- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- 1S-102-813/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01957-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Aurelijus Rauckis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- V. T.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namų-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat jis nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (pirma nusikalstama veika), pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (antra nusikalstama veika). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. birželio 30 d., pabaiga – 2023 m. sausio 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Komisija nurodė, kad nuteistojo V. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo metu jis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, jo mąstymas neabejotinai kinta teigiama linkme. Nuteistojo elgesys bausmės atliko metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas. V. T. pataisos procesas vyksta sklandžiai, jis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gauna paskatinimus, kurie patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Be to, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl Komisijos teigimu, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad V. T. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino motyvuodamas tuo, jog nors nuteistasis V. T. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis V. T. skundu aukštesniajam teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistasis teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais. Teismas jam pateiktą informaciją vertino selektyviai nevertindamas aplinkybių, kurių pagrindu V. T. atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo vertinimu, pataisos įstaigos administracija pasitiki juo, kadangi jis jau du metus bausmę atlieka be sargybos, o paskutinius pusę metų bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje. Be to, laisvai juda numatytais maršrutais, dirba ir kiekvieną savaitgalį turi teisę vykti į namus.
4.2. Apelianto manymu, teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą tokį sprendimą motyvuodamas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi bei ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali būti pakeičiami ir kurie neišnyks net ir atlikus visą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, jog jo padaryta nusikalstama veika jau buvo įvertinta skiriant bausmę, todėl paminėtų aplinkybių vertinimas iš naujo prilygsta baudimui už tą patį antrą kartą, o tai prieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
4.3. Skunde aukštesniajam teismui V. T. be kita ko nurodo ir tai, kad jis jau penktą yra svarstomas lygtinio paleidimo komisijos ir kiekvieną kartą gauna individualų socialinės reabilitacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo planą. Pasak nuteistojo, jis visada įvykdo visas jam paskirtas rekomendacijas, tačiau teismui to nuolat nepakanka. Nuteistasis skunde akcentuoja Europos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec (2003) 22, kurioje nurodomas lygtinio paleidimo tikslas, be to, cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje numatyta, jog nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti paleistas į laisvę (Vinter and Others v. the United Kingdom).
4.4. Be to, nuteistasis teigia, kad jo atžvilgiu paskirtos nuobaudos nėra susijusios nei su smurtu, nei su alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimu, taip pat jos nerodo nei nusikaltimo recidyvo grėsmės nei neigiamo požiūrio į visuomenę. Nuteistojo manymu, teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo negalima paleisti lygtinai. Skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai, anot apelianto, vertintini kaip formalūs, todėl jie negali paneigti jo teisės pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Teigia, kad kol asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip jis elgsis laisvėje ir kad jo teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje vis dar nėra pakankamas. Tačiau tokiu atveju, nuostatos, reglamentuojančios lygtinį paleidimą, būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos, nepaisant jo dedamų pastangų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo V. T. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. T. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
7. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jo elgesį galima keisti teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau šio formalaus pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama žemai ir ją sudaro 32 balai, tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, pažanga ją mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Iš tiesų, kaip skunde nurodo nuteistasis, didžiąją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro statiniai veiksniai, kurių jis iš esmės sumažinti negalės dėl buvusio teistumo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato nustatytų 32 balų, 24 balus sudaro statiniai kriminogeniniai veiksmai. Tačiau likusi, nors ir nedidelė dalis (8 balai), yra kintamieji. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. T. Komisijos vertinamas nebe pirmą kartą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos V. T. atžvilgiu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo atveju buvo nagrinėjamas Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), o šio nutarimo priėmimo dieną nuteistajam V. T. taip pat buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudarė 32 balai. Taigi akivaizdu, kad nuo 2020 m. liepos 27 d. priimto Komisijos nutarimo V. T. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas visiškai nepakito teigiama linkme, o tai rodo, jog nuteistasis vis dar deda per mažai pastangų, kad nusikalstamo elgesio riziką sumažintų. Pažymima, kad pataisos procesas, o tuo pačiu ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato pokytis teigiama arba neigiama linkme priklauso išimtinai tik nuo nuteistojo dedamų pastangų per paskirtą laikotarpį įgyvendinti jam nustatytas rekomendacijas. Todėl pritartina pirmosios instancijos išvadai, jog nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, jam nustatyto nusikalstamo elgesio rizikos balą ne tik gali, bet ir privalo sumažinti.
10. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais V. T. pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos rekomendacijas nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose programose, tęsė darbinę veiklą pataisos namuose. Teigiamai nuteistojo elgesį apibūdina ir tai, jog jam yra suteikta teisė be sargybos ar be palydos vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra skatintas 11 kartų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau nuteistojo skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Nuteistasis V. T. du kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, du kartus nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų bei du kartus baustas už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ir laikymą, dėl ko tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kitus kartus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.
11. Būtina pažymėti tai, kad nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių yra ir labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Ši aplinkybė didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo asmenybę, jo galimybes nusikalsti ateityje bei pažangos proceso metu. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau, kaip jau buvo minėta šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Viena jų tai, kad remiantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie vykdomuosius dokumentus“ pagal vykdomuosius dokumentus V. T. privalo išmokėti 34 642,10 eurų, o pažymos pateikimo dieną buvo išmokėjęs 1493,74 eurų. Šie duomenys vertintini nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, o būtent, žinodamas, kad jo atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas nuteistasis 2016 m. rugpjūčio 4 d. atsisakė administracijos jam siūlomo darbo (už ką buvo baustas drausmine nuobauda) ir darbinę veiklą tęsė tik nuo 2017 m. balandžio 6 d. Taigi nuteistasis nepaisė ne tik BVK 125 straipsnyje numatytos pareigos dirbti, tačiau tuo pačiu nepaisė ir pareigos minimizuoti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kuriems sumokėti neturi pakankamai lėšų ir nors teigia, jog po bausmės atlikimo ketina tęsti darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius, nėra.
12. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybės nepaneigia ir tas faktas, kad nuteistajam yra suteikta teisė trumpalaikių išvykų grįžti į namus kartą per savaitę iki 2 parų. Nors naudodamasis šia teise nuteistasis nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos, tai laikytina nuteistąjį teigiamai charakterizuojančia aplinkybe, tačiau ši aplinkybė neleidžia neabejotinai konstatuoti, kad paleistas lygtinai jis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojami asmenys.
13. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistojo skunde minima Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. ji nėra privaloma, o yra tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjimu atveju, nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.
14. Tas pats pasakytina ir apie nuteistojo skunde minimą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau –EŽTT) sprendimą byloje 66069/09, Vinter and Others v. the United Kingdom, [2013]. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas minėtoje byloje buvo priimtas konstatuojant Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Kaip ir rekomendacijos, taip ir EŽTT sprendimai neturi ergo omnes poveikio, kas reiškia, jog EŽTT sprendimas yra privalomas tik tai valstybei, kuri buvo nagrinėtos bylos šalimi. Šiuo sprendimu buvo suformuotos esminis taisyklės, kurios buvo pritaikytos nagrinėjant Lietuvoje kalinčių nuteistųjų peticijas byloje 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13 ir 72824/13, Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, [2017]. Iš tiesų, paminėtuose sprendimuose bei kituose su nagrinėjama situacija susijusiuose sprendimuose EŽTT konstatavo, jog nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti paleistas į laisvę. Tačiau akcentuotina tai, kad minėti sprendimai buvo priimti vertinant sprendimo šalimi esančioje valstybėje galiojančius teisės aktus, susijusius su laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos paskyrimu bei galimybe šią bausmę peržiūrėti. Esminis kriterijus, kurį ne viename savo sprendime minėjo EŽTT, jog turi būti toks teisinis reguliavimas, kad paskirtąją laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos nuteistiems de jure ir de facto būtų galima sumažinti. Būtent EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą priėmimas, konstatuojant Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, turėjo įtakos BVK, BPK ir BK atitinkamų straipsnių pakeitimams, susijusiems su laisvės atėmimu iki gyvos galvos, o būtent, buvo įteisintas laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos peržiūrėjimo institutas. Tačiau minėti sprendimai niekaip nesusiję su lygtinio paleidimo instituto taikymu terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų atžvilgiu, kadangi BVK 157 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistasis, kad jo atžvilgiu galėtų būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas.
15. Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta įvertinus aktualią V. T. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas leidžia konstatuoti, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, t. y. V. T. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Lygtinį paleidimą taikyti asmeniu galima įvertinus visumą jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ir nustačius, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat svarbu pažymėti, kad probacija gali būti taikoma tik tuomet kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. T. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.