Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-731-290/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-01-26Kauno apygardos teismas
  2. T-934-946/2019Nutartis · 2019-05-27Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-26Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-27Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-12Kauno apygardos teismas
  6. T-15-753/2021Nutartis · 2021-01-20Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-24Kauno apygardos teismas
  8. T-886-548/2021Nutartis · 2021-06-17Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2021-07-19Kauno apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2021-12-22Kauno apygardos teismas
  11. T-605-753/2022Nutartis · 2022-04-26Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-02Kauno apygardos teismas
  13. T-1727-753/2022Nutartis · 2022-09-29Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
1S-731-290/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01957-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-731-290/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01957-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namų –atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 metams. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su minėtu nuosprendžiu skirta bausme ir paskirtas – laisvės atėmimas 8 metams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. birželio 30 d., jos pabaiga – 2023 m. sausio 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. liepos 23 d.) buvo 2 metai 5 mėnesiai 9 dienos. 2020 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu, nuteistasis perkeltas bausmę tęsti iš pataisos įstaigos į atvirąją koloniją.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas nuteistajam V. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti tokį Komisijos nutarimą.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis skundu prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą „OASys“ metodika, vertinimo rezultatas yra sumažėjęs iki 32 balų.

4.2. Nurodo, kad bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, lengvojoje grupėje, dirba, nedaro nusižengimų, atlikdamas bausmę vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą. Teigia, kad jo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo.

4.3. Nuteistasis teigia, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003)22 dėl lygtinio paleidimo nurodoma, jog lygtinio paleidimo tikslas – „padėti kaliniams pareiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo“.

4.4. Nurodo, kad 2017 metais Europos žmogaus teisių teismas pripažino (byloje Maksimavičius ir kiti prieš Lietuvą), kad nepagrįstai nėra sudaromos sąlygos į lygtinį paleidimą nuteistiesiems iki gyvos galvos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. T. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK 157) straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Nuteistasis V. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (32 balai), tačiau, įvertinus tai, kad šią riziką vis dar sudaro dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant nuteistojo pažangą, atsižvelgiama į aplinkybių, charakterizuojančių nuteistąjį, visumą, neišskiriant išimtinai teigiamai jį apibūdinančių duomenų.

8. Skunde nuteistasis akcentuoja aplinkybes, susijusias su teigiama jo pažanga, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dirba, nedaro nusižengimų, atlikdamas bausmę vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, teisėjų kolegija vertina ypatingai teigiamai.

9. Kartu pažymėtina, kad manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, negali būti sąlygojamas išimtinai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“, tačiau vis tik kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl vien tai, kad nuteistajam nustatyta žema (skalėje nuo 0 iki 40 balų) pakartotinio nusikalstamo rizika, savaime nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo instituto.

10. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Šiuo atveju, nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriamas artimas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Kriminogeniniai veiksniai nustatomi surašant socialinio tyrimo išvadą. Abejonių ją parengusios specialistės kompetentingumu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla.

11. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

12. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visą nuteistojo V. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

13. Byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis jam pataisos proceso metu numatytas priemones vykdo – nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, 11 kartų skatintas, tęsią darbinę veiklą PĮ Turto valdymo skyriuje pagalbiniu darbininku, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse.

14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas nuspręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

15. Nors nusikaltimai, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad V. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikaltimą (iš kurių vienas yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje).

16. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nuteistojo skundo argumentus, teigti, jog, jo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais bei teigiama darbine motyvacija. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistajam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima, galimybės įsidarbinti gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

17. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį, šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, Kauno apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

18. Be to, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be kita ko, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai bei procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

19. Nuteistasis skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.

20. Pagal EŽTT formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus.

21. Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuojama, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad V. T. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Teisėjų kolegija nustatė, jog pagrindo išvadai, kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. T., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo V. T. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis