Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei R. Z. dėl teismo sprendimu patvirtinto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno VTAS) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog galutinę išvadą byloje pateiks teismo posėdyje po visų įrodymų visumos ištyrimo. Teismo posėdyje išklausius šalių paaiškinimus bei ištyrus visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, Kauno VTAS pateikė išvadą, jog ieškovui neatskleidus tikrosios savo materialinės padėties nėra pagrindo E. S. mažinti nustatytą išlaikymo dydį (2 t., b. l. 106-107).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016-11-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1882-475/2016 nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką bendru sutarimu, patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys sutarė, kad V. S. (S.) teiks jam tenkančią dukters išlaikymo dalį 190 Eur.

Ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu prašo pakeisti ieškovo nepilnametei dukrai E. S. teikiamo išlaikymo dydį sumažinant iki 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės.

CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, šalys, laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir dukters poreikius, susitarė dėl jų išlaikymo, kurį teiks ieškovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią.

Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 str.).

Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Prašydamas sumažinti dukrai teikiamo išlaikymo dydį ieškovas nurodo, kad teikti sutartimi numatytą išlaikymą jis negali, kadangi susilaukė dar dviejų vaikų, ieškovas nuo 2019-03-01 dviem metams išėjo vaiko priežiūros atostogų, sumažėjo jo gaunamos pajamos, ieškovas artimiausiu metu privalo atlikti dantų implantaciją.

Nurodytas aplinkybes ieškovas grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie, teismo vertinimu, nėra pakankami pagrįsti ieškovo reikalavimą.

Byloje pateikta pažyma apie ieškovo šeimos sudėtį patvirtina aplinkybę, jog ieškovas 2017 metais ir 2018 metais susilaukė dar dviejų dukrų (1 t., b. l. 9). Grįsdamas savo reikalavimus ieškovas į bylą teikia kvitus už Danielos užsiėmimus (3 t., b. l. 8, 29), maisto prekių kvitus (3 t., b. l. 9-12, 14-15, 19-27, 33-36, 48, 50, 54-58), Danielos kūdikių SPA lankomumo atžymas (3 t., b. l. 12), apmokėjimą už baseino lankymą (3 t., b. l. 13,) prekių kūdikiams išlaidas (3 t., b. l. 16), išlaidų vaistams kvitus (3 t., b. l. 17-18, 42), išlaidas rūbams, vaikiškoms prekėms (3 t., b. l. 30-32, 37), priėmimų pas specialistus talonus (3 t., b. l. 38), išlaidas dukrų lavinimui (3 t., b. l. 39-40, 43-47, 9, 51-53). Teikdamas šiuos įrodymus ieškovas nurodo, kad jo dukterų D. A. ir T. E. S. išlaikymui reikalingos atitinkamos išlaidos, be to šių dukrų išlaikymui reikalingos didesnės išlaidos, kadangi jų poreikiai didesni, negu E. S.. Šie ieškovo argumentai yra deklaratyvūs, tik hipotetinio pobūdžio, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis - ieškovas nepagrindžia aplinkybės, kodėl E. poreikiai yra mažesni. D. A. ir T. E. S. išlaikymui ieškovas šiuo metu teikia 200-250 Eur. Tiek E., tiek D. A. ir T. E. išlaikymui reikalingos išlaidos ir maistui, ir rūbams, ir higienai, vaistams, taip pat turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai, bet poreikiai laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, vaiko lavinimui, todėl nėra suprantama ieškovo pozicija, kodėl visoms savo dukroms jis negali teikti vienodo išlaikymo. Pažymėtina, jog ieškovo dukroms D. A., T. E. specialūs poreikiai nėra nustatyti, D. A. yra 2 metų, T. E. – beveik 1 metų amžiaus, o E. – 13 metų amžiaus. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog vyresnių vaikų poreikiai vertintini kaip didesni. Taip pat vertinant ieškovo finansinę padėtį pažymėtina, jog ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu vengė atskleisti kokia yra ieškovo reali finansinė padėtis. Savo pasikeitusią finansinę padėti ieškovas grindė į bylą teikiamais bankų sąskaitų išrašais (2 t., b. l. 58-78). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo pateikti išrašai yra suformuoti ieškovui parankiu būdu, surūšiuoti taip, jog galima būtų vertinti tik tam tikras ieškovo išlaidas, dėl ko negalima nustatyti, kokios yra ieškovo visos realios pajamos bei išlaidos. Ieškovas teismui nurodė, kad 2017 – 2018 metais gimusias dukras jis augina kartu su jų motina, abu jomis rūpinasi, kartu gyvena, kartu atostogauja. Atsižvelgiant į tai, teismui siekiant nustatyti kokias finansines galimybes rūpintis savo vaikais turi abu tėvai, kokia finansinė padėtis yra ieškovo 2017 - 2018 metais gimusių dukrų motinos – ar ji šiuo metu irgi yra vaiko auginimo atostogose, ar gauna ir kokias pajamas, turi turto ir kokia dalimi ji pajėgi prisidėti prie dukterų išlaikymo, ieškovas atsisakė šias aplinkybes teismui atskleisti. Byloje pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovas nuo 2018 metų sausio mėnesio iki 2019 metų vasario mėnesio pajėgus transporto kurui buvo išleisti daugiau kaip 2 500 Eur. Taip pat į bylą pateiktos nuotraukos iš socialinės ieškovo paskyros paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, jog jo asmeninių poreikių tenkinimui atsakovui lieka tik 150 Eur per mėnesį, todėl jis priverstas stipriai apriboti savo poreikius ir gali tenkinti tik pačius būtiniausius. Ieškovas iki 2019 metų lapkričio mėnesio gavo apie 756 Eur vaiko priežiūros išmoką, taip pat 2019 metais ieškovas turėjo pajamų ir iš Lietuvos kariuomenės, UAB „Marex boats“ (1 t., b. l. 32-33, 4 t., b. l. 1-32).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku/ais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Taip pat teismo nuomone yra svarbi ir ta aplinkybė, jog E. gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, ieškovas praktiškai su dukra nebendrauja, jos kasdieniame gyvenime nedalyvauja, kitaip prie dukters išlaikymo neprisideda, todėl neišvengiamai didesnioji dukters išlaikymo dalis tenka motinai. Kaip nurodo atsakovė dukters E. poreikiai nepasikeitė, didesniąja dalimi prisidėti prie dukters atsakovė galimybės neturi, ji yra įgijusi butą su būsto paskola, moka kasmėnesines įmokas bankui, kurių dydis yra 190 Eur, taip pat mokamas privalomas gyvybės ir sveikatos draudimo mokestis, būsto renovacijos mokestis. Atsakovės šiuo metu gaunamos pajamos yra apie 1 000 Eur (4 t., b. l. 17-30, 72), išlaidos susijusios su būstu sudaro 417 Eur, 200 Eur atsakovė skiria dukros išlaikymui, sumokėjus kitas būtinąsias išlaidas, atsakovei mėnesiui lieka 334 Eur. Vaiką aprūpinti būstu yra tėvų pareiga, todėl atmestini ieškovo argumentai, jog atsakovė imdama paskola elgėsi neatsakingai. Taip pat byloje pateikti duomenys, jog ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę, ieškovė šią reikalavimo teisę ginčija. Byloje pateiktas antstolės raginimas atsakovei įvykdyti sprendimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog atsakovė turės didesnes privalomas išlaidas, ieškovas įgis papildomas pajamas. Ieškovo pateikti duomenys apie atsakovės prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą šiuo metu nepatvirtina aplinkybės, jog 12 709,60 Eur išieškojimas ieškovo naudai atsakovės atžvilgiu bus nutrauktas (3 t., b. l. 129-132, 4 t., b. l. 63-69).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog šalių turtinė padėtis yra panaši – atsakovės pajamos didesnės, tačiau ji turi daugiau finansinių įsipareigojimų, ieškovo pajamos mažesnės, tačiau jis neturi finansinių įsipareigojimų bei neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties.

Ieškovo pateikti duomenys apie kreditą siurbliui, 3 380 Eur paskolą ieškovui suteiktą jo motinos teismui nėra pakankami padaryti priešingas išvadas.

Pareiga teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, skolomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Taip pat atmestini ieškovo argumentai dėl jo sveikatos būklės. Byloje ieškovas nepateikė duomenų, jog jo sveikatos būklė turi tiesioginės įtakos galimybei gauti didesnes pajamas, yra nuolatinio pobūdžio ir dėl jos ieškovas gali tapti nedarbingu. Duomenų apie neįgalumą ieškovas teismui taip pat nepateikė. Nesant ieškovo nurodytai sveikatos būklei nuolatinio pobūdžio, vertinti jog tai būtų pagrindas dukrai E. mažinti išlaikymą, nepilnamečio vaiko atžvilgiu būtų nesąžininga, neteisinga bei neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų.

Kasacinėje praktikoje ne kartą išskirta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.), įrodymų pakankamumo taisyklė nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į aukštesniųjų instancijų teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovas sunkios savo turtinės padėties ar tai, jog ji yra ženkliai pablogėjusi, pasikeitusi neįrodė, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CK 3.192 str., CPK 178 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Atsakovė teismui pateikė įrodymus apie 210 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (4 t., b. l. 73-74). Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovei priteistinos 210 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš ieškovo valstybei nepriteistinos (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355; b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.