Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. I. ieškinį atsakovei R. J. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo (sumažinimo), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9.1. keldamas reikalavimą vaikų išlaikymo sumas sumažinti net po kelis kartus, ieškovas nevertina, ar tokios sumos apskritai būtų pakankamos bent patiems minimaliausiems vaikų poreikiams tenkinti. Nesutiktina su ieškovo skundo argumentu, kad dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimo iš jo priteistas vaikų išlaikymas yra per didelis. Atsižvelgiant į šalių vaikams nustatytus specialiuosius poreikius (dukrai reikalingos odos priežiūros priemonės, sūnui taikomas mokamas ortodontinis gydymas), lankomus būrelius, į tai, kad pats ieškovas neginčijo vaikų poreikių maistui, mokymuisi, aprangai, avalynei, ir kt., vertintina, kad iš apelianto priteista 410 Eur / mėn. suma abiejų vaikų išlaikymui yra būtina. Ši suma teismų praktikoje yra įprastinė ir netgi mažesnė nei orientacinis išlaikymo kriterijus tokio amžiaus vaikų poreikiams. Be to, išlaikymas vaikams yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jų pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jų poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį;

9.2. abejones dėl ieškovo nurodomų teiginių apie jo turtinę padėtį ir pragyvenimo lėšas padidina tai, kad ieškovas teigė pragyvenantis vos iš 100 Eur per mėnesį, kurie lieka priverstinai atskaičius vaikų išlaikymui apie 49 Eur. Nepaisant to, ieškovas pripažino, kad vieną kartą per metus važiuoja slidinėti į užsienį - byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario mėnesį ieškovas 5 dienas slidinėjo Austrijoje. Gaunant tik 100 Eur pajamas sunku įsivaizduoti, kaip ieškovas sugeba sumokėti komunalinius mokesčius už butą, paskolą, apsirūpinti maistu ir kitais būtinais dalykais, slidinėti užsienio kurortuose. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2014 m. lapkričio mėn. ieškovas neatlygintinai perleido daugiatūkstantines pinigines reikalavimo teises savo sūnui G. I.. Ieškovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, nes realios ieškovo pragyvenimo išlaidos yra kur kas didesnės nei 100 Eur / mėn. Tokia pati padėtis egzistavo ir civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas vaikų išlaikymo klausimas, taigi ieškovo turtinė padėties šiuo aspektu iš esmės nepasikeitė. Net jeigu daryti prielaidą, kad šiuo metu ieškovas apskritai nebegauna jokių pajamų, tai, lyginant su tuo, kad iki šiol ieškovas į rankas gaudavo vos 100 Eur nedarbo išmoką, tai nelaikytina esminiu jo turtinės padėties pasikeitimu;

9.3. aplinkybė, kad 2018-10-16 aukcione buvo parduota ieškovui priklausiusi iš senelio paveldėta 533/4266 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone už 4 768 Eur, taip pat nėra nauja šios bylos kontekste, nes Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2205-619/2018 buvo priimta 2018 m. spalio 23 d., t. y. ši aplinkybė dėl ieškovo turtinės padėties jau egzistavo sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio;

9.4. ieškovo darbingumas nėra apribotas, jam nėra nustatytas neįgalumas ar negalėjimas dirbti, ieškovas nėra sulaukęs pensinio amžiaus, o pagal visuotinai žinomas aplinkybes, kad darbo rinkoje labai trūksta darbuotojų, galinčių dirbti paslaugų, aptarnavimo srityse, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vyresni asmenys rinkoje vis ilgiau išlieka aktyvūs, ieškovo akcentuojamas jo biologinis amžius nesudaro jokio pagrindo pateisinti ieškovo neveikimą;

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

13. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2018 m. rugsėjo 28 d. iškeldinimo protokolo Nr. 0040/18/01226-KP9 kopiją; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. spalio 7 d. pažymėjimo apie išklausytą mediatorių mokymo kursą kopiją; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašą; VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. spalio 21 d. Medicinos dokumentų išrašo / siuntimo kopiją.

14. Nurodė, jog teikiami įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ieškovo sūnus buvo priverstinai iškeldintas iš socialinio būsto, taigi ieškovas taip pat buvo priverstas persikelti iš socialinio būsto į savo butą. Ieškovas išklausė mediatorių kursus, taigi ieškovas mokosi, siekia įgyti tam tikrą kvalifikaciją, deda pastangas, kad galėtų susirasti darbą. Mokymosi pažymėjimo kopija gauta po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, todėl teikiama kartu su apeliaciniu skundu. Ieškovas prašo prie bylos prijungti ir pažymą iš SODROS, kuri įrodo, kad ieškovas, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, negavo jokių pajamų. Teikiamas medicinos išrašas patvirtina, kad ieškovui po skundžiamo sprendimo priėmimo buvo atlikta operacija.

15. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: 2019 m. spalio 1 d. sporto mokymo sutartį; 2019 m. spalio 30 d. mokėjimo už futbolo treniruotes dokumentą.

16. Nurodė, jog 2019 m. spalio 1 d. (t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės) su VšĮ sostinės futbolo akademija „Vilniaus Vytis“ buvo sudaryta sporto mokymo sutartis dėl sūnui J. I. teikiamų futbolo mokymo paslaugų. Už šias paslaugas atsakovė kiekvieną mėnesį turės mokėti po 15 Eur. Šie įrodymai yra gauti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, tačiau patvirtina aplinkybę, kad vaikų poreikiai tik auga, todėl atsakovė prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos.

17. Naujai pateikti įrodymai susiję su byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis, todėl priimami.

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečiai J. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių vaikai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisė iš ieškovo J. I. išlaikymą po 225 Eur kas mėnesį, o J. I. – išlaikymą po 185 Eur per mėnesį, taip pat taip pat priteisė išlaikymo įsiskolinimą: J. I. – 3 982,50 Eur, J. I. – 3 274,57 Eur.

19. Ieškovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį J. I. nuo 225 Eur iki 110,83 Eur, o J. I. – nuo 185 Eur iki 50,83 Eur.

20. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Pagal CK 3 str. 201 str. 2 d. priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra. Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 str. 3 d.). Taigi pagal CK 3.201 str. nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.).

22. Šioje byloje nenustatyta, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo priėmimo iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis ar iš esmės sumažėjo vaikų J. ir J. poreikiai.

23. Ieškovas esminį jo turtinės padėties pablogėjimą grindžia tuo, kad ieškovas nedirba, sumažėjo ieškovui mokama/nebėra mokama nedarbo draudimo išmoka, ieškovas neteko 150 Eur per mėnesį nuomos pajamų, buvo parduota dalis ieškovo nekilnojamojo turto, ieškovas turi sveikatos problemų.

24. Kaip matyti iš 2018 m. balandžio 13 d. sprendime nurodytų aplinkybių, sprendimo priėmimo metu ieškovas nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo 111,28 Eur nedarbo draudimo išmoką per mėnesį, o už jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą gaudavo 150 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Ieškovui be šio buto nuosavybės teise priklausė 48/1000 dalys negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pagalbiniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir 533/4266 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

25. Pagal nagrinėjamoje byloje ieškovo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, ieškovas iki šiol nedirba, ieškovui 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu dėl teisės į nedarbo draudimo socialinio draudimo išmoką nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. liepos 20 d. buvo skirta nedarbo draudimo išmoka, kurios dydis buvo vidutiniškai 142 Eur per mėnesį. Nors ieškovas teigia, kad nedarbo draudimo išmoka jam nebeskiriama, tokių įrodymų nėra pateikta. Ieškovas taip pat nebegauna 150 Eur nuomos pajamų per mėnesį, nes ieškovo pilnamečiam sūnui netekus teisės naudotis socialiniu būstu, ieškovas iš šio socialinio būsto persikėlė gyventi į ieškovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

26. Ieškovui priklausę 533/4266 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo parduotos varžytinėse už 4 768 Eur, iš kurių 3 746,81 Eur antstolis pervedė atsakovei išlaikymo įsiskolinimui dengti, o likusi suma buvo skirta vykdymo išlaidoms padengti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas 533/4266 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojo pajamoms gauti.

27. Nurodytas ieškovo turtinės padėties pasikeitimas (142 Eur per mėnesį nedarbo draudimo išmokos nebemokėjimas, 150 Eur per mėnesį nuomos pajamų nebegavimas, nedidelės vertės, pajamų neuždirbančio žemės sklypo netekimas) nevertintinas kaip esminis ieškovo turtinės padėties pablogėjimas, sudarantis pagrindą sumažinti 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

28. Kaip matyti iš 2018 m. balandžio 13 d. sprendime nurodytų aplinkybių, sprendimą priteisti iš ieškovo dukrai J. išlaikymą po 225 Eur kas mėnesį, o sūnui J. – išlaikymą po 185 Eur per mėnesį, lėmė ne sprendimo priėmimo metu buvusi ieškovo turtinė padėtis (111,28 Eur nedarbo draudimo išmoka per mėnesį, 150 Eur nuomos pajamos per mėnesį ir turimas nekilnojamasis turtas). Priešingai, teismas, priteisdamas nurodyto dydžio išlaikymą, neatsižvelgė į ieškovo gaunamas minimalias pajamas. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad vaiko tėvo, kuris turi pareigą teikti išlaikymą, gaunamos minimalios pajamos negali būti pripažintos priežastimi teikti vaikui netinkamo dydžio išlaikymą ar pakankama priežastimi perkelti didesnę išlaikymo naštą kitam iš tėvų. Teismas, priteisdamas nurodyto dydžio išlaikymą, atsižvelgė į tai, kad ieškovas pagal savo turimą išsilavinimą, darbinę, įskaitant vadovavimo, patirtį, sveikatos būklę (nėra duomenų, kad ieškovo darbingumo lygis būtų sumažėjęs) turi realią galimybę dirbti ir gauti nuolatines pajamas.

29. Byloje nėra jokių įrodymų apie iš esmės pablogėjusią ieškovo galimybę dirbti ir gauti nuolatines pajamas. Ieškovui 2019 m. spalio 16 d. atlikta nosies pertvaros operacija nelaikytina įtakojanti ieškovo galimybę dirbti. Kaip matyti iš 2019 m. spalio 21 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, dėl šios operacijos jokie apribojimai ieškovui dėl darbinės veiklos nėra nustatyti, išskyrus 10-14 d. vengti fizinio krūvio ir karštos aplinkos.

30. Vaikų poreikių pasikeitimą (sumažėjimą) po Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo priėmimo ieškovas grindžia tuo, kad atsakovė su vaikais nebesinuomoja buto, o gyvena atsakovės motinai priklausančiame bute, todėl buto nuomos mokesčio dalimi sumažėjo vaikų išlaikymui skiriama suma, vaikai nebelanko darželio, nes pradėjo lankyti mokyklą, todėl nebėra mokamas mokestis už darželio lankymą, sūnus J. nebelanko mokamų popamokinių užsiėmimų.

31. Aplinkybė, kad atsakovė šiuo metu nebesinuomoja buto, o su vaikais gyvena atsakovės motinai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, t. y. dalimi buto nuomos išlaidų sumažėjo vaikų išlaikymas, nesudaro pagrindo konstatuoti esminį vaikų poreikių sumažėjimą. Atsakovė nėra įsigijusi buto nuosavybės teise, o panaudos pagrindais gyvena kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame bute. Nors butas priklauso atsakovės motinai, tai nereiškia, kad atsakovės teisė gyventi šiame bute yra nuolatinė ar ilgalaikė. Kaip nurodė atsakovė, ji persikėlė gyventi į motinai priklausantį butą, nes šiame bute gyvenusi atsakovės sesuo laikinai perkelta dirbti į Klaipėdą, tačiau 2019 m. vasarą ar žiemą ketina grįžti į Vilnių. Seseriai grįžus, atsakovei vėl reikės nuomotis butą.

32. Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 13 d. sprendime nėra nurodyta, kokią vaikams priteisto išlaikymo dalį sudaro buto nuomos mokestis, todėl nėra pagrindo teigti, kad buto nuomos mokesčio dalis sudaro esminę vaikams priteisto išlaikymo dalį.

33. Tai, kad šalių vaikai nebelanko darželio, ir nebėra mokamas mokestis už darželio lankymą, nereiškia vaikų poreikių sumažėjimo. Vaikai pradėjo lankyti mokyklą, atsakovės pateiktos (duomenys neskelbtini) mokyklos visos dienos mokyklos grupės lankymo sutartys patvirtina, kad vaikai lanko visos dienos mokyklos grupę, todėl atsirado išlaidos vaikų maitinimui mokykloje visą dieną, kurios buvo įskaičiuotos į mokestį už darželio lankymą, ir kurios pagal atsakovės pateiktą 2019 m. kovo 22 d. pažymą nėra kompensuojamos. Pradėjus lankyti mokyklą, neabejotinai atsirado papildomos išlaidos sąsiuviniams, pratybų sąsiuviniams, kanceliarinėms priemonėms ir kt.

34. Iš atsakovės pateiktų 2018 m. birželio 19 d. neformaliojo švietimo paslaugų teikimo sutarčių, 2019 m. kovo 27 d. pažymos, 2019 m. spalio 1 d. sporto mokymo sutarties matyti, kad dukra J. lanko mokamus mokymo plaukti ir anglų kalbos užsiėmimus, o sūnus J. lanko mokamus mokymo plaukti, anglų kalbos ir futbolo užsiėmimus, taigi ieškovo teiginiai, kad vaikai nebelanko mokamų popamokinių užsiėmimų, nėra pagrįsti.

35. Dukrai J. nustatytas atopinis dermatinas, reikalaujantis papildomų išlaidų vaistams, kremams, į ką buvo atsižvelgta nustatant išlaikymo dydį, nėra išnykęs.

36. Nesant CK 3.201 str. nustatytų pagrindų sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmetė.

37. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 806,67 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti šią sprendimo dalį ir bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai iš ieškovo nepriteisti. Šį reikalavimą ieškovas grindžia savo sunkia turtine padėtimi.

38. Ieškovo turtinė padėtis yra pagrindas iš dalies ar visiškai atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 10 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas, mokėjimo (CPK 83 str. 3 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.). CPK 88 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Taigi ieškovo turtinė padėtis nesudaro pagrindo atleisti ieškovą nuo atsakovės patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo.

39. Atsižvelgiant į atsakovės atstovės šioje byloje teiktų procesinių dokumentų skaičių ir apimtis (teiktas atsiliepimas į ieškinį, rašytinis prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo, rašytinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), teismo posėdžių skaičių (byloje vyko trys teismo posėdžiai), Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius atlyginimo už advokato pagalbą dydžius, atsakovės patirtos 806,67 Eur išlaidos už advokato pagalbą vertinamos kaip artimos minimalioms, todėl jų mažinti nėra pagrindo (CPK 98 str. 2 d.).

40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas už advokato pagalbą, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamos 450 Eur išlaidos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo L. I. atsakovės R. J. naudai 450 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.