Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-450-954/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-01-26Kauno apygardos teismas
  2. T-934-946/2019Nutartis · 2019-05-27Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-26Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-27Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-12Kauno apygardos teismas
  6. T-15-753/2021Nutartis · 2021-01-20Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-24Kauno apygardos teismas
  8. T-886-548/2021Nutartis · 2021-06-17Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2021-07-19Kauno apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2021-12-22Kauno apygardos teismas
  11. T-605-753/2022Nutartis · 2022-04-26Kauno apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-02Kauno apygardos teismas
  13. T-1727-753/2022Nutartis · 2022-09-29Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-19
Bylos Nr.
1S-450-954/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01957-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Giedrius Endriukaitis, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-450-954/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01957-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gegužės 10 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. T. nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)145 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 30 d., pabaiga – 2023 m. sausio 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2021 m. gegužės 10 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių ir 26 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienai) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 32 balai, ir tai reiškia, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, jo elgesyje stebimi pozityvūs pokyčiai, nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis V. T. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi jis yra padaręs tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo, dėjo pakankamai pastangų, kad įrodyti pataisos įstaigos darbuotojams, kurie dirba su juo, jog yra pasirengęs atlikti dalį bausmės laisvėje. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą „OASys“ metodika, vertinimo rezultatas yra sumažėjęs iki 32 balų, kas parodo pažangą mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką ir žemą pakartotinio nusikaltimo riziką. Atlikdamas bausmę jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra pakankamo palaikymo iš artimųjų pusės, turi gyvenamąją vietą, turi galimybę dirbti laisvėje (pateikta pažyma), todėl tikėtina, kad tai bus kaip apsauginis faktorius nenusižengti. Nurodo, kad yra atlikęs daugiau nei 3/4 bausmės ir nesuprantama, kodėl ir kokiais pagrindais teismas nesuteikia jam lygtinio paleidimo. Teismas nurodė, kad išmokėta maža dalis skolos, nors pats teismas nesudaro sąlygų suteikti lygtinį paleidimą ir surasti geriau apmokamą darbą. Pataisos įstaigoje jis dirbo įmonėje „M. a.“, kur mokamas atlyginimas buvo mažas ir darbo pasirinkimo su dideliu apmokėjimu yra sunku rasti.

4.2. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnių svarstymų metu jam buvo nustatytos lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijos ir jis jas įvykdė, todėl nėra suprantama, kodėl teismas nepasitiki lygtinio paleidimo komisija. Nors vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada, tačiau apylinkės teismas nenurodė, ką netinkamai įvertino komisija ir kodėl, todėl lieka neaišku, dėl kokių priežasčių jam nėra suteikiamas šansas pasitaisyti, ką dar privalo padaryti, kad būtų realiai taikoma lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostata, numatyta BVK 157 straipsnyje Nuteistasis pažymi, kad Probacijos įstatymas numato pakankamus suvaržymus, kurių jis galėtų laikytis būnant laisvėje, nes bausmę ganėtinai ilgą laiką atlieka atvirojoje kolonijoje ir nepridarė nusižengimų, kas parodo nuteistojo tinkamumą būti lygtinai paleistam. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, jo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Visi aukščiau aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje.

4.3. Skunde V. T. nurodo, kad aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis yra nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymi, kad tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys Komisijos sprendimą, o pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

4.4. Taip pat nuteistojo nuomone, skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas - „padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo“ (2 punktas). Lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių priemonių siekiant tinkamai reintegruoti nuteistąjį į visuomenę. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, manytina, kad svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

5. Atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. T. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. T. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Kaip minėta, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Šiuo atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 32 balai, t. y. vertinama kaip žema, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami V. T. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistojo svarstymo metu galiojančių nuobaudų V. T. neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką 6 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Pažeidimai buvo daromi ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar susiduriama su adaptacijos aplinkoje sunkumais, tačiau vėliau, paskutinė skirta jau nuteistąjį ir ne kartą paskatinus už gerą elgesį, kas rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Be to, toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, kas neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

9. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam V. T., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be riziką mažinančių veiksnių, nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninio veiksnio egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tai patvirtina ir nuteistajam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, nes iš nustatytųjų 32 balų pagal „OASys“ vertinimo programą, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių, t. y. nekintamų taškų suma sudaro 24 balus, kas reiškia, jog nuteistasis nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir pagal jam nustatytas problemines sritis koreguodamas ne tik savo elgesį, bet ir mąstymą, nusikalstamo elgesio riziką gali sumažinti.

10. Teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, kad būdamas laisvėje jis turėtų didesnes galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir greičiau dengti įsiskolinimą. Pagal Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, nuteistasis perkeltas atlikti bausmę į atvirąją koloniją, jis nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. pradėjo dirbti įmonėje MB „M.“, kurioje dirba iki šios ir po bausmės atlikimo ketina joje tęsti darbą. Tai patvirtina, kad tiek pataisos įstaigoje ir paleistas lygtinai, jis turėtų tas pačias pajamas ir tuo pačiu galimybę dengti turimus įsiskolinimus. Pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistais turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, nes dirba, taip pat jam padeda artimieji, tačiau pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus, įsiskolinimų suma yra 39 508,43 Eur, išmokėta tik 2 047,56 Eur. Savarankiškai nuteistasis skolos yra padengęs tik 40 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis, pataisos namuose dirbamas ir gaudamas atlyginimą, pats nesiima iniciatyvos mažinti savo nusikalstama veika padarytą žalą ir savarankiškai efektyviau dengti turimus įsiskolinimus, kas kelia abejonių ir dėl jo savanoriško siekimo juos dengti ateityje, nesant pataisos įstaigoje.

11. Skunde nuteistasis V. T. teigia, kad teismas be pagrindo atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pobūdį bei visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija sutinka, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. V. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių yra ir labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis labai sunkų nusikaltimą įvykdė impulsyviai, pirmenybę suteikęs veiksmui, o ne planavimui, negalvodamas apie savo elgesio pasekmes ir jų neįvertindamas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

12. Atsakant į skundo argumentą, jog teismas ne pagrindo netvirtino Komisijos nutarimo, nepasitikėjo jos išvadomis, teisėjų kolegija atsako, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo V. T. skunde, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio nuostatomis bei BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.

13. Skunde nuteistasis cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendaciją Rec(2003) 22 numato, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis ir tai atitinka minėtų Rekomendacijų principe nurodytą aplinkybę, jog „Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų“.

14. Teisėjų kolegija laiko, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, V. T. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAlgirdas GiedraitisJurga Vasiliauskienė