- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- 1S-276-383/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01957-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- V. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2022 m. kovo 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. T. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 30 d., pabaiga – 2023 m. sausio 2 d.
2. Komisija 2022 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis V. T. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimą.
3.1. Nuteistasis skunde teigia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kas rodo nuoseklų darbą, mažinant polinkį nusikalsti. Tai yra vienas iš pagrindų taikyti lygtinį paleidimą. Be to, nuolat mažina savo elgesio riziką, dalyvauja numatytose programose, dirba. Baustas, tačiau paskutinė nuobauda buvo skirta 2018 metais. Buvo perkeltas į lengvąją grupę, o po to ir į atvirąją koloniją tolimesniam bausmės atlikimui. Galiojančių nuobaudų neturi 4 metus.
3.2. Skunde nurodoma, kad atliko daugiau, nei 3/4 bausmės, t. y. daugiau kaip 7 metus laisvės atėmimo bausmės. Leidimas atlikti likusią bausmės dalį ne pataisos įstaigoje, būtų viena iš prisitaikymo gyventi visuomenėje priemonė, bei tai atitiktų probacijos sampratą - sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra.
3.3. Skunde nuteistasis pažymi, kad teismas nutartyje vertino ne galutines socialinio tyrimo, psichologinės tarnybos ir Komisijos išvadas, bet iš dokumentų išrinktas tam tikras aplinkybes, joms suteikė prioritetą prieš galutines išvadas ir jų nemotyvuodamas priėmė abstraktų sprendimą. Be to, teismas vertinimą atliko daugiau per neigiamą prizmę, nevertino teigiamų pokyčių. Toks teismo vertinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodytam vertinimui, bei paneigia teisėtų lūkesčių principą, kad elgiantis tam tikru būdu gali tikėtis, kad bus taikomas Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatytos galimybės, o jei dėl akivaizdžių priežasčių jos netaikomos, tai nurodomos, kokį konkrečiai elgesį jis turi pasirinkti. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (Vinter and Others v. the United Kingdom ([GC], nos.66069/09, 130/10, 3896/10, § 122, 2013-07-09 byloje). Komisija konstatavo, kad jis įvykdė nustatytas užduotis, todėl teismas turėjo nustatyti, ką jis turi papildomai padaryti, kad atitiktų įstatymo nustatytas sąlygas.
3.4. Skunde pažymima, jog nuteistasis nepalaiko pataisos namuose nusikalstamos subkultūros. Kai turėjo galimybę, iš karto įsidarbino ir dirba. Turi teigiamą požiūrį į darbą ir planuoja gyventi iš darbinių pajamų. Darbas yra laikomas neigiamu dalyku tarp kai kurių nuteistųjų, besilaikančių kriminalinių tradicijų. Šios aplinkybės rodo nuoseklų darbą keičiant savo elgesį teigiama linkme. Lygtinio paleidimo taikymas palengvintų socialinių ryšių stiprinimą, padėtų socializuotis visuomenėje. Mano, kad bausmės atlikimo metu padarė didelę pažangą ir tai atsispindi socialinio tyrimo išvadoje. Nors teismas konstatavo ir jo elgesį bausmės atlikimo pradžioje, tačiau teismų praktikoje yra akcentuojama, koks asmens elgesys yra šiuo metu, nes nuo bausmės paskyrimo yra praėjęs ilgas laiko tarpas ir dabartinė situacija gali būti priešinga, nei buvo nusikaltimo padarymo metu ir iš karto po to. Jo atvejis yra panašus į Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. išnagrinėtą bylą Nr. 1S-130-238/2016, todėl lygtinis paleidimas turi būti taikomas ir jo atveju.
3.5. Skunde nurodoma, kad teismas konstatavo, kad jis nepakankamai gerai atlygina žalą. Nebuvo atsižvelgta į tai, kokias pajamas gauna. Dirbant administracijos nurodytose darbovietėse, atlyginimai nėra dideli ir tai nepriklauso nuo nuteistojo. Turėdamas laisvę pasirinkti darbą, susiras geriau apmokamą darbą ir galės dengti ieškinį didesnėmis įmokomis, kas yra naudinga nukentėjusiajam. Be to, teismas, remdamasis BVK 1 straipsnio 2 dalimi, negalėjo priimti neigiamo sprendimo, kadangi toks šiame straipsnyje nėra nustatytas. Teismas nenurodė, kad Komisijos išvados neatitinka faktinių aplinkybių ir, ar nebuvo tinkamai taikytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo V. T. skundą, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virginijus Sokolovas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. T. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. T. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. T. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra priskiriama žemai. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. T. už gerą elgesį ir visuomeninę veiklą, stropų darbą buvo paskatintas 12 kartų, atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. dirbo VĮ ,,M. A.“ (duomenys neskelbtini) darbininku vienetininku. 2018 m. liepos 10 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuo 2018 m. liepos 11 d. dirbo VĮ ,,M. A.“ darbininku, nuo 2019 m. birželio 3 d. – (duomenys neskelbtini) darbininku, nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. – MB ,,M.“, nuo 2021 m. gegužės 5 d. – UAB ,,N.“, nuo 2021 m. birželio 30 d. – UAB ,,S. I. T.“, nuo 2022 m. sausio 17 d. - ,,M. A.“ kroviku-eksperditoriumi. V. T. palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo prasmingai leidžiamą laiką bausmės atlikimo metu. Priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde, šios aplinkybės buvo aptartos ir skundžiamoje nutartyje, nurodant ne tik neigiamai nuteistąjį V. T. charakterizuojančias aplinkybes, bet ir teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, ar bausmės atlikimo metu nuteistasis laikosi pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, jų nepažeidinėja, koks požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, ar stengiasi atlyginti žalą nukentėjusiesiems, ar vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio ir mąstymo pokyčius.
9. Nors išties nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys kelia abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nusikaltimą padarė impulsyviai, pirmenybę teikdamas veiksmui, o ne planavimui, apie savo elgesio pasekmes tuo metu nepagalvojo. V. T. bent vieną kartą naudojo smurtą, kad kitas asmuo paklustų, nusikalsdamas veikė impulsyviai. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo padidintą pavojingumą visuomenei, juo labiau, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieką už tyčinį nužudymą, panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimą nužudyti. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir ta aplinkybė, kad nustatytas artimas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šis kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeities elgesį, bet ir elgesį bausmės atlikimo metu. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai, kadangi iš 4 Komisijos narių 1 narys balsavo prieš.
10. Abejoti išimtinai teigiamu ir nuosekliu V. T. elgesiu verčia jo padaryti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis pataisos įstaigoje esančių taisyklių nesilaikė 6 kartus, iš jų 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis V. T. neturi, tačiau tai patvirtina, kad jis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 12 kartų skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2018 m. kovo 22 d., nors iki tol jis buvo skatintas 4 kartus, o bausmę atlieka nuo 2015 m. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija, kadangi asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nesilaikė ne bausmės atlikimo pradžioje, kai dar susiduriama su adaptacijos aplinkoje sunkumais, o praėjus 1 metams nuo bausmės atlikimo pradžios.
11. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Skunde nurodoma Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-130-238/2016 negali būti laikomi precedentu šioje byloje, kadangi skiriasi nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės (baudžiamojoje byloje 1S-130-238/2016 nuteistasis akivaizdžiai sumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, visos paskirtos nuobaudos buvo panaikintos nepasibaigus terminui, nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, o šiuo atveju asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinį labai sunkų nusikaltimą, ne visos nuobaudos buvo panaikintos prieš terminą, nenustatyta akivaizdi pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką).
12. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, priešingai, nei teigiama skunde, vertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nurodė motyvus kodėl nagrinėjamu atveju atsisakoma tvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistasis skunde teigia, kad skundžiama nutartis grindžiama formaliais argumentais, tačiau su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi konkrečiais nuteistąjį V. T. charakterizuojančiais duomenimis. Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kokias pajamas jis gauna ir turėdamas laisvę pasirinkti darbą, susiras geriau apmokamą darbą ir galės dengti ieškinį didesnėmis įmokomis. Šis argumentas teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, kadangi nuteistasis savarankiškai yra padengęs vos 20 Eur (priteista 39 508,43 Eur, išmokėta – 2 574,68). Akivaizdu, kad nuteistasis V. T., dirbdamas ir gaudamas atlyginimą pataisos namuose, pats nesiima iniciatyvos mažinti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą žalą, efektyviau savarankiškai dengti turimus įsiskolinimus. Tai kelia abejonių ir dėl V. T. ketinimo savarankiškai mokėti turimą įsiskolinimą būnant laisvėje. Atmetamas kaip nepagrįstas ir nuteistojo argumentas, kad teismas, remdamasis BVK 1 straipsnio 2 dalimi, negalėjo priimti neigiamo sprendimo, kadangi ši įstatymo norma numato, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, ši įstatymo norma niekaip nėra susijusi su teismo, išnagrinėjusio skundą dėl Komisijos nutarimo, galimu priimti procesiniu sprendimu.
13. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. T. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo V. T. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.