- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- 1S-460-658/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01957-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algirdas Remeika, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 95-246 taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. V. T. nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 145 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. birželio 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2019 m. balandžio 15 d.) – 3 metai 8 mėnesiai 21 diena.
3. Komisija 2019 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 95-246, kuriuo nutarė V. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, jo mąstymas neabejotinai kinta tik teigiama linkme. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 95-246 taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, jog neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nors nuteistojo elgesys šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis V. T. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
II. Skundo esmė
5. Nuteistasis V. T. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 95-246 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį.
Šalies argumentai
5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų pobūdžiui, nusikaltimų sunkumui, neatliktos bausmės daliai ir kitoms aplinkybėms, nesusijusiomis su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigose, tačiau tinkamai neįvertino nuteistojo rizikos pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei.
5.2. Skunde pažymima, jog netaikant nuteistajam socialinės reabilitacijos, alternatyvių bausmės atlikimo priemonių, bausmė nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą.
5.3. Nuteistojo nuomone, nors teismas pripažįsta, kad jis koreguoja savo elgesį teigiama linkme, vykdo pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, yra skatintas, tačiau visai nekonstatuoja nuteistojo elgesio pažangos. Taip pat nuteistasis pažymi, kad BVK imperatyviai nereikalaujama remtis vien OASys metodika, todėl neteisinga teismo išvada, jog dinaminiai balai leidžia teigti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama.
5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nors yra tris kartus baustas (nuobaudos nebegalioja), tačiau už gerą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose 7 kartus paskatintas. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Pataisos namuose baigė Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centrą, lankė Anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Alkoholio ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Nuo bausmės pradžios dirbo pataisos namuose. 2018 m. liepos 10 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, darbe apibūdinamas tik teigiamai. Nuteistasis pažymi, kad neturi finansinių įsipareigojimų, su kuriais negalėtų susidoroti. Taip pat palaiko gerus socialinius ryšius su savo šeimos nariais, drauge, periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Skunde taip pat pabrėžiama, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (16 balų), o paleistas lygtinai į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbs. Visa tai, nuteistojo nuomone, duoda pagrindą išvadai, kad nuteistasis neabejotinai yra pasitaisęs ir jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nuteistojo V. T. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (vieną trečdalį paskirtos bausmės). Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta nutarties 7 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodika, nuteistajam V. T. nustatoma žema – 16 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau, vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Pažymėtina, kad, remiantis socialinio tyrimo išvada, V. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (14 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Nuteistojo skunde teisingai pažymima, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau V. T. siekiant lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
9. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, tęsė darbinę veiklą pataisos namuose. Teigiamai V. T. elgesį apibūdina ir tai, kad jam suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, per visą bausmės laikotarpį yra 7 kartus skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Visų pirma, tai patvirtina jo elgesys bausmės atlikimo metu. Nors, kaip jau minėta, nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. V. T. du kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, du kartus nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, bei du kartus baustas už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą, dėl ko tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kitus kartus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.
10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami du V. T. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – mąstymas ir elgesys, informacija apie teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek V. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus V. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.
11. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas V. T. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas 1 kartą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Be to, nusikaltimai, už kurių padarymą V. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padaryti po anksčiau minėto nusikaltimo įvykdymo, kas leidžia daryti išvadą, kad dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Visa tai leidžia abejoti, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Tuo labiau, kad neatliktos bausmės dalis yra labai didelė – 3 metai 8 mėnesiai 21 diena, kas, priešingai nei teigia skunde nuteistasis, tai pat teisingai buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo.
12. Nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kad nors nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis bent vieną kartą naudojo smurtą, siekdamas, kad kitas žmogus paklustų. Taip pat nuteistojo nusikaltimą išprovokavo bendravimas ir konfliktas su neblaiviu asmeniu, neadekvatus ginklo panaudojimas. Visa tai, be kita ko, rodo, jog asmuo, nors šiuo metu prisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes ir stengiasi pasitaisyti, tačiau ne visada geba kritiškai vertinti savo elgesį. Šios aplinkybės kelią abejonių pakankama nuteistojo pažanga.
13. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad V. T. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. T. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.