- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-1002-524/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03428-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. J., N. J., A. J.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. J. (S. J.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal V. S. (V. S.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. J., A. J. (A. J.), S. J. (S. J.) dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo mamos G. E., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina G. E., gim. (duomenys neskelbtini). Po jos mirties įpėdiniais pagal įstatymą liko vaikai – pareiškėjas, jo broliai A. J. ir S. J. bei sutuoktinis N. J. Po mamos laidotuvių broliai pareiškėjui paaiškino, kad mamos turtą paveldės jauniausias brolis S. J., kuris kelis dešimtmečius rūpinosi, slaugė sergančią mamą, buvo jos globėjas. Seniai buvo sutarta, kad S. J. paveldės mamos turtą. Tam pareiškėjas neprieštaravo. Testamento mama sudaryti negalėjo, nes teismo buvo pripažinta neveiksnia. Broliai ir mamos sutuoktinis N. J. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, kad vėliau savo dalį galėtų perleisti vienam S. J. S. J. pareiškėjui davė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjo turtinė teisė, atsiradusi po G. E. mirties, yra areštuota, todėl suprato, kad kreiptis dėl palikimo priėmimo net negali, nes šiai teisei yra taikomas areštas. Vėliau, suėjus trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui, 2023 m. gegužės mėnesį gavo ieškovo PlusPlus Capital, AS, ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį – pareiškėjo atsisakymą priimti palikimą. Ieškovas teigia, jog neveikimu, neatlikdamas aktyvių veiksmų priimti palikimą, pareiškėjas pažeidė kreditoriaus interesus, nors tikslo išvengti prievolės mokėjimo kreditoriui neturėjo, tiesiog buvo įsitikinęs, kad net negali kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes ši pareiškėjo teisė yra areštuota, be to, jau buvo sutarta, kad mamos palikimą paveldės daug metų ją slaugęs sūnus S. J. Taip pat nurodė, kad neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriumi, siekia fizinio asmens bankroto. Tačiau kreditorius PlusPlus Capital, AS, siekia įrodyti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ir negali bankrutuoti, nors jokių nesąžiningų veiksmų nesiekė atlikti. Pareiškėjas, tik gavęs ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, sužinojo, kad į notarą dėl palikimo priėmimo galėjo kreiptis, ir net privalėjo tai padaryti, nors ši jo teisė ir buvo areštuota. Prašo pareiškime nurodytas priežastis, dėl kurių laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo, pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą palikimui po motinos G. E. mirties priimti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys A. J. ir S. J. pateikė atsiliepimus į prašymą, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, prašė jo netenkinti.
4. Atsiliepimuose į pareiškimą nurodoma, kad pareiškėjas augo atskirai nuo suinteresuotų asmenų A. J. ir S. J. ir jų tėvų (suinteresuoto asmens N. J. ir palikėjos), tik kartais ateidavo į svečius. Šeimoje buvo nuspręsta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po mamos mirties atiteks S. J., o butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po N. J. mirties atiteks suinteresuotam asmeniui A. J. Nurodytas butas yra įgytas paveldėjimo teisės būdu iš N. J. mamos, su kuria pareiškėjas jokio giminystės ryšio neturi. Nurodo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjas neturi jokios moralinės teisės į savo mamos palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir atnaujino pareiškėjui V. S. praleistą terminą priimti palikimą, likusį po G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo mamos G. E., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties praleido dėl teisinių žinių stokos, nes buvo įsitikinęs, jog vykdymo proceso metu, areštavus jam priklausančią turtinę teisę, atsiradusią po palikėjos G. E. mirties, jis kreiptis dėl palikimo priėmimo negali. Be to, nustatyta, kad pareiškėjui terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini), o į teismą su pareiškimu dėl šio termino atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi 2023 m. birželio 7 d. Laikytina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido nežymiai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas turi kreditorių, kuris yra pareiškęs ieškinio reikalavimą, susijusį su pareiškėjo neveikimu dėl palikimo priėmimo, kelia pareiškėjui piniginio pobūdžio pretenzijas, tai pareiškėjui priėmus palikimą turėtų galbūt įtakos kreditorių turtinių reikalavimų tenkinimui. Įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti pareiškėjo buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, be to, kaip jau minėta, terminas buvo praleistas nežymiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio pagrindu terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Suinteresuotas asmuo S. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir neatnaujinti pareiškėjui V. S. praleistą terminą priimti palikimą, likusį po G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
8. Atskirajame skunde nurodoma, kad motyvas, jog V. S. terminą praleido dėl teisinių žinių stokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsniui, kuriame nurodyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.6 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Taip pat V. S. žinojo visus su paveldėjimu susijusius veiksmus, buvo informuotas apie visus su palikimu susijusius dokumentus ir informacija, žinojo, į kokį notarą ir per kokį laikotarpį turėjo visi palikėjai kreiptis. Tačiau V. S. nesikreipė į notarą net dėl informacijos gavimo, nors kaskart buvo paveldėtojų informuotas apie kiekvieną jų veiksmą dėl palikimo priėmimo ir dėl jo turimos (galimos) teisės. V. S. savo valia nesikreipė į notarą ir nesidomėjo savo teisėmis į palikimą, tad savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria buvo tenkintas pareiškėjo V. S. pareiškimas ir pareiškėjui V. S. atnaujintas praleistas terminas priimti palikimą, likusį po G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
12. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nebuvo pagrįsta, kadangi įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, be to, pareiškėjas savo valia nesikreipė į notarą ir nesidomėjo savo teisėmis į palikimą, nors apie visas aplinkybes buvo informuotas, todėl savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
13. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys A. J. bei S. J. yra palikėjos G. E., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnūs. Palikėjos G. E. mirties datą, t. y. (duomenys neskelbtini), jos vardu nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjos G. E. palikimą priėmė suinteresuoti asmenys S. J., A. J. bei N. J. Palikimo atsisakymo faktų nėra registruota. Iš Turto areštų registro išrašo nustatyta, kad pareiškėjas turi kreditinių įsipareigojimų kreditoriams, jam taikyti 5 turto areštai, o kreditorės AB „Klaipėdos energija“ reikalavimams užtikrinti antstolė B. T. 2023 m. sausio 4 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjo turtines teises po palikėjos G. E. mirties. Kreditorius PlusPlus Capital, AS, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. e2-5145-328/2023), prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio pareiškėjo (byloje atsakovo) sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo motinos G. E. mirties. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi G. E. nustatyta nuolatinė globa, jos globėju paskirtas S. J., nutartyje nurodyta, jog G. E. 2005 m. gegužės 24 d. teismo sprendimu pripažinta neveiksnia. Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini), o į teismą su pareiškimu dėl šio termino atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi 2023 m. birželio 7 d. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-3585-971/2023 pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, nutartis 2023 m. rugsėjo 7 d. įsiteisėjo.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, taip pat kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015.
16. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo mamos G. E., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties praleido galbūt dėl teisinių žinių stokos, nes, tikėtina, buvo įsitikinęs, jog vykdymo proceso metu, areštavus jam priklausančią turtinę teisę, atsiradusią po palikėjos G. E. mirties, jis kreiptis dėl palikimo priėmimo negali. Be to, atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas nežymiai, taip pat į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, į pareiškėjo turtinę padėtį (pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla), į trečiųjų asmenų – pareiškėjo kreditorių –interesus (pvz., vienas iš pareiškėjo kreditorių kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio pareiškėjo atsisakymą priimti palikimą), taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Vertintina ir tai, kad per laikotarpį nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo esminės aplinkybės, susijusios su paveldimu turtu, nepasikeitė. Nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo paveldėjimo teise siekiamas įgyti turtas nuosavybės teise būtų perleistas kitiems asmenims ar kitaip būtų apsunkintas ar suvaržytas.
18. Kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, apeliacinės instancijos teismas plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
19. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, atnaujino terminą palikimui priimti.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.