Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio ieškovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamają bylą, kurioje:

A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) 2019-04-18 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (4 veikos), 63 str., taikant BK 64-1 str. – laisvės apribojimu 1 metams ir 2 mėnesiams, 2019-10-25 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 50 (penkiasdešimt) parų areštu;

2) 2020-03-05 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 294 str. 2 d. ir 165 str. 1 d., bausmę subendrinus su 2019-04-18 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu ir 2019-10-25 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi paskirta arešto bausme, galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 metams ir 1 mėnesiui, taikant BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. ir 6 mėn. (įsiteisėjo 2020-03-26);

3) 2020-03-05 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 str., taikant BK 64-1 str. - paskirta laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įpareigojimus - neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono - Varėnos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 06 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi stacionariniam gydyme, (įsiteisėjo 2020-03-26). 2020-05-12 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi subendrintos įsiteisėjusiais 2020-03-05 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiais baudžiamosiose bylose Nr.1-35-445/2020 ir Nr.1-225-308/2020 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 mėn. ir 4 mėn. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įpareigojimus - pradėti dirbti, tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono - Varėnos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar gydymusi stacionariniam gydyme, bei palikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems iki 2021-03-26, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 286 straipsnį.

E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirba ir nesimoko, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2019-11-14 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 str. 1 d., taikant BK 64-1 str. - laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi ar mokymusi (įsiteisėjo 2020-02-05), 2020-03-04 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi 2019-11-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-880-922/2019 paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į arešto bausmę, paskiriant jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto, nutartis įsiteisėjo 2020-03-13, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. 2019 m. gruodžio 03 d. apie 07.05 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, siekdamas išvengti sulaikymo dėl arešto bausmės atlikimo, panaudojo fizinį smurtą bei pasipriešino Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui Giedriui Raulušaičiui, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjui Evaldui Didikui ir Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjui Vytui Andriulioniui, nevykdė pareigūnų teisėto reikalavimo vykti su jais, o būtent: tyrėjams Vytui Andriulioniui ir Evaldui Didikui tempiant jį nuo lovos, standino rankas, muistėsi, stipriai stumdė rankomis, tempiamas iš kambario į virtuvę, stumdė pareigūnus kūnu, bandė ištraukti rankas, išsilaisvinęs stipriai rankomis stūmė tyrėją Vytą Andriulionį į sieną, stūmė rankomis tyrėją Evaldą Didiką, šiam dedant antrankius, intensyviai stumdėsi, dėl ko tyrėjai Vytas Andriulionis ir Evaldas Didikas nugriuvo ant grindų, o Evaldas Didikas ranka trenkėsi į prie krosnies buvusias malkas, įspėjus, kad nenutraukus neteisėtų veiksmų, bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“, tačiau ir jį panaudojus, A. Ž. nenutraukė savo neteisėtų veiksmų, rankomis griebė Evaldui Didikui už striukės ir plėšė, tokiu būdu aktyviais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia pasipriešino valstybės tarnautojams, šiais veiksmais pareigūnui Evaldui Didikui buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, odos nubrozdinimų dešinės rankos nugariniame paviršiuje.

E. Ž. 2019 m. gruodžio 03 d. apie 07.05 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, siekdamas kad A. Ž. išvengtų sulaikymo dėl arešto bausmės atlikimo, panaudojo fizinį smurtą ir grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, bei pasipriešino Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui Giedriui Raulušaičiui, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjui Evaldui Didikui ir Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjui Vytui Andriulioniui, nevykdė pareigūnų teisėto reikalavimų sustoti, nesiartinti ir netrukdyti, o būtent: būdamas kambaryje, nustūmė rankomis vyr. tyrėją Giedrių Raulušaitį, nubėgęs į virtuvę, paėmė nuo stalo peilį ir, laikydamas jį rankoje, artėjo prie pareigūnų, grasindamas, kad juos papjaus, tyrėjui Giedriui Raulušaičiui peilį išmušus iš rankų, veržėsi kūnu, norėdamas praeiti link sulaikomo A. Ž., šaukdamas, kad paims kirvį ir visus iškapos, ranka smūgiavo keturis kartus tyrėjui Giedriui Raulušaičiui į kairės rankos dilbį ir intensyviai stumdė rankomis, sakydamas, kad degs pareigūnų namai, smūgiavo kumščiu du kartus ir spyrė koja tyrėjui Vytui Andriulioniui, tačiau šiam išsisukus nuo smūgių, nepataikė, stumdė rankomis tyrėją Evaldą Didiką, sugriebęs tempė jį už striukės, tokiu būdu aktyviais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą ir grąsinimus, tyčia pasipriešino valstybės tarnautojams, sukeldamas pareigūnui Giedriui Raulušaičiui fizinį skausmą.

2020-01-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 34/2020 (06) nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems smūgių sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo nukentėjusiajam Giedriui Raulušaičiui galimybė (t.1, b.l. 48).

Pagal policijos informacinės sistemos duomenis Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnams Giedriui Raulušaičiui, Vytui Andriulioniui 2019-11-20 pavesta su rasti A. Ž., sulaikyti ir pristatyti į pataisos namus bausmės atlikimui, vykdant A. Ž. bausmę, 2019 m. balandžio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (4 veikos), 63 str., taikant BK 64-1 str. - laisvės apribojimu 1 metams ir 2 mėnesiams paskirtą, o 2019-10-25 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi pakeistą į 50 parų areštą (t.1, b.l. 102-110).

2019-12-03 buvo atlikta krata, adresu: (duomenys neskelbtini). V. Č. buvo paskelbtas 2019-12-03 nutarimas atlikti kratą. Ji sutiko, leido apžiūrėti namą, padavė du mobilaus ryšio telefonus ir pasakė, kad telefonu, kurio pavadinimas IPhone naudojasi ji pati ir kitu telefonu SAMSUNG naudojasi dukra. Telefonai paimti. Gyvenamasis namas vieno aukšto, mūrinis. Įėjimas į namą iš vakarų pusės. Užėjus į namą patenkama į verandą, iš jos į koridorių. Jo kairėje pusėje yra durys, pro jas patenkama į patalpą, joje yra skaldytos malkos, toliau lova. Koridoriuje prie šaldytuvo ant spintelės rasta ir paimta du permatomi plastikiniai po 5 litrus talpos buteliai su bespalviu skysčiu, turinčiu alkoholiui būdingą kvapą. Prie šaldytuvo tarp kitų daiktų rasta ir paimta trys žvejybiniai tinklai. Koridoriaus dešinėje pusėje yra durys, pro jas patenkama į virtuvę, joje ant stalo, spintelės, stalčiuje yra peiliai, paimta 13 peilių. Virtuvėje, atidarius spintą, rastas ir paimtas cigarečių pakelis su užrašu WINSTON su 13 cigarečių, ant pakelio Baltarusijos Respublikos banderolė. Kitų ieškomų daiktų nerasta. Kratos teisėtumas patvirtintas 2019-12-04 teisėjo nutartimi. (t.1, b.l. 126-150)

2020-01-22 daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog nukentėjusiajam Giedriui Raulušaičiui buvo parodyti peiliai, paimti iš Ž. namų, pasiūlyta atpažinti peilį, kuriuo jam buvo grasinta. Giedrius Raulušaitis nurodė vieną iš peilių, kurį, kaip jis nurodė, 2019-12-03 turėjo E. Ž.. (t.1, b.l. 170-172)

2020-02-28 daiktų apžiūros protokole užfiksuota peilio apžiūra. Apžiūrint peilį, matyti, kad jo ilgis 27 cm, geležtės ilgis 15 cm. Geležtė užaštrinta iš vienos pusės. Ant geležtės yra įspaustas gamyklinis užrašas ROSTFREI ir paviršinis užrašas PROVENCE. Rankena juodos spalvos, joje yra trys kniedės. Ant peilio tyrimui reikšmingų pėdsakų nėra. (t.1, b.l. 173-177)

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

BK 286 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-118-976/2015). Taip pat pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013).

Kaltinamieji A. Ž. ir E. Ž. žinojo, jog A. Ž. išnagrinėtoje teisme baudžiamojoje byloje yra paskirta arešto bausmė, toks sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. A. Ž. subjektyviai nusprendė, kad jis nevyks atlikti arešto bausmės pagal įsiteisėjusią nutartį tokia tvarka ir sąlygomis, kaip tai numato įstatymai ir teisės aktai.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-04-18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-18-445/2019, A. Ž. paskirta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems (1) metams dviems (2) mėnesiams buvo pakeista penkiasdešimties (50) parų areštu, jis dalyvavo nagrinėjant teikimą ir nutarties nuorašas buvo įteiktas. Nutartyje buvo išaiškinta arešto bausmės atlikimo tvarka – nuteistasis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po nutarties įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Alytaus pataisos namus, adresu: Ulonų g. 8A, Alytaus m. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai.

Kaltinamieji A. Ž., E. Ž. pripažino ir nurodė, jog žinojo, kad A. Ž. privalo atlikti paskirtą arešto bausmę, jo ieško policijos pareigūnai, tačiau jis pats nusprendė, kad arešto bausmės neatlikinės per Šv.Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog kaltinamųjų veika padaryta teisiogine tyčia. Teismai sprendžia, kad kaltinamųjų A. Ž., E. Ž. elgesys buvo sąmoningas ir kryptingas: darydami aukščiau aptartus veiksmus, kuriais jie siekė išvengti A. Ž. sulaikymo ir pristatymo arešto bausmės atlikimui, suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas pakaltinamas žmogus, kuris prieš kitą žmogų naudoja fizinę jėgą, smurtauja, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas.

Pagal nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems pavestą užduotį, atliko teisėtus veiksmus, jų nurodymai kaltinamiesiems buvo privalomi ir turėjo būti besąlygiškai vykdomi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju E. Ž. nurodė, kad stūmė Evaldą Didiką, sugriebęs jį už striukės (t.3, b.l. 12-14). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Ž. nurodė, jog du kartus smūgiavo Giedriui Raulušaičiui į ranką. Pareigūnui smūgiavo rankos delnu į ranką, į petį ( t.3, b.l.121-122)

Kaltinamasis A. Ž. kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino, tik teigė, kad brolis E. Ž. peilio neturėjo. Kaltinamojo A. Ž. parodymai dėl aplinkybės, kad E. Ž. neturėjo rankoje peilio bei juo negrąsino policijos pareigūnams, vertinamos kritiškai, kaip noras padėti broliui dėl to išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis A. Ž. buvo sulaikomas dviejų policijos pareigūnų, jis su jais fiziškai grūmėsi, stumdėsi, griuvinėjo ir ištisai ką veikė kiti asmenys, sulaikymo metu nematė. Vis tik reikia vertinti, kad visas jo dėmesys buvo nukreiptas į tai, kad nebūtų sulaikytas, t.y. jam neuždėti antrankiai ir neišvestas iš namų. Pats kaltinamasis A. Ž. pripažino, kad panaudojus prieš jį spec.priemonę – elektrošoką, kai kurių aplinkybių neprisimena. Tai, kad kaltinamasis E. Ž. laikė rankose peilį ir šaukė, jog papjaus policijos pareigūnus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje patvirtino nukentėjusysis G.Raulušaitis, kuris ir išmušė peilį iš kaltinamojo rankos. Dėl kaltinamųjų ir juos palaikančių asmenų veiksmų sukelta sumaištis, sulaikant A. Ž. lokalioje vietoje, namo virtuvės patalpoje, dėl riboto matomumo iš kitos patalpos (vaizdas tik per duris), emocinės įtampos įtaka konkrečioje situacijoje, neleido tinkamai matyti, girdėti ir įsiminti visas įvykio aplinkybes. Liudytojas V.Andriulionis, policijos pareigūnas, nurodė, kad jis laikė apglėbęs per liemenį kaltinamąjį A. Ž., su juo grūmėsi sulaikant ir ne visas aplinkybes galėjo matyti bei atsiminti. Liudytojas G.Raulušaitis, policijos pareigūnas, nurodė, kad net negali tiksliai pasakyti, kokiais veiksmais išmušė peilį iš kaltinamojo E. Ž. rankos, dėl sukeltos įvykio metu emocinės įtampos. Tačiau nukentėjusieji E.Didikas ir G.Raulušaitis nuosekliai ir vienodai nurodė, kad buvo tokios aplinkybės, jog kaltinamasis E. Ž. laikydamas peilį rankoje grąsino, kad papjaus pareigūnus. Šioje byloje, įvykiuose dalyvavę kaltinamųjų tėvai – R. Ž., V. Č., kaip šeimos nariai atsisakė duoti parodymus.

Tai, kad tiriamos nusikalstamos veikos metu, virtuvėje peilį rankose laikė E. Ž. yra konstatuota ir 2020-03-18 prokurorės priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamųjų R. Ž., V. Č. atžvilgiu dėl nusikalstamso veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę bei taikyti administracinę atsakomybę (t.1, b.l. 11-18). Tačiau nei R. Ž., nei V. Č. tokių aplinkybių neginčijo. Tokios aplinkybės įrodymų visumoje, nors ir netiesiogiai, patvirtina faktines aplinkybes, kad tiriamo įvykio metu kaltinamasis E. Ž. rankoje laikė peilį ir leidžia pagrįstai tikėti nukentėjusiojo Giedriaus Raulušaičio nurodytomis aplinkybėmis dėl E. Ž. veikos, laikant rankoje peilį bei grąsinant susidorojimu.

Liudytojo G. Ž., kaltinamojo giminaičio, parodymai, kad nematė, jog E. Ž. turėjo rankoje peilį, vertinami kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, jį su kaltinamuoju sieja giminystė ryšiai, todėl akivaizdus jo noras padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, o kita – jis buvo kitame kambaryje ir vienintelė vieta per kur matėsi įvykio aplinkybės, tai durys. Tačiau durys nėra plačios, jos buvo užstotos tiek G.Raulušaičio, tiek kitų besiveržiančių asmenų, todėl ir dėl riboto matomumo nebuvo matyti, kas vyksta virtuvės patalpoje. Analogiškai vertinami ir liudytojo D. M., kaltinamųjų draugo, kuris artimai bendrauja su jų seserimi V., duoti parodymai.

Vertinant duodamų parodymų nuoseklumą ir vienodumą, kaltinamasis E. Ž. 2020-05-28 teisiamajame posėdyje (t3, b.l. 121-122) nurodė, jog įvykį, kai buvo bandoma sulaikyti A. Ž., jis filmavo telefonu, ir tvirtino, kad nežino kodėl šis įrašas nebuvo paimtas ir prijungtas prie bylso medžiagos. Teisiamajame posėdyje patvirtino, kad teismui gali pateikti filmuotą medžiagą, nurodydamas, kad šiuo metu telefono neturi, nes yra palikęs namuose. Per pretrauką tarp teisiamojo posėdžių nurodomo vaizdo įrašo nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei prokurorei, kaip buvo pažadėjęs,nepateikė. 2020-06-09 teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Ž. nurodė, kad jis negali pateikti įvykio filmuotos medžiagos, teigdamas: „vakar pasiėmiau telefoną iš taisyklos ir viskas ištrinta.Taisykla - (duomenys neskelbtini), pas žmogų, vardo, pavardės, adreso nežinau“. Tokiu atveju daroma išvada, kad kaltinamasis E. Ž. pateikdamas versiją, kad filmavo telefonu, turi telefoną ir įvykio įrašą namuose ir jį gali pateikti, pats ją ir paneigė, o būtent 2020-06-09 teisiamajame posėdyje jau nurodydamas visiškai kitokias aplinkybes (telefonas buvo taisykloje, pas privatų asmenį, kurio nežino nei vardo, nei pavardės, nei tikslaus adreso, įrašas ištrintas), t.y. paneigė savo iškeltą gynybinę versiją apie tai, kad filmavo įvykį, kad dėl laikomo telefono, jis negalėjo laikyti peilio rankoje.

Nukentėjusysis Giedrius Raulušaitis nurodė, kad ir išmušus peilį iš rankų, kaltinamasis E. Ž. veržėsi, šaukė, kad paims kirvį ir visus iškapos. Pagal nukentėjusiojo G.Raulušaičio parodymus tokios aplinkybės buvo realios, nes iš tikrųjų įvykio metu šalia pečiaus buvo kirvis, todėl buvo realus pagrindas tikėti, kad tokius veiksmus gali realiai ir atlikti, tuo labiau, kad kaltinamasis E. Ž. puolė G.Raulušaitį ir sudavė jam smūgius rankos kumščiu. Kaltinamojo E. Ž. veiksmų intensyvumas, aktyvumas ir grąsinimai nužudyti statutinius valstybės tarnautojus, patvirtina, kad jis pasipriešino statutiniams valstybės tarnautojams.

Kaltinamųjų A. Ž., E. Ž. veikose yra BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

Kaltinamųjų A. Ž., E. Ž. atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas nenustatytos lengvinančios aplinkybės.

Tai, kad kaltinamasis A. Ž. ir kaltinamasis E. Ž. aiškina įvykio aplinkybes, tačiau jų aiškinimuose nėra nuoširdumo.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

Kaltinamasis A. Ž. nurodė esmines veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, kurių neigimas dėl kitų byloje surinktų kaltinamojo kaltumą patvirtinančių akivaizdžių įrodymų būtų buvęs beprasmis. Iš bylos proceso metu duotų kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jis savo veiksmų nevertino kritiškai, o jo deklaruotas gailėjimasis bei nukentėjusiųjų atsiprašymas teisme buvo tik formalus.

Kaltinamasis E. Ž. kaltę, kuri įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, pripažino tik iš dalies, nepatvirtina nuoširdaus kaltininko gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi iki šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo pripažintas padaręs tyčinias nusikalstamas veikas ir teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį.

Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė, kurios paskirtis įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. Ž. padarė tyčinę, nesunkią nusikalstamą veiką, nusikaltimą priskiriamą valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika padaryta valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens veiklai.

Nors kaltinamasis A. Ž. nurodęs, kad vykdo individualią darbinę veiklą, bet nėra jokių įrodymų apie realios tokios veiklos vykdymą (nedeklaruotos gautos pajamos), į gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitas neįrašytas, baustas už administracinius nusižengimus, nuteistas ir po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo už tyčinius apysunkius nusikaltimus terminuota laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena sunkinanti aplinkybė - veiką padarė recidyvistas.

Kaltinamojo A. Ž. nusikalstama veika padaryta neatsitiktinai, pats kaltinamasis tyčia nusprendė, kad nevykdys jam paskirtos arešto bausmės taip, kaip tai numato Bausmių vykdymo kodekso tvarka ir sąlygos, taigi antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

BK 286 straipsnio sankcijoje yra numatytos bausmės: viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Kaltinamasis A. Ž. kitose bylose nuteistas terminuota laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą. Be to šiuo metu jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas ikiteisminio tyrimo byloje. Nėra pagrindo kaltinamajam A. Ž. skirti viešųjų darbų bausmę, pagal jo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus. Tokia bausmės rūšis jam būtų per švelni ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Nėra pagrindo kaltinamajam A. Ž. parinkti bausmės rūšį - baudą, kadangi jis neturi nuolatinio pajamų šaltinio, neturi jokio nekilnojamojo turto. Tokia bausmės rūšimi nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Nenustatyti pagrindai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmės rūšį, nenumatytą padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje. Pagal bylos duomenis matyti, kad kaltinamasis A. Ž. vengė atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo ir arešto bausmę. Kaltinamajam A. Ž. parinktina terminuota laisvės atėmimo bausmė. A. Ž. 2019-04-18 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl vagysčių padarymo ir jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti ir 2019-10-25 nutartimi laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista arešto bausme. Nuo šios bausmės atlikimo A. Ž. slėpėsi ir buvo paskelbta jo paieška. Kaltinamasis A. Ž. turi būti sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, apribota nuteistam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir teisingumo principo įgyvendinimas neturi būti formalus.

Byloje nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai A. Ž. bus pasiekti be realios bausmės atlikimo, t.y. atidedant bausmės vykdymą. Nežiūrint aplinkybės, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, tačiau nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas, jo elgesys teigiama linkme nesikeičia taikant švelnesnes bausmės rūšis, nesusijusias su laisvės apribojimu.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ir tai, kad kaltinamasis A. Ž. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, jam paskirtina atlikti laisvės atėmimo bausmę atviroje kolonijoje (BK 50 straipsnio 3 dalis).

BK 63 straipsnio 9 dalis numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

2020-05-12 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi nuteistajam A. Ž. buvo subendrintos bausmės pagal du atskirus 2020-03-05 nuosprendžius, nurodant, kad paskirtas bausmes iš dalies sudedant, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 mėn.ir 4 mėn. Tai yra aiškus rašymo apsirikimas, kadangi vien pagal 2020-03-05 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1-35-445/2020 jam paskirta 3 metų 1 mėnesio terminuota laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą. Priimant šį nuosprendį, teismas negali sudėti paskirtų ir neatliktų bausmių, kai nustatyti aiškūs rašymo apsirikimai iki nebus ištaisyti rašymo apsirikimai baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (BPK 308¹ straipsnis).

Kaltinamasis E. Ž. padarė tyčinę, nesunkią nusikalstamą veiką, nusikaltimą priskiriamą valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika padaryta valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens veiklai, t.y. nepaklūstant nustatytai valdymo tvarkai.

Nenustatytos jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Nusikalstama veika padaryta neatsitiktinai, kaltinamojo veiksmai padarant nusikalstamą veiką buvo aktyvūs ir intensyvūs, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Kaltinamasis E. Ž. sistemingai daro administracinius nusižengimus ir turi galiojančių nuobaudų, niekur nedirba ir nesimoko, pripažino, kad jam yra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų dėl vagysčių.

E. Ž. 2019-11-14 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2020-02-05). 2020-03-04 nutartimi E. Ž. paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista arešto bausme, netinkamai vykdant prieš tai paskirtą bausmę.

Nėra pagrindo kaltinamajam E. Ž. skirti viešųjų darbų bausmę, pagal jo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus. Tokia bausmės rūšis jam būtų per švelni ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Nėra pagrindo kaltinamajam E. Ž. parinkti bausmės rūšį baudą, nors jis yra darbingas, tačiau niekur nedirba ir neturi legalaus pajamų šaltinio. Tokia bausmės rūšimi nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Nenustatyti pagrindai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmės rūšį, nenumatytą padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje. Pagal bylos duomenis matyti, kad kaltinamasis E. Ž. vengė atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl jam bausmė buvo pakeista į arešto bausmę. Arešto bausmė atliekama tik realiai, o pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį, nėra, kadangi nepasiekiami bausmės tikslai. Kaltinamajam E. Ž. parinktina terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau šios bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis E. Ž. yra jauno amžiaus, nebuvo iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, todėl yra realus pagrindas tikėti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskyrus pareigas bausmės tikslams pasiekti.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė ieškinį dėl 145,00 Eur žalos atlyginimo, dėl suplėšytos policijos pareigūno Evaldo Didikos uniforminės striukės (t.1, b.l. 84-95).

Kaltinamasis A. Ž. pripažino, kad galėjo suplėšyti policijos pareigūno striukę.

Civilinis ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais – kaltinamojo A. Ž., nukentėjusiojo Evaldo Didikos parodymais, 2019-12-04 Savanoriško daiktų pateikimo protokolo duomenimis, 2019-12-11 daiktų apžiūros protokole užfiksuota striukės apžiūra, įrodyta, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo A. Ž. nusikalstamais veiksmais.

Policijos departamento prie LR VRM finansų ir investicijų valdybos pateikta informacija, tarnybinės striukės vertė yra 145 Eur (t.1, b.l. 89). Tokiu būdu byloje nustatytos aplinkybės dėl sugadinto turto dydžio.

Kaltinamasis A. Ž. sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka 2019-12-16, 01.58 val. (t.2, b.l. 135-136), o paleistas iš sulaikymo 2019-12-16, 14.30 val. (t.2, b.l. 152-153).

Kaltinamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.2, b.l. 149-151).

Kaltinamasis E. Ž. sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka 2019-12-29, 08.30 val. (t.2, b.l. 196-197), o paleistas iš sulaikymo 2019-12-30, 11.05 val. (t.3, b.l. 18-19).

Kaltinamajam E. Ž. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.3, b.l. 15-17).

Kaltinamųjų A. Ž., E. Ž. nuosavybės teisės nebuvo laikinai apribotos.

Nukentėjusiojo Evaldo Didiko striukė, saugoma Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate, M.K.Čiurlionio g. 53, Varėna. (t.1, b.l. 76-81, 194-195)

2019-12-03 kratos metu pas V. Č. vienas iš paimtų peilių saugomas Alytaus AVPK Varėnos r. PK, M.K.Čiurlionio g. 53, Varėna (t.1, b.l. 194-195), kiti 12 peilių 2020-02-26 nutarimo pagrindu gražinti V. Č.. (t.1, b.l. 178-181)

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas. Menkaverčiai daiktai sunaikintini ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinamiesiems netaikytinos BK 64-1 straipsnio dalies nuostatos, kadangi nenustatytos BK 64 - 1 straipsnio sąlygos (byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis E. Ž. kaltę pripažino tik iš dalies).

Kaltinamajam A. Ž. Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo byloje yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, todėl šioje byloje nėra sprendžiama dėl šios paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo, panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301- 305 straipsniais, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams.

Bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. Ž. išbūtą laiką laikinąjam sulaikyme nuo 2019 m. gruodžio 16 d. 01.58 val. iki 2019 m. gruodžio 16 d. 14.30 val. (vieną dieną), prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o įsiteisėjus – panaikinti.

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019-11-14 nuosprendžiu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamojoje byloje Nr.N1-880-922/2019 paskirta bei 2020-03-04 nutartimi pakeista bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - vienerius (1) metus vieną (1) mėnesį laisvės atėmimo.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 7 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, paskiriant pareigas:

pradėti dirbti, tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bedarbiu; neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Paskirtas pareigas vykdyti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. Ž. išbūtą laiką laikinąjam sulaikyme nuo 2019 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. (dvi dienas), prilyginant dviems laisvės atėmimo dienoms.

E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (įmonės kodas 191008762, buveinė Jotvingių g.8, 62116 Alytus) vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus (145 Eur) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Alytaus AVPK Varėnos rajono PK tyrėjui Evaldui Didikui išduotą policijos pareigūno tarnybinę striukę, suplėšytą A. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu, sunaikinti, kaip menkavertį daiktą (saugoma Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate, 17 kab., M.K.Čiurlionio g. 53, Varėna).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2019-12-03 kratos metu pas V. Č. paimtą vieną peilį - ilgis 27 cm, geležtės ilgis 15 cm, ant geležtės yra įspaustas gamyklinis užrašas ROSTFREI ir paviršinis užrašas PROVENCE (saugomas Alytaus AVPK Varėnos r. PK, 17 kab. M.K.Čiurlionio g. 53, Varėna), sunaikinti, kaip menkavertį daiktą.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo (suimto kaltinamojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo), skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).