Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-06-15 · Civilinė byla Nr. 2-2343-454/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
2-2343-454/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15881-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
T. J.
Advokatai
Nerijus Strazdas
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2343-454/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15881-2013-9Procesinio sprendimo kategorija:44.2.4.1.; 99.3; 99.5; 116.1.; 116.11.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovui D. K., jo atstovui advokatui Nerijui Strazdui, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., nedalyvaujant trečiajam asmeniui T. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretysis asmuo T. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 21640,-Lt draudimo išmokos, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad 2013-05-13 (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). sankryžoje Kaune, įvyko eismo įvykis, kuriame T. J., vairuodamas Mazda 6 v.n. (duomenys neskelbtini), susidūrė su VW Phaeton v.n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ieškovas D. K.. Avarijos aplinkybės autoįvykio dalyviams buvo aiškios – Mazda vairuotojas pagrindiniu keliu važiavusio ir sukusio į kairę automobilio VW Phaeton nepraleido. Mazda automobilio vairuotojas T. J. pripažino, jog yra kaltas dėl sukeltos avarijos. Automobilis Mazada buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu pas atsakovą. Ieškovas kreipėsi pas atsakovą dėl draudimo išmokos, bet buvo atsisakyta išmokėti, nurodant, kad automobiliai apgadinti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, todėl išmokos nemokės.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas paaiškino, kad automobilis Mazda draustas jų bendrovėje. Nurodė, kad buvo atliktas šio įvykio tyrimas, kurio metu nustatyta, kad vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, automobiliai negalėjo būti taip sugadinti. Todėl atsakovui nėra pareigos mokėti draudimo išmoką. Atsakovo atstovas paaiškino, kad nurodytas žalos dydis taip pat nepagrįstas, nes įvertinant automobilio remonto kaštus ir vertę, remontas ekonominiu požiūriu netikslingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje ginčo tarp šalių nėra, jog autoįvykio metu kontaktavo automobiliai Mazda 6 v.n. (duomenys neskelbtini) ir VW Phaeton v.n. (duomenys neskelbtini).

Tarp šalių kyla ginčas dėl nurodytų autoįvykio aplinkybių. Atsakovas atliko įvykio tyrimą. Į bylą pateikta ekspertinė pažyma su priedais (b.l. 53-124). Autoįvykis užregistruotas 2013-05-31 apie 23.37 Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). sankryžoje. Automobiliui VW Phaeton važiuojant pagrindine gatve ir sukant į kairę, į jo dešinę pusė atsitrenkė iš šalutinės gatvės išvažiavęs automoblis Mazda 6. Pranešdamas apie įvykį, ieškovas nurodė, kad prieš pat įvykį važiavo (duomenys neskelbtini) Sukdamas į kairę į (duomenys neskelbtini). Sukant, jo nepraleido priešpriešais šalutine gatve važiavęs automobilis Mazda 6 ir atsitrenkė į VW Phaeton dešinijį šoną. Nurodydamas įvykio aplinkybes, ieškovas paaiškino, kad judėjo 30km/h greičiu, o prieš susidūrimą nespėjo pradėti stabdyti. Po susidūrimo automobilis Mazda sustojo priekiniu dešiniuoju kampu įsirėmęs į VW priekinį dešinijį kampą.

Automobilio Mazda 6 vairuotojas T. J. nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) Nepastebėjo, kad jo kelias yra šalutinis, todėl susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu VW Phaeton. Susidūrimo metu automobilio Mazda greitis buvo apie 50km/h. Pastebėjus kliūti stabdyti nespėjo. Po susidūrimo automobilis VW buvo atblokštas automobilio Mazda važiavimo kryptimi ir sustojo nežymiai pasisukęs prieš laikrodžio rodyklę. Įvykio metu lijo, kelio danga buvo šlapia.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010.). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. K. v. K. K., Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-147/2005).

Ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad vertinant avarijos aplinkybes buvo remtasi nubraižyta įvykio schema. Ši schema nubraižyta nesilaikant mastelio. Todėl galėjo turėti įtakos modeliuojant įvykį. Šalims nesutinkant dėl įvykio aplinkybių, byloje buvo atlikta ekspertizė (b.l. 168-173). Atliekant ekspertizę buvo analizuota ir įvertinta ne tik eismo dalyvių paaiškinimai, nubraižytos įvykio schemos bet ir nuotraukos. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis negalėjo atsirasti tokie automobilių apgadinimai bei automobilių padėtis po susidūrimo. Išvadoje nurodyta, kad pagal sugadinimus vienas automobilis įvykus įvykiui stovėjo arba judėjo ne didesniu kaip 5km/h greičiu (automobilis VW Phaeton), o kitas automobilis važiavo apie 30km/h greičiu.

Teismas ieškinį atmeta, nes nebuvo deklaracijoje nurodyto draudžiamojo įvykio (LR Draudimo įstatymo 82 str., 91 str., įstatymo redakcija Nr.IX-1737). Pagrindas įvykį pripažinti nedraudiminiu yra tai, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodo ieškovas. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisės teorijoje draudiminis įvykis apibrėžiamas kaip objektyvioje tikrovėje atsitikęs (įvykęs) reiškinys draudėjui ir draudikui subjektyviai turi būti atsitiktinio pobūdžio, tai yra draudiminio įvykio neturi lemti draudėjo sąmoningi veiksniai. Jeigu draudiminį įvykį lėmė draudėjo tyčiniai veiksmai ar neveikimas, tai draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo (LR CK 6.1014 str. 1 d), nes tyčiniais veiksmais ar neveikimu sukeltas įvykis nelaikomas draudiminiu įvykiu. Ieškovas turi įrodyti, kad draudiminis įvykis yra ir jis atsitiktinio pobūdžio. Eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų (toliau – eismo įvykio dalyvis) eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Kelda“ v. uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „Baltic Polis“, bylos Nr. 3K-3-1029/2003, nurodė, kad skiriamasis draudiko veiklos požymis yra tai, kad jo veikla susijusi su tam tikra rizika, t. y. draudėjas moka draudimo įmokas, o draudikas rizikuoja, nes jis perima iš draudėjo pastarojo riziką – nuostolių atsiradimo tikimybę ir tam tikro jų dydžio galimybę. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas” Šilalės filialas v. I. Z. N., bylos Nr. 3K-7-397/2001; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interselas“ v. UAB „IF draudimas“, bylos Nr. 3K-3-518/2008; kt.). Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 5 d. numatyta, kad draudimo išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui ar Biurui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė per šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas ar Biuras gali sumažinti išmoką. Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės rodo, kad automobiliai tarpusavyje kontaktavo, tačiau visai kitomis aplinkybėmis nei nurodė įvykio dalyviai. Dėl šios priežasties konkrečios bylos kontekste teismas vadovaujasi ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovo pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nebuvo draudiminio įvykio, galėjo būti taip, jog eismo įvykis buvo suplanuotas.

Nenustačius draudiminio įvykio, teismas plačiau nepasisako dėl žalos dydžio.

Byloje buvo atliekama teismo eismo įvykio ekspertizė, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras. Byloje dėl ekspertizės atlikimo patirtos 318,45 Eur (1099,54 Lt) bylinėjimosi išlaidos (167 b.l.). Atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 1000,00 Lt (289,62 Eur) už ekspertizę (153 b.l.). Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovo naudai už ekspertizę priteistina 289,62 Eur, o ekspertizę atlikusiai įstaigai priteistina 28,83 Eur (CPK 93 str.).

Nagrinėjant bylą susidarė 8,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš ieškovo priteistina 8,84 Eur valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 1.125 str. 8d., 1.127str. 1d., LR CPK 93 str., 96 str., 185 str., 186 str., 263 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovo D. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) - 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur, 62 ct) už ekspertizę atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, naudai.

Priteisti iš ieškovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) - 28,83 Eur (dvidešimt aštuonis Eur, 83 ct) už ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. 11-1486(14)) Lietuvos teismo ekspertizės centro, į.k. 111952632, buveinė: Lvovo g. 19A, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) - 8,84 Eur (aštuonis Eur, 84 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Kvitą pristatyti į 119 kab.).

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Artūras Šafronas