Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11582-848/2019 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei R. Z. dėl teismo sprendimu patvirtinto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1882-475/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir sumažinti iš ieškovo V. S. nepilnametei dukrai E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį iki 120,00 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės.

2. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu ieškovo teikiamo išlaikymo dydis sudaro 201,00 Eur per mėnesį, tačiau nuo 2016 m. lapkričio 17 d. teismo sprendimo priėmimo, ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, todėl E. S. teikiamo išlaikymo dydis turi būti sumažintas iki 120,00 Eur. Po 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje priėmimo ieškovas susilaukė dar dviejų vaikų, ieškovas nuo 2019 m. kovo 1 d. dviem metams išėjo vaiko priežiūros atostogų, sumažėjo jo gaunamos pajamos, ieškovas artimiausiu metu privalo atlikti dantų implantaciją. Ieškovui nėra žinoma atsakovės R. Z. turtinė padėtis bei gaunamų pajamų dydis, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ji teikia išlaikymą tik vienai dukteriai ir daugiau jokių išlaikytinių neturi, atsakovės finansinė padėtis yra ženkliai geresnė nei jo, todėl ji yra pajėgi prisidėti prie E. S. išlaikymo didesne dalimi.

3. Atsakovė R. Z. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad prašomas nustatyti išlaikymo dydis yra akivaizdžiai mažesnis už teismų praktikoje nustatytą minimalų dydį ir, tikėtina, pažeidžiantis nepilnamečio vaiko interesus. Faktas, kad ieškovas susilaukė dar dviejų vaikų, savaime nesuponuoja, jog jis negali išlaikyti trijų vaikų vienodomis sąlygomis. Svarbu yra ir tai, kad ieškovas, nors ir nesusituokęs, ieškinyje patvirtino gyvenantis faktinėje šeimoje, tačiau į bylą nepateikė duomenų apie tai, kas yra jo nepilnamečių dukrų motina, taip pat duomenų, kokia yra jos turtinė padėtis. Šie duomenys turi ypatingos reikšmės bylai, kadangi galimai gali patvirtinti, jog mergaičių motina yra pajėgi teikti didesnę išlaikymo dalį dukroms, o ieškovas tokiu būdu gali toliau teikti nustatyto dydžio išlaikymą savo dukrai E. S., mergaičių motinos vardu registruotas turtas gali būti laikomas šeimos turtu, kuris, nors ir įgytas vieno vardu, gali būti pripažįstamas bendrai įgytu nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtu ir dalintinu tarp sugyventinių. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pripažįstama, kad išlaikymo dydis gali būti mažinamas pablogėjus sveikatos būklei, tačiau tik tada, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio. Ieškovo argumentas dėl privalomos atlikti dantų implantacijos iš vis negali būti vertinamas kaip pakankamas motyvas sumažinti išlaikymo jo nepilnametei dukrai dydį.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno VTAS) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovui neatskleidus tikrosios savo materialinės padėties nėra pagrindo E. S. mažinti nustatytą išlaikymo dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 1 040,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1882-475/2016 nutraukta tarp šalių sudaryta santuoka bendru sutarimu, patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys sutarė, kad V. S. (S.) teiks jam tenkančią dukters išlaikymo dalį 190,00 Eur, t. y. šalys, laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir dukters poreikius, susitarė dėl jų išlaikymo, kurį teiks ieškovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią.

7. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovas objektyviais įrodymais nepagrindė argumentų, kodėl jo atskirai gyvenančios dukros poreikiai yra mažesni, nei šiuo metu su juo gyvenančių dviejų mažamečių dukrų, prie kurių išlaikymo taip pat prisideda ir jų motina. Teismas taip pat padarė išvadą, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovės turtinė padėtis yra panaši – atsakovės pajamos didesnės, tačiau ji turi daugiau finansinių įsipareigojimų, ieškovo pajamos mažesnės, tačiau jis neturi finansinių įsipareigojimų bei neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties.

8. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl jo sveikatos būklės. Ieškovas nepateikė duomenų, jog jo sveikatos būklė turi tiesioginės įtakos galimybei gauti didesnes pajamas, yra nuolatinio pobūdžio ir dėl jos ieškovas gali tapti nedarbingu. Duomenų apie neįgalumą ieškovas teismui taip pat nepateikė. Teismas laikė, kad nesant ieškovo nurodytai sveikatos būklei nuolatinio pobūdžio, vertinti jog tai būtų pagrindas dukrai mažinti išlaikymą, nepilnamečio vaiko atžvilgiu būtų nesąžininga, neteisinga bei neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nevertino fakto, jog ieškovui atsirado du išlaikomi asmenys (dviejų ieškovo dukterų, gimusių po 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo c/b Nr. 2YT-1882-475/2016), kaip aplinkybės lemiančios esminį turtinės padėties pasikeitimą. Ieškovas šiuo metu turi tris išlaikomus asmenis, tuo tarpu, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jis turėjo tik vieną išlaikomą asmenį, t. y. dukrą E. S.. Kitų išlaikomų asmenų atsiradimas kasacinio teismo praktikoje yra laikytinas aplinkybe, susijusia su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (LAT c/b Nr. 3K-3-303/2008; LAT c/b Nr. 3K-7-24/2013). Šiuo atveju atsiradus dar dviem naujiems išlaikomiems asmenims ieškovo finansinė padėtis iš esmės pasikeitė, todėl jis yra nepajėgus teikti 201 Eur/mėn. išlaikymo E. S..

1.2. Teismas išvis nevertino ir nenustatė ieškovo dukters E. S. poreikių, nors bylos nagrinėjimo metu jis net kelis kartus teismui teikė prašymus dėl E. S. poreikių nustatymo. Teismų praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo bylose vienareikšmiai įtvirtina aiškius kriterijus, kuriais remiantis nustatomas išlaikymui skirtinos sumos dydis, t. y. vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai.

1.3. Pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (įrodymų leistinumo, sąsajumo taisykles, nustatinėdamas ieškovo finansinę padėtį ir padarė įrodymais nepagrįstą išvadą neva jis neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties. Priešingai, ieškovas pateikė visus įrodymus apie savo finansinę padėtį kuriuos turi – tiek apie savo gaunamas pajamas, turimą turtą, tiek apie patiriamas išlaidas. Šeimos bylose teismas yra aktyvus, todėl teismui manant, kad ieškovas kažką slepią, galėjo išsireikalauti trūkstamus įrodymus. Ieškovo pasikeitusi turtinė padėtis grindžiama ne banko sąskaitų išrašais, o dviejų išlaikytinių atsiradimu ir vaiko priežiūros atostogų išmokų dydžiu, kurios sudaro – 756,17 Eur/mėn. (pirmaisiais metais).

1.4. Ieškovas nėra sudaręs santuokos su D.A. ir T.E. S. motina, bendro turto neturi. D.A. ir T.E. S. motina nėra šios bylos šalis, ji taip pat nėra į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu. Ieškovas neturi galimybės nei įgalinimų teikti teismui duomenis apie byloje nedalyvaujančio asmens (D.A. ir T.E. S. motinos) finansinę ar turtinę padėtį. Tokie įrodymai neabejotinai pažeistų įrodymų leistinumo taisykles. Bet koks duomenų teikimas apie byloje nedalyvaujančio asmens finansinę padėtį, šių duomenų tyrimas teismo procese, taip pat finansinių duomenų vertinimas teismo sprendime akivaizdžiai pažeidžia CPK 266 straipsnio nuostatas.

1.5. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kada ir kokiomis aplinkybėmis darytos ieškovo nuotraukos, esančios Facebook, tačiau pagal jas, o ne pagal oficialius dokumentus, sprendė apie ieškovo pajamas. Teismas taip pat neturėjo vertinti fakto, kad ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovei, nes, atsakovei pateikus prašymą Jungtinės Karalystės teismui dėl bylos atnaujinimo, ginčas laikytinas nebaigtu. Pažymi, kad dėl išlaikymo sumažinimo ieškovas į teismą kreipėsi tik po trečio vaiko gimimo. Ieškovas nesikreipė dėl išlaikymo sumažinimo po antro vaiko gimimo. Be to, teismas taip pat neteisingai nustatė ieškovo pajamų šaltinius ir dydį.

1.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovo ir atsakovės pajamas, turtą ir įsipareigojimus, padarė akivaizdžių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Atsakovės finansinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovo, o įsipareigojimų atsakovė turi mažiau, todėl ji gali prisidėti didesne dalimi prie dukters E. S. išlaikymo nei ieškovas.

1.7. Pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo aplinkybes, kurių netyrė, kurios nėra įrodytos ir galimai turi įtakos asmenų, neįtrauktų į bylą teisėms bei pareigoms. Teismas, atmesdamas ieškovo pakartotinius prašymus netyrė aplinkybių dėl ieškovo dukters E. S. poreikių, jų nenustatinėjo ir neišreikalavo įrodymų iš atsakovės, kuriais remiantis būtų galima nustatyti jos poreikius. Dėl to ieškovas net neturėjo galimybės įrodinėti, kad jo E. S. poreikiai yra mažesni. Ieškovas net neginčijo E. S. poreikių, nes jų net nežino.

1.8. Jokie įrodymai, susiję su jo dukrų D. A. ir T. E. S. specialiųjų poreikių nustatymu ar nenustatymu byloje nebuvo teikiami ar tiriami. Šiuo atveju teismas, konstatavęs sprendime nustatė netirtą ir neįrodytą aplinkybę, kuri galimai turi įtakos asmenų, neįtrauktų į bylą teisėms bei pareigoms (t. y. jo dukroms bei jų motinai). Teismo sprendime kaip faktas nustatyta aplinkybė, kad ieškovo dukroms specialūs poreikiai nėra nustatyti, nors teismas šių aplinkybių netyrė ir nežino. Teismas šiuo atveju pažeidė CPK 266 straipsnio nuostatas.

10. Atsakovė R. Z. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Vertinant ieškovo turtinės padėties pasikeitimą, jis turėjo pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį 2016 m., kad būtų galima įvertinti jo turtinės padėties pokytį (esminį pablogėjimą) ieškinio padavimo šioje byloje dienai. Ieškovas tik žodžiu deklaravo, kad jo turtinė padėtis 2016 m. buvo gera, tačiau apie jo tuo metu patirtas išlaidas ir turimus skolinius įsipareigojimus ieškovas jokių duomenų nepateikė.

2.2. Ieškovas, pasirinkdamas išeiti vaiko priežiūros atostogų, tokiu savo sprendimu maždaug 50 procentų sumažino savo gaunamas pajamas per mėn. Be to, jis pats patvirtino, kad ir mergaičių motina yra išėjusi vaiko priežiūros atostogų. Taigi, du tos pačios šeimos nariai savo iniciatyva pasirinko gauti mažesnes pajamas, o toks ieškovo sprendimas yra vertintinas kaip akivaizdžiai žalingas jo turtinei padėčiai.

2.3. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai ieškovo pateiktus įrodymus vertino kaip labiau deklaratyvius, o ne įrodančius ieškovo turtinę padėtį. Be to, ieškovas neįrodė negalintis teikti nustatyto išlaikymo dydžio dėl jo pablogėjusios sveikatos.

2.4. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad atsakovė gauna dvigubai didesnes pajamas, nei ieškovas. Ieškovas taip pat klaidingai nurodo, kad atsakovė turi kilnojamojo turto – automobilį. Pažyma iš registro, išimta teismo iniciatyva, patvirtina, kad ieškovė tokio turto neturi. Šiuo atveju teismas, vertinęs atsakovės turtinę padėtį kaip panašią ieškovo turtinei padėčiai ir nenustatęs esminio atsakovės turtinės padėties pagerėjimo, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.

2.5. Reikalavimas teikti ataskaitas dėl išleidžiamų lėšų nepilnamečiui vaikui išlaikyti, turi būti grindžiamas netinkama nepilnamečio vaiko priežiūra, ar netinkamu šių lėšų naudojimu. Šias aplinkybes turi įrodyti reikalavimą reiškiantis asmuo visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis). Visos bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas klausimas dėl atsakovės netinkamai vykdomų savo, kaip motinos, pareigų rūpintis ir prižiūrėti nepilnametį vaiką. Duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai panaudotų gautas pinigines lėšas, skirtas išlaikyti nepilnametei dukrai, nėra pateikta.

2.6. Aplinkybė, kad atsakovo turima reikalavimo teisė į ieškovę šiuo metu yra ginčijama, todėl nevertintina kaip ieškovo pajamos, neatitinka tikrovės. Duomenys apie kreipimosi dėl bylos atnaujinimo faktą nepaneigia galiojančio vykdomojo dokumento galiojimo ir tai, kad išieškojimas vykdomojoje byloje vykdomas. Europos vykdomasis raštas, kurio pagrindu daromi išskaitymai iš atsakovės pajamų ieškovo naudai yra galiojantis ir vykdomoji byla nėra nutraukta ar sustabdyta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

13. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Pagal CK 3 str. 201 str. 2 d. priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra. Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 str. 3 d.). Taigi pagal CK 3.201 str. nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.).

15. Šioje byloje nenustatyta, kad po Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1882-475/2016 priėmimo iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis ar iš esmės sumažėjo vaiko E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), poreikiai.

16. Ieškovo ieškinys iš esmės paremtas tuo, jog po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas E. S., jam gimė dar du vaikai, kuriuos jis taip pat turi išlaikyti. Be to, ieškovo pajamos sumažėjo, nes jis yra vaiko auginimo atostogose.

17. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1882-475/2016 vaikui E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistas ir šiuo metu ieškovo teikiamo išlaikymo dydis sudaro 201,00 Eur per mėnesį. Preziumuojama, kad 2016 m., santuokos nutraukimo metu, ieškovas, sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir susitardamas su atsakove dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, įvertino vaiko poreikius ir su jais sutiko. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Ieškovo dukra yra 14 metų amžiaus, lanko mokyklą. Vaikui augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Pažymėtina, kad šalių dukra šiuo metu yra paauglė, todėl atsirado poreikiai papildomoms higienos prekėms, kosmetikai. Priteisto išlaikymo dydis tokio amžiaus vaikui atitinka teismų praktiką (pvz., civilinė byla Nr. e2A-675-565/2020), ieškovas nepateikė jokių argumentų bei nenurodė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad dukros E. poreikiai yra mažesni nei įprastiniai tokio amžiaus vaikų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vaiko poreikiai nėra pakitę ir, aptardamas ieškovės nurodytus vaiko poreikius, sprendė, kad jų dydžiai yra pagrįsti.

18. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties pasikeitimo, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku/ais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Ta aplinkybė, kad ieškovas tokios rizikos neįvertino, nesąlygoja išlaikymo naštos perkėlimo kitam iš tėvų.

19. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

20. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004).

21. Nors ieškovo pajamos ir sumažėjo, nes jis yra vaiko auginimo atostogose, tačiau, įvertinus jog byloje nėra duomenų, kad ieškovui, o ne jo dukros motinai kilo būtinumas išeiti į vaiko auginimo atostogas ir taip prarasti dalį pajamų, spręstina, kad ieškovas pats pasirinko pajamų sumažėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsižvelgiant į lyčių lygybės siekį, taip pat siekį, kad tėvai (vyrai) prisidėtų prie vaikų auginimo ne tik finansiškai, bet ir pilnai dalyvautų auginant vaikus, ieškovo elgesys išeinant vaiko auginimo atostogų negali būti vertinamas kaip nerūpestingas ar nesąžiningas. Tačiau kartu pažymėtina, kad atsakovas prašo sumažinti vaiko išlaikymo dydį iki 120 Eur, o tokio dydžio išlaikymas akivaizdžiai neatitinka net minimaliųjų vaiko poreikių. Todėl darytina išvada, kad atsakovas turėjo pasirinkti tokį elgesio modelį, pagal kurį kuo mažiau pažeistų savo visų vaikų interesus, t.y. suprasdamas, kad išėjus į vaiko auginimo atostogas, jo pajamos sumažės ir jis negalės skirti net minimalius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo, įvertinti, ar yra būtinumas būtent jam būti vaiko auginimo atostogose.

22. Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertina tą aplinkybę, kad nors ieškovas teikia argumentus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo svarstė apie moters, su kuria ieškovas augina kitus du vaikus, turtinę padėtį ar teigė, jog ieškovo vaikams nenustatyti specialieji poreikiai, tačiau ir apeliacinės instancijos teismui ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių vaikų specialiuosius poreikius ar jų vaikų motinos turtinę padėtį. Akivaizdu, kad ieškovui su vaikų motina vedant bendrą ūkį, jos turtinė padėtis lemia ir ieškovo turtinę padėtį. Kaip jau minėta, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Kadangi ieškovas teikia reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, t.y. prašo susiaurinti vaiko interesų apimtį, jo pareiga yra pateikti savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (CPK 179 str.), o teismo pareiga veikti aktyviai (CPK 179 str. 2 d.) šiuo atveju nenusveria šalių rungimosi principo. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovas neteikė įrodymų vertintina kaip tikrosios savo turtinės padėties slėpimas ir pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties.

23. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovės pajamos ir didesnės nei nurodomos ieškovo, tačiau turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertinant atsakovo argumentus dėl ieškovės turtinės padėties, atsižvelgtina į tai, kad su ieškove liko gyventi nepilnametė dukra. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, su kuria liko gyventi dukra, turi daugiau dėmesio skirti jos poreikių patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės indėlis į dukros gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene dukros buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo priteistas ir šiuo metu ieškovo mokamas išlaikymo dydis yra pagristas, tokį išlaikymą ieškovas mokėti turi galimybę, o ieškinio atmetimas nepažeis ieškovo ir kitų jo išlaikytinių teisėtų interesų, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.