Kauno apygardos teismo nutartis

2021-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-769-485/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-01-26Kauno apygardos teismas
  2. T-934-946/2019Nutartis · 2019-05-27Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-26Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-27Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-12Kauno apygardos teismas
  6. T-15-753/2021Nutartis · 2021-01-20Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-24Kauno apygardos teismas
  8. T-886-548/2021Nutartis · 2021-06-17Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2021-07-19Kauno apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2021-12-22Kauno apygardos teismas
  11. T-605-753/2022Nutartis · 2022-04-26Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-02Kauno apygardos teismas
  13. T-1727-753/2022Nutartis · 2022-09-29Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-22
Bylos Nr.
1S-769-485/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01957-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika
Nuteistasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-769-485/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01957-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Aurelijaus Rauckio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 18 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. T. nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. birželio 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2021 m. spalio 18 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 2 mėnesių ir 18 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienai) laisvės atėmimo bausmės, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dvylika kartų skatintas, nuo 2018 m. liepos 10 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nors nuteistasis V. T. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis V. T. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir prašo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad su apylinkės teismo nutartimi nesutinka, kadangi yra padaręs tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo, pakankamai dėjo pastangų, kad įrodyti pataisos įstaigos darbuotojams kurie dirba su juo jog, yra pasirengęs atlikti dalį bausmės laisvėje. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą jam nustatyta žema pakartotinio nusikaltimo rizika. Atlikdamas bausmę įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, turi galimybę dirbti laisvėje (pateikta pažyma), yra pakankamo palaikymo iš artimųjų pusės, todėl tikėtina, kad tai bus kaip apsauginis faktorius nenusižengti. Bausmę atlieka atviroje kolonijoje, nuo 2018 metų perkeltas į be sargybos ar be palydos teisę turinčių išvykti už pataisos namų ribų, nuteistųjų būrį, nustatytos tvarkos nepažeidė. Anksčiau neteistas.

4.2. Nuteistasis V. T. skunde pažymi, kad nors nutartyje teismas nurodo, kad išmokėta maža dalis skolos, tačiau pats teismas nesudaro sąlygų suteikti lygtinį paleidimą ir surasti geriau apmokamą darbą, bei greičiau padengti įsiskolinimą. Įmonėje „Mūsų amatai“, kurioje jis dirba, mokamas atlyginimas mažas, tačiau dirbti jis gali tik įmonėse, kurios yra sudariusios sutartį su pataisos namais ir ieško pigios darbo jėgos. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistajam ankstesnių svarstymų metu buvo nustatytos lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijos ir V. T. jas įvykdė, todėl nėra suprantama, kodėl teismas nepasitiki lygtinio paleidimo komisija. Apylinkės teismas nutartyje nenurodė, ką netinkamai įvertino lygtinio paleidimo komisiją ir kodėl, tai teismui kelia abejonių, jokių motyvų kuo lygtinio paleidimo komisija apsiriko, ar padarė neteisingą sprendimą, taikydama man lygtinį paleidimą. Teismas niekuo nepaneigė komisijos darbo, nenurodė, ką nuteistasis turėtų dar atlikti esminio ir tiesiog vertino padarytą nusikaltimą, kurį jau įvertino teismas skirdamas bausmę, nors vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra Socialinio tyrimo išvada.

4.3. Skunde teigiama, kad tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys komisijos sprendimą, o pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nuteistojo nuomone, kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip šis asmuo elgsis laisvėje ir kad šio asmens teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje vis dar yra nepakankamas, kad jis būtų išleistas į laisvę. Tačiau tokiu atveju BVK 157 str. nuostatos, numatančios lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos bet kuriuo atveju, nesvarbu kokias didžiules pastangas jis dėtų.

4.4. Skunde V. T. nurodo, kad skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas nevertina bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas – „padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo" (2 punktas). Lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių priemonių siekiant tinkamai reintegruoti nuteistąjį į visuomenę. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, manytina, kad svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo įsitikinimu, teismas neišsamiai įvertino visas nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, jog jis nesukelia jokio pavojaus visuomenei, o suteiktas lygtinis paleidimas padėtų įsidarbinti, suteiktų didesnes darbines pajamas, padidintų galimybes padėti šeimai, išmokėti didesnėmis dalimis ieškinį, ir tuo pagerintu nuteistojo integraciją.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virginijus Sokolovas prašo nuteistojo V. T. skundą atmesti ir palikit galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. T. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. T. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Nors nuteistojo svarstymo metu galiojančių nuobaudų jis neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką V. T. įstaigoje nustatytą tvarką pažeidė 6 kartus, už ką tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, dėl kitų trijų pažeidimų apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje. Toks nuteistojo elgesys, parodantis nesugebėjimą laikytis pataisos įstaigoje nustatytų reikalavimų, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, duoda pagrindo išvadoms apie jo asmenybės ypatumus, kas turi būti vertinama kartu su kitais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis.

8. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam V. T., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be riziką mažinančių veiksnių, nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninio veiksnio egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

9. Pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus, V. T. privalo išmokėti 39 508,43 Eur, išmokėta tik 2 397,45 Eur. Ankstesniojo nuteistojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo metu išmokėta suma buvo mažesnė - 2 047,56 Eur, kas patvirtina, kad iš darbo užmokesčio išskaitymai pagal vykdomuosius raštus yra daromi, tačiau savarankiškai nuteistasis skolos yra padengęs tiek pat, kiek ir ankstesniojo jo svarstymo metu, tik 40 Eur. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, be to, jis dirba, jam padeda ir artimieji, jis neturi kitų finansinių įsipareigojimų ar išlaidų, išskyrus paminėtų pagal vykdomuosius raštus. Įvertinus privalomų išmokėti ir išmokėtos sumos santykį, kad išmokėta dar labai nedidelė ieškinio suma, taip pat aptartą nuteistojo finansinę būklę, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pats nuteistasis nesiima iniciatyvos mažinti savo nusikalstama veika padarytą žalą ir savarankiškai efektyviau dengti turimus įsiskolinimus, kas kelia abejonių ir dėl jo savanoriško siekimo juos dengti ateityje, nesant pataisos įstaigoje. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad 2021 m. liepos 19 d. lygtinio paleidimo komisija nutarimu Nr. 95-401, atsižvelgdama į teismo išdėstytus motyvus ir vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 6 dalimi, nustatė nuteistajam socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, tarp kurių, be kita ko, buvo ir savanoriškai kas mėnesį dengti vykdomuosius dokumentus, ko, kaip paminėta, nuteistasis nedarė.

10. Skunde nuteistasis V. T. teigia, kad teismas be pagrindo atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pobūdį. Teisėjų kolegija sutinka, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. V. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių yra ir labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, o vėlesni nusikaltimai taip pat susiję su agresijos panaudojimu kitų asmenų atžvilgiu, dėl ko informacija apie teisės pažeidimus pripažintas kaip artimas kriminogeninis veiksnys. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis labai sunkų nusikaltimą įvykdė impulsyviai, pirmenybę suteikęs veiksmui, o ne planavimui, negalvodamas apie savo elgesio pasekmes ir jų neįvertindamas.

11. Nuteistasis skunde nurodo, jog atliktos bei neatliktos bausmės santykis, nėra esminiai faktoriai, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo skundo teiginiu ir pažymi, kad ši aplinkybė ir nebuvo teismo vertinama kaip esminė, tačiau jos vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, kas ir buvo padaryta skundžiamoje nutartyje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti.

12. Skunde V. T. teigia, jog teismas be pagrindo nepasitikėjo Komisijos išvadomis, nes jas surašo pareigūnai, gerai pažįstantys nuteistuosius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo V. T. skunde, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio nuostatomis bei BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.

13. Skunde nuteistasis nurodo ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo, pagal kurią lygtinio paleidimo tikslas - „padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo" (2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio. Be to, minėtų Rekomendacijų principe taip pat yra nurodyta, jog „Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų“. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo V. T., savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, šiuos argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

14. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija nuteistąjį V. T. charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, V. T. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAurelijus RauckisAlgirdas Remeika