Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-02-14 · Civilinė byla Nr. e2A-553-236/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-14
Bylos Nr.
e2A-553-236/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01848-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Maniga“
Atsakovas
Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-553-236/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01848-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Maniga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5197-590/2017pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Maniga“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Maniga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, prašydama panaikinti atsakovės 2017-07-31 sprendimą Nr. (11.7)2-3413, 2017-08-02 sprendimą Nr. (11.7)2-3432, pripažinti viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbai VĮ „Utenos regiono keliai“ prižiūrimų kelių ruožuose“, pirkimo Nr. 189315 sąlygų 5 punktą (redakcija nuo 2017-07-31 sprendimo Nr. (11.7)2-3413) neteisėtu ir panaikinti, nutraukti viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbai VĮ „Utenos regiono keliai“ prižiūrimų kelių ruožuose“, pirkimo Nr. 189315 (toliau – ir Konkursas, ir Pirkimas) procedūras.

Ieškovė ieškinyje taip pat prašė teismo ex officio spręsti dėl viešųjų pirkimų „Valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbų VĮ „Alytaus regiono keliai“ prižiūrimų kelių ruožuose“, pirkimo Nr. 189277, „Valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbai VĮ „Kauno regiono keliai“ prižiūrimų kelių ruožuose“, pirkimo Nr. 189281, „Valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbai VĮ „Vilniaus regiono keliai“ prižiūrimų kelių ruožuose“, pirkimo Nr. 189316, „Valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbai VĮ „Tauragės regiono keliai“ prižiūrimų kelių ruožuose“, pirkimo Nr. 189292, „Valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbai VĮ „Telšių regiono keliai“ prižiūrimų kelių ruožuose“, pirkimo Nr. 189294, „Valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbai VĮ „Marijampolės regiono keliai“ prižiūrimų kelių ruožuose“, pirkimo Nr. 189285, „Valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbai VĮ „Panevėžio regiono keliai“ prižiūrimų kelių ruožuose“, pirkimo Nr. 189288, „Valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbai VĮ „Šiaulių regiono keliai“ prižiūrimų kelių ruožuose“, pirkimo Nr. 189290, „Valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbai VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ prižiūrimų kelių ruožuose“, pirkimo Nr. 188983, teisėtumo ir jų nutraukimo ryšium su aplinkybe, kad minėtuose pirkimuose priimti 2017-07-31 sprendimai yra savo esme analogiški, o 2017-08-02 sprendimas Nr. (11.7)2-3432 priimtas visų pirkimų atžvilgiu.

Ieškovė UAB „Maniga“ nurodė, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „Valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbai VĮ „Utenos regiono keliai“ prižiūrimų kelių ruožuose“, pirkimo Nr. 189315. Atsakovė 2017-07-31 priėmė sprendimą Nr. (11.7)2-3413, kuriuo pakeitė Pirkimo sąlygų 5 punktą ir nustatė minimalius ženklinimo darbų kiekius 2017, 2018 (jei viešojo pirkimo sutartis būtų pratęsta), 2019 (jei viešojo pirkimo sutartis būtų pratęsta) metams kiekvienoje Pirkimo dalyje. Sprendimu taip pat nustatyta maksimali suma vieneriems metams už kurią perkami darbai Eur su PVM. Atsakovė 2017-08-02 sprendimu Nr. (11.7)2-3432 patikslino / panaikino savo pačios ankstesnius paaiškinimus Pirkime, t. y. atsakovė rašte inter alia nurodė, kad keičia 2017-07-17 rašte Nr. (11.7)2-3073 pateiktus atsakymus į 7, 8, 9 klausimus.

Ieškovės UAB „Maniga“ teigimu, atsakovės 2017-07-31 ir 2017-08-02 sprendimai yra neteisėti, kadangi buvo priimti pažeidžiant VPĮ 3 straipsnį, 16 straipsnio 3, 5 dalis. Atsakovė pažeidė skaidrumo principą, viešojo pirkimo komisijos narių nešališkumo ir nepriklausomumo garantą, nes atsakovės vadovas E. S., nebūdamas Pirkimo komisijos nariu, tačiau būtent paskyręs komisijos narius, 2017-07-28, tenkindamas tiekėjo UAB „Biseris“ interesus viešai nurodė, kad įtvirtins Pirkime minimalius ženklinimo darbų kiekius. Tokiais veiksmais E. S. aiškiai padarė įtaką Pirkimo komisijos nariams. O tai būtent lėmė 2017-07-31 sprendimo Nr. (11.7)2-3413 ir 2017-08-02 sprendimo Nr. (11.7) 2-3432 priėmimą.

Ieškovė pažymėjo, kad perkančioji organizacija minimalius ženklinimo darbų kiekius nustatė nesant jokio pakartotinio prašymo, o per se savo iniciatyva po spaudimo iš vadovo. Atsakovė anksčiau (2017-07-24) atmetė tiekėjo (manytina UAB „Biseris“) pretenziją dėl minimalių ženklinimo darbų kiekių nustatymo ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tokios galimybės objektyviai neturi. Pretenzija dėl minimalių ženklinimo darbų kiekių buvo atmesta, todėl darytina išvada, kad Pirkimo komisijai buvo padarytas pašalinis spaudimas priimti UAB „Biseris“ naudingus sprendimus, kuriais būtų apribota galimybė Pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams ir objektyviai apskaičiuoti pasiūlymo kainas.

Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 5 punkto redakcija iki 2017-07-31 sprendimo nenustatė minimalių ženklinimo darbų kiekių, užtikrino platesnes galimybes tiekėjams konkuruoti. Tačiau Pirkimo sąlygų 5 punktas po atsakovės 2017-07-31 ir 2017-08-02 sprendimų tapo ribojantis konkurenciją ir favoritizuojantis konkretų tiekėją – UAB „Biseris“.

Ieškovės UAB „Maniga“ teigimu, Pirkimo sąlygų 5 punkto (redakcija nustatyta perkančiosios organizacijos 2017-07-31 sprendimu Nr. (11.7)2-3413) pakeitimai yra neteisėti dėl jų turinio. Iki 2017-07-31 ir 2017-08-02 sprendimų priėmimo Pirkimo sąlygų 5 punktas nustatė tik preliminarius ženklinimo darbų kiekius kiekvienais metais, o realus poreikis pačiai atsakovei nebuvo žinomas. Tiekėjui bus privaloma atlikti darbus pagal realų atsakovės poreikį ir su juo bus atsiskaitoma už faktiškai atliktą darbų kiekį. Nustatyti minimalūs ženklinimo darbų kiekiai ir faktas, kad atsakovė gali didinti / mažinti nurodytus preliminarius darbų kiekius koreliuoja su Pirkimo sąlygų 7 punktu, kuris nustato, kad „visi ženklinimo darbai (įskaitant rajoninius kelius) turi būti baigti iki atitinkamų metų lapkričio 10 d“.

Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijai atlikus aukščiau nurodytus Pirkimo sąlygų pakeitimus, situacija Pirkime tapo neaiški – nėra ir objektyviai negali būti žinoma, kada bus sudaryta viešojo pirkimo sutartis, tačiau bet kuriuo atveju tiekėjui teks atlikti ne tik minimalų darbų kiekį, tačiau ir visą preliminarų darbų kiekį ar net didesnį (jei atsakovė nuspręstų jį didinti). Pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutartis gali būti pasirašoma lapkričio 3 d., o tuomet tiekėjui liks nepagrįstai mažai laiko atlikti ženklinimo darbus.

Ieškovė nurodė, kad minimalūs ženklinimo darbų kiekiai apribojo tiekėjų galimybę sutelkti pajėgumus, susirasti partnerius ar subrangovus. Tiekėjai susidūrė su sunkumais rengiant pasiūlymus ne tik dėl 2017 metų darbų, tačiau Pirkimo sąlygų 5 punkto neteisėtumas pasireiškia ir dėl 2018-2019 metais numatytų darbų. Nepagrįstų viešojo pirkimo sąlygų įtvirtinimas lėmė suvaržytą tiekėjų konkurenciją ir apribojo galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Minimalių ženklinimo darbų kiekių nustatymas yra ne tik neteisėtas, tačiau buvo suteiktas nepakankamas terminas įvertinti atliktus sąlygų pakeitimus ir parengti pasiūlymus maksimaliai mažos kainomis. Nustatyti minimalūs ženklinimo darbų kiekiai nėra pagrįsti objektyviu poreikiu, o yra tiesiog įtvirtinti siekiant apriboti konkurenciją ir sumažinti potencialių dalyvių skaičių. Perkančioji organizacija minimalius ženklinimo darbų kiekius nustatė ne pagal objektyvią informaciją ir poreikį, o pagal informaciją, kuri net nesusijusi su atliekamu viešuoju pirkimu – vadovautasi aplinkybe kiek praeitais metais darbus atlikę tiekėjai spėjo atlikti ženklinimo darbų, tačiau elementariai neįvertinta, kad objektyviai nežinoma kada bus sudarytos viešojo pirkimo sutartys Pirkimo atveju. Be to, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerija nurodė, kad reali situacija keliuose gali būti pasikeitusi, todėl tikslią informaciją dėl reikiamų darbų (užsakomų darbų) kiekių ji pateiks tik po viešojo pirkimo sutarčių pasirašymo. Dėl to ieškovė teigė, kad minimalių ženklinimo darbų kiekiai yra nepagrįsti jokiu realiu poreikiu ar objektyvia informacija.

Ieškovės teigimu, atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerija neteisėtai pakeitė esmines Pirkimo sąlygas, o tai lėmė jų neaiškumą ir dviprasmiškumą bei diskriminuojantį poveikį tiekėjų atžvilgiu. Pirkimo sąlygų dviprasmiškumas pasireiškia tuo, kad tiekėjams atsakovė 2017-08-02 sprendimu Nr. (11.7)2-3432 nurodė, kad preliminarūs kiekiai galės kisti į didesnę ar mažesnę pusę priklausomai nuo poreikio. Nepaisant to, kad Pirkimo sąlygų 5 punktas nustato preliminarių darbų kiekius, tiekėjams nėra aiški tiksli ir maksimali darbų apimtis, kas lemia sudėtingą pasiūlymo rengimą su didesne kaina. Tiekėjai negali įsivertinti konkrečių kiekių svyravimo ribų, pavyzdžiui, Pirkimo sąlygose nėra nurodyta kokia procentine dalimi gali pasikeisti atliekamų darbų kiekiai, o būtent pastarieji ir yra esminė sąlyga, į kurią atsižvelgia tiekėjai rengdami pasiūlymus. Diskriminuojantis poveikis pasireškia tuo, kad iki esminių sąlygų pakeitimų, jos buvo atviros rinkos dalyviams, tuo tarpu, nustačius minimalius ženklinimo darbų kiekius, dalyvavimas Pirkime tapo susiaurintas ne tik dėl pačių kiekių, bet jų ryšio su nustatytu terminu darbams atlikti (pavyzdžiui, sutartys pasirašomos lapkričio 3 d., o terminas pagal Pirkimo sąlygų 7 punktą paženklinti yra lapkričio 10 d.). Be to, kaip minėta anksčiau, patys minimalūs ženklinimo darbų kiekiai 2018, 2019 metams yra nepagrįsti.

Ieškovė UAB „Maniga“ nurodė, kad po atsakovės 2017-07-31 sprendimo Nr. (11.7)2-3413) ir 2017-08-02 sprendimo Nr. (11.7)2-3432 Pirkimo kainodaros taisyklės pasikeitė iš esmės ir tapo visiškai neaiškios bei suteikiančios galimybę Perkančiosios organizacijos favoritizuojamam subjektui gauti maksimalią naudą – visą atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nurodytą vienerių metų maksimalią kainą, o ne pasiūlyme nurodytą kainą. Ieškovė teigė, kad atsakovė iš esmės gali proteguoti subjektą taip: pasirašoma sutartis maksimaliai atsakovės vienerių metų sumai Eur be PVM, tačiau atsakovė didina tam tikrų darbų kiekius, kuriuos subjektas nurodė kaip brangiausius. Tokiu būdu kiekvienais metais pasiekiama maksimali suma.

Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė taip pat nesukonkretino Pirkimo apimties – nurodė, kad preliminarūs kiekiai gali svyruoti neapibrėžtą kiekį, nors būtent pastarieji turėjo būti laikomi maksimaliais kiekiais. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerija pažeidė racionalaus lėšų panaudojimo principą, nustatydama, kad sutarties kaina yra jos pačios maksimali suplanuota kaina kiekvienai Pirkimo daliai. Kita vertus, yra pažeidžiamas skaidrumo principas ir Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (redakcija galiojusi iki 2017-06-30, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21) 6 punktas, kadangi nėra aišku kokį kainos apskaičiavimo būdą konkrečiai pasirinko Perkančioji organizacija.

Ieškovės UAB „Maniga“ teigimu, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017-07-31 sprendimas Nr. (11.7)2-3413) ir 2017-08-02 sprendimas Nr. (11.7)2-3432 suteikia neapibrėžtą galimybę net ir mažiausią pasiūlymo kainą pasiūliusiam tiekėjui gauti (uždirbti) ne pasiūlymo kainą, t. y. atsakovės maksimalią sutarties kainą. Tiekėjo pasiūlymo kaina pasiūlymų eilei nustatyti ir jį pripažinti laimėjusiu bus mažiausia, tačiau tiekėjas vis vien bet kuriuo atveju gali uždirbti atsakovės išviešintą ir nurodytą sutarties kainą kiekvienais viešojo pirkimo sutarties galiojimo metais.

Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirkimo dokumentus tikslinantys dokumentai yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis, juos taip pat tvirtina Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis Viešųjų pirkimų skyrių, t. y. viešųjų pirkimų komisija nesprendžia klausimų, susijusių su pirkimo dokumentų tikslinimu. Viešųjų pirkimų komisija nepriėmė nei 2017-07-31 sprendimo Nr. (11.7)2-3413, nei 2017-08-02 sprendimo Nr. (11.7)2-3432. Minėtus Kelių direkcijos raštus pasirašė ne viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, o Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas. Todėl Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo vieši pranešimai dėl viešųjų pirkimų eigos niekaip nesuponuoja to, jog buvo ar galėjo būti daromas poveikis viešųjų pirkimų komisijos nariams, taip pat nesudaro pagrindo abejoti viešųjų pirkimų komisijos narių nešališkumu ar nepriklausomumu.

Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo pakeisti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams, nebuvo pakeista preliminarios viso pasiūlymo kainos apskaičiavimo tvarka, t. y. tiek iki, tiek po minėtų atsakovės paaiškinimų, teikdami pasiūlymą tiekėjai turėjo nurodyti fiksuotų įkainių vertes pagal pateiktus preliminarius kiekius, apskaičiuoti preliminarią viso pasiūlymo kainą ir įrašyti ją į pasiūlymo formą. Ši preliminari kaina buvo skirta palyginti dalyvių pasiūlymus, tuo tarpu, reali sutarties kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų darbų kiekių.

Atsakovė nesutiko su ieškove UAB „Maniga“, kad buvo sukurta kokybiškai nauja nuostata, kad preliminarūs kiekiai galės kisti į didesnę ar mažesnę pusę, priklausomai nuo perkančiosios organizacijos poreikio. Dar iki minėtų atsakovės paaiškinimų, Pirkimo dokumentų 1 priedo (Techninėje specifikacijoje) 3 punkte buvo nurodyta, kad „Perkančioji organizacija pasilieka teisę atsisakyti kai kurių pirkimo dokumentų 5 punkte nurodytų darbų, keisti jų kiekius bei kiekvienam ženklinamam keliui ar jo daliai nustatyti medžiagų kiekius ir nurodyti kokius ruožus kokiomis medžiagomis reikia ženklinti“. Dėl to atsakovė nurodė, kad visi darbų planai, kiekiai, medžiagos ir objektai yra derinami su tiekėju pasirašius sutartį prieš darbų pradžią.

Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pažymėjo, kad patikslintos darbų kiekių apimtys, nustatant apatinę ribą, t. y. minimalius darbų kiekius, ir patikslinant viršutinę ribą, vietoje nuostatos, kad maksimali sutarties kaina lygi pasiūlyme pateikiamai bendrai preliminariai pasiūlymo kainai, nurodant maksimalią sutarties kainą Pirkimo dokumentuose. Toks patikslinimas nepažeidžia Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-02-23 įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintų Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatytos metodikos. Pirkimo sąlygose nurodytas ženklinimo darbų poreikis (Pirkimo sąlygų 5 punkte nustatyti preliminarūs darbų kiekiai) ir darbų atlikimo terminai nebuvo koreguojami. Nebuvo apribota galimybė tiekėjams pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus. Atsakovei raštu 2017-07-31 Nr. (11.7)2-3413 patikslinus Pirkimo dokumentus, pasiūlymų pateikimo temimas pratęstas vadovaujantis protingumo kriterijumi ir ilgamete patirtimi bei buvo ne trumpesnis nei VPĮ 89 str. nustatytas minimalus pasiūlymų pateikimo terminas. Todėl tiekėjai, net jei iš anksto nebuvo įsivertinę savo pajėgumų bei galimybės susirasti partnerių ar subrangovų, turėjo pakankamai papildomo laiko tai atlikti.

Atsakovė teigė, kad raštais 2017-07-31 Nr. (11.7)2- 3413 ir 2017-08-02 Nr. (11.7)2-3432 patikslinusi Pirkimo dokumentus, iš esmės nepakeitė tiekėjų ir dalyvių padėties, nes galimybės dalyvauti Pirkime tiekėjams nebuvo apribotos ar kitaip apsunkintos, Pirkimo sąlygos nebuvo pablogintos, nesukūrė jokių išimtinių sąlygų vienam ar keliems tiekėjams. Patikslinus Pirkimo dokumentus, tiekėjams nebuvo užkirsta teisė teikti pasiūlymus visoms, kelioms arba tik vienai Pirkimo daliai, be to, buvo nustatytas pakankamas terminas tiekėjams įvertinti Pirkimo dokumentų patikslinimus ir, atsižvelgiant į tai, parengti tinkamus ir tikslius pasiūlymus. Tai, kad ieškovė UAB „Maniga“, o taip pat dar 5 tiekėjai pateikė pasiūlymus šiame viešajame pirkime tik patvirtina, jog konkurencija nebuvo apribota nei jos, nei kitų tiekėjų atžvilgiu.

Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nesutiko su ieškove UAB „Maniga“, kad atsakovė minimalius ženklinimo darbų kiekius nustatė ne pagal objektyvią informaciją ir poreikį. Atsakovės poreikis ir tikslas yra ne tai, kad būtų įgyvendinti minimalūs darbų kiekiai, o kad būtų įgyvendinti preliminarūs darbų kiekiai. Tiekėjams įvykdžius atsakovės Pirkime nustatytus preliminarius kiekius, būtų paženklinti visi magistraliniai keliai, apie 25 proc. krašto kelių, taip pat visos perėjos ir ruožai, kuriuose buvo atlikti asfalto dangos paprastojo remonto darbai, ko ir siekia atsakovė šiuo Pirkimu. Atsakovė, įvertinusi aplinkybę, kad 2017 metams darbų atlikimo terminai yra glausti ir siekdama šioje rinkoje padidinti konkurenciją ir paskatinti mažesnes įmones, turinčias mažesnius išteklius, dalyvauti Pirkime, minimalius darbų kiekius 2017 metams nustatė 2,5 karto mažesnius nei preliminarus darbų kiekis (perkančiosios organizacijos poreikis).

Atsakovė pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog dalis tiekėjų, laimėjusių daugiau nei vieną Pirkimo dalį, toliau esančių ir sunkiau pasiekiamų rajonų ir savivaldybių neženklindavo, visus pajėgumus sutelkdami į jiems patogesnius rajonus. Tokios tiekėjų praktikos rezultatas - patogiose tiekėjams savivaldybėse buvo atlikta iki 100 proc. atsakovės nustatytų preliminarių darbų kiekių, tuo tarpu kitose, sunkiau tiekėjams pasiekiamose savivaldybėse buvo atlikta vos 13-17 proc. atsakovės nustatytų preliminarių darbų kiekių. Tokią praktiką inter alia taikė ir pati ieškovė: pagal 2016-10-04 sutartį Nr. 2016-976 VĮ „Kauno regiono keliai“ Kaišiadorių kelių tarnybos prižiūrimų kelių horizontalusis ženklinimas atlikusi 91 proc. atsakovės nustatytų darbų kiekių, pagal 2016-09-26 sutartį Nr. 2016- 941 VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Šalčininkų kelių tarnybos prižiūrimų kelių horizontalusis ženklinimas atlikusi 90 proc. atsakovės nustatytų darbų kiekių, tuo tarpu pagal 2016-10-14 sutartį Nr. 2016-1015 VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Skuodo kelių tarnybos prižiūrimų kelių horizontalusis ženklinimas atlikusi vos 12 proc. atsakovės nustatytų darbų kiekių. Atsakovė, atsižvelgusi į tokią situaciją, įvertino būtinybę nustatyti ir minimalius darbų kiekius, kad visoje Lietuvoje esantys valstybinės reikšmės keliai būtų ženklinami tolygiai.

Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai ieškinį grindžia Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 metais atliktu kelių ženklinimo pirkimų vertinimu, kadangi minėtas Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimas atliktas konkrečiuose ir jau pasibaigusiuose atsakovės organizuotuose viešuosiuose pirkimuose, o ne atsakovės organizuojamuose pirkimuose apskritai, ar ginčo Pirkime, todėl jo turinys negali nei pagrįsti, nei paneigti ieškovės teiginių, susijusių su ginčo pirkimu. Be to, net ir lyginant su ankstesniais atsakovės viešaisiais pirkimais, kuriuos vertino Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 metais, ginčo Pirkimas yra išskaidytas į smulkesnes dalis, o kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams yra sumažinti.

Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos laikė ieškovės teiginius dėl tariamo konkurencijos ribojimo, tiekėjų favoritizavimo taip pat dėl tariamo Pirkimo sąlygų dviprasmiškumo, prielaidomis, abstrakčiais pasvarstymais ir klaidingu faktinių bylos aplinkybių įvertinimu. Ieškovė nepaaiškino, kokiu būdu, nustačius minimalius darbų kiekius, konkrečiai favoritizuojamas vienas iš tiekėjų - UAB „Biseris“.

Atsakovė pažymėjo, kad iš 2017-07-31 rašte Nr. (11.7)2-3413 ir 2017-08-02 rašte Nr. (11.7)2-3432 pateiktų Pirkimo dokumentų paaiškinimų galima aiškiai suprasti, kad preliminarių darbų apatinė riba apibrėžta minimaliais darbų kiekiais, o viršutinė riba - maksimalia sutarties kaina. Be to, darbai perkami pagal fiksuotus įkainius, o reali sutarties kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų darbų kiekių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-12-04 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ginčijamas Pirkimas buvo paskelbtas 2017-06-23. Dėl to teismas sprendė, todėl bylai išnagrinėti taikomos iki 2017-07-01 galiojusios VPĮ nuostatos (2017-05-02 VPĮ pakeitimo įstatymo 4 str. 7 d.).Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija patikslino Pirkimo sąlygas nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, pasiūlymų pateikimo terminą perkėlė vėlesniam laikui (2017-08-09), per kurį ieškovė 2017-08-08 pateikė pasiūlymą (VPĮ 27 str. 4, 5 d. d.). Dėl to teismas darė išvadą, kad atsakovė, tikslindama Pirkimo sąlygas, nepažeidė įstatymo reikalavimų bei nesuvaržė ieškovės teisės pateikti pasiūlymą. Teismas ieškovės argumentą, kad Pirkimo sąlygų tikslinimas neteisėtai suvaržė jo teisę pateikti pasiūlymą, laikė nepagrįstu.

Teismas nurodė, kad pagal Prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo organizavimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2016-07-01 įsakymu Nr. V-352 „Dėl prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo organizavimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos taisyklių patvirtinimo“ 21.3 punktą, pirkimo dokumentus tvirtina Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis Viešųjų pirkimų skyrių . Viešųjų pirkimų komisija nepriėmė nei 2017-07-31 sprendimo Nr. (11.7)2-3413, nei 2017-08-02 sprendimo Nr. (11.7)2-3432, minėtus Kelių direkcijos raštus pasirašė ne viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, o Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas. Dėl to teismas laikė nepagrįstais ieškovės teiginius, kad ginčijamus sprendimus dėl Pirkimo sąlygų patikslinimo priėmė šališka viešųjų pirkimų komisija, buvo pažeisti komisijos veiklos skaidrumo ir komisijos narių nepriklausomumo principai.

Teismas taip pat atmetė ieškovės teiginius, kad dėl ginčijamų sprendimų Pirkimo sąlygos tapo diskriminacinės, ribojančios konkurenciją, sudarančios nevienodas sąlygas tiekėjams dalyvauti Pirkime ar net proteguojančios konkretų tiekėją. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje iš esmės nenurodė aplinkybių ir nepagrindė, dėl kokių priežasčių bus diskriminuojami tiekėjai patikslinus Pirkimo sąlygų 5 punkto sąlygas, t. y. be jau nustatytų preliminarių perkamų darbų kiekių, papildomai nustačius ir minimalius darbų kiekius.

Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad dėl ginčijamų sprendimų Pirkimo sąlygos tapo neaiškios. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 6 punkte buvo numatyta perkančiosios organizacijos teisė keisti Pirkimo sąlygų 5 punkte nurodytus darbų kiekius, todėl perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose deklaravo savo teisę pakeisti 5 punkte numatytus darbų kiekius, ši atsakovės teisė buvo žinoma tiekėjams, įskaitant ir ieškovę, ir nebuvo ginčijama. Teismas nurodė, kad atsakovė, papildžius 5 punktą minimaliais darbų kiekiais, Pirkimo sąlygomis nepablogino tiekėjų padėties. Priešingai, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos teisę pakeisti darbų kiekius, 5 punkte nustačius minimalius darbų kiekius, tiekėjams yra garantuojama, kad darbų kiekiai nebus sumažinti daugiau nei Pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs kiekiai. Teismas sprendė, kad ieškovės ginčijami minimalūs darbų kiekiai atskirose Pirkimo dalyse, priešingai nei teigia ieškovė, suteikia tiekėjams didesnio aiškumo rengiant pasiūlymą, įsivertinant savo pajėgumus bei apskaičiuojant pasiūlymo kainą.

Teismas taip pat atmetė ieškovės teiginius, kad nebuvo objektyvių priežasčių nustatyti minimalius kiekius ir kad nurodyti kiekiai neparemti objektyviais duomenimis. Teismas sutiko su atsakove, kad minimalių darbų kiekių skirtingose Pirkimo dalyse nustatymo būtinybę objektyviai pagrindė, ankstesniuose kelių ženklinimo pirkimuose pastebėti tiekėjų piktnaudžiavimo atvejai, ženklinat kelius tiekėjams patogesniuose kelio ruožuose. Todėl nustačius minimalius darbų kiekius galima būtų išvengti ne tik tiekėjų piktnaudžiavimo, bet ir užtikrinti, kad valstybinės reikšmės keliai būtų ženklinami tolygiai (sprendimo 22 punktas). Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija, 2017-08-08 raštu, atsakydama į ieškovės pretenziją, paaiškino, kad minimalūs darbų atlikimo kiekiai (apimtys) 2017 metams buvo nustatyti remiantis vidutinėmis praeitų metų visų rangovų atliktų darbų apimtimis, todėl yra realiai įgyvendinami. Ankstesniais metais tiekėjų jau atliktų darbų apimtys yra objektyvus kriterijus, kuris gali objektyviai pagrįsti sekančiais metais planuojamų atlikti analogiškų darbų apimtis.

Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (redakcija galiojusi iki 2017-06-30, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21) 6 punkto pažeidimo. Teismas nustatė, kad ieškovė minėto punkto pažeidimą grindė tuo, kad nėra aišku kokį kainos apskaičiavimo būdą konkrečiai pasirinko perkančioji organizacija. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Pirkimo sąlygų 5 punktas reglamentuoja Pirkimo objektą, bet ne Pirkimo sutarties kainą. Sutarties kainą reglamentuoja Pirkimo sutarties II skyriaus sąlygos (2-5 punktai). Pirkimo sutarties 3 punktas nustato, kad sutartyje nurodytų darbų kainą priklausys nuo faktiškai nupirktų darbų apimčių, reikalingų sutarčiai tinkamai įvykdyti. Minėtų Pirkimo sąlygų ieškovė neginčijo, todėl teismas sprendė, kad ieškovė neturėjo pagrindo teigti, kad darbų kainą reglamentuojančios Pirkimo sąlygos yra neaiškios.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovės pretenziją, ginčijamos Pirkimo sąlygos nepažeidė VPĮ nustatytų reikalavimų, pripažinti neteisėtais ginčijamus Perkančiosios organizacijos sprendimus nėra pagrindo, todėl ieškinys atmestinas.

Teismas nurodė, kad atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės ( CPK 93 str.). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas sprendė, kad tokios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Maniga“ prašo priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-12-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovė įrodė priežastį nustatyti minimalius ženklinimo darbų kiekius. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, jog Pirkime reikėjo nustatyti minimalius ženklinimo darbų kiekius. Atsakovei nebuvo objektyvaus ir realaus poreikio priimti 2017-07-31 sprendimą Nr. (11.7)2-3413 dėl minimalių ženklinimo darbų kiekių nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad praeitų metų ženklinimo darbų kiekis, kurį spėjo atlikti tiekėjai, yra objektyvus kriterijus Pirkimui ir jame įtvirtintiems minimaliems kiekiams.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ankstesniuose viešuosiuose pirkimuose egzistavo ženklinimo piktnaudžiavimo atvejų. Ši aplinkybė byloje nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, netinkamas darbų atlikimas pagal sudarytas viešojo pirkimo sutartis yra kontroliuojamas perkančiosios organizacijos per sutartinės atsakomybės institutą. Perkančioji organizacija ankstesniuose pirkimuose nesugebėjo tinkamai kontroliuoti sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad perkančioji organizacija įrodė Pirkimo sąlygų 5 punkto keitimo būtinybę ir objektyvumą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Pirkimo sąlygų 5 punkto pakeitimo sukeliamų pasekmių. Iš perkančiosios organizacijos 2017-07-31 ir 2017-08-02 sprendimų matyti, kad Pirkimo sąlygų 5 punktas (Pirkimo objektas) buvo pakeistas kokybiškai (ne redakcine prasme) – nustatyti minimalūs ženklinimo darbų kiekiai visoms Pirkimo dalims.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nustatyti minimalūs ženklinimo kiekiai garantavo tiekėjams tam tikrą kiekį darbų ir tai yra teigiamo pobūdžio veiksnys.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės teiginius, kad komisija buvo šališka ir jai buvo padaryta įtaka. Teismas turėjo vertinti, ar 2017-07-31 ir 2017-08-02 sprendimus turėjo teisę priimti ne viešojo pirkimo komisija, o perkančiosios organizacijos direktoriaus pavaduotojas. Perkančiosios organizacijos direktoriaus pavaduotojo 2017-07-31 sprendimas Nr. (11.7)2-3413 ir 2017-08-02 sprendimas Nr. (11.7)2-3432 pripažintini neteisėtais, kadangi juos priėmė netinkamas subjektas.

Nauji įrodymai, kuriuos prašoma priimti į bylą įrodymai atskleidžia, kad visuose kituose, išskyrus ginčo Pirkimą, viešuosiuose pirkimuose sutartys yra sudarytos ir darbai pradėti vykdyti, darbų atlikimo terminai yra pratęsti. Jei apeliacinės instancijos teismas tenkintų apeliacinį skundą, tuomet ex officio reikėtų svarstyti dėl alternatyvių sankcijų taikymo kitų viešųjų pirkimų atžvilgiu, pavyzdžiui, sutarčių galiojimo sutrumpinimo ar baudos skyrimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-11-10 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai: Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir išaiškino bylos faktines aplinkybes ir aiškiai nurodė motyvus, kuriais remiantis atsakovės sprendimai laikytini pagrįstais ir teisėtais, taip pat pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad Pirkimo sąlygų tikslinimas neteisėtai suvaržė jos teisę pateikti pasiūlymą, kad ginčijamus sprendimus dėl Pirkimo sąlygų patikslinimo priėmė šališka viešųjų pirkimų komisija ar buvo pažeisti komisijos veiklos skaidrumo ir komisijos narių nepriklausomumo principai, taip pat, kad dėl ginčijamų sprendimų Pirkimo sąlygos tapo diskriminacinės, riboja konkurenciją, sudaro nevienodas sąlygas tiekėjams dalyvauti Pirkime ar net proteguoja konkretų tiekėją.Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepažeidė įstatymo reikalavimų bei nesuvaržė apeliantės teisės pateikti pasiūlymą, o ginčijami minimalūs darbų kiekiai atskirose Pirkimo dalyse suteikia tiekėjams didesnio aiškumo rengiant pasiūlymą, įsivertinant savo pajėgumus bei apskaičiuojant pasiūlymo kainą.

Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad minimalių darbų kiekių skirtingose pirkimo dalyse nustatymo būtinybę objektyviai pagrindžia ankstesniuose kelių ženklinimo pirkimuose pastebėti tiekėjų piktnaudžiavimo atvejai, o ankstesniais metais tiekėjų jau atliktų darbų apimtys yra objektyvus kriterijus, kuris gali objektyviai pagrįsti sekančiais metais planuojamų atlikti analogiškų darbų apimtis.

Aplinkybė, kad 2017-07-31 ir 2017-08-02 sprendimus priėmė atsakovės direktoriaus pavaduotojas apeliantei buvo žinomas nuo pat šių dokumentų gavimo dienos - dokumentus akivaizdžiai pasirašė ne viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, o direktoriaus pavaduotojas. Todėl apeliantė klaidina pirmosios instancijos teismą, teigdama, kad apie šią aplinkybę sužinojo tik teismo proceso metu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Pirkimo sutarties II skyriaus sąlygos (2-5 punktai) nustato, kad sutartyje nurodytų darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų darbų apimčių, reikalingų sutarčiai tinkamai įvykdyti. Teismas taip pat teisingai sprendė, kad minėtų Pirkimo sąlygų apeliantė privaloma ikiteismine tvarka neginčijo, todėl ieškinyje neturėjo pagrindo teigti, kad darbų kainą reglamentuojančios Pirkimo sąlygos yra neaiškios.

Apeliantės nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės ir pateikti su apeliaciniu skundu dokumentai nepatvirtina, kad minimalūs ženklinimo kiekiai apribojo tiekėjų dalyvavimą ginčo pirkime.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-01-15 gautas ieškovės UAB „Maniga“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai (mokėjimo nurodymo kopija, 2018-01-11 pažymos kopija, PVM sąskaitos faktūros kopija).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Maniga“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2017-12-12 Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos išrašo kopiją, 2017-12-08 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir UAB „Biseris“, UAB „Gatas“ sudarytų susitarimų dėl viešojo pirkimo sutarčių nuostatų keitimo kopijas, kuriuos prašo priimti į bylą. Apeliantė Lietuvos apeliaciniam teismui 2018-01-15 taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (mokėjimo nurodymo kopiją, 2018-01-11 pažymos kopiją, PVM sąskaitos faktūros kopiją). Atsakovė su nurodytais dokumentais galėjo susipažinti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima į bylą apeliantės pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2017-06-23 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) paskelbė apie supaprastinto atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Valstybinės reikšmės automobilių kelių horizontaliojo ženklinimo darbai VĮ „Utenos regiono keliai“ prižiūrimų kelių ruožuose, pirkimo Nr. 189315. Pirkimu atsakovė siekė įsigyti horizontaliojo ženklinimo darbus 2017 metams su galimybe 2 kartus sutartį pratęsti po 1 metus, t. y. 2018 ir 2019 metams (Pirkimo sąlygų 4 punktas).

Pagal Pirkimo sąlygų 5 punktą Pirkimo objektas buvo suskirstytas į penkias dalis, kiekvienoje Pirkimo dalyje nurodant preliminarius perkamų darbų kiekius 2017 m., 2018 m., 2019 m. Pirkimo sąlygų 6 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pasilieka teisę atsisakyti kai kurių 5 punkte nurodytų darbų, keisti jų kiekius bei kiekvienam ženklinamam keliui ar jo daliai nustatyti medžiagų kiekius ir nurodyti kokius ruožus ir kokiomis medžiagomis reikia ženklinti.

Pasiūlymų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2017-07-27. Atsakovė 2017-07-26 raštu Nr. (11.7)2-3338 perkėlė terminą į 2017-08-02.

Atsakovė 2017-07-31 raštu Nr. (11.7)2-3413 informavo tiekėjus apie Pirkimo sąlygų 5 punkto patikslinimą, pagal kurį Pirkimo dalyse be preliminarių perkamų darbų kiekių papildomai buvo nustatyti ir minimalūs darbų kiekiai 2017 m., 2018 m., 2019 m. Kadangi Pirkimo sąlygos buvo patikslintos, pasiūlymų pateikimo terminas buvo perkeltas į 2017-08-09.

Atsakovė 2017-08-02 raštu Nr. (11.7)2-3432 informavo tiekėjus, kad patikslino savo pačios ankstesnius Pirkimo dokumentų paaiškinimus:

„<...> 2017-07-17 rašte Nr. (11.7)2-3073 <...> atsakymą į 7 klausimą išdėsto taip: „Pirkimo sąlygų 37 punkte nurodyta, kad „18 priede privaloma nurodyti siūlomų darbų fiksuotus įkainius ir bendrą preliminarią kainą. Pasiūlyme (2 priedas) nurodoma bendra preliminari pasiūlymo kaina, skirta palyginti dalyvių pasiūlymus. <...> Faktinė sutartyje nurodytų darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų darbų kiekių, tačiau negalės viršyti sutarties kainos. “ Todėl teikdamas pasiūlymą, tiekėjas turi nurodyti fiksuotų įkainių vertes (18 priedas), pagal pateiktus preliminarius kiekius (18 priedas) apskaičiuoti preliminarią viso pasiūlymo kainą ir įrašyti ją į pasiūlymo formą (2 priedas). Ši preliminari kaina skirta palyginti dalyvių pasiūlymus. Reali sutarties kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų darbų kiekių, tačiau negalės viršyti pirkimo dokumentų 5 punkte nurodytos maksimalios sutarties kainos vieneriems metams“;

„<...>2017-07-17 rašte Nr. (11.7)2-3073 <...> atsakymą į 8 klausimą išdėsto taip: „ Preliminarūs kiekiai galės kisti į didesnę ar mažesnę pusę priklausomai nuo poreikio, tačiau negalės būti mažesni nei pirkimo dokumentų 5 punkte <...> nustatyta minimalių kiekių riba, o bendra sutarties vertė negalės viršyti nurodytos maksimalios sutarties kainos vieneriems metams. Reali sutarties kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų darbų kiekių“;

„<...>2017-07-17 rašte Nr. (11.7)2-3073 <...> atsakymą į 8 klausimą išdėsto taip: „Pirkimo sąlygų 7 punkte, pirkimo sutarties 6.2 punkte (sutarties projekto naujos redakcijos 8.2 punkte) ir techninių specifikacijų 13 punkte yra nurodyti terminai iki kada turi būti baigti darbai atitinkamose kelių grupėse. Pasibaigus nustatytam terminui darbai atitinkamoje kelio grupėje negali būti toliau atliekami. Minimalūs kiekiai, kuriuos tiekėjas privalės atlikti atitinkamais metais yra nurodyti pirkimo dokumentų 5 punkte <...>. Neįvykdytų darbų likutis nebus perkeliamas į kitus metus“.

Ieškovė 2017-08-07 pateikė atsakovei pretenziją Nr. 17-08/07-1, kuria prašė panaikinti 2017-07-31 sprendimą Nr. (11.7)2-3413 ir 2017-08-02 sprendimą Nr. (11.7)2-3432. Atsakovė 2017-08-08 sprendimu Nr. (11.7)2-3565 ieškovės pretenziją atmetė.

Dėl įrodymų vertinimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šioje normoje įtvirtinta įrodymų sąsajumo taisyklė, reiškianti, kad kiekvienoje byloje įrodinėjimas turi būti nukreiptas į faktų, kuriuos būtina nustatyti, išaiškinimą. Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2014-05-23 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014 ir kt.). Apibrėžus įrodinėjimo apimtį tie įrodymai, kurie nesusiję su įrodinėjimo dalyku, vertintini kaip nereikšmingi faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir tik iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 340/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 269/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-969/2015). Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-969/2015).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo byloje konstatuotų aplinkybių dėl Pirkimo sąlygų 5 punkto pakeitimo. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad perkančioji organizacija įrodė Pirkimo sąlygų 5 punkto keitimo būtinybę ir objektyvumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai taikė CPK normas dėl įrodymų, tinkamai taikė ir aiškino viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas ir su jais susijusią teismų praktiką, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė visas turinčias bylai reikšmės aplinkybes ir nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles.

Dėl Pirkimo sąlygų patikslinimo

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Pirkimo sąlygų 5 punkto pakeitimo sukeliamų pasekmių.

VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad konkurso sąlygų keitimas gali būti ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis, užslėptas. Pirkimo sąlygų keitimu kvalifikuojamos ir tokios situacijos, kai perkančioji organizacija savo iniciatyva ar paprašyta tiekėjo paaiškina (patikslina) Pirkimo sąlygas (VPĮ 27 str. 3, 4d.), iš esmės pakeisdama šių turinį. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Pažymėtina, kad patikslinimais nelaikomi tokie perkančiosios organizacijos paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse. Toks aiškinimas galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiosios organizacijos sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės raštais 2017-07-31 Nr. (11.7)2-3413 ir 2017-08-02 Nr. (11.7)2-3432 nebuvo pakeisti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams, nebuvo pakeista preliminarios viso pasiūlymo kainos apskaičiavimo tvarka, taip pat nebuvo sukurta kokybiškai nauja nuostata, kad preliminarūs kiekiai galės kisti į didesnę ar mažesnę pusę, priklausomai nuo perkančiosios organizacijos poreikio, nebuvo apribota galimybė tiekėjams pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus. Tiekėjai, žinodami perkančiosios organizacijos poreikį, t.y. Pirkimo sąlygose nustatytus preliminarius darbų kiekius taip pat sutarties įvykdymo terminus, nuo Pirkimo pradžios privalėjo įsivertinti savo pajėgumus. Vėliau atsakovei patikslinus Pirkimo sąlygas nustatyti minimalūs darbų kiekiai neturėjo įtakos tiekėjų iš anksto suplanuotiems pajėgumams, skirtiems įgyvendinti 2,5 karto didesnius preliminarius kiekius 2017 metais. Pirkimo dokumentai buvo tikslinami Pirkimo eigoje, o jo dalyviams suteikta teisė, atsakovei pratęsus terminus, pasiūlymams pateikti, atsižvelgiant į patikslintas Pirkimo sąlygas, visi Pirkime dalyvaujantys teikėjai buvo tinkamai informuoti apie atliktus Pirkimo sąlygų pakeitimus juos pažymint CVP IS, suteikiant protingą laiko tarpą parengti pasiūlymą atitinkantį Pirkimo sąlygas, t.y. Pirkimo dokumentai buvo patikslinti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir procedūrų.

Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė 2017-07-31 Nr. (11.7)2-3413 ir 2017-08-02 Nr. (11.7)2-3432 sprendimais patikslinusi Pirkimo dokumentus, iš esmės nepakeitė tiekėjų ir dalyvių padėties, nes galimybės dalyvauti Pirkime tiekėjams nebuvo apribotos ar kitaip apsunkintos, Pirkimo sąlygos nebuvo pablogintos, nesukūrė išimtinių sąlygų vienam ar keliems tiekėjams. Be to, aplinkybė, kad ne tik apeliantė, bet ir dar 5 tiekėjai pateikė pasiūlymus, patvirtina, kad konkurencija nebuvo apribota nei jos, nei kitų tiekėjų atžvilgiu, o Pirkimo dokumentų patikslinimas nelėmė nei apeliantės teisėtų interesų pažeidimo, nei kito tiekėjo pripažinimo Konkurso laimėtoju.Pirkimo sąlygų 6 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pasilieka teisę atsisakyti kai kurių 5 punkte nurodytų darbų, keisti jų kiekius bei kiekvienam ženklinamam keliui ar jo daliai nustatyti medžiagų kiekius ir nurodyti kokius ruožus ir kokiomis medžiagomis reikia ženklinti. Nurodytos Pirkimo sąlygos ieškovei (apeliantei) buvo žinomos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, daro išvadą, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino Pirkimo sąlygų 5 punkto pakeitimo sukeliamas pasekmes. Dėl to daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepažeidė įstatymo reikalavimų bei nesuvaržė apeliantės teisės pateikti pasiūlymą, o ginčijami minimalūs darbų kiekiai atskirose Pirkimo dalyse suteikia tiekėjams didesnio aiškumo rengiant pasiūlymą, įsivertinant savo pajėgumus bei apskaičiuojant pasiūlymo kainą.

Dėl Pirkimo sąlygų patikslinimo priežasčių

Teisėjų kolegija pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės kaip perkančiosios organizacijos poreikis ir tikslas yra ne tai, kad būtų įgyvendinti minimalūs darbų kiekiai, o kad būtų įgyvendinti preliminarūs darbų kiekiai. Tiekėjams įvykdžius atsakovės Pirkime nustatytus preliminarius kiekius (įskaitant visus numatytus sutarties pratęsimus), būtų paženklinti visi magistraliniai ir krašto keliai ir didžiausio eismo intensyvumo rajoniniai keliai, taip pat visos perėjos ir ruožai, kuriuose buvo atlikti asfalto dangos paprastojo remonto darbai, ko ir siekia atsakovė šiuo Pirkimu. Realus atsakovės poreikis 2018 ir 2019 metams yra nustatytas preliminarių kiekių lentelėse, tačiau atsižvelgdama į kintantį klimatą, didėjantį lietingų dienų skaičių vasaros metu, taip pat siekdama suteikti galimybę ir mažesnėms įmonėms dalyvauti Pirkime, atsakovė lyginant su preliminariais darbų kiekiais nustatė mažesnius minimalius darbų kiekius 2018 ir 2019 metams.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepažeidė įstatymo reikalavimų bei nesuvaržė apeliantės teisės pateikti pasiūlymą, o ginčijami minimalūs darbų kiekiai atskirose Pirkimo dalyse suteikia tiekėjams didesnio aiškumo rengiant pasiūlymą, įsivertinant savo pajėgumus bei apskaičiuojant pasiūlymo kainą. Be to, pagal bylos duomenis taip pat laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad minimalių darbų kiekių skirtingose pirkimo dalyse nustatymo būtinybę objektyviai pagrindžia, ankstesniuose kelių ženklinimo pirkimuose pastebėti tiekėjų piktnaudžiavimo atvejai, o ankstesniais metais tiekėjų jau atliktų darbų apimtys yra objektyvus kriterijus, kuris gali objektyviai pagrįsti sekančiais metais planuojamų atlikti analogiškų darbų apimtis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pirkimo sąlygų 5 punktas reglamentuoja Pirkimo objektą, bet ne Pirkimo sutarties kainą, sutarties kainą reglamentuoja Pirkimo sutarties II skyriaus sąlygos (2-5 punktai). Pirkimo sutarties 3 punktas nustato, kad sutartyje nurodytų darbų kainą priklausys nuo faktiškai nupirktų darbų apimčių, reikalingų sutarčiai tinkamai įvykdyti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtų Pirkimo sąlygų ieškovė neginčijo, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neturėjo pagrindo teigti, kad darbų kainą reglamentuojančios Pirkimo sąlygos yra neaiškios.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad perkančioji organizacija įrodė Pirkimo sąlygų 5 punkto keitimo būtinybę ir objektyvumą.

Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojo teisių

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės teiginius, kad komisija buvo šališka ir jai buvo padaryta įtaka. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar 2017-07-31 ir 2017-08-02 sprendimus turėjo teisę priimti ne viešojo pirkimo komisija, o perkančiosios organizacijos direktoriaus pavaduotojas. Perkančiosios organizacijos direktoriaus pavaduotojo 2017-07-31 sprendimas Nr. (11.7)2-3413 ir 2017-08-02 sprendimas Nr. (11.7)2-3432 pripažintini neteisėtais, kadangi juos priėmė netinkamas subjektas. Teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus šiuos apeliantės teiginius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją (toliau – komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. Be to, atsakovė kaip perkančioji organizacija savo veikloje, įsikaitant ir viešųjų pirkimų organizavimą, privalo vadovautis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2016-09-06 įsakymu Nr. V-484 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės) bei Prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo organizavimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2016-07-01 įsakymu Nr. V-352 „Dėl prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo organizavimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo organizavimo taisyklės). Nagrinėjamu atveju nei Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės, nei Prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo organizavimo taisyklės nenustato pareigos atsakovės viešųjų pirkimų komisijai rengti ar tvirtinti viešojo pirkimo dokumentų, taip pat jų patikslinimų ar paaiškinimų, t. y. atsakovės viešųjų pirkimų komisijos nesprendžia klausimų, susijusių su pirkimo dokumentų tikslinimu. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos viešųjų pirkimų komisijų darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2017-07-05 įsakymu Nr. TV-42 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos viešųjų pirkimų komisijų darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau - Viešųjų pirkimų komisijų darbo reglamentas), 8 punktas nustato viešųjų pirkimų komisijų funkcijas, atliekant viešuosius pirkimus: susipažinti su pasiūlymais; prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pirkimo dalyvių pateiktus dokumentus; nagrinėti, vertinti ir lyginti pateiktus dalyvių pasiūlymus, prašyti paaiškinti pasiūlymus; priimti sprendimus dėl pasiūlymų atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams; nagrinėti pretenzijas ir priimti motyvuotus sprendimus dėl jų ir t.t., bet ne rengti ar tvirtinti viešojo pirkimo dokumentų, taip pat jų patikslinimų ar paaiškinimų.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei nuo pat šių dokumentų gavimo dienos buvo žinoma, kad 2017-07-31 ir 2017-08-02 sprendimus priėmė atsakovės direktoriaus pavaduotojas.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės teiginius, kad komisija buvo šališka ir jai buvo padaryta įtaka. Apeliantė neįrodė, jog atsakovė, priimdama 2017-07-31 ir 2017-08-02 sprendimus, pažeidė VPĮ 3 straipsnį, 16 straipsnio 1, 3, 5 dalis bei 85 straipsnio 2 dalį.

Dėl teismo ex officio teisės įgyvendinimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl teismų teisės ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo suformuota nuosekli kasacinio teismo praktika, kurioje įtvirtintos tiek bendrosios taisyklės, tiek teismų procesinių veiksmų reikalavimai viešųjų pirkimų ginčuose. Iš šios praktikos, kuri detaliai šioje nutartyje nepristatytina, matyti šie svarbiausi aspektai: a) VPĮ – lex specialis, o tai lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas; teismų vaidmuo ir pareiga saugant viešąjį interesą aktualus ne tik dėl visuomenei svarbių gėrių, užtikrinant VPĮ teisinio reguliavimo tikslų pasiekimą, apsaugos, bet ir siekiant skatinti tiekėjų sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-10-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011); b) teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013); kita vertus, c) teismo teisė peržengti ieškinio ribas nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus; tai grindžiama siekiu užtikrinti proceso spartą, aiškiai apibrėžti ginčo apimtį ir iš esmės nepaneigti ikiteisminės tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčo stadijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010). Iš šios praktikos matyti, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (pvz., teismas netaiko VPĮ nuostatų dėl pretenzijos ar ieškinio padavimo terminų, jei paaiškėja ar nustatoma, kad savo teisių gynybai užtikrinti tiekėjui nebuvo suteikta privalomos informacijos). Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).Ieškovės nurodyti kiti viešieji pirkimai, kuriuose ieškovės teigimu perkančiosios organizacijos priimti analogiški sprendimai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo ex officio svarstyti dėl alternatyvių sankcijų taikymo kitų viešųjų pirkimų atžvilgiu, pavyzdžiui, sutarčių galiojimo sutrumpinimo ar baudos skyrimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-12-04 sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „Maniga“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasGintaras Pečiulis Egidijus Žironas