Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-05-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-541-1129/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-21
Bylos Nr.
II-541-1129/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00339-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dominykas Rusonis
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-541-1129/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00339-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant U. P.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. kovo 14 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį 450 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, dėl to, kad jis 2024 m. vasario 24 d. 10.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra atimta.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas sutinka ir pripažįsta savo kaltę, bet ji buvo netyčinė, nes paskambino uošviai, kurie pranešė, kad sūnus susižalojo ranką, kadangi sutuoktinė tuo metu buvo komandiruotėje, o sūnus pas senelius, todėl jis skubiai išvyko. Važiuojant pas uošvius sustabdžius policijos pareigūnams, paaiškino, kad jam atimta teisė 1 mėnesiui, tačiau nurodė šio pažeidimo priežastis.

Nurodo, kad jam yra labai svarbu išsaugoti vairuotojo pažymėjimą, kadangi jis dirba (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiką, todėl jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas važiuojant dirbti įvairiose miestuose. Taip pat nurodė, kad teisė vairuoti reikalinga užtikrinant saugų vaikų patekimą į mokyklas bei prižiūrėti tėvus bei senelius, kurie gyvena atskirai, taip pat, kad sutuoktinė negali pasirūpinti vaikų nuvežimu į mokyklą, kadangi jos darbo vieta (duomenys neskelbtini), todėl į darbą išvyksta anksti ryte (b. l. 3-8).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog vairuotojų registro duomenimis administracinio nusižengimo įvykdymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam buvo atimta administracinio nusižengimo teisenoje (duomenys neskelbtini) už įvykdytą ANK 416 straipsnio 6 dalies nusižengimą 1 mėnesio terminui nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. kovo 19 d., t. y. pareiškėjas 2024 m. vasario 24 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra atimta.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 424 str. 7 d. nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemones neturint šios teisės. Pareigūnas priimdamas nutarimą atsižvelgęs į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskyrė 460 eurų baudą ir minimalų specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

Pareiškėjui 2024 m. vasario 19 d. įvykdžius administracinį nurodymą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) dėl įvykdyto ANK 416 str. 6 d. nusižengimo nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. kovo 19 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Dar nepasibaigus nustatytam terminui. Pareiškėjas dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši buvo atimta. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte imperatyviai nurodoma, kad „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.“. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 str. 1 d. nustato, kad „Šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.“. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. nustatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo pagrindai ir sąlygos. Įstatymo 24 str. 3 d. nustato, kad „Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.“. Taigi pareiškėjas norėdamas naudotis teise vairuoti transporto priemones, privalėjo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti, šiuo konkrečiu atveju vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Savo skunde pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam švelninama administracinio poveikio priemonė, nes pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybės gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 d nuostatų taikymo pagrįstumo asmeniui vertintina tai, kad asmuo per 5 metų laikotarpį už administracinius nusižengimus baustas 10 kartų ir nuolatos pažeidinėja KET, turi 4 galiojančius nusižengimus, o nusižengimai tik sunkėja. Akivaizdu, kad toks pareiškėjo elgesys atskleidžia asmens antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir akivaizdu patvirtina, kad nuobaudos nepasiekia savo tikslų, nes asmuo sumokėdamas piniginę baudą toliau sistemingai daro nusižengimus. Todėl, Institucija mano, kad asmeniui negali būti taikomos ANK 34 str. 6 d nuostatos ir sumažintas teisės atėmimo terminas. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Kauno AVPK ANBNS nuomone pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota

tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl prašo Institucijos nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, jog prisipažįsta, kad vairavo automobilį, kai jam buvo atimta teisė vairuoti, nes reikėjo skubiai vykti pas sūnaus senelius, kadangi sūnus susižalojo ranką. Prašo teismo sušvelninti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės visiškai neskirti.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Institucijai pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 67-69).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. M. 2024 m. vasario 24 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2024 m. vasario 24 d. 10.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra atimta. Šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 3).

Skundžiamu nutarimu A. M. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį 450 eurų bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo 450 iki 700 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjo kaltės nėra, skundu iš esmės prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, šios administracinio poveikio priemonės neskirti arba ją sušvelninti ir paskirti kuo trumpesniam terminui.

Nors už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą pareiškėjas A. M. baudžiamas pirmą kartą, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. kovo 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje jau buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą, apie šios teisės atėmimą pareiškėjui buvo žinoma. Šią aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, teigdamas, kad žinojo apie teisės atėmimą vienam mėnesio terminui.

Pažymėtina, jog administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir skyrimo nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnio 3 dalyje. Tuo tarpu galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

Taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Pareiškėjas A. M. teigė, kad jis užsiima individualia veikla, statybų sektoriuje, tenka daug važinėti, todėl jam itin reikalinga specialioji teisė. Jo sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), todėl anksti išvyksta į darbo vietą, todėl viena negali pasirūpinti dviejų vaikų 6 ir 9 klasės moksleivių patekimo į mokyklą užtikrinimo, kadangi gyvena atokiau nuo mokyklos bei dėl užklasinės veiklos. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad turi rūpintis tėvais, seneliais, kuris vienas iš jų serga onkologine liga ir gyvena toliau nuo pareiškėjo namų.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjo prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių parinkimo. Tuo tarpu būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinių funkcijų vykdymui, šeimos poreikių tenkinimui, turėjo būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo nuvykimą į darbų atlikimo vietą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis tik vienas gali pasirūpinti šeimos poreikiais įskaitant ir kredito mokėjimą, laikytina jo subjektyvia nuomone, neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas yra sveikas, darbingas, turintis specialių žinių, vykdantis individualią veiklą, jo sutuoktinė dirbanti, vaikai nepilnamečiai, tačiau nėra mažamečiai, taigi nėra jokių objektyvių priežasčių, kurios kliudytų jam užsiimti individualia veikla, taip pat pažymėtina, kad už nepilnamečių vaikų priežiūrą atsakingi abu tėvai. Pažymėtina, kad pareiškėjo darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Tai, kad A. M., nesilaikydamas įstatymo, pablogino savo padėtį yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad pensinio amžiaus tėvai yra sergantys, todėl neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negali jų vežioti, nėra išskirtinė, leidžianti neskirti administracinio poveikio priemonės, priešingai, ji yra gyvenimiškai įprasta. Tuo tarpu duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinė neturėtų teisės vairuoti transporto priemones, negalėtų vykti viešuoju transportu ar kitų asmenų pagalba, negauta.

Pareiškėjas nenurodė jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančių savybių, nepateikė ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti netaikoma ar švelninama jam paskirta nuobauda. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, rodančiomis, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas A. M. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir nesuteikia jokio teisinio pagrindo A. M. netaikyti nuobaudos ar ją sušvelninti.

Skunde išdėstytų argumentų visuma nesudaro teisinio pagrindo pareiškėjui A. M. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą. A. M. paskirtas minimalus nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir A. M. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Dominykas Rusonis