- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- I1-7257-743/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02962-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas skunde (t. 1, b. l. 1–19) nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 25 d. bendrose dušo patalpose jam nebuvo užtikrintas minimalus privatumas, kadangi nebuvo įrengta pertvarų ar užuolaidų. Akcentavo, kad buvo priverstas maudytis stebint kitiems nuteistiesiems, dėl to turėdavo prausti paskubomis. Pažymėjo, kad dušo patalpose nebuvo įrengta persiregimo kabinų. Dušo patalpose buvo drėgna, matėsi pelėsis, neįrengta ventiliacija, vėdinimas buvo tik pro atvirus langus. Dėl šių nepatogumų žodžiu reiškė pretenzijas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo būrio darbuotojams bei administracijai. Dėl neužtikrinto privatumo pablogėjo santykiai su kitais nuteistaisiais, jis patyrė didelių nepatogumų, patyčias, dvasines ir emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą bei orumo pažeminimą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime (t. 1, b. l. 45–50) nurodė, kad su skundu nesutinka. Pažymėjo, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros įrengtos nuo 2022 m. spalio mėnesio. Kamerų tipo patalpose (13 būrys) dušo patalpose pertvara įrengta 2023 m. rugpjūčio 1 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo 1–2 būrių dušinėje įrengtos 6 dušo galvutės vienoje sienos pusėje ir 3 dušo galvutės priešais esančioje sienoje; 3–4 būrio bendrojo naudojimo dušinėje įrengtos 6 dušo galvutės vienoje sienos pusėje, 5–6 būrių dušinėje įrengtos 6 dušo galvutės vienoje sienos pusėje ir 3 dušo galvutės priešais esančioje sienoje; 10 būrio dušinėje – 5 dušo galvutės vienoje sienos pusėje ir 3 dušo galvutės priešais esančioje sienoje; 11–12 būrių dušinėje įrengtos 6 dušo galvutės vienoje sienos pusėje ir 3 dušo galvutės priešais esančioje sienoje. Gyvenamosiose patalpose įrengtas miegamų vietų skaičius nuo dviejų iki keturių. Nuteistieji turi galimybę, nesukeldami vieni kitiems nepatogumų, naudotis visi vienoje pusėje įrengtais dušo sieteliais, atskirtais pertvaromis. Pravieniškių 1-ajame kalėjime vietos persirengti buvo įrengtos tose pačiose dušų patalpose: suoliukai, pakabos (kabliukai) drabužiams pasikabinti. Bendro naudojimo dušo patalpų vėdinimo teisės aktais nereglamentuoja, tačiau dušo patalpose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, patalpas galima vėdinti ir per varstomus langus. Pareiškėjo argumentai, kad neužtikrinami minimalūs higienos reikalavimai ir dėl to kilusių neigiamų pasekmių sveikatai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais. Pažymėjo, kad pareiškėjas į kalėjimo administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė, taip pat nesikreipė ir į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų, kai dušuose neįrengtos pertvaros ar nėra užuolaidų, taip pat dėl persirengimo kabinų nebuvimo, drėgmės ir pelėsio dušo patalpose.
I. Dėl sąlygų neturtinei žalai kilti ir jos priteisimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas dušų patalpose.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 25 d. atliko Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimais buvo paskirtas gyventi: laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 2 d. – Kauno kalėjimą, nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. birželio 5 d. – 1 būrio 2 patalpą, nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. birželio 14 d. – 1-ojo būrio 7 patalpą, nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. liepos 4 d. – 4 būrio 6 patalpą, nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. – 1-ojo būrio 3 patalpą, nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 5 d. – 2-ojo būrio 10 patalpą, nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. rugsėjo 8 d. – Kauno kalėjimą, nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. – 2-ojo būrio 10 patalpą, nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. spalio 4 d. – 11-ojo būrio 1 patalpą, nuo 2023 m. spalio 4 d. iki 2023 m. spalio 9 d. – 11-ojo būrio 2 patalpą, nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 11 d. – Kauno kalėjimą, nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2023 m. spalio 27 d. – 11-ojo būrio 2 patalpą, nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d. – 10 būrio 3 patalpą, nuo 2023 m. lapkričio 22 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. – Kauno kalėjimą, nuo 2023 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. – 10-ojo būrio 3 patalpą, nuo 2023 m. gruodžio 13 d. iki 2024 m. sausio 5 d. – 11-ojo būrio 1 patalpą, nuo 2024 m. sausio 5 d. iki 2024 m. sausio 10 d. – 3-ojo būrio 1 patalpą, nuo 2024 m. sausio 10 d. iki 2024 m. kovo 22 d. – 12-ojo būrio 4 patalpą, nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2024 m. kovo 28 d. – 5 būrio 7 patalpą, nuo 2024 m. kovo 28 d. iki 2024 m. birželio 12 d. – 1-ojo būrio 3 patalpą, nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. birželio 21 d. – 11-ojo būrio 2 patalpą, nuo 2024 m. birželio 21 d. iki 2024 m. birželio 26 d. – Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP, nuo 2024 m. birželio 26 d. iki 2024 m. rugpjūčio 13 d. – 11-ojo būrio 2 patalpą, nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d. – 13-ojo būrio 1 patalpą, nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d. – 11-ojo būrio 2 patalpą, nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. iki 2024 m. lapkričio 19 d. – 11-ojo būrio 3 patalpą, nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 27 d. – 11-ojo būrio 6 patalpą, nuo 2024 m. lapkričio 27 d. iki 2024 m. gruodžio 25 d. – 12-ojo būrio 2 patalpą (t. 1, b. l. 51–52). Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovės atstovo pateiktais dokumentais, nurodytų aplinkybių neginčijo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 25 d. bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros yra įrengtos šonuose, tarp dušo ragelių. Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. sausio 20 d. pažyma Nr. LV-4036 apie nuteistojo A. L. kalinimo sąlygas patvirtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse 2022 m. spalio 14 d. buvo įrengtos šoninės pertvaros (t. 1, b. l. 55–57). Aplinkybę, kad šoninės pertvaros yra įrengtos patvirtina ir pačio pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 31–32).
Taigi šiais įrodymais nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 25 d., pareiškėjo bausmės atlikimo vietoje bendrojo naudojimo būrių dušinėse matomumą ribojančios pertvaros iš šonų buvo įrengtos.
Pareiškėjo teigimu, toks pertvarų įrengimas neužtikrino visiško privatumo, todėl buvo sudaryti galimybė jį stebėti kitiems asmenims jam maudantis dėl priekyje nesančių pertvarų ar užuolaidų.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 17.5 punkte nustatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien.
Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su privatumo neužtikrinimu jam naudojantis dušu, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.).
Remiantis bylos įrodymais bendrojo naudojimo dušinėse dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokių dušų įrengimo konstrukcija, kuri neužtikrina jo privatumo.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistieji turi galimybę, nesukeldami vieni kitiems nepatogumų, naudotis visi vienoje pusėje įrengtais dušo sieteliais, atskirtais pertvaromis. Pateikti duomenys patvirtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo 1–2 būrių dušinėje įrengtos 6 dušo galvutės vienoje sienos pusėje ir 3 dušo galvutės priešais esančioje sienoje; 3–4 būrio bendrojo naudojimo dušinėje įrengtos 6 dušo galvutės vienoje sienos pusėje, 5–6 būrių dušinėje įrengtos 6 dušo galvutės vienoje sienos pusėje ir 3 dušo galvutės priešais esančioje sienoje; 10 būrio dušinėje – 5 dušo galvutės vienoje sienos pusėje ir 3 dušo galvutės priešais esančioje sienoje; 11–12 būrių dušinėje įrengtos 6 dušo galvutės vienoje sienos pusėje ir 3 dušo galvutės priešais esančioje sienoje. Į dušinę vienu metu vedami praustis vienos gyvenamosios patalpos nuteistieji. Gyvenamosiose patalpose įrengtas miegamų vietų skaičius nuo dviejų iki keturių. 5–6 būrių dušinėje 2024 m. lapkričio mėn. įrengtos užuolaidėlės, kitų būrių dušinėse užuolaidėlės iš priekio įrengtos gruodžio 2024 m. pabaigoje (b. l. 55-57).
Atsižvelgiant į naujausią Lietuvos administracinio teismo praktiką toks dušų įrengimas Pravieniškių 1-ajame kalėjime, kai dušai yra įrengti vienas priešais kitą ir yra be durų, pažeidžia asmens privatumą (žr. 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024, 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-522/2025 ir kt.), todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo privatumas buvo pažeistas jam maudantis duše, laikotarpiais nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 14 d., nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2024 m. sausio 5 d., nuo 2024 m. sausio 10 d. iki 2024 m. gruodžio 25 d. (1-ąjame, 2-ąjame, 5-ąjame, 6-ąlame, 10-ąjame, 11-ąjame ir 12-ąjame būriuose), kai dalis dušų buvo įrengti vieni prieš kitus.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš nebuvusių persirengimo patalpų.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė atskirų persirengimo patalpų (kambarių) dušuose įrengimo, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl persirengimo kambarių neįrengimo nelaikytina teisės aktų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-372-821/2023; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-451-525/2022; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušo patalpose buvo blogas vėdinimas, pelėsis.
Lietuvos higienos normos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad dušo patalpose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, patalpas galima vėdinti ir per varstomus langus (t. 1, b. l. 55–57).
Dėl pareiškėjo argumentų apie apipelijusias ir nevėdinamas dušo patalpas, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pažymėtina, kad byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, jog nuteistųjų dušo patalpos neatitiktų higienos normų reikalavimų. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją dėl pelėsio dušų patalpose, ar, kad nebūtų galėjęs išvėdinti dušo patalpų per atveriamus langus. Galimybę vėdinti dušo patalpas per atveriamus langus pareiškėjas pats nurodė skunde. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl susikaupusio pelėsio ir nevėdinamų patalpų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
II. Dėl neturtinės žalos dydžio
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Aiškindamas CK 6.250 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014; kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; kt.).
Kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; kt.).
Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė daug išgyvenimų, dvasinių ir fizinių nepatogumų, jautė stresą, nerimą, kentė patyčias. Nors pareiškėjas su skundu pateikė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. lapkričio 25 d. pažymą Nr. RV-22-10680 „Dėl nuteistojo A. L.“, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas buvo konsultuotas psichologo 8 kartus ir 3 kartus konsultacijos atsisakė (t. 1, b. l. 23), tačiau teismas konstatuoja, kad pažyma patvirtina tik psichologo konsultavimo faktą ir nenurodo aplinkybių, dėl kokių priežasčių buvo konsultuotas pareiškėjas. Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių bei neigiamų išgyvenimų, diskomforto, orumo pažeminimo bei nepatogumų, kuriuos galėjo sukelti nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos dėl privatumo dušuose ar neužtikrintų higienos normos reikalavimų (pelėsio), į įstaigos psichologus nesikreipė (t. 1, b. l. 53). Vis dėl to, teismas vertina, kad neužtikrinus pareiškėjo privatumas dušo patalpose, kai dušai įrengti vienas prieš kitą be durų (ar užuolaidų), galėjo turėti neigiamos įtakos pareiškėjo dvasiniams išgyvenimams, kurie sukėlė papildomą diskomfortą.
Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytus kriterijus, dėl kurių jam turi būti priteistas atlyginimas už patirtą neturtinę žalą dėl naudojimosi dušais, jo subjektinių teisių pažeidimo (naudojimasis dušais, kurie įrengti vienas prieš kitą, taip neužtikrinant visiško privatumo) mastą ir trukmę (pažeidimas truko ilgiau nei metus), nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į tai, kad pareiškėjas neįrodė patyręs itin didelius išgyvenimus, sukėlusius ilgalaikes psichologines ar fizines pasekmes, taip pat nesant rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymais į atsakovę dėl tinkamų kalinimo sąlygų sudarymo, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo principais bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, konstatuotina, jog pareiškėjui priteistina jo patirtiems išgyvenimams kompensuoti 400 Eur suma.
Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad faktas jog teismams nustatant pažeidimus dėl netinkamai įrengtų dušo kabinų atsakovė šių pažeidimų nešalina reiškia, kad atsakovė siekia tyčia sudaryti orumą žeminančias sąlygas, tačiau teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Įvertinus atsakovės veiksmus retrospektyviai akivaizdu, kad būtent reaguojant į teismo formuojamą praktiką dušų rageliai atskirti pertvaromis, o vėliau ir užuolaidomis, tad nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės veiksmai dėl dušo įrengimų vertintini kaip tyčiniai.
Pareiškėjas kaip neturtinę žalą nurodo ir santykių su kitais nuteistaisiais pablogėjimą, tačiau teismas šiuos pareiškėjo paaiškinimus laiko deklaratyviais, nes pareiškėjas jų nedetalizavo, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė šis santykių pablogėjimas.
III. Dėl palūkanų priteisimo
Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015). Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2025 m. sausio 9 d. nutartimi, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2025 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, – nuo 2025 m. sausio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.