ir suteikė papildomą terminą darbų vykdymui. Pagal Sutartį darbų pabaiga yra 2017 m. spalio 31 d., o atsakovė Sutartį nutraukė praėjus mėnesiui, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 29 d.

67.11. Apeliantės pozicija, kad ji nepažeidė pareigos teikti grafikus, nes du kartus po raginimų ištaisė pažeidimus ir grafikus UAB „Eikos statybai“ pateikė, neatitinka faktinės situacijos ir į bylą pateiktų įrodymų.

67.12. Nuo subrangovų teikiamų grafikų priklauso generalinio rangovo galimybė parengti visų subrangovų vykdomų darbų eiliškumą. Pagal Sutartį apeliantė turėjo pareigą per 10 darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo pateikti bendrą visų darbų grafiką. Apeliantė to nepadarė. Todėl tik ji pati gali būti atsakinga už trukdžius, kurie, anot jos, atsirado vykdant Sutartį (kitų subrangų vykdomi darbai, darbų fronto trūkumas ir kt.).

67.13. Apeliantė nepaneigė byloje esančių įrodymų, kad ji nereagavo į UAB „Eikos statyba“ nuolatines pastabas ištaisyti pažeidimus (užtikrinti atsakingų asmenų buvimą objekte ir kt.). Dėl to teismas pagrįstai nustatė, kad dėl tokio apeliantės elgesio UAB „Eikos statyba“ patirdavo darbų objekte organizavimo ir koordinavimo sunkumų. Šiuo atveju kalbama apie pačios apeliantės pagrindinių asmenų paskyrimą, nuo kurių priklauso statybos darbų organizavimas, vykdymas ir koordinavimas. Todėl šiuo atveju negalima vadovautis apeliantės argumentu, jog „labiau tikėtina, kad apeliantė šią pareigą vykdė, nei kad nevykdė“. Apeliantė turi žinoti – vykdė ar nevykdė.

Žemesnės instancijos teismas

67.14. Teismas nustatė ne bet kokios dokumentacijos nepateikimo pažeidimą, bet būtent dokumentų, susijusių su apeliantės atsakingų asmenų paskyrimu. Todėl apeliantės nurodomi įrodymai šiuo atveju nėra svarbūs, nes juose kalbama apie dokumentus, susijusius su apeliantės atliktais darbais, o ne su apeliantės padarytu pažeidimu. Apeliantė tyčia klaidina teismą.

67.15. Apeliantės su apeliaciniu skundu teikiamas el. laiškas su byloje nagrinėjamu klausimu visiškai nesusijęs.

67.16. Dėl apeliantės atsakingų asmenų nebuvimo UAB „Eikos statyba“ susidūrė su trukdžiais organizuodama darbus objekte. Į bylą yra pateikta daug elektroninių laiškų, kuriais UAB „Eikos statyba“ reikalauja, kad apeliantė užtikrintų statybos darbų vadovo dalyvavimą, nes dėl šios priežasties nėra galimybės su apeliante susitarti dėl darbų vykdymo. Teismo ekspertas 2019 m. vasario 14 d. teismo ekspertizės akte taip pat nurodė, kad apeliantė netinkamai organizavo darbus.

Šalies argumentai

67.17. Apeliantė prašė mažinti netesybas tik tuo atveju, jeigu bus patenkintas jos reikalavimas pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu. Teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad Sutartis nutraukta teisėtai, todėl apeliantės nurodomi argumentai dėl neprotingai didelių netesybų neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui.

67.18. Netesybų klausimas apskritai neturėjo būti sprendžiamas šioje byloje. UAB „Eikos statyba“ yra pareiškusi ieškinį dėl netesybų priteisimo kitoje civilinėje byloje.

67.19. Apeliantė nenurodo nė vieno pagrįsto argumento, dėl kurio netesybos turėtų būti dar labiau mažinamos.

67.20. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad netesybos šiuo atveju taptų pasipelnymo šaltiniu. UAB „Eikos statyba“ dėl su apeliante nutrauktos Sutarties patyrė tiek defektų taisymo, tiek darbų pabrangimo nuostolių. UAB „Eikos statyba“ apeliantei yra pareiškusi reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (darbų pabrangimo) kitoje civilinėje byloje. UAB „Eikos statyba“ minėtu ieškiniu reikalauja priteisti tik tuos nuostolius, kurie viršija jai paskirtą baudą.

67.21. UAB „Eikos statyba“ byloje yra pareiškusi reikalavimą sumažinti darbų kainą dėl darbų defektų. Teismo ekspertas papildomos ekspertizės aktu nustatė, kad UAB „Vaidora“ atliktų darbų defektų buvo ištaisyta 29 324,60 Eur su PVM sumai. Todėl teismas pagrįstai vertino, kad apeliantė neturi teisės į sulaikytą laidavimo sumą, kol šalys neišspręs savo ginčo dėl atliktų darbų defektų. Be to, apeliantė net neįrodinėja, jog yra pateikusi garantinio periodo laidavimą raštą, o, pagal Sutarties 9.8 punktą, apeliantei neįvykdžius šios sąlygos, sulaikyta suma jai negali būti išmokėta.

67.22. Apeliantei reiškiant reikalavimą dėl skolos už neva perduotas medžiagas, būtent apeliantė turėjo pareigą įrodyti, kad jas perdavė. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad UAB „Eikos statyba“ jokių medžiagų neperėmė. Priešingai, UAB „Eikos statyba“ tiek el. laiškais, tiek raštais reikalavo UAB „Vaidora“ pasiimti ir išsivežti iš teritorijos savo medžiagas.

67.23. Apeliantė visiškai nepagrįstai visus tris reikalavimus (vieną neturtinį ir du turtinius) apjungia į vieną ir nurodo, kad už visus reikalavimus turėjo būti mokamas vienas žyminis mokestis. Už neturtinį reikalavimą – pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, apeliantė, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 7 dalį, turėjo sumokėti 150 Eur žyminio mokesčio, o sumokėjo 75 Eur. Teismas taip pat pagrįstai vertino, kad reikalavimas pripažinti vienašalį įskaitymą negaliojančiu yra turtinis ir apeliantė privalo primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Tačiau teismas netinkamai sprendė dėl už šį reikalavimą primokėtino žyminio mokesčio dydžio, dėl ko atitinkamai keičiasi ir primokėtino žyminio mokesčio proporcijos.

67.24. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 47 proc., o atmestų – 53 proc. Teismas faktiškai nustatė, kad UAB „Eikos statyba” vienašalis įskaitymas, atliktas 7 010,54 Eur sumai, yra teisėtas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti peržiūrėtos priteistų bylinėjimosi išlaidų proporcijos.

67.25. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė daug naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nepagrindė, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, todėl UAB „Eikos statyba“ prašo jokių naujų įrodymų nepriimti.

68. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Eikos statyba“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

68.1. Teismas nepagrįstai konstatavo UAB „Eikos statyba“ 50 proc. kaltę dėl ieškovės pažeisto Sutartyje numatytų darbų atlikimo termino. Tokia teismo pozicija iš esmės prieštarauja kitai teismo išvadai, jog dėl ieškovės netinkamai vykdytų pareigų UAB „Eikos statyba“ patirdavo darbų objekte organizavimo ir koordinavimo sunkumų.

Žemesnės instancijos teismas

68.2. Teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad ieškovė netinkamai vykdė Sutarties 8.7 punkte ir 4.11 punkte numatytas pareigas, t. y. neteikė planuojamų atlikti darbų grafikų, neužtikrino atsakingų asmenų buvimo objekte ir kt. Taigi ne UAB „Eikos statyba“ elgesys, o ieškovės nuolatiniai pažeidimai lėmė, kad UAB „Eikos statyba“ susidūrė su trukdžiais koordinuojant ir organizuojant darbus objekte. UAB „Vaidora“ nereagavo į UAB „Eikos statyba“ raginimus ištaisyti minėtus pažeidimus.

68.3. Subrangovų įsipareigojimai pateikti darbų atlikimo grafikus turi esminės reikšmės generaliniam rangovui. Taip pat generaliniam rangovui itin svarbu turėti galimybę nedelsiant spręsti iškilusius klausimus objekte su subrangovų paskirtais statybos darbų vadovais. Teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad ieškovė šių pareigų nevykdė.

68.4. Į bylą pateiktas el. susirašinėjimas pagrindžia, kad, kiekvieną kartą ieškovei susiduriant su darbų fronto klausimais, UAB „Eikos statyba“ nurodydavo ieškovei, kur ji darbus gali vykdyti. Taip pat UAB „Eikos statyba“ siuntė ieškovei grafikų formas bei siūlė pagalbą pildant grafikus. UAB „Eikos statyba“ netgi siūlė ieškovei papildomą darbo jėgą. Visos šios aplinkybės aiškiai pagrindžia, kad UAB „Eikos statyba“ tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą.

68.5. UAB „Eikos statyba“ negali būti laikoma atsakinga už kito subrangovo vėlavimą vykdyti darbus (kloti putplastį), kai pats ekspertas nurodė, jog vėlavimo priežasčių nustatyti negalima, galbūt vėlavimą lėmė pačios ieškovės prieš putplosčio klojimą pavėluotai atlikti darbai. Teismas padarė jokiais argumentais nepagrįstą išvadą, kad už tai atsakinga atsakovė.

68.6. Papildomos ekspertizės akte nėra nurodyta, kad ieškovė iš viso 34 dienas neturėjo darbų fronto. Akte nurodomos ašys, kuriose tam tikromis dienomis dirbo kiti subrangovai. Bet tiek iš pačios ieškovės statybos darbų žurnalo, tiek iš UAB „Eikos statyba“ parengtos atsikirtimų lentelės matyti, kad tomis dienomis UAB „Vaidora“ vykdė darbus kitur. Taigi ieškovė darbų frontą turėjo. Pats teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad UAB „Eikos statyba“ pateiktų duomenų analizė patvirtina, jog ieškovė galėjo vykdyti Sutartimi sulygtų darbų dalį, taip mažindama atsilikimą.

68.7. Kelios užimtos ašys ieškovės vykdytų darbų spartai įtakos turėtų tik tada, jeigu ieškovė būtų neatlikusi darbų tik tose keliose užimtose ašyse, o visi kiti darbai būtų padaryti. Tačiau ieškovė iki Sutarties nutraukimo padarė vos apie 15 proc. darbų. Tai reiškia, kad kelios užimtos ašys neturėjo jokios įtakos ieškovės darbų vykdymo spartai. Tuo labiau jog pati ieškovė atsakinga už tai, kad ji trukdė generaliniam rangovui derinti jos vykdomus darbus su kitais subrangovais (neteikė darbų vykdymo grafikų ir pan.).

68.8. Teismas savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 6.259 straipsniu, sumažino ieškovei paskirtą baudą 50 proc. ir taip išsprendė kitos bylos, inicijuotos pagal UAB „Eikos statyba“ ieškinį, reikalavimą bei išėjo už ieškinio ribų. Teismui sumažinus ieškovei paskirtą baudą ir atlikus įskaitymus su ieškovei priteistomis sumomis už darbus, UAB „Eikos statyba“ ieškinys, pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-453-258/2019, automatiškai tapo nepagrįstas. Tai neabejotinai lems papildomas UAB „Eikos statyba“ išlaidas bylinėjimosi išlaidų forma ir kt.

68.9. Teismas skundžiamu sprendimu nustatė 50 proc. UAB „Eikos statyba“ kaltę dėl praleisto termino. Tačiau bauda ieškovei paskirta ne tik dėl praleisto termino. Sutartis su ieškove nutraukta dėl pažeidimų visumos. Todėl teismo pritaikyta proporcija yra neteisinga, nes teismas, pavyzdžiui, nekonstatavo byloje UAB „Eikos statyba“ kaltės dėl Sutarties 8.7 punkte, 4.11 punkte įtvirtintų ieškovės pareigų nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismui vertinant, kad bauda šioje byloje sumažinta pagrįstai, turėtų būti tinkamai įvertinta jos mažinimo proporcija, atsižvelgiant į jos paskyrimo pagrindus.

68.10. Teismas atsisakė nagrinėti ir vertinti UAB „Eikos statyba“ reikalavimą sumažinti darbų kainą dėl to, kad UAB „Eikos statyba“ nepateikė priešieškinio. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai.

68.11. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Eikos statyba“ reikalavimą mažinti darbų kainą pareiškė tik baigiamųjų kalbų metu. Atsakovė dar 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė papildomus įrodymus, siekdama patvirtinti savo teisę mažinti darbų kainą pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Dar kartą tokį savo reikalavimą išreiškė formuodama klausimus papildomai ekspertizei. Atitinkamai ekspertas Papildomos ekspertizės aktu įvertino defektų dydį pinigine išraiška, todėl teismas šiuos šalių priešpriešinius reikalavimus turėjo vertinti bendrai. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas.

68.12. Teismo paskirtas ekspertas Papildomos ekspertizės aktu nustatė tikslią UAB „Vaidora“ defektų apimtį ir jų pašalinimo kainą – 24 235,21 Eur be PVM. Teismas privalėjo vadovautis ekspertizės akto išvada ir teismo eksperto nustatyta suma mažinti ieškovei priteistiną sumą už darbus. Tuo labiau kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių defektų egzistavimo faktą ir jų ištaisymo kaštus.

68.13. Ieškovė niekada vienašališkai nepridavė atsakovei atliktų darbų aktų. Todėl vien dėl to teismo padaryta išvada, kad UAB „Eikos statyba“ privalėjo reikšti priešieškinį ir ginčyti atliktų darbų aktus, yra neteisinga. Visi ieškovės atliktų darbų aktai buvo atmesti su pastabomis. Gavusi pastabas, ieškovė jų neištaisė ir vienašališkai atliktų darbų aktų nepridavė.

68.14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog ginčyti rangos darbų priėmimo– perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė atsikirtimų forma ginčijo atitinkamas atliktų darbų aktų dalis, kuriose užfiksuoti ieškovės nepadaryti darbai.

Atsiliepimas

68.15. Atsakovė 2018 m. lapkričio 13 d. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su suvestine lentele, kurioje aiškiai nurodytos atliktų darbų aktų eilutės ir darbai, kurių ieškovė nepadarė ir kurias atsakovė ginčijo. Be to, atsakovė pateikė kito jos pasitelkto subrangovo UAB „EES“ atliktų darbų aktus, kurie pagrindžia, kad suvestinėje lentelėje nurodytus darbus padarė naujasis subrangovas. Taip pat atsakovė pateikė UAB „EES“ pažymą, kuri patvirtina, kad tuos konkrečius darbus atliko būtent UAB „EES“. Teismas šių įrodymų apskritai nevertino.

68.16. Teismo ekspertas tokių darbų, kurių nėra statybos darbų žurnale, nors ieškovė už šiuos darbus reikalauja sumokėti, nustatė didesnei sumai, nei UAB „Eikos statyba“ buvo nurodžiusi savo suvestinėje lentelėje. Atsižvelgiant į tai, kad teismo ekspertas yra specialių žinių turintis subjektas, atsakovės nuomone, teismas turėtų vadovautis būtent teismo eksperto nustatyta suma ir šia suma sumažinti ieškovei priteistą sumą.

69. Ieškovė UAB „Vaidora“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

69.1. Ieškovė tinkamai vykdė grafikų teikimo pareigą, o teismas, skundžiame sprendime prieidamas priešingą išvadą, iš esmės suklydo. Abiem teismo įvardytais grafikų „neteikimo“ atvejais ieškovė operatyviai – pirmu atveju per 3 dienas, o antru per 1 dieną –pateikė grafikus, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškovės darbų grafiko neturėjimas galėjo kaip nors esmingai sutrukdyti atsakovei koordinuoti kitų statybvietėje dirbusių subrangovų veiksmus.

69.2. Ieškovė tinkamai vykdė pareigą paskirti atsakingus asmenis į statybvietę. Teismas išvadą apie atsakingų asmenų nepaskyrimą padarė išimtinai tik iš netiesioginių, realios faktinės situacijos statybvietėje tiesiogiai neatspindinčių, apibendrintų duomenų bei išimtinį prioritetą teikdamas pačios atsakovės raštuose nurodomiems subjektyviems duomenims. Be to, apeliantė šiuo atveju visiškai nepaaiškina, kaip jos veiksmus koordinuojant subrangovų darbą objekte apsunkino neva ieškovės už darbų saugą nepaskirtas asmuo.

69.3. Jei atsakovė kada ir nurodydavo laisvus darbų frontus, tai nereiškia, kad ji tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Atsakovės nurodomi darbų frontai neužtikrindavo ieškovei galimybės dirbti visu pajėgumu visą darbo dieną. Toks darbas, atliekamas atsakovės „nurodytuose“ frontuose, neturėjo esminės įtakos galimybei darbus užbaigti iki Sutartyje numatyto galutinio termino. Ieškovė neturėjo darbuotojų trūkumo problemos – problema buvo ta, kad net ir turimų ji negalėjo panaudoti efektyviai dėl priežasčių, susijusių su atsakovės, kaip generalinės rangovės, pareigų užtikrinti darbų fronto (statybvietės) perdavimą netinkamu vykdymu.

69.4. Atsakovė yra tiesiogiai atsakinga už kitų objekte dirbusių subrangovų darbo rezultatus ir tempą, nes ieškovė jų atžvilgiu neturėjo jokių valdingų įgalinimų. Tai, kad papildomos ekspertizės akte ekspertas išsakė vieną ar kitą prielaidą, jog nurodytam darbų vėlavimui galėjo turėti įtakos ir pačios ieškovės veiksmai, nereiškia, kad taip ir buvo. Atsakovė siekia pateikti papildomos ekspertizės išvadas atsietai nuo eksperto žodžiu pateiktų paaiškinimų dėl darbų vėlavimo priežasčių, todėl jos pozicija aptariamu klausimu negali būti laikoma pagrįsta.

69.5. Sutartimi sulygti darbai turėjo būti atliekami tam tikru technologiškai pagrįstu eiliškumu. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad tolesnių etapų darbus, kurių vertė yra 85 proc. visų darbų vertės, jai sutrukdė pradėti ir galiausiai atlikti kitų subrangovų vykdomų darbų vėlavimas, ką iš esmės patvirtino papildomos ekspertizės išvados.

69.6. Atsakovė pati pripažino, kad nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas turės prejudicinę galią atsakovės nurodomos civilinės bylos atžvilgiu. CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punkte aiškiai įtvirtinta bylą dokumentinio proceso tvarka nagrinėjančio teismo teisė pakeisti preliminarų sprendimą atsižvelgiant į po jo priėmimo paaiškėjusias naujas aplinkybes, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad teismas skundžiamu sprendimu pakeitė kitoje byloje priimtą preliminarų sprendimą, yra aiškiai nepagrįstas.

69.7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo (baudos skyrimo) skolininko (šiuo atveju ieškovės) atžvilgiu, privalėjo analizuoti bei vertinti ir pačios teisinės apsaugos prašančios šalies (šiuo atveju atsakovės) elgesį, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė viso proceso metu įrodinėjo atsakovės kaltę dėl termino praleidimo ir Sutarties nutraukimo, todėl atsakovės apeliacinio skundo šiuo klausimu keliami argumentai yra nepagrįsti.

69.8. Skundžiamame sprendime nėra tiesiogiai įvardijama, kad teismo išvadą dėl atsakovės kaltės laipsnio nulėmė išimtinai tas faktas, kad atsakovės kaltė dėl termino praleidimo yra lygi 50 proc.

69.9. Teismas turėjo pakankamą pagrindą atliktų darbų aktus Nr. 2.1, 3.1, 3.2, 4.1 ir 4.2 kvalifikuoti kaip pasirašytus vienašališkai su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

69.10. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas niekada nenurodė, kad atsakovė tik priešieškinio forma galėjo ginčyti aktus. Teismas vertino visus atsakovės pateiktus motyvus ir argumentus, kuriais ji atsiliepime pareikštų atsikirtimų forma siekė ginčyti ieškovės atliktų darbų kokybę ir kiekį, o sprendimo 102 pastraipoje teismas tik kaip vieną iš argumentų, kuriais atmeta atsakovės poziciją, nurodė tai, kad atsakovė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo ieškovės parengtų atliktų darbų aktų.

69.11. Atsakovės pozicija dėl aktuose nurodytų darbų, tačiau neva faktiškai neatliktų darbų, nenuosekli. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė aiškino, kad ieškovė įrašė į aktus, tačiau akivaizdžiai neatliko darbų už 17 202,73 Eur. Iš esmės tą pačią poziciją atsakovė palaiko ir apeliaciniame skunde. Tačiau savo baigiamojoje kalboje atsakovė nurodė, kad „galimai UAB „Vaidora“ iš šių darbų padarė 6 448, 28 Eur (nuotekų įrengimas) + 3 082,15 Eur (grindinio šildymo vamzdžių įrengimas); <...> UAB „Vaidora“ aktavo, bet nepadarė darbų 7 672,30 Eur sumai“. Taigi po papildomos teismo ekspertizės atlikimo atsakovė drastiškai pakeitė / pakoregavo savo poziciją nepaaiškindama, kodėl jos „geltona spalva sužymėti darbai“, kuriuos neva tikrai atliko kitas subrangovas, staiga tikėtinai buvo atlikti pačios ieškovės.

69.12. Darbų kiekį ir apimtį įmanoma patikrinti priimant darbus, nes šių aplinkybių faktiškai neįmanoma paslėpti, todėl atsakovė turėjo galimybę apie tokio pobūdžio neatitikimus nurodyti savo pastabose, kai iš ieškovės gavo priėmimo perdavimo aktus, tačiau to nepadarė. Be to, teismas suteikė atsakovei galimybę įrodinėti darbų kiekio neatitikimą bei vertino jos pateiktus įrodymus, tačiau jie buvo prieštaringi ir nepaneigė ieškovės aktuose nurodyto darbų kiekio, netgi priešingai – pagrindė, jog ieškovė akivaizdžiai padarė daugiau darbų, nei buvo įrašyta į statybos darbų žurnalą.

69.13. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė tiek pačių defektų egzistavimo, tiek ir realių jų šalinimo išlaidų patyrimo. Neįgijusi teisės į defektų šalinimo išlaidų atlyginimą, atsakovė neįgijo ir teisės į darbų kainos sumažinimą, todėl ši teismo sprendimo dalis yra teisinga.

69.14. Visos Papildomos ekspertizės išvados, kurias apeliaciniame skunde akcentuoja atsakovė (tiek dėl ieškovės atliktų darbų defektų, tiek dėl jų šalinimo išlaidų), negali būti laikomos pagrįstomis ir įpareigojančiomis teismą. Šios išvados yra prieštaringos, grįstos klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, ir tą pripažino pats teismo paskirtas ekspertas.

69.15. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad būtų faktiškai patyrusi kokių nors defektų šalinimo išlaidų.

69.16. Statybos darbų žurnaluose yra visi statybos techninio prižiūrėtojo patvirtinimai, kad vandens nuotekų sistemos darbai ieškovės atlikti tinkamai, kas leido juos užkasti gruntu. Darytina išvada, kad ieškovė suteikė atsakovei (jos samdomam techniniam prižiūrėtojui) galimybę patikrinti darbų kiekį ir atitikimą projektinei dokumentacijai, jokių neatitikimų pastebėta nebuvo, todėl vėliau reiškiami priešingi vertinimai nebėra galimi. Mažai tikėtina, jog techninis prižiūrėtojas būtų nepastebėjęs 95 cm nuokrypio, kai tinkamai atliktas darbas negali viršyti 5 cm nuokrypio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

70. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

71. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statybos rangos sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo, generalinio rangovo pareigos sumokėti už subrangovo atliktus darbus apimties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl statybos rangos sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo

72. Apeliaciniu skundu ieškovė (subrangovė) ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės (generalinės rangovės) atliktą vienašalį statybos rangos sutarties (toliau – ir Sutartis) nutraukimą neteisėtu.

73. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vienašalis Sutarties nutraukimas dėl kurio nors vieno iš atsakovės įvardytų pažeidimų nebūtų proporcinga priemonė, tačiau ieškovės padarytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimų visuma suponavo Sutartyje nustatytus pagrindus, suteikiančius teisę atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį. Teismas konstatavo, kad atsakovė, kaip objekto generalinė rangovė, turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį pagal Sutarties specialiosios dalies 8.4.3 punktą – dėl esminiu sulygto laikyti Sutarties pažeidimo, ieškovei neatlikus darbų Sutartyje nustatytu terminu, ir pagal Sutarties bendrosios dalies 10.3 punkto 8 dalį – dėl pakartotiniais pranešime dėl sutarties nutraukimo įvardytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimo.

74. Pirmiausia ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė, kaip subrangovė, pažeidė Sutartyje šalių įtvirtintą darbų įvykdymo terminą, kuris buvo esminė Sutarties sąlyga (Sutarties specialiosios dalies 8.4.3 punktas).

75. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje atliktų Teismo ekspertizės, Papildomos teismo ekspertizės aktų tiriamąsias dalis, byloje esančių duomenų, susijusių su ieškovės darbų vėlavimo priežastimis, visumą, konstatavo, jog Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą (iki 2017 m. spalio 31 d.) ieškovė pažeidė tiek dėl to, kad, būdama savo verslo srities profesionalė, nedėjo visų susiklosčiusioje situacijoje įmanomų pastangų įvykdyti darbus per Sutartyje nustatytą terminą, tiek dėl atsakovės, kaip objekto generalinės rangovės, netinkamai organizuotų ir koordinuotų kitų subrangovų, kurių darbai technologiškai turėjo būti atlikti pirmiau už atliktinus UAB „Vaidora“, darbų. Konkrečiai dėl ieškovės pirmosios instancijos teismas nurodė, kad objekte buvo darbo frontų, ieškovė galėjo vykdyti Sutartimi sulygtų darbų dalį, taip atlikdama didesnę darbų dalį ir mažindama darbų vėlavimą, be to, ieškovė, būdama savo verslo srities profesionalė, prisiimdama įsipareigojimus pagal Sutartį, turėjo įvertinti galimas rizikas, o susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių nebuvo įmanoma vykdyti darbų planuota sparta, galėjo tartis su atsakove dėl darbų įvykdymo galutinio termino pratęsimo, nurodydama konkretų laikotarpį, būtiną Sutartimi sulygtiems darbams užbaigti.

76. Ieškovė nurodo, kad, remiantis teismo eksperto išvada, ieškovė ne dėl savo kaltės prarado net 2/3 darbo dienų; be to, ekspertas ieškovės atliktų darbų vėlavimo kaltininku įvardija ne ieškovę, o atsakovę, todėl, vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6.64 straipsnio 3 dalimi, 6.688 straipsnio 1 dalimi, ieškovė negali būti laikoma pažeidusi savo įsipareigojimą darbus atlikti sutartu laiku.

77. Iš tiesų, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, papildomą teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas, remdamasis kritinio kelio metodu, padarė išvadą, kad dėl UAB „Artva“ ir UAB „Tilta“ vykdytų darbų neparengtas darbų frontas buvo 28 dienų ieškovės vėlavimo atlikti nuotekų tinklų įrengimo darbus priežastis, o pavėluotai UAB „Valvista“ pradėti polistireninio putplasčio klojimo darbai lėmė 34 dienų ieškovės vykdytų grindinio šildymo įrengimo darbų vėlavimą. 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdyje, duodamas paaiškinimus dėl papildomos teismo ekspertizės išvadų, teismo ekspertas nurodė, kad darbai objekte turėjo būti vykdomi tam tikru technologiškai pagrįstu eiliškumu; ieškovės atliktų darbų vėlavimo priežastis – netinkamas darbų organizavimas, o suderinti darbų frontus ir sukoordinuoti subrangovų darbus yra generalinio rangovo pareiga.

78. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo eksperto nustatytos ieškovės darbų vėlavimo priežastys (pažymėtina, kad tikslių priežasčių, dėl kurių vėlavo polistireninio putplasčio įrengimo darbai, ekspertas negalėjo nustatyti, o kaip vieną iš galimų priežasčių nurodė ieškovės vėlavimą atlikti nuotekų tinklų įrengimo darbus), pačios ieškovės paskaičiavimais, truko 2/3 ieškovės darbams skirto laiko, byloje nenustatyta, kad ieškovės vėlavimas atlikti darbus būtų pateisinamas 100 proc. Todėl ieškovės argumentai, kad ji apskritai nepažeidė savo prievolės darbus atlikti sutartu laiku, yra nepagrįsti. Šiuo atveju aplinkybė, ar ieškovė, dirbdama kituose darbo frontuose, galėjo atlikti didesnę darbų dalį ir taip sumažinti darbų vėlavimą, susijusi su ieškovės sutartinės prievolės darbus atlikti laiku pažeidimo mastu, tačiau nepaneigia paties šios prievolės pažeidimo fakto.

79. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, kilus ginčui dėl sutarto termino praleidimo, šalis, teigianti, kad ji sutartyje nustatytą darbų perdavimo terminą pažeidė dėl kitos šalies kaltės, vadovaujantis rungimosi principu, privalo šią aplinkybę įrodyti. Sutartą terminą pažeidusiai šaliai kyla įstatyme ir sutartyje nustatyta atsakomybė už šį pažeidimą, t. y. pareiga atlyginti nuostolius ir sumokėti netesybas, jei jos sutartos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).

80. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovė ne tik tinkamai nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku perduoti ieškovei statybvietę, bet nevykdė ir kitų esminių įsipareigojimų, turinčių įtakos darbų eigai ir spartai, t. y. atsakovė, anot ieškovės, nepagrįstai nepriėmė ieškovės iš esmės tinkamai atliktų darbų bei nepagrįstai už juos nemokėjo. Vis dėlto šio argumento kontekste apeliantė neįrodinėja, kad dėl minėtų atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ji būtų sustabdžiusi savo prievolių vykdymą (CK 6.58, 6.207 straipsniai) ar kitaip gynusi savo interesą laiku įvykdyti sutartį, t. y. kreipusis į atsakovę, informuodama ją, kad dėl darbų nepriėmimo ir neatsiskaitymo negalės užbaigti statybos darbų nustatytu laiku ir dėl to būtina jį pakeisti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad darbų nepriėmimas ir neatsiskaitymas už juos šiuo atveju faktiškai apsunkino ieškovės galimybes maksimaliai mobilizuoti išteklius.

81. Lygiai taip pat apeliacinės instancijos teismas vertina ieškovės argumentą dėl 2017 m. spalio 5 d. pateiktų objekte montuosimos vėdinimo įrangos parametrų. Kaip ir pirmiau nurodytu atveju, taip ir šiuo atveju ieškovė nemotyvuoja, kad būtų gynusi savo interesą laiku įvykdyti sutartį, t. y. kreipusis į atsakovę, informuodama ją, kad dėl vėlesnio objekte montuosimos vėdinimo įrangos parametrų pateikimo negalės užbaigti statybos darbų nustatytu laiku ir dėl to būtina jį pakeisti.

82. Dėl ieškovės argumento, jog ji turėjo pagrindo manyti, kad šalys savo faktiniu elgesiu pratęsė darbų terminus, išsamiai pasisakyta skundžiamo teismo sprendimo 57 punkte. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių valios sutapimas), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016). Byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovės ieškovei reikštas pretenzijas dėl Sutarties vykdymo terminų nesilaikymo neleidžia daryti išvados, kad buvo aiški ir nedviprasmiška abiejų šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygą dėl darbų termino.

83. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ieškovės argumentus, kad teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino to, kad atsakovė, siekdama nutraukti Sutartį dėl praleisto jos įvykdymo termino, nenustatė ieškovei papildomo termino ją įvykdyti (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, jeigu termino sutarčiai įvykdyti praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas (o tokiu jis yra pagal Sutarties specialiosios dalies 8.4.3 punktą), papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymas nėra būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017). Taigi aplinkybė, kad atsakovė nenustatė ieškovei papildomo termino įvykdyti sutartį, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant Sutarties nutraukimo teisėtumą, atitinkamai teismas neturėjo dėl jos atskirai pasisakyti.

84. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra susiję su atsakovės kaltės dėl termino praleidimo buvimu, kuris skundžiamame teismo sprendime yra konstatuotas, tačiau nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl pačios ieškovės kaltės dėl termino praleidimo, be kita ko, to, kad visiškas ieškovės termino praleidimo pateisinimas byloje nenustatytas.

85. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pažeidė Sutartyje įtvirtintą darbų įvykdymo terminą.

86. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti Sutartį ir pagal Sutarties bendrosios dalies 10.3 punkto 8 dalį – dėl pakartotiniais pranešime dėl sutarties nutraukimo įvardytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, konkrečiai dėl pareigos teikti planuojamų atlikti darbų grafikus pažeidimo ir pareigos užtikrinti, kad projekto darbų vadovas darbo metu nuolat būtų objekte, organizuotų darbus ir atstovautų subrangovei visais klausimais, paskirti už darbų saugą atsakingą asmenį pažeidimo.

87. Apeliantės teigimu, pagal Sutarties bendrosios dalies 10.3 punkto 8 dalį, atsakovė galėjo remtis šiuo pagrindu nutraukti sutartį tik tuo atveju, jei ieškovė nebūtų ištaisiusi pakartotinio pažeidimo per protingą atsakovės nustatytą terminą, o abiem teismo sprendime įvardijamais atvejais ieškovė operatyviai – pirmu atveju per 3 dienas, o antru per 1 dieną – grafikus pateikė. Taigi ieškovė ištaisė pakartotinį pažeidimą dėl grafiko pateikimo.

88. Iš tiesų, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, ieškovė į atsakovės atstovo 2017 m. rugsėjo 8 d. el. laiške išdėstytą raginimą pateikti darbų grafiką atsakė (pateikdama grafiką) 2017 m. rugsėjo 11 d., o į 2017 m. spalio 2 d. el. laišką – 2017 m. spalio 3 d. Taigi abu kartus pažeidimus ištaisė, be to, kaip ir nurodo, pakankamai operatyviai. Kitų grafikų nepateikimo atvejų pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl darytina išvada, kad Sutarties bendrosios dalies 10.3 punkto 8 dalies taikymo sąlygų buvimo nepagrindė. Kita vertus, tai nėra vienintelis pirmosios instancijos teismo nustatytas Sutarties pagal 10.3 punkto 8 dalį nutraukimo pagrindas.

Žemesnės instancijos teismas

89. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė netinkamai vykdė ir Sutarties bendrosios dalies 4.11 punkte nustatytus sutartinius įsipareigojimus.

90. Teismas nustatė, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. S17-158(2044) reikalavo, jog ieškovė iki 2017 m. rugsėjo 22 d. pateiktų dokumentus apie atsakingų asmenų darbui objekte paskyrimą, atestatus, leidimus darbui pavojingose zonose. Atsakovės atstovo 2017 m. spalio 2 d. el. laiško turinys, teismo vertinimu, teikia pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė atsakovės reikalavimų, kildinamų iš ieškovės sutartinių įsipareigojimų, neįvykdė. Šiame el. laiške, be kita ko, nurodyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo neigiami padariniai: dėl atsakingų ieškovės asmenų nebuvimo objekte nėra galimybių perduoti UAB „Vaidorai“ darbų frontų, be to, objekte pažeidžiamos darbų saugos taisyklės dėl neaptvertų tranšėjų. Atsakovės 2017 m. spalio 3 d. rašte Nr. S17-158(2044) pakartotas reikalavimas paskirti darbų vykdymui objekte atsakingus asmenis, pateikti jų paskyrimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė sureagavo į šias atsakovės pastabas bei užtikrino atsakingų asmenų buvimą objekte, pateikė prašytus dokumentus. Be to, iš atsakovės el. laiškų laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. teismas sprendė, kad aptariamų sutartinių įsipareigojimų ieškovė tinkamai nevykdė, ir dėl to atsakovė, kaip generalinė rangovė, patirdavo darbų objekte organizavimo ir koordinavimo sunkumų.

91. Ieškovės teigimu, teismas klaidingai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė sureagavo į atsakovės pastabas bei užtikrino atsakingų asmenų buvimą objekte, pateikė prašytus dokumentus, nes, anot apeliantės, byloje yra daug įrodymų, rodančių, kad ieškovė bendradarbiavo su atsakove ir buvo parengusi bei pateikusi reikalingus dokumentus; tą patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai. Taigi iš esmės ieškovė kelia tinkamo įrodymų vertinimo klausimą ir siekia kitų, nei konstatuotos skundžiamu teismo sprendimu, faktinių aplinkybių nustatymo.

92. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis), remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

93. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

94. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai neteikia pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl Sutarties bendrosios dalies 4.11 punkte nustatytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimo.

95. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės cituojamos įrodymų (susirašinėjimo) ištraukos savaime nepagrindžia, kad ji, priešingai nei konstatavo teismas, sureagavo į atsakovės pastabas bei užtikrino atsakingų asmenų buvimą objekte, pateikė prašytus dokumentus, juo labiau kad, kaip teisingai atkreipia dėmesį atsakovė, teismas nustatė ne bet kokių dokumentų nepateikimo faktą, o konkrečių dokumentų, susijusių su ieškovės atsakingų asmenų paskyrimu.

96. Antra, ieškovės padarytas Sutarties bendrosios dalies 4.11 punkte nustatytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimas buvo motyvuojamas tuo, kad ieškovė neužtikrino atsakingų asmenų buvimo objekte. Akivaizdu, kad šios pareigos pažeidimas gali pasireikšti ne tik visišku jos nevykdymu, t. y. apskritai nepaskiriant šių asmenų, bet ir netinkamu jos vykdymu, pavyzdžiui, formaliai paskyrus atsakingus asmenis, bet šiems tinkamai nevykdant savo pareigų. Todėl ieškovės nurodomi bendro pobūdžio teiginiai apie šių asmenų svarbą statybos procese, mažą tikimybę, kad ieškovė nebūtų šių asmenų paskyrusi, o atsakovė tokiu atveju leidusi ieškovei dirbti, taip pat nelemia kitokios, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvados.

97. Trečia, dėl būtinybės priimti naujus įrodymus ieškovė nurodo, kad šių dokumentų įrodomoji vertė yra labai svarbi ir aktuali, tačiau ne tiek tuo, kas ieškovės buvo siųsta atsakovei, o tuo, kad buvo siųsta apskritai. Tačiau akivaizdu, kad teismui negalinti nustatyti, kas buvo siųsta, teismas negali spręsti ir dėl tokių įrodymų įrodomosios vertės. Dėl šios priežasties ieškovės prašymą priimti naujus įrodymus atsisakoma tenkinti kaip tinkamai nemotyvuotą (CPK 314 straipsnis).

98. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esminių prieštaravimų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovės (ne)reagavimo į atsakovės pastabas, atsakingų asmenų buvimo objekte (ne)užtikrinimo ir prašytų dokumentų (ne)pateikimo, ieškovė nenurodė.

99. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje buvo tinkamai nustatytas ir Sutarties bendrosios dalies 10.3 punkto 8 dalyje įtvirtintas Sutarties nutraukimo pagrindas (dėl Sutarties bendrosios dalies 4.11 punkte nustatytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimo).

100. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vienašalis Sutarties nutraukimas dėl kurio nors vieno iš atsakovės įvardytų pažeidimų nebūtų proporcinga pažeidimams priemonė, tačiau, įvertinęs pažeidimų visumą, padarė išvadą, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį joje nustatytais pagrindais. Nesutikti su šia galutine pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl neprotingai didelių netesybų ir skolininko sutartinės atsakomybės netesybų forma sumažinimo dėl kreditoriaus kaltės

101. Byloje nustatyta, kad atsakovė, 2017 m. lapkričio 22 d. pranešimu vienašališkai nutraukusi Sutartį, 2018 m. vasario 9 d. pranešė ieškovei, kad, vadovaudamasi Sutarties bendrosios dalies 10.4 punktu, skiria jai 46 800 Eur dydžio baudą.

102. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl netesybų sumažinimo, konstatavęs, kad teismo proceso metu nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad ginčo šalių – dviejų verslo subjektų – Sutartyje sulygtos netesybos yra neprotingai didelės ir dėl to turėtų būti sumažintos. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad dėl ieškovės pažeisto Sutartyje numatytų darbų atlikimo termino yra ir atsakovės, kaip objekto generalinės rangovės, kaltės, kurią teismas įvertino 50 proc., remdamasis CK 6.259 straipsnio nuostatomis, sumažino ieškovei pritaikytą baudą iki 23 400 Eur.

103. Ieškovės teigimu, teismas, spręsdamas neprotingai didelių netesybų sumažinimo klausimą, formaliai, iš esmės nemotyvuotai ir visiškai nepagrįstai prioritetą suteikė sutarties šalių dispozityvumo principo, o ne sąžiningos šalių interesų pusiausvyros principo apsaugai. Ieškovė taip pat nesutinka su apimtimi, kuria teismas sumažino jos atsakomybę pagal CK 6.259 straipsnį, teigdama, kad būtent atsakovei turėtų tekti visa kaltė dėl sutarties neįvykdymo ir nutraukimo, ieškovę visiškai atleidžiant nuo atsakomybės. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo jos 50 proc. kaltę dėl ieškovės pažeisto Sutartyje numatytų darbų atlikimo termino. Apeliacinės instancijos teismas šiuos šalių teiginius pripažįsta nepagrįstais.

104. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai.

105. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

106. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės argumentai nepagrindžia, kad Sutartyje numatytos netesybos atitiktų pirmiau nurodytus aiškiai per didelių netesybų kriterijus.

107. Pirma, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė nuolat reiškė nepagrįstas, anot ieškovės, pretenzijas dėl ieškovės vykdomų darbų, jų pagrindu nepagrįstai ir neteisėtai nemokėjo ieškovei už atliktus darbus ir taip apsunkino ieškovės galimybes vykdyti sutartį, yra susijusios su galima atsakovės kalte dėl Sutarties neįvykdymo, kuri yra (ir teismo buvo taikomas) pagrindas sumažinti ieškovės civilinę atsakomybę pagal CK 6.259 straipsnio nuostatas. Tačiau savaime šios aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia, kad Sutartyje numatytas netesybų dydis būtų aiškiai per didelis.

108. Antra, ieškovės argumentai, kad palikus Sutartyje numatyto dydžio netesybas ieškovė negautų jokio atlygio už savo darbą, o atsakovė gautų visą naudą iš užsakovui atlygintinai perduoto ginčo darbų rezultato, nagrinėjamu atveju yra neaktualūs, nes skundžiamu teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistas įsiskolinimas už ieškovės atliktus darbus.

109. Trečia, ieškovė konkrečiais argumentais bei įrodymais nepagrindė, kad Sutartyje numatytas netesybų dydis prieštarautų sąžiningai verslo praktikai (CPK 178 straipsnis).

110. Ketvirta, skundžiamo teismo sprendimo 120 punktas pagrindžia, kad teismas byloje preliminariai įvertino galimus atsakovės nuostolius dėl ieškovės atliktų darbų.

111. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio mažinimo, būtų netinkamai aiškinęs ir taikęs netesybų mažinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ar nukrypęs nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.

112. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė sumažinti Sutartyje numatytas netesybas kaip neprotingai dideles, dėl netesybų mažinimo tuo pagrindu, kad ieškovė įvykdė dalį prievolės, byloje nebuvo sprendžiama, todėl apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo pagrindą sumažinti netesybas kaip nesąžiningai ir neprotingai dideles ir dėl to, kad ieškovė dalį savo prievolių įvykdė, o dėl likusios dalies neįvykdymo yra kalta pati atsakovė.

113. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių argumentais taip pat nėra paneigtas tinkamas CK 6.259 straipsnio nuostatų taikymas, sumažinant ieškovės civilinę atsakomybę netesybų forma, atsižvelgiant į atsakovės kaltės dėl Sutarties neįvykdymo dalį.

114. Pirmiausia, kaip nurodyta šios nutarties 78 punkte, byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų visiškai neatsakinga už Sutartyje numatyto darbų atlikimo termino praleidimą, todėl ieškovės pozicija, kad atsakovei turėtų tekti visa kaltė dėl sutarties neįvykdymo ir nutraukimo, yra nepagrįsta.

115. Nustatydamas atsakovei tenkančią kaltės dėl Sutarties neįvykdymo dalį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sutartinius įsipareigojimus, lėmusius atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį, ieškovė pažeidė tiek dėl to, jog, būdama savo verslo srities profesionalė, nedėjo visų susiklosčiusioje situacijoje įmanomų pastangų įvykdyti darbus per Sutartyje nustatytą terminą, tiek dėl atsakovės, kaip objekto generalinės rangovės, netinkamai organizuotų ir koordinuotų kitų subrangovų, kurių darbai technologiškai turėjo būti atlikti pirmiau už atliktinus UAB „Vaidora“, darbų, dėl atsakovės nepakankamai vykdytos statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Sutartyje sulygtą terminą ieškovė darbams atlikti turėjo 3 mėnesius, tačiau iš jų 28 dienas neturėjo parengto darbų fronto, kurį užtikrinti – atsakovės pareiga, taip pat 34 dienas vėlavo polistireninio putplasčio įrengimo darbai, kurių vėlavimo tikslių priežasčių teismo ekspertas negalėjo nustatyti, teismas sprendė, kad dėl ieškovės pažeisto Sutartyje numatytų darbų atlikimo termino yra 50 proc. atsakovės, kaip objekto generalinės rangovės, kaltės (CK 6.259 straipsnis).

116. Tai, kad teismas, anot ieškovės, nustatė tik bendro pobūdžio ieškovės kaltę dėl Sutarties neįvykdymo (būdama savo verslo srities profesionalė, nedėjo visų susiklosčiusioje situacijoje įmanomų pastangų įvykdyti darbus per Sutartyje nustatytą terminą), o dėl atsakovės nurodė konkrečius jos netinkamus veiksmus, savaime nepaneigia nei ieškovės kaltės dėl Sutarties neįvykdymo fakto, nei jai tenkančios kaltės dalies.

117. Dėl teismo nustatytos ieškovei tenkančios kaltės dalies proporcingumo apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Sutartis nagrinėjamu atveju buvo nutraukta ne tik dėl praleisto Sutarties įvykdymo termino, bet ir kitų ieškovės atliktų Sutarties pažeidimų, konkrečiai, neužtikrinto atsakingų asmenų buvimo objekte. Taip pat nors pirmiau šioje nutartyje konstatuota (žr. nutarties 88 punktą), kad ieškovės pareigos teikti planuojamų atlikti darbų grafikus pažeidimas nepagrįstai buvo pripažintas pagrindu nutraukti Sutartį pagal Sutarties bendrosios dalies 10.3 punkto 8 dalį, vis dėlto tai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad šią pareigą ieškovė buvo pažeidusi – pagal Sutarties specialiosios dalies 5.4 punktą tokį grafiką ieškovė turėjo pateikti per 10 darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo, ieškovė išsiuntė atsakovei darbų grafiką tik po paraginimo 2017 m. rugsėjo 11 d., t. y. pavėlavusi daugiau kaip mėnesį. Dėl pastarųjų Sutarties pažeidimų atsakovės kaltė nebuvo konstatuota, todėl spręsti, kad ieškovei tenkanti kaltės dėl Sutarties neįvykdymo dalis būtų nustatyta aiškiai nepagrįsta ir neproporcinga, nėra pakankamo pagrindo.

118. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jos 50 proc. kaltę dėl Sutartyje numatytų darbų atlikimo termino pažeidimo.

119. Kaip minėta, siekiant nustatyti ieškovės darbų vėlavimo priežastis byloje buvo paskirta papildoma teismo ekspertizė. Papildomą teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas pateikė išvadą, kad dėl UAB „Artva“ ir UAB „Tilta“ vykdytų darbų neparengtas darbų frontas buvo 28 dienų ieškovės vėlavimo atlikti nuotekų tinklų įrengimo darbus priežastis, o pavėluotai UAB „Valvista“ pradėti polistireninio putplasčio klojimo darbai lėmė 34 dienų ieškovės vykdytų grindinio šildymo įrengimo darbų vėlavimą. Dėl atsakovės pozicijos, kad ieškovė, neturėdama darbų fronto tam tikroje objekto zonoje, tuo metu galėjo vykdyti darbus kitose objekto zonose, teismo ekspertas, duodamas paaiškinimus dėl Papildomos teismo ekspertizės išvadų, 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdyje nurodė, kad galbūt ir galėjo vykdyti darbus kitose zonose, tačiau dėl to išvada nesikeistų. Pasak teismo eksperto, darbai objekte turėjo būti vykdomi tam tikru technologiškai pagrįstu eiliškumu. Ieškovės atliktų darbų vėlavimo priežastis – netinkamas darbų organizavimas, o suderinti darbų frontus ir sukoordinuoti subrangovų darbus yra generalinio rangovo (t. y. atsakovės) pareiga.

120. Apeliaciniame skunde atsakovė pateikia kitokį tų pačių aplinkybių vertinimą, tačiau eksperto išvadų patikimumo, objektyvumo, surinktų duomenų išvadoms padaryti pakankamumo neginčija, taip pat nenurodo jokių kitų eksperto išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, trūkumų, todėl laikytina, kad byloje nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios ir atsakovės kaltę dėl Sutarties neįvykdymo.

121. Dėl atsakovės argumentų, kad ne jos elgesys, o ieškovės nuolatiniai pažeidimai lėmė, kad atsakovė susidūrė su trukdžiais koordinuojant ir organizuojant darbus objekte, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors skundžiamame teismo sprendime ir yra nurodyta, kad dėl ieškovės Sutarties bendrosios dalies 4.11 punkte nustatytų sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atsakovė, kaip generalinė rangovė, patirdavo darbų objekte organizavimo ir koordinavimo sunkumų (skundžiamo teismo sprendimo 30 punktas), tačiau taip pat nustatyta, kad atsakovė iki 2017 m. rugsėjo 30 d. neturėjo pagrindinio darbų vadovo, o tai – taip pat viena iš priežasčių, apsunkinančių generalinio rangovo galimybes sukoordinuoti keleto pasitelktų subrangovų darbus (skundžiamo teismo sprendimo 42 punktas). Taigi bet kuriuo atveju nenustatyta, kad atsakovė negalėjo vykdyti jai tenkančios pareigos suderinti darbų frontus ir sukoordinuoti subrangovų darbus išimtinai dėl ieškovės kaltės.

122. Atsižvelgdamas į tai, kad generalinio rangovo pareigos suderinti darbų frontus ir sukoordinuoti subrangovų darbus tinkamas vykdymas pagal savo pobūdį turi esminės reikšmės subrangovų pareigos darbus atlikti sutartu laiku tinkamam vykdymui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės kaltę dėl Sutarties neįvykdymo nustatė ne mažesnę nei ieškovės, ypač kai byloje nustatyta, kad ieškovė dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių prarado nuo 28 (šiomis aplinkybėmis laikant tik dėl UAB „Artva“ ir UAB „Tilta“ vykdytų darbų neparengto darbų fronto) iki 62 Sutarties termino dienų (įskaičius ir pavėluotai UAB „Valvista“ pradėtus polistireninio putplasčio klojimo darbus, kurių vėlavimo priežasties teismo ekspertas negalėjo nustatyti).

123. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės argumentus, kad teismas nagrinėjamoje byloje apskritai neturėjo teisės spręsti jokių klausimų, susijusių su ieškovei paskirta bauda, nes taip pasisakė dėl kitos civilinės bylos dalyko ir išėjo už ieškinio ribų.

124. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, esant byloje pareikštam ieškovės reikalavimui pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių vienas – dėl baudos, įskaitymą, taip pat teismui nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą dėl užsakovės pareigos sumokėti už ieškovės iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus apimties, teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti dėl ieškovei pritaikytos baudos mažinimo pagal CK 6.259 straipsnį ir tuo ieškinio ribų neperžengė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovės minimas preliminarus teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-453-258/2019 (aktualus Nr. e2- 17- 258/2020), ieškovei pareiškus prieštaravimus, neįsiteisėjo, o pati civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vien tai, kad nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas lems atsakovės kitoje byloje pareikštų reikalavimų išnagrinėjimo rezultatą ir, kaip nurodo atsakovė, papildomas bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindas konstatuoti teismo veiksmų neteisėtumą nagrinėjamoje civilinėje byloje.

125. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalys nepagrindė netinkamo skolininko sutartinės atsakomybės netesybų forma mažinimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo.

Dėl sumų pagal atliktų darbų aktus Nr. 5.1 ir 5.2

126. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad akte Nr. 5.1 ir jo pagrindu parengtoje sąskaitoje faktūroje VSF Nr. 0238, kuriais remdamasi ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 571,54 Eur, nurodyti ne atlikti darbai, bet Sutarties sąlygų pagrindu atsakovės sulaikytos sumos: 5 proc. dydžio atlikimo laidavimo sulaikymas ir 5 proc. garantinio laikotarpio sulaikymas pagal keturis ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus.

127. Nustatęs, kad atsakovė yra pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų defektų ir nuostolių atlyginimo, teismas sprendė, kad tenkinti ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovės sulaikytą atlikimo laidavimo sumą nėra pagrindo, kol šalys neišspręs savo ginčo dėl ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų defektų šalinimo ir nuostolių atlyginimo, nes sulaikyta suma gali būti padengtos tokios išlaidos ar jų dalis.

128. Dėl 5 proc. dydžio garantinio laikotarpio sulaikymo teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog, vykdydama Sutarties 9.8 punkte nustatytas sąlygas, yra pateikusi atsakovei garantinio periodo laidavimo raštą 5 metams. Esant tokioms aplinkybėms, pagal Sutarties bendrosios dalies 9.8 punktą, atsakovė turi pagrindą 5 proc. garantinio laikotarpio sumą sulaikyti 5 metams nuo objekto statybos užbaigimo akto patvirtinimo dienos, todėl ieškinio reikalavimas dėl šios sulaikytos sumos priteisimo taip pat negali būti tenkinamas. Argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, be kita ko, neginčijo teismo nustatytos aplinkybės, kad nepateikė atsakovei garantinio periodo laidavimo rašto 5 metams.

129. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl sulaikytų sumų priteisimo yra nepagrįsta, nes objektas šiuo metu jau yra sėkmingai užbaigtas, o nuostolių dėl darbų defektų atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė bei neįrodinėja nė vienoje kitoje prieš ieškovę iškeltoje byloje.

130. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo pateikto vertinimo, kad atlikimo laidavimo paskirtis – apsaugoti užsakovo interesus rangovės prievolės atlikti Sutartimi sulygtus darbus neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju.

131. Byloje nustatyta, kad po Sutarties nutraukimo atsakovė pareiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, ir nors ieškovės atliktų darbų kokybės ir galimų defektų šalinimo klausimas nebuvo nagrinėjamos civilinės bylos dalykas (atsakovės reikalavimo sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą defektų šalinimo išlaidų suma teismas nevertino), vis dėlto, kaip minėta, byloje preliminariai buvo vertinami atsakovės galimi nuostoliai dėl ieškovės atliktų darbų, ir teismui buvo pateikta duomenų, be kita ko, papildomos teismo ekspertizės akte, kad tokių galėjo būti. Esant šioms aplinkybėms, t. y. teismui atsisakius vertinti atsakovės reikalavimą sumažinti ieškovės reikalaujamą sumą defektų šalinimo išlaidų suma, tačiau tuo pačiu nustačius, kad dėl atsakovės nurodomų ieškovės atliktų darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo tikėtinas šalių ginčas, teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovės reikalavimas dėl sulaikytos atlikimo laidavimo sumos priteisimo negali būti tenkinamas, kol šalys neišspręs savo ginčo dėl ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų defektų šalinimo ir nuostolių atlyginimo.

132. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo šią ieškinio dalį ne atmesti, o palikti nenagrinėtą, kad ieškovei nebūtų užkirstas kelias pretenduoti į šias sumas ateityje. Viena vertus, ieškovė nenurodo jokio CPK 296 straipsnyje įtvirtinto ieškinio (jo dalies) palikimo nenagrinėtu pagrindo, kuris šiuo atveju galėtų būti taikomas, apeliacinės instancijos teismas tokio taip pat nenustatė. Kita vertus, skundžiamas teismo sprendimas priimtas atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusią situaciją, todėl, šiai pasikeitus (pavyzdžiui, šalims išsprendus defektų klausimą ar atsakovei po skundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo šio klausimo nebepalaikant), neužkirs ieškovei kelio ateityje kreiptis į teismą dėl ginčo sumų priteisimo (nes atitinkamai bus pasikeitęs ieškinio faktinis pagrindas).

133. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad akte Nr. 5.2 yra nurodyti ne ieškovės objekte atlikti darbai, bet statybinės medžiagos, kurių ieškovė nepanaudojo objekto statyboje.

134. Teismas konstatavo, kad, nesant pagal Sutarties bendrosios dalies 10.10 punktą sudaryto šalių susitarimo dėl ieškovės akte Nr. 5.2 išvardytų medžiagų perdavimo atsakovei, ieškovei nepateikus įrodymų, kad 2018 m. sausio 3 d. rašte atsakovės pareikštas atsisakymas priimti medžiagas dėl kokybės atitikties dokumentų nebuvimo yra nepagrįstas, ieškinio reikalavimas priteisti 4 742,66 Eur už objekto statyboje ieškovės nepanaudotas medžiagas negali būti tenkinamas.

135. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ieškovės reikalavimą, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Anot ieškovės, būtent atsakovė turėjo būti įpareigota pateikti medžiagų likimą pagrindžiančius įrodymus, o to jai nepadarius, aptariamos sumos turėjo būti iš jos priteistos. Apeliacinės instancijos teismas šių apeliantės argumentų nepripažįsta pagrįstais.

136. Kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą už objekto statyboje nepanaudotas statybines medžiagas, todėl, remiantis CPK 178 straipsniu, būtent jai teko našta įrodyti, kad medžiagas perdavė atsakovei, o ši atitinkamai jas priėmė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Dėl atsakovės prašymo sumažinti ieškovei priteistiną sumą ieškovės atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidų suma

137. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šis atsakovės prašymas negali būti tenkinamas nagrinėjamoje byloje, nes atsakovė nepareiškė dėl to priešpriešinių reikalavimų ieškovei, be to, savo poziciją dėl ieškovės atliktų darbų kainos sumažinimo darbų defektų šalinimo išlaidų suma pareiškė tik baigiamųjų kalbų metu.

138. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismo atsisakymas nagrinėti ir vertinti atsakovės reikalavimą sumažinti darbų kainą dėl to, kad atsakovė nepateikė priešieškinio, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė šį reikalavimą pareiškė tik baigiamųjų kalbų metu, nes atsakovė dar 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė papildomus įrodymus, siekdama patvirtinti savo teisę mažinti darbų kainą pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, dar kartą tokį savo reikalavimą išreiškė formuluodama klausimus papildomai ekspertizei.

139. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės cituojamoje kasacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 buvo sprendžiama dėl atsakovo galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma tais atvejais, kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, tokius kaip CK 6.658 straipsnio 5 dalyje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma.

140. CK 6.658 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama užsakovo teisė atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą darbo trūkumams pašalinti, o CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriuo atsakovė grindė savo prašymą, numatyta užsakovo teisė reikalauti iš rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą, kas savaime suponuoja atitinkamo materialaus teisinio reikalavimo pareiškimą.

141. Antra, net jei būtų pripažinta, kad atsakovė turėjo teisę gintis nuo ieškovės reikalavimų atsikirtimų forma, bet kuriuo atveju ši atsakovės pozicija turėjo būti suformuluota aiškiai. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad prašymą sumažinti ieškovei priteistiną sumą ieškovės atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidų suma atsakovė pareiškė tik baigiamųjų kalbų metu, kas reiškia, kad teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės atsakovė tokio prašymo nebuvo suformulavusi, atitinkamai jis nebuvo nagrinėjamas. Kad buvo priešingai, atsakovė neįrodinėja, tik nurodo, kad 2018 m. gruodžio 18 d. į bylą buvo pateikusi papildomų įrodymų bei suformulavo atitinkamus klausimus ekspertui. Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos apimtį, skundžiamame sprendime konstatuotas aplinkybes, kad atsakovės galimi nuostoliai dėl ieškovės atliktų darbų nagrinėjamoje byloje buvo nustatinėjami ir vertinami tik preliminariai (atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl Sutartyje nustatytų netesybų sumažinimo), kad po papildomos teismo ekspertizės teismas klausė šalių, kokių turėtų prašymų, ar nepageidautų duoti papildomų paaiškinimų dėl aplinkybių, susijusių su papildomos teismo ekspertizės išvadomis, tačiau šalys nurodė, kad tokio prašymo nereiškia, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės nurodytos aplinkybės (dėl papildomų įrodymų pateikimo, klausimų teismo ekspertui suformulavimo) nepagrindžia, kad iki baigiamųjų kalbų atsakovė buvo pareiškusi prašymą dėl ieškovei priteistinos sumos sumažinimo defektų pašalinimo išlaidų suma, ir atitinkamai teismas turėjo jį išnagrinėti.

Dėl atliktų darbų aktuose nurodytų, tačiau į statybos darbų žurnalą neįrašytų darbų už 17 202,73 Eur

142. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog tam tikri darbai, nurodyti Atliktų darbų aktuose, neįrašyti Statybos darbų žurnaluose, savaime nėra pakankamas pagrindas teigti, jog tokie darbai faktiškai neatlikti ir dėl to už juos nėra pareigos sumokėti. Anot teismo, atsakovė, nesutikdama, kad ieškovė atliko darbus, kurie nurodyti Atliktų darbų aktuose, turėjo pateikti įrodymus, jog konkretūs darbai Objekte nebuvo atlikti (arba kad juos atliko pati atsakovė ar jos pasitelktas kitas subrangovas), o ne tik remtis atitinkamų įrašų apie šių darbų atlikimą nebuvimu Statybos darbų žurnaluose. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė, neatlikusi objekte ieškovės faktiškai atliktų darbų priėmimo, taip prisiėmė riziką, jog, kilus ginčui dėl atliktų darbų fakto ir kiekio, neturės pakankamų įrodymų ieškovės vienašališkai pasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodytam atliktų darbų faktui ir kiekiui nuginčyti. Be to, atsakovė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo ieškovės parengtų atliktų darbų aktų, kurių pagrindu pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo, ir nepateikė konkrečių įrodymų šiuose aktuose nurodytiems duomenims paneigti (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

143. Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovė, tai, jog atsakovė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo ieškovės parengtų atliktų darbų aktų, nebuvo vienintelis argumentas, kuriuo remdamasis teismas priteisė ieškovei iš atsakovės skolą atsakovės ginčijamoje 17 202,73 Eur apimtyje. Iš teismo motyvacijos visumos galima daryti išvadą, kad tai nebuvo ir pagrindinis (bylos rezultatą lemiantis) argumentas, nes buvo iš esmės įvertinti ir atsakovės argumentai, pateikti atsikirtimų forma.

144. Minėta, kad teismas konstatavo, jog atsakovė, nesutikdama, kad ieškovė atliko darbus, kurie nurodyti atliktų darbų aktuose, turėjo pateikti įrodymus, jog konkretūs darbai objekte nebuvo atlikti (arba kad juos atliko pati atsakovė ar jos pasitelktas kitas subrangovas).

145. Atsakovė teigia, kad pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus kartu su suvestine lentele, kurioje aiškiai nurodytos atliktų darbų aktų eilutės ir darbai, kurių ieškovė nepadarė, ir kurias atsakovė ginčijo. Be to, pateikė kito jos pasitelkto subrangovo UAB „EES“ atliktų darbų aktus, kurie, anot atsakovės, pagrindžia, kad suvestinėje lentelėje nurodytus darbus padarė naujasis subrangovas; taip pat UAB „EES“ pažymą, kuri patvirtina, kad tuos konkrečius darbus atliko būtent ji. Tačiau teismas šių įrodymų nevertino.

146. Nurodytų atsakovės argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal skundžiamame teismo sprendime konstatuotas aplinkybes, atsakovės baigiamojoje kalboje buvo išdėstyta pozicija, kad, remiantis papildomos teismo ekspertizės tyrimo duomenimis, galima teigti, jog iš ieškovės atliktų darbų aktuose nurodytų, tačiau statybos darbų žurnaluose neužfiksuotų darbų, išvardytų teismo ekspertizės akto 2.2 lentelėje, kurių suma – 17 202,73 Eur, ieškovė galimai padarė darbų už 6 448,28 Eur (nuotekų įrengimas) + 3 082,15 Eur (grindinio šildymo vamzdžių įrengimas), t. y. aktavo, bet nepadarė darbų už 7 672,30 Eur sumą (17 202,73 Eur - 6 448,28 Eur - 3 082,15 Eur).

147. Taigi paskutinė atsakovės pozicija dėl ieškovės faktiškai atliktų darbų apimties, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo nurodant kur kas mažesnę neatliktų darbų sumą (7 672,30 Eur) nei 17 202,73 Eur, o atsakovės nurodomi dokumentai buvo pateikti ne tik iki teismo ekspertizės atlikimo, bet jais atsakovė grindė ir didesnę (nei 7 672,30 Eur) neatliktų darbų sumą. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad teismas, vertindamas atsakovės pozicijos pagrįstumą, atskirai nepasisakė dėl minėtų dokumentų, nepatvirtina esminio proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

148. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad savo poziciją dėl ieškovės atliktų darbų aktuose nurodytų, tačiau statybos darbų žurnaluose neužfiksuotų darbų atlikimo fakto ir kiekio atsakovė grindžia prielaidomis, sau naudinga linkme interpretuodama papildomos teismo ekspertizės akto duomenis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad teismas nebūtų įvertinęs atsakovės pozicijos esmės.

Dėl procesinės bylos baigties

149. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti šalių apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

150. Papildomame sprendime dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė byloje pareiškė tris ieškinio reikalavimus: neturtinį (dėl Sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu) ir du turtinius (dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos bei delspinigių priteisimo). Neturtinis – atmestas, turtiniai patenkinti atitinkamai 50 ir 41 proc. Taigi patenkinta ieškinio reikalavimų dalis – 30 proc. (50 proc. + 41 proc. / 3), atitinkamai atmesta – 70 proc.

151. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad reikalavimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu atskirai apmokestinamas žyminiu mokesčiu kaip savarankiškas reikalavimas. Ieškovė, be kita ko, teigia, kad pastarasis reikalavimas yra glaudžiai / neatsiejamai susijęs su reikalavimu priteisti skolą, todėl abu turėjo būti apmokestinami vienu žyminiu mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko teisiškai pagrįstais.

152. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovei, kad abiem minėtais reikalavimais ieškovė siekė to paties tikslo – prisiteisti skolą už atliktus darbus, todėl reikalavimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu vertintinas kaip sudėtinė reikalavimo dėl skolos priteisimo dalis ir atitinkamai atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, papildomo teismo sprendimo dalis, kuria iš šalių valstybės naudai priteistas papildomas žyminis mokestis panaikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Laikytina, kad sumokėjusi už ieškinį 1 235 Eur žyminio mokesčio ieškovė šią pareigą įvykdė tinkamai (150 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo + 1 085 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl skolos priteisimo = 1 235 Eur).

153. Vis dėlto konstatavus, kad reikalavimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu yra sudėtinė reikalavimo dėl skolos priteisimo dalis, tuo pačiu tektų konstatuoti, kad patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra tik 20,5 proc. (41 proc. / 2), atitinkamai atmesta – 79,5 proc. Dėl šios priežasties, atsižvelgdamas į CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti dėl apelianto blogesnį sprendimą, nei yra skundžiamas (atsakovė apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. papildomo teismo sprendimo nepadavė), apeliacinės instancijos teismas nekeičia pirmosios instancijos teismo atlikto kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

154. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų padavimą, atsižvelgiant į bylos rezultatą (net iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo, tai lėmė ir atsakovei palankią šios bylos dalies baigtį), šalims neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

155. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė – 2 170,74 Eur. Atsižvelgiant į CPK 98 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių advokato užmokesčio dydžių 8.11 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 210 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 1 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (atsižvelgiant į tai, kad rekomenduojamas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 712,88 Eur, o ieškovės apeliacinis skundas buvo iš dalies patenkintas).

156. Įskaičius šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, iš ieškovės atsakovei priteisiama 440 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. papildomo teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ 649 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt devyni eurai), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ – 278 Eur (du šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai) žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. papildomo teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eikos statyba“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Kazys KailiūnasVilija MikuckienėAntanas Rudzinskas