Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. I. ieškinį atsakovei R. J. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo (sumažinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. I. ieškinį atsakovei R. J. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo (sumažinimo), kuriuo ieškovas prašo sumažinti išlaikymo dydį, mokamą periodinėmis išmokomis dukters J. I. išlaikymui iki jos pilnametystės, nuo 225 Eur iki 110,83 Eur; taip pat sumažinti išlaikymo dydį, mokamą periodinėmis išmokomis sūnaus J. I. išlaikymui iki jo pilnametystės, nuo 185 Eur iki 50,83 Eur; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove R. J., taip pat priteisė iš L. I. nepilnamečiam vaikui J. I. išlaikymą, mokamą po 225 Eur kas mėnesį, o nepilnamečiam vaikui J. I. išlaikymą, mokamą po 185 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, taip pat priteisė nepilnamečiam vaikui J. I. 3982,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o nepilnamečiam vaikui J. I. 3274,57 Eur išlaikymo skolą, paskyrė nepilnamečių vaikų priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise R. J.; taip pat nustatė L. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. tvarką. Ieškovas nurodė, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiams J. I. ir J. I. dydį. Iki šiol ieškovas teikė išlaikymą savo vaikams pagal savo galimybes, iš ieškovo banko sąskaitos kiekvieną mėnesį nuskaičiuojama 30 proc. jo gaunamų pajamų (bedarbio pašalpos), o iki (duomenys neskelbtini) vaikų išlaikymui buvo nuskaičiuojama 50 proc. ieškovo gaunamų pajamų (bedarbio pašalpos). Ieškovo manymu, tai, kad ieškovas yra rūpestingas tėvas ir rūpinasi savo vaikais patvirtina aplinkybė, jog jis gautus pinigus už jam nuosavybės teise parduotą žemės sklypą atidavė savo vaikams, faktiškai davė atsakovei, bet tuo tikslu, kad iš jų būtų tenkinami vaikų poreikiai. Ieškovas taip pat nurodė, kad sprendimu priteista pareiga mokėti vaikams išlaikymą, kuris abiem vaikams kartu yra 407 Eur per mėnesį, yra nepakeliama mokestinė našta ieškovui, ieškovas siūlė atsakovei teikti vaikams išlaikymą remiantis faktiškai išleidžiama pinigų suma vaikams, o ne remiantis išgalvotomis ir akivaizdžiai padidintomis išlaidomis, tačiau atsakovė nuolat ieškovo pasiūlymo atsisakydavo, tai, ieškovo manymu, įrodo, kad atsakovė siekia pasipelnyti ieškovo sąskaita. Šiuo metu ieškovas nedirba, tačiau aktyviai ieško darbo, ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar yra registruotas darbo biržoje, ieškovas yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl tai apsunkina jo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje, todėl tai turėtų būti vertinama kaip svarbi priežastis, dėl kurios ieškovas šiuo metu neturi darbo, todėl ieškovo galimybė susirasti darbą ir uždirbti bent minimalų atlyginimą savo reikmėms tenkinti ir dar mokėti 407 Eur išlaikymą vaikams turėtų būti įvertinta ne formaliai, bet realiai, atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinką ir ieškovo amžių. Ieškovas nurodė, kad jo pajamos yra 148,58 Eur bedarbio pašalpa, tačiau ir šios pajamos yra areštuotos, o gaunamos pajamos yra mažesnės nei sprendimu priteista vaikams išlaikymo suma beveik 3 kartus, todėl vykdyti teismo sprendimą ieškovui yra net neįmanoma. Ieškovas turi nekilnojamojo turto – butą, (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra areštuotas, todėl ieškovas jo parduoti ir materialiai aprūpinti savo vaikus taip pat negali. Be to, ieškovas nurodė, kad pasikeitė jo vaikų būtinieji poreikiai, todėl turi sumažėti ir sprendimu priteistas išlaikymo dydis, šiuo metu atsakovė buto nesinuomoja, kadangi gyvena tėvų bute, todėl jokio nuomos mokesčio nemoka, vaikai į darželį nuo (duomenys neskelbtini) nevaikšto, kadangi pradėjo lankyti mokyklą, sūnus J. šiuo metu mokamų būrelių nelanko, todėl dėl šių priežasčių vaikų poreikiai pasikeitė ir jiems patenkinti yra skiriama mažesnė pinigų suma nei buvo priteista sprendimu. Ieškovas pabrėžia, kad atsakovė taip pat gauna išmokas iš valstybės, o būtent vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį vaikams yra skiriama 136,80 Eur valstybės parama, o nuo 2019 m. sausio 1 d. mokamos 50,16 Eur dydžio išmokos per mėnesį. Todėl padidėjus iš Valstybės skiriamos išmokos vaikams dydžiui, proporcingai turi sumažėti iš ieškovo sprendimu priteistas išlaikymo dydis vaikams, o būtent vaikams skiriamas išlaikymo iš ieškovo dydis turi sumažėti 10,00 Eur kiekvienam vaikui. Todėl, ieškovo manymu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jis dėl objektyvių priežasčių negali teikti vaikams sprendimu priteistą išlaikymo dydį, taip pat tai, kad vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė (sumažėjo), proporcingai turi sumažėti jiems tenkantis išlaikymo dydis.

Atsakovė R. J. pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo prašo ieškovo L. I. ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nei vaikų poreikiai, nei ieškovo turtinė padėties nuo 2018-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 priėmimo iš esmės nepasikeitė, priešingai – vaikų poreikiai dėl pradėtos lankyti mokyklos tik išaugo, atsirado nauji vaikų poreikiai, todėl ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovės manymu, ieškovo turtinė padėtis yra tokia pati, kaip ir nagrinėjant bylą dėl išlaikymo dydžio nustatymo, o lyginant su buvusia turtine padėtimi, šiuo metu galima įžvelgti ir atitinkamą jos pagerėjimą – ieškovas persikėlė gyventi į jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Vilniaus senamiestyje, kurį anksčiau nuomojo. Prieš metus ieškovas gyveno socialiniame būste, o butą, (duomenys neskelbtini), nuomojo, gaudavo papildomas pajamas. Kadangi ieškovas atsisakė gaunamų pajamų iš buto nuomos ir pats apsigyveno senamiestyje, darytina išvada, kad ieškovas turi finansines galimybes ir be papildomų pajamų šaltinio išlaikyti šį butą, susimokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas. Gerą ieškovo finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad ieškovas kiekvienais metais atostogauja užsienio kurortuose, be to, ieškovas vairuoja nuosavą transporto priemonę. Ieškovo teiginiai apie tai, kad pardavus iš varžytinių už 4768 Eur nekilnojamąjį turtą, šiuos pinigus jis gera valia perdavė atsakovei vaikų išlaikymui, yra neteisingi – pinigus atsakovė gavo iš antstolių, vykdžiusių varžytynes, o iš paties ieškovo atsakovė pinigų vaikams išlaikyti gavusi nebuvo. Atsakovės žiniomis, šiuo metu ieškovas gyvena iš teismo sprendimu priteistų piniginių lėšų, taip pat lėšų, gautų pardavus prabangią transporto priemonę ir nekilnojamąjį turtą. Ieškovo teiginiai, kad vienintelės jo pragyvenimo lėšos tėra 148,58 Eur bedarbio pašalpa, kelia abejonių, kadangi, jos manymu, akivaizdu, kad antstoliams atskaičius 30 proc. pašalpos dalį, ieškovui pragyvenimui turėtų likti 104 Eur, šios sumos nepakaktų butui senamiestyje išlaikyti ir maistui, jau nekalbant apie tokių ieškovo poreikių tenkinimą kaip vasaros poilsis ir slidinėjimo kelionės į užsienio kurortus, todėl akivaizdu, kad ieškovas iki galo neatskleidžia savo turtinės padėties, o tai sudaro pagrindą teigti, kad ieškovas neįrodė esminio savo turtinės padėties pasikeitimo (pablogėjimo). Atsakovės manymu, ieškovo pragyvenimo lygis lyginant su teismo sprendimo priėmimo metu buvusiu lygiu tik pagerėjo. Be to, akivaizdu, kad ieškovas gyvena iš finansinių lėšų, gautų pardavus turtą ir teismo sprendimu priteistų lėšų, taip pat galimai turi kitokių neoficialių pajamų šaltinių. Ieškovas taip pat turi transporto priemonę, nuosavybės teise valdo butą senamiestyje. Butas ieškovui priklausė nuosavybės teise ir tuomet, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, o ieškovo minimas turto areštas butui taikomas nuo 2013 m., taigi ši aplinkybė nėra nauja ar esmingai pasikeitusi, todėl ieškovas neįrodė savo turtinės padėties pasikeitimo. Ieškovas yra darbingo amžiaus vyras, realiai galintis gauti darbo užmokestį, neturi sveikatos problemų, todėl yra objektyviai pajėgus teikti priteistą išlaikymą, ieškovas daugiau jokių išlaikytinių neturi. Atsakovė faktiškai iš ieškovo išlaikymą gauna tik per antstolius, kurie atskaito 30 proc. ieškovo bedarbio pašalpos. Šiuo metu atsakovė iš ieškovo kas mėnesį vaikų išlaikymui sulaukia 24,71 Eur dukters poreikių tenkinimui ir 20,40 Eur sūnaus poreikių tenkinimui. (duomenys neskelbtini) dienai ieškovo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 8668,89 Eur, todėl visa vaikų išlaikymo finansinė našta tenka vienai atsakovei, ieškovo prisidėjimas prie vaikų poreikių tenkinimo yra tik simboliškas. Atsakovė nurodė, kad persikėlimas gyventi į tėvų butą yra laikinas šeimos sprendimas, be to, šis butas yra dviejų kambarių, todėl atsakovės šeimai jame yra per mažai erdvės. Aplinkybė, kad atsakovė laikinai (pusmečiui) persikėlė gyventi į savo tėvų butą, nėra esminis vaikų poreikių sumažėjimas, nes artimiausiu metu atsakovė vėl bus priversta nuomotis būstą, todėl šiuo pagrindu mažinti išlaikymą yra neracionalu. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad vaikams nelankant darželio sumažėjo vaikų poreikiai – priešingai, vaikų poreikiai padidėjo, nes mokyklai reikalinga pirkti uniformą, sportinę aprangą bei avalynę, pratybų sąsiuvinius, kanceliarines priemones, taip pat patiriamos papildomos išlaidos vaikų maitinimui, lavinimui ir pramogoms. Nuo (duomenys neskelbtini) vaikai lanko pirmą klasę, po pamokų lanko popamokinę grupę, todėl būdami mokykloje visą darbo dieną vaikai turi maitintis du kartus, vienos dienos abiejų vaikų maitinimas mokykloje sudaro vidutiniškai 7,2 Eur, todėl vaikų maitinimui mokykloje vidutiniškai reikia skirti 144 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad atsirado naujos vaikų išlaikymo išlaidos – atsakovė sudarė gyvybės draudimo sutartis, kuriam kas mėnesį moka po 60 Eur abiem vaikams, mokslo metais vaikai lanko plaukimo pamokas, kurios kainuoja 64 Eur/mėn. abiem vaikams. Vaikai lanko papildomas anglų kalbos pamokas, už abu vaikus mokėtina suma sudaro 32 Eur. Vaikų poreikiai maistui, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir kitos būtinosios išlaidos nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo visiškai nepasikeitė, dukra turi specialiųjų poreikių, susijusių su odos bėrimais ir sausėjimu, alergija, todėl be būtinųjų išlaidų yra patiriamos taip pat papildomos sveikatos priežiūros išlaidos. Per metus sūnaus poreikiams tenkinti reikalinga skirti 5582 Eur, todėl vidutiniškai per mėnesį sūnaus išlaikymui reikalinga skirti 465,17 Eur, dukters poreikiams tenkinti per metus reikalinga skirti 6169,50 Eur, todėl vidutiniškai per mėnesį dukters išlaikymui reikalinga skirti 514,13 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad iš ieškovo faktiškai priteistos išlaikymo sumos yra ir taip mažesnės nei ½ poreikių dalis, atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu J. teiktino išlaikymo dydį sumažinti iki 110,83 Eur, o J. iki 50,83 Eur/mėn. Toks vaikų išlaikymas nebūtų pakankamas netgi vaikų maisto ir pragyvenimo išlaidų tenkinimui, jau nekalbant apie kitas būtinąsias išlaidas, tokias kaip ugdymas, sveikatos priežiūra, gabumų lavinimas ar laisvalaikis.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į teismų praktiką, Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo – sumažinimo, neatitinka nepilnamečių J. I. ir J. I. interesų.

2019-07-01, 2019-09-12 teismo posėdžių metu ieškovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Ieškovas nurodė, kad yra bedarbis, gauna bedarbio išmoką, kuri yra 150 Eur dydžio, iš šios išmokos 30 proc. yra nuskaičiuojama vaikų išlaikymui, be to, vaikų išlaikymo fondas vaikų išlaikymui moka 136 Eur per mėn., todėl jo skola Sodrai kas mėnesį didėja 136 Eur. Ieškovas paaiškino, kad teismo priteistas išlaikymas vaikams yra per didelis ir niekuo nepagrįstas. Be to, pasikeitė atsakovės gyvenimo sąlygos, ji nebesinuomoja būsto, gyvena tėvų bute, nemoka nuomos, todėl vaikų gyvenimo sąlygos pablogėjo. Ieškovo manymu, atsakovė negarbingai elgiasi, kadangi skundžiasi, jog negauna vaikų išlaikymo, tačiau iš valstybės gauna 100 Eur, iš atsakovo nuskaitoma 50 Eur ir 136 Eur iš vaikų fondo, todėl atsakovė per mėnesį gauną apie 300 Eur vaikų išlaikymui. Atsakovė ieškovui ilgą laiką nesakė, kad varžytynių metu buvo parduota jo senelio žemė už 4800 Eur. Ieškovo manymu, ieškovė naudojasi vaikais. Ieškovas nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, kadangi šiek tiek sumažėjo vaikų poreikiai ugdymui, kadangi vaikai nebelanko darželio, o lanko mokyklą, taip pat nebėra nuomos išlaidų. Ieškovas paaiškino, kad jo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams, pasikeitė, kadangi jis nuomojo butą (duomenys neskelbtini), o dabar persikėlė ten gyventi. Iš nuomos pinigų jis vežė vaikus į (duomenys neskelbtini). Nuomos mokestis buvo 150 Eur, nuomos sutartį nutraukė, nes ankstesnėje civilinėje byloje buvo daromas spaudimas iš kitos šalies, kad neva jis gauna didelius pinigus iš nuomos. Nuomos sutartį nutraukė 2018 m. rugsėjį, iki tol gyveno (duomenys neskelbtini) sūnaus bute ir nemokėjo nuomos mokesčio, tačiau priėmė sprendimą ten nebegyventi. Nurodė, kad ieškovas neteko (duomenys neskelbtini) dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šis turtas buvo parduotas iš varžytynių, pardavus šį turtą pajamų negavo. Ieškovas dėl reikalavimo sumažinti išlaikymą dukrai iki 110,83 Eur, o sūnui iki 50,83 Eur paaiškino, kad dukra turi alergiją, todėl jai reikalinga daugiau išlaidų, o jo matematiniais paskaičiavimais, sumažėjo išlaidos vaikų būstui bei darželiams. Dėl savo sveikatos būklės ieškovas paaiškino, kad visi duomenys yra elektroninėje erdvėje, todėl jam sunku pateikti įrodymus, tačiau nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metai, jo organizmas nėra jaunas, jam padidėjęs (duomenys neskelbtini), padidėjęs (duomenys neskelbtini), susidėvėjęs (duomenys neskelbtini), bus daroma (duomenys neskelbtini) operacija, be to, nurodė, kad po 2017 m. rugsėjo mėn. gauto ieškinio jam prasidėjo (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jos į gydytojus nesikreipė, bet geria vaistus. Ieškovo teigimu, jam daromos kliūtys bendrauti su vaikais pagal nustatytą tvarką. Ieškovas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) nedirba, registruojasi darbo biržoje, nuo 2019 m. spalio ketina lankyti kursus, po kurių tikisi gauti darbą. Iki to jam siūlė darbą ir jis pats ieškojosi, bet nieko sau tinkamo nepavyko rasti, iš Darbo biržos siūlytų, verti dėmesio buvo tik du pasiūlymai, kadangi norėtų dirbti tą, kas susiję su jo profesija, darbo organizavimu. Paaiškino, kad savo verslą nutraukė, nes pasikeitė rinka. Ankščiau gaudavo papildomų pajamų iš buto numos, dabar papildomų pajamų neturi. Ieškovas nurodė, kad vaikais rūpintis turi abu tėvai, o iki 2017 m. rugsėjo taip ir buvo, šiuo metu jis nebegali rūpintis vaikais vienodai, nes neturi pinigų. Dėl vaikams reikalingo išlaikymo paaiškino, kad savaitgaliais vaikai būna pas ieškovą, vaikai turi paspirtukus, drabužių, žaidžia namie krepšinį, maistas savaitgaliui jam ir vaikams kainuoja 5 Eur, vaikai pilnai aprūpinti, o nurodyti tikslią pinigų sumą, kalbant apie vaikų interesus, ieškovo teigimu, yra neatsakinga. Dėl prisidėjimo prie vaikams tenkančių išlaidų, nurodė, kad ieškovas pinigais kiekvieną mėnesį prisideda 136 Eur, kuriuos vaikai gauna iš Vaikų išlaikymo fondo, bei 46 Eur, kuriuos nuo jo sąskaitos nurašo antstoliai, taip pat vaikai gauna 100 Eur iš valstybės, be to, gavo 4700 Eur iš žemės sklypo, kuris buvo parduotas iš varžytynių. Apie savo patiriamas išlaidas ieškovas nurodė, kad vasaros metu jos labai mažos, kadangi per savaitę į parduotuvę eina 2 kartus, ten išlaidžia po 10 Eur, todėl mėnesiui maistui išleidžia apie 80 Eur, komunalinės paslaugos vasaros metu sudaro apie 30 Eur, kiek žiemą, neatsimena, ieškovas važinėja automobiliu, tačiau juo naudojasi tik vaikų paėmimui, daugiausiai važinėja dviračiu, už automobilio draudimą moka, tačiau kiek jis kainuoja, pasakyti negali. 2017-2018 žiemą bei pavasarį vartojo vaistus nuo (duomenys neskelbtini), žiemą pirko vaistus į nosį. Nurodė, kad jo pajamos sunkiai patenkina jo paties poreikius, todėl deda dideles viltis į kursus. Taip pat nurodė, kad turi žmonių, iš kurių gali pasiskolinti. Dėl 2019 metų slidinėjimo kelionės nurodė, kad jos tikslios kainos neatsimena, tačiau slidinėjimas kainavo iki 1000 Eur, tai buvo lėšos, gautos už nuomą. Į klausimą, ar nebandė ieškoti fizinio darbo, ieškovas atsakė, kad įsidarbinus reiktų 10-12 val. dirbti, o tai pagal jo amžių būtų per sunku. Dėl darbo paieškų paaiškino, kad be darbo biržos pats susirado kursus. Dėl planuojamos (duomenys neskelbtini) operacijos paaiškino, kad tai nėra kliūtis dirbti, dėl savo fizinio aktyvumo nurodė, kad kiekvieną dieną daro mankštą, važinėja dviračiu 15-20 kartų per mėnesį, kai tinkamos oro sąlygos maudosi, 1 kartą per metus slidinėja užsienyje. Ar rugpjūtį gavo nedarbo išmoką, negalėjo atsakyti, Darbo biržoje lankėsi prieš 1-2 mėnesius. Apie tai, iš ko gyvena, nurodė, kad jo gyvenimo modelis ne toks kaip kitų – jam užtenka 143 Eur pragyvenimui, o kai reikia pinigų, jis turi suaugusį sūnų, kuris jo dėka turi gerai apmokamą darbą ir gali jam padėti, maistą ieškovas gauna natūralų ir nemokamą. Ieškovas paaiškino, kad butas buvo įgytas santuokoje su pirmąja žmona, jam priklauso pastogės dalis, taip pat statiniai. Dėl bendravimo su vaikais nurodė, kad vasarą vaikai nenakvojo pas ieškovą nei vienos nakties, ieškovo manymu, taip yra todėl, kad atsakovė neleidžia vaikams su juo bendrauti ir juos nuteikinėja, ieškovas norėtų dalintis viską per pusę.

Atsakovė 2019-09-12 teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškovo ieškiniu ir palaiko atsiliepimą. Atsakovė paaiškino, kad vaikų išlaikymui ji gauna 30 proc. nuo ieškovo bedarbio pašalpos, tai apytiksliai 44 Eur, taip pat gauna vaiko pinigus po 50 Eur kiekvienam vaikui bei vaikų išlaikymo fondas moka po 68 Eur vaikui. Dėl savo turtinės padėties nurodė, kad jos darbo užmokestis padidėjo dėl kasmetinės infliacijos, padidėjo 1 proc., todėl dabar jos darbo užmokestis apytiksliai yra 960 Eur per mėn. Atsakovė paaiškino, kad nėra pagrindo keisti išlaikymo vaikams dydį, kadangi iš esmės nepasikeitė nei ieškovo turtinė padėtis, nei vaikų poreikiai, o atvirkščiai – vaikų poreikiai išaugo. Atsakovės manymu, ieškovo elgesys parodo, kad jis bet kokiomis priemonėmis stengiasi išvengti prievolės išlaikyti vaikus, ieškovas vengia atsakinėti į klausimus apie turtinę padėtį. Atsakovės žiniomis, bedarbio pašalpa ieškovui skiriama iki (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūtį iš ieškovo išieškota 17 ir 14 Eur vaikams. Tai, kad ieškovo turtinė padėtis nėra bloga, įrodo jo pasisakymai apie slidinėjimą užsienyje, kadangi jis nurodė, kad slidinėja iš santaupų. Pardavus ieškovo žemės sklypą iš varžytynių, atsakovei buvo pervesta 3700 Eur, šios lėšos buvo už vaikų išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovė taip pat nurodė, kad savo kreditorinius reikalavimus jis perleido sūnui, tai padarė sąmoningai, siekdamas nuslėpti pajamas, kadangi iš bendro pažįstamo žino, kad jis turėjo pinigų ir juos perrašė sūnui, jog išvengtų prievolės mokėti išlaikymą. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas su sūnumi turi bendrą kortelę, kurioje yra laikomi pinigai. Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo. Dėl vaikų poreikių paaiškino, kad dukrai per mėnesį reikia apytiksliai 514 Eur, tai neapima kuro išlaidų, skalbimo priemonių. Dukters maistui mokykloje išleidžiama 56 Eur, vaiko gimtadienio šventė – 250 Eur, dukra lanko (duomenys neskelbtini), kuris sudaro 30 Eur per mėn., bei (duomenys neskelbtini) – 29 Eur per mėn., šiems būreliams reikalinga speciali apranga, be to, vaikas lanko anglų kalbos pamokas 1 kartą per savaitę, kainuoja 4 Eur. Dukra taip pat turi specialiųjų poreikių, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dukrai perkami antihistamininiai vaistai, hormoniniai tepalai. Dėl sūnaus poreikių nurodė, kad sūnus lanko (duomenys neskelbtini) – 29 Eur/mėn., anglų kalbos pamokas 4 Eur/k., (duomenys neskelbtini) užsiėmimai nemokami, sūnus turi specialiųjų poreikių, kurie pasireiškia sąkandžio problemomis, nuo 2018 m. nešioja plokštelę, kainavo 130 Eur plius odontologo konsultacijos. Vaikai apdrausti kaupiamuoju draudimu po 30 Eur per mėn. kiekvienam vaikui, jį apmoka iš valstybės gaunamų išmokų vaikui. Dėl būsto nuomos paaiškino, kad šiuo metu sesuo išvykusi, į savo būstą grįš 2019 m. gruodį, todėl planuoja įsigyti nuosavą būstą. Didesnio būsto nuomotis negali. Atsakovės žiniomis, ieškovo sūnus Ginas turi bankinę kortelę, kuria faktiškai naudojasi ieškovas, kiek lėšų ten yra, tiksliai nežino, mano, kad jis tokią situaciją sukūrė siekdamas išvengti prievolės mokėti vaikams išlaikymą. Jos žiniomis, ieškovas buvo pardavęs automobilį (duomenys neskelbtini) ir už jį gavo lėšų. Kai ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, ieškovas faktiškai nedirbo, jis dirbo įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau įmonė užsakymus gaudavo labai retai, kai kartu gyveno, gyvendavo iš atsakovės lėšų. Atsakovė nurodė, kad ieškovas papildomai prie vaikų išlaikymo neprisideda, o ankstesnio teismo proceso metu yra nurodęs, kad neduos nė cento, todėl atsakovė pati stengiasi dirbti ir užsidirbti, mano, kad be baudžiamosios bylos nieko nebus. Dėl išlaidų vaikų atostogoms nurodė, kad kas mėnesį vaikai po dvi savaites praleisdavo pas atsakovės tėvus, tai kainavo 300-400 Eur už kurą pirmyn-atgal, maistą, laisvalaikio priemones. Dėl vaikų gimtadienio išlaidų paaiškino, kad 140 Eur kainuoja salė 15 vaikų, 54 Eur kainuoja tortas, be to, kainuoja gėrimai, picos ir užkandžiai. Nurodė, kad savo kompiuteryje buvo radusi ieškovo patalpintus dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovui buvo priteista 120 000 Eur skolos, be to, ieškovas yra pasakojęs, kad sklypas (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas ir jis ieškojo žmogaus, kuris nupirktų tą sklypą, nes turėjo pinigų, tačiau reikėjo sklypą nupirkti per kitą asmenį. Atsakovė nurodė, kad pinigų reikia vaikams, o ne atsakovei ir jos sutuoktiniui. Nors kas mėnesį gauna 100 Eur vaikų išmoką, 44 Eur nuskaitomus nuo ieškovo bedarbio pašalpos, 136 Eur iš vaikų išlaikymo fondo, pinigus ji gauna per antstolius, o ieškovas skaičiuoja ne savo pinigus, už vaikus ji gauna pinigus iš valstybės pagal įstatymus. Dėl ieškovo finansinės padėties nurodė, kad ieškovo finansinė padėtis pagerėjo, kadangi jam nebereikia nuomoti buto, tai reiškia, kad jis atsisakė papildomų pajamų. Atsakovė paaiškino, kad su sutuoktiniu veda bendrą biudžetą, todėl jos sutuoktinis taip pat teikia vaikams finansinę pagalbą.

Atsakovės atstovė baigiamųjų kalbų metu prašė ieškovo ieškinį atmesti, kadangi ieškinys neatitinka įstatymo keliamų sąlygų. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymas turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Ieškovo siūlomas išlaikymas neatitinka vaikų poreikių, taip pat nėra proporcingas ieškovo turtinei padėčiai. Be to, nenustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi. Ieškovas buvo bedarbiu dar pirmos bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybė, kad ieškovas nebenuomoja nuosavo būsto turi būti vertinama kaip turtinės padėties pagerėjimas, nes ieškovas turėjo sąlygas ir finansines galimybes atsisakyti gaunamo nuomos mokesčio ir persikraustyti gyventi į nuosavą būstą. Dėl ieškovo turtinės padėties ir lėšų nurodė, kad nors ieškovas deklaruoja, kad gyvena tik iš bedarbio pašalpos, tačiau ieškovas net nesidomi, kiek truks bedarbio pašalpos mokėjimas, o pagal Sodros duomenis bedarbio pašalpa ieškovui nebus mokama nuo (duomenys neskelbtini) ir nesirūpina tuo. Ieškovas savo tikrosios turtinės padėties neatskleidžia ir tikroji jo turtinė padėtis yra geresnė, nei nurodo ieškovas. Ieškovas bylos metu patvirtino, kad gavo pinigų už automobilio pardavimą, be to, ieškovas turi finansinių galimybių keliauti į slidinėjimo kurortus užsienyje, atostogauti (duomenys neskelbtini), tai rodo, kad ieškovas negyvena iš 100 Eur. Net sumažinus išlaikymą vaikams, ieškovo mokamas išlaikymas vaikams turėtų būti 161 Eur, tačiau ieškovo gaunama pašalpa yra 149 Eur. Pareikštas ieškinys nėra skirtas išspręsti finansinę situaciją, kuri leistų vykdyti finansinius įsipareigojimus ir mokėti vaikams išlaikymą. Todėl neaišku, iš kokių pajamų ieškovas teiktų vaikams išlaikymą, juolab kad ieškovas ir pats turi poreikių būstui, transportui, maistui bei kt. Ieškovas yra bedarbis daug metų, jis nesiima jokių priemonių tam, kad susirastų darbą. Nors ieškovas turėjo verslą, turi išsilavinimą, tačiau nedirba jokio darbo ir nesiima jokių priemonių, kad galėtų pagerinti savo finansinę padėtį, tai rodo, kad jo veiksmai skirti gyventi tokį gyvenimo būdą, kuris leistų naudotis neoficialiomis pajamomis ir vengti įsipareigojimų. Ieškovas turėtų dirbti bet kokį darbą, kuris leistų išlaikyti vaikus. Iš ieškovo išieškomos sumos siekia tik keliasdešimt eurų ir ši suma skirta dviem vaikams. Ieškovas turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo ta dalimi, kuri buvo teismo priteista, kadangi mažesnis išlaikymas neatitiktų vaikų poreikių. Nuomos mokesčio nebuvimas negali būti pagrindas mažinti išlaikymo dydį matematiškai. Ieškovo sūnui J. priteistas išlaikymas yra 185 Eur, kuris yra mažesnis nei teismų praktikoje taikytinas vidutinis išlaikymo dydis, dukra J. turi specialiųjų poreikių. Tai, kad vaikai nebelanko darželio, nėra pagrindas mažinti išlaikymo dydžio, kadangi atsirado nauji poreikiai vaikams. Dėl ieškovo argumentų dėl to, kad atsakovė gauna Sodros išmokas, teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nėra, kadangi išlaikyti vaikus yra tėvų pareigų, o Sodros išmokėtos sumos bus išieškomos iš ieškovo. Valstybės išmokas ieškovė naudoja vaikų gyvybės draudimams, todėl išlaidos vaikams nemažėja, šie pinigai kaupiami vaikams.

Ieškinys atmestinas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, tapo bedarbis, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą, ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Ieškovas, prašydamas sumažinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams – dukrai J. I. nuo 225 Eur iki 110,83 Eur, o sūnui J. I. nuo 185 Eur iki 50,83 Eur, remiamasi abiem CK 3.201 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, t. y. savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečių vaikų poreikių sumažėjimu. Ieškovo teigimu, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, sprendimu priteista pareiga mokėti vaikams išlaikymą yra nepakeliama mokestinė našta ieškovui, šiuo metu ieškovas nedirba, yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl tai apsunkina jo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje, gaunamos pajamos yra mažesnės nei sprendimu priteista vaikams išlaikymo suma beveik 3 kartus, be to, pasikeitė vaikų būtinieji poreikiai – vaikai gyvena atsakovės tėvų bute, todėl jokio nuomos mokesčio nebemoka, vaikai nuo (duomenys neskelbtini) nelanko darželio, kadangi pradėjo lankyti mokyklą, sūnus J. šiuo metu nelanko mokamų būrelių. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad nei vaikų poreikiai, nei ieškovo turtinė padėties nuo 2018-04-13 sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitė, priešingai – vaikų poreikiai pradėjus lankyti mokyklą tik išaugo (mokyklai reikalinga pirkti uniformą, sportinę aprangą bei avalynę, pratybų sąsiuvinius, kanceliarines priemones, taip pat patiriamos papildomos išlaidos vaikų maitinimui mokykloje, lavinimui ir pramogoms), atsirado nauji vaikų poreikiai. Atsakovės teigimu, ieškovo siūlomas vaikų išlaikymas nebūtų pakankamas netgi vaikų maisto ir pragyvenimo išlaidų tenkinimui, jau nekalbant apie kitas būtinąsias išlaidas, tokias kaip ugdymas, sveikatos priežiūra, gabumų lavinimas ar laisvalaikis.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečiai J. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių vaikai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su R. J., priteisė iš L. I. nepilnamečiam vaikui J. I. išlaikymą, mokamą po 225 Eur kas mėnesį, o nepilnamečiam vaikui J. I. išlaikymą, mokamą po 185 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, taip pat priteisė išlaikymo įsiskolinimą – J. I. 3982,50 Eur, J. I. 3274,57 Eur, nustatė L. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. tvarką (el. b. 1 t., b. l. 21-43).

Sprendžiant, ar yra pagrindas sumažinti priteistą išlaikymo dydį, teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi bylos nagrinėjimo dalykas yra ne šalių ginčas dėl vaikų poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės sumažėjo vaikų poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Ieškovas reikalavimą sumažinti nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo dydį grindė aplinkybėmis, kad pagal jo turtinę padėtį vykdyti teismo sprendimą neįmanoma, teismo posėdžio metu teigė, kad priteistas išlaikymas yra per didelis, niekuo nepagrįstas. Minėta, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu, tačiau šis ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Teismas pažymi, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Teismo vertinimu, ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis negali mokėti priteisto išlaikymo, nėra pagrindas savaime sumažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, ieškovui neįrodžius, kad jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės.

Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas, kuriuo iš ieškovo buvo priteistas nepilnamečiams vaikams išlaikymas, įsiteisėjo 2018 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą dėl sprendimo (civilinės bylos Nr. e2A-2205-619/2018), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą. Ieškovas į teismą su ieškiniu sumažinti išlaikymą kreipėsi 2019 m. kovo 5 d. Ieškovo teigimu, jo turtinė padėtis neleidžia jam mokėti teismo priteisto išlaikymo vaikams ir teismo sprendimu priteistas išlaikymas yra nepakeliama mokestinė našta jam, nes ieškovas nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) yra registruotas darbo biržoje, jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl tai apsunkina jo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje, jo pajamos yra 148,58 Eur, todėl vykdyti teismo sprendimą ieškovui yra net neįmanoma. Be to, ieškovo teigimu, po teismo sprendimo priėmimo nebenuomoja buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir negauna 150 Eur pajamų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendime priteisiant šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą nustatyta, kad L. I. nedirbo, periodiškai registravosi Darbo biržoje ir jam buvo mokama 111,28 Eur nedarbo išmoka, jo vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys negyvenamosios patalpos – pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), pagalbiniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, sprendime nustatyta, kad L. I. nuomojo butą (duomenys neskelbtini), ir jam buvo mokamas 150 Eur nuomos mokestis per mėnesį, L. I. priklauso transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 21-43). Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam mokama 146,3 Eur nedarbo išmoka (el. b. 1 t., b. l. 10; el. bylos priedas, b. l. 52-53), ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys negyvenamosios patalpos – pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), pagalbiniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini); ieškovui priklauso transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 2-7; 34-41; 52-53). Taigi nustatyta, kad ir priimant 2018 m. balandžio 13 d. teismo sprendimą, ir po 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo priėmimo, ieškovas nedirbo ir nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką (2018 m. balandžio 13 d. sprendimo priėmimo metu – 111,28 Eur, šio sprendimo priėmimo metu – 146,3 Eur), todėl nėra pagrindo spręsti, kad aplinkybės, jog ieškovas nedirba, yra pasikeitusios po 2018 m. balandžio 13 d. teismo sprendimo priėmimo. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso tie patys nekilnojamojo turto objektai, kurie jam priklausė ir priimant 2018 m. balandžio 13 d. teismo sprendimą, išskyrus (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kuris buvo parduotas (duomenys neskelbtini) įvykusiose varžytynėse ir iš gautų pinigų buvo dengiamas ieškovo išlaikymo įsiskolinimas (el. b. 1 t., b. l. 20). Ieškovas nurodo, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra areštuotas, tačiau, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, areštas turtui taikomas nuo (duomenys neskelbtini), o hipoteka nustatyta nuo (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 40-41). Taigi šios aplinkybės taip pat neatsirado po 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo priėmimo ir buvo vertinamos priimant 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą. Ieškovo teigimu, 2018 m. rugsėjį jam nutraukus buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, jis neteko 150 Eur nuomos mokesčio. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad nuomos sutartį nutraukė, nes ankstesnėje civilinėje byloje iš kitos šalies jam buvo daromas spaudimas, kad jis iš nuomos gauna dideles pajamas (nors bute, ieškovo teigimu, yra antisanitarinės sąlygos), todėl jis priėmė sprendimą nebegyventi sūnui paskirtame socialiniame būste, už kurį nemokėjo nuomos mokesčio, ir gyventi bute, (duomenys neskelbtini) (2019 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo sprendimas nebenuomoti jam nuosavybės teise priklausančio būsto nesant tam objektyvių priežasčių vertintinas kaip sąmoningas savo turtinės padėties bloginimas. Ieškovo argumentai, kad, pardavus (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), jis pajamų negavo, todėl jo turtinė padėtis pablogėjo, laikytini teisiškai nereikšmingais sprendžiant dėl turtinės padėties esminio pasikeitimo, nes, kaip nustatyta šioje byloje, varžytynėse pardavus žemės sklypą už 4768 Eur, 3746,81 Eur sumą antstolė pervedė atsakovei išlaikymo įsiskolinimui dengti, o likusi suma skirta vykdymo išlaidoms padengti (el. b. 1 t., b. l. 193-194).

Sprendžiant dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimo, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nustatyta, kad ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, iki 2016 metų turėjo savo verslą (kopijavimo aparatų remontas ir prekyba). Nors ieškovas Užimtumo tarnyboje registruotas nuo (duomenys neskelbtini), tačiau, ieškovo teigimu, iš darbo biržos siūlytų darbų verti dėmesio buvo tik du pasiūlymai, kadangi jis ieško darbo pagal specialybę, nieko sau tinkamo nepavyko rasti ir savarankiškai – pasak ieškovo, jo nepriima dėl amžiaus. Ieškovo teigimu, jis aktyviai ieško darbo, nuo 2019 m. spalio mėnesio ketina lankyti kursus, po kurių tikisi gauti darbą (2019 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, kad jis deda pastangas susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą (CPK 178 straipsnis). Ieškovo teigimu, jam yra (duomenys neskelbtini) metai, todėl tai apsunkina jo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Teismo vertinimu, asmens amžius, sprendžiant dėl jo įsidarbinimo galimybių ar galimybių gauti pajamų, negali būti vertinamas formaliai – ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą, ilgą laiką buvo savo įmonės savininkas ir vadovas, nesiima jam prieinamų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti.

Ieškovas nurodė, kad jis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų (padidėjęs (duomenys neskelbtini), padidėjęs (duomenys neskelbtini), susidėvėjęs (duomenys neskelbtini), numatoma (duomenys neskelbtini) operacija), tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šias ieškovo nurodomas aplinkybes. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovui dėl sveikatos būklės būtų apribotas darbingumas, jam būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų. Priešingai, iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas yra sveikas, gyvena aktyvų gyvenimą (slidinėja, sportuoja, važinėja dviračiu). Atkreiptinas dėmesys, kad priimant 2018 m. balandžio 13 d. teismo sprendimą taip pat nebuvo nustatyta, kad ieškovui dėl sveikatos būklės būtų apribotos galimybės dirbti.

Apibendrinant nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, bylos duomenimis neturintis tokių sveikatos problemų, kurios apsunkintų jo galimybes ieškotis darbo ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, negu gauna dabar, ne tik nesiima veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, bet, priešingai, savo veiksmais blogina turtinę padėtį.

Vertinant ieškovo nurodomas aplinkybes dėl pablogėjusios turtinės padėties, svarbu tai, kad, kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžių metu, jis vieną kartą per metus važiuoja slidinėti į užsienį – byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario mėnesį ieškovas, jo teigimu, susitaupęs lėšų iš buto nuomos mokesčio, 5 dienas slidinėjo (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovas nenurodė, iš kokių pajamų jis gyvena, ieškovo teigimu, jam užtenka 143 Eur (atkreiptinas dėmesys, kad antstolė išskaičiuoja apie 44 Eur vaikų išlaikymui, taigi lieka apie 100 Eur/mėn.), kai reikia, jam padeda pilnametis sūnus, be to, 2019-09-12 teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, ar jam vis dar mokama nedarbo draudimo išmoka (Sodros duomenimis, išmoka paskirta iki (duomenys neskelbtini)), t. y. ieškovas, teigdamas, kad gauna tik nedarbo išmoką, iš kurios pragyvena, nežino, iki kada jam paskirta ši išmoka. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas galimai gauna didesnių pajamų arba turi santaupų, kurių dydžio neatskleidžia.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovas, prašydamas sumažinti ir nustatyti išlaikymui dydį – dukrai 110,83 Eur, o sūnui 50,83 Eur (iš viso mokėtina suma apie 162 Eur), nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kaip ieškovas, jo teigimu, gaudamas tik nedarbo išmoką, galėtų teikti ir tokio dydžio išlaikymą. Akivaizdu, kad pareikštas ieškinys nėra skirtas išspręsti finansinę situaciją, kuri leistų realiai vykdyti įsipareigojimus ir mokėti vaikams išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Todėl tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos ir ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių, patvirtinančių ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą po teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas, priėmimo, kurios sudarytų pagrindą sumažinti išlaikymo dydį šalių nepilnamečiams vaikams. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra.

Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Ieškovas ieškinio reikalavimą sumažinti nepilnamečiams vaikams 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį taip pat grindžia aplinkybėmis, kad pasikeitė jo vaikų būtinieji poreikiai, todėl turi sumažėti ir sprendimu priteistas išlaikymo dydis, kadangi šiuo metu atsakovė gyvena tėvų bute, todėl nesinuomoja buto ir nemoka nuomos mokesčio, vaikai nuo (duomenys neskelbtini) nelanko darželio, kadangi pradėjo lankyti mokyklą, sūnus J. šiuo metu nelanko mokamų būrelių. Ieškovo teigimu, proporcingai turi mažėti ir priteistas išlaikymo dydis vaikams – dukters poreikių tenkinimui turi būti skiriamas ne 480 Eur, o 241,67 Eur (480 Eur – 190 Eur (pusė buto nuomos mokesčio) – 48,33 Eur (darželio mokestis)), o sūnaus poreikių tenkinimui turi būti skiriamas ne 400 Eur, o 121,67 Eur išlaikymas (400 Eur – 190 Eur (pusė buto nuomos mokesčio) – 48,33 Eur (darželio mokestis) – 40 Eur (būrelių mokestis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatyta, kad išlaidos, kuriomis ieškovas prašo mažinti išlaikymo dydį, sudarė mokestis už darželį – 48 Eur/mėn.; būreliai ir priemonės jiems – 50 Eur/mėn. J. ir 40 Eur/mėn. J., būtinos išlaidos darželyje – 15 Eur/mėn., buto išlaidos – 130 Eur/mėn. (buto nuomos dalis – 95 Eur, komunalinės išlaidos 35 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, minusuodamas būsto nuomos kainą iš vaikams teiktino išlaikymo, abiem vaikams dalina visą nuomos mokestį, o ne jiems tenkančią dalį, dalinant iš keturių asmenų, gyvenusių bute, t. y. 380 Eur nuomos mokesčio vaikų dalis – 95 Eur, o ne 180 Eur. Atsakovė, nesutikdama su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad vaikų poreikiai sumažėjo, paaiškino, kad persikėlimas gyventi į tėvų butą yra laikinas šeimos sprendimas, nes faktiškai šiame bute gyvena atsakovės sesuo G. E., kuri šiuo metu yra laikinai paskirta dirbti (duomenys neskelbtini), todėl tai nėra esminis vaikų poreikių sumažėjimas, nes artimiausiu metu atsakovė vėl bus priversta nuomotis būstą (el. b. 1 t., b. l. 128). Atsakovės teigimu, vaikams nelankant darželio vaikų poreikiai dar padidėjo, nes mokyklai reikalinga pirkti uniformą, sportinę aprangą bei avalynę, pratybų sąsiuvinius, kanceliarines priemones, taip pat patiriamos papildomos išlaidos vaikų maitinimui, lavinimui ir pramogoms, be to, po teismo sprendimo priėmimo atsirado naujos vaikų išlaikymo išlaidos – atsakovė sudarė gyvybės draudimo sutartis, pagal kurias naudos gavėjais yra vaikai. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad šalių vaikai nuo (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą, taip pat vaikai lanko (duomenys neskelbtini) pamokas (duomenys neskelbtini), kurios kainuoja po 29 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, papildomas anglų kalbos pamokas, kaina kiekvienam vaikui 16 Eur/mėn., dukra lanko (duomenys neskelbtini) (30 Eur/mėn.). Ieškovas neginčijo, kad vaikų poreikiai maistui, laisvalaikiui, aprangai, sveikatos priežiūrai ir kitos būtinosios išlaidos nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo nepasikeitė. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad šalių dukra J. turi specialiųjų poreikių, susijusių su odos bėrimais ir sausėjimu, alergija, todėl be būtinųjų išlaidų yra patiriamos taip pat papildomos sveikatos priežiūros išlaidos. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė vaikų poreikių lenteles, kuriose nurodo, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 514,13 Eur išlaikymas per mėnesį, atitinkamai 6169,50 Eur per metus, nepilnamečio sūnaus poreikiams – ne mažesnis kaip 465,17 Eur išlaikymas per mėnesį, atitinkamai 5582 Eur per metus, iš abiejų tėvų. Būtinos išlaidos mokyklai sudaro 1107 Eur (92,12 Eur/mėn.) J. ir 1006,5 Eur (83,87 Eur/mėn.) J. (el. b. 1 t., b. l. 173-175, 190-192).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Sprendžiant dėl šalių nepilnamečių vaikų poreikių ir jiems patenkinti reikalingų lėšų per mėnesį dydžio, atsižvelgtina į ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį bei šalių rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus per teismo posėdį ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turi įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį vaikų poreikių sumažėjimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nors atsakovė šiuo metu nepatiria vaikų išlaikymo išlaidų būsto nuomai, darželiui, tačiau išlaidos vaikų neformaliajam ugdymui bei papildomam lavinimui išliko ar netgi padidėjo, be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, turėtas atsakovės išlaidas nepilnamečių vaikų išlaikymui pakeitė kitos būtinosios išlaidos (išlaidos mokykloje – maitinimas, uniforma, kanceliarinės priemonės, kitos ugdymui būtinos priemonės ir kt.) ir tai sąlygojo natūraliai besikeičiantys vaikų poreikiai. Po 2018 m balandžio 13 d. teismo sprendimo priėmimo J. nustatyta dantų lankų ryšio anomalija (neteisingas sąkandis), todėl atsirado ortodontinio gydymo išlaidų (el. b. 2 t., b. l. 44-46). Vaikų poreikiams (tiek kasdieniams, būtiniesiems, tiek specialiesiems) pagrįsti atsakovė pateikė čekius, patvirtinančius maisto, vaistų, mokamų medicinos paslaugų, maisto papildų, kremų, vaikiškos aprangos, avalynės, kanceliarinių priemonių įsigijimą, įrodymus, patvirtinančius išlaidas laisvalaikiui, vaikų lankomai ugdymo įstaigai ir lankomiems būreliams (el. b. 1 t., b. l. 142-148, 150-186). Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovo prašomas sumažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis neatitinka nepilnamečių J. I. ir J. I. interesų ir neužtikrintų nepilnamečių vaikų būtinųjų ir specialiųjų poreikių patenkinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į nepilnamečių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) metai), byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai po 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo yra iš esmės sumažėję.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo pateikti argumentai ir įrodymai nepakankami pagrįsti jo ieškinio reikalavimams. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį, jos pasikeitimą, vaikų poreikius, kitas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties esminio pablogėjimo ar esminio nepilnamečių vaikų poreikių sumažėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti priteistą išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinio reikalavimas sumažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą teismas, turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Ieškovas L. I. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis, antrinės teisinės pagalbos, teiktos L. I., išlaidų suma – 270,40 Eur.

Pagal byloje pateiktus įrodymus, atsakovė R. J. patyrė 806,67 Eur atstovavimo išlaidų (el. b., 2 t., b. l. 60-66; 81-83). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos išlaidos už advokatės teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 3,52 Eur.

Ieškinį atmetus visiškai, iš ieškovo L. I. atsakovei priteistina 806,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl iš jo nepriteisiama 3,52 Eur teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį atmetus, nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo L. I. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. I. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 806,67 Eur (aštuonis šimtus šešis Eur 67 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.