Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-475-372/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-09
Bylos Nr.: e2A-475-372/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20007-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-475-372/2024 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20007-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21; 3.4.1.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo ir (duomenys neskelbtini) priešieškinį (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo prašė: 1. Pakeisti skyrium gyvenančio tėvo (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad: 1) (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki pirmadienio (vaikų grąžinimo diena – pirmadienis patenka į neporinę metų savaitę), pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigų (bendrojo lavinimo įstaigų arba papildomo lavinimo įstaigų po visų jų užsiėmimų), o jeigu ketvirtadienis sutampa su šventine (ne mokymosi) diena – iš jų gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 19.00 val., ir pristatydamas vaikus į jų ugdymo įstaigą pirmadienį iki ugdymo (pamokų) pradžios arba jų gyvenamosios vietos adresu nuo 18.00 val. iki 19.00 val., jeigu pirmadienis sutampa su šventine (ne mokymosi) diena; 2) (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) neporiniais metais jų rudens atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaikus jų gyvenamosios vietos adresu paskutinę atostogų dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 3) (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) poriniais metais jų kalėdinių atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaikus jų gyvenamosios vietos adresu paskutinę atostogų dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 4) (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) kiekvienais metais jų žiemos (vasario mėnesį) atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaikus jų gyvenamosios vietos adresu paskutinę atostogų dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 5) (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) poriniais metais jų pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaikus jų gyvenamosios vietos adresu paskutinę atostogų dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 6) (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) kiekvienų metų vasaros atostogų metu nuo birželio 30 d. iki liepos 15 d. ir nuo liepos 31 d. iki rugpjūčio 15 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaikus jų gyvenamosios vietos adresu paskutinę atostogų dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 7) (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) švenčių dienomis: neporiniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse, t. y. gruodžio 23 d., nuo 18.00 val. iki 19.00 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 d., nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; poriniais metais Šv. Velykų dienomis, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmosios dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; kiekvienų metų Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Tėvo dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas Tėvo dieną į jų gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 8) (duomenys neskelbtini) diena sutampa su (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) laiku, nustatytu šios bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktuose, (duomenys neskelbtini) įsipareigoja Motinos dienos išvakarėse grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; 9) Jeigu atsiranda objektyvios aplinkybės, dėl kurių numatytas šios tvarkos punktuose (duomenys neskelbtini) ir vaikų bendravimas tampa neįmanomas, vaikų tėvai (tėvas arba motina) informuoja vienas kitą nedelsdami (elektroniniu paštu ir SMS žinute). Tokios objektyvios aplinkybės gali būti vaikų liga, vaikų tėvų liga, artimojo mirtis, komandiruotės ir panašiai; 10) (duomenys neskelbtini) gali organizuoti vaikų savarankišką nuvažiavimą/parvažiavimą iš/į namus ar iš/į ugdymo (bendrojo lavinimo arba papildomo lavinimo) įstaigas. 2. Pakeisti vaikams nustatyto išlaikymo dydį, nustatant, kad: 1) nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jo pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) priteisti periodinėmis išmokomis po 272,00 Eur kas mėnesį, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarko jo motina (duomenys neskelbtini). Šios lėšos kiekvienais metais indeksuojamos įstatymų nustatyta tvarka. Visi mokėjimai atliekami kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 2) nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jos pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) priteisti periodinėmis išmokomis po 272,00 Eur kas mėnesį, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarko jos motina (duomenys neskelbtini). Šios lėšos kiekvienais metais indeksuojamos įstatymų nustatyta tvarka. Visi mokėjimai atliekami kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). 3. Nustatyti, jog nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini) privalo lankyti bent po vieną būrelį. Nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) būreliai ir stovyklos turi būti parenkami abiejų tėvų sutarimu. 4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė iki 2017 m. rugpjūčio mėn. gyveno faktinėje santuokoje. Gyvenant faktinėje santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra, o (duomenys neskelbtini) – sūnus. (duomenys neskelbtini), patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys taikiai susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo. Šalims pradėjus vykdyti teismo patvirtintą taikos sutartį paaiškėjo, jog jos dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir jiems priteisto išlaikymo dėl šalių itin konfliktiškų santykių yra būtina keisti. Ieškovas nurodė, jog atsakovės siūloma bendravimo tvarka nepagrįstai riboja jo, kaip tėvo, galimybę daugiau, kokybiškiau laiko praleisti su vaikais, neatitinka vaikų poreikių.

3. Ieškovas nurodė, kad teikiamo vaikams išlaikymo sumos turi būti sumažintinos dėl šių priežasčių: sumažėjusių vaikų poreikių, ieškovo patiriamų išlaidų, taip pat ir vaikų poreikiams tenkinti, bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovės gaunamų vaiko pinigų, padidėjusio išlaikytinių skaičiaus.

4. (duomenys neskelbtini) pareiškė priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo. Teismo prašė: 1. Pakeisti (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 2.1., 2.2., 2.4., 2.5., 2.6., 2.7., 2.9., 2.10, 2.11., 2.13 ir 2.14. punktų sąlygas ir išdėstyti jas taip: „2.1. (duomenys neskelbtini) kiekvienos savaitės trečiadienį pasiima savo nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) iš jų ugdymo įstaigos(mokyklos) ugdymui pasibaigus, o jeigu nustatytą dieną vaikai į ugdymo įstaigą (mokyklą) neina – pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8.00 val. ir grąžina vaikus į jų ugdymo įstaigą (mokyklą) ketvirtadienį iki ugdymo laiko pradžios, o ugdymui nevykstant ketvirtadienį – 8.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Susitaręs su vaikais ir jiems sutinkant, (duomenys neskelbtini) gali organizuoti vaikų savarankišką nuvažiavimą/parvažiavimą iš/į namų ar ugdymo įstaigų, tačiau privalo užtikrinti saugų jų savarankišką važiavimą bei įsitikinti, kad vaikai sėkmingai ir laiku pasiekė tikslą.“; „2.2. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metų savaitgaliais, pasiimdamas savo nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) iš jų ugdymo įstaigos (mokyklos) ugdymui pasibaigus penktadienį, o jeigu nustatytą dieną vaikai neina į ugdymo įstaigą (mokyklą) – iš jų gyvenamosios vietos 19.00 val., ir grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą (mokyklą) pirmadienį iki ugdymo laiko pradžios, o ugdymui nevykstant pirmadienį – 8.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Susitaręs su vaikais ir jiems sutinkant, (duomenys neskelbtini) gali organizuoti vaikų savarankišką nuvažiavimą/parvažiavimą iš/į namų ar ugdymo įstaigų, tačiau privalo užtikrinti saugų jų savarankišką važiavimą bei įsitikinti, kad vaikai sėkmingai pasiekė tikslą.“; „2.4. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metais vaikų rudens atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos išvakarėse 19:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės jų atostogų dienos 19:00 val. Neporiniais metais vaikų rudens atostogas vaikai praleidžia su savo mama (duomenys neskelbtini)“; „2.5. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais neporiniais metais jų Kalėdinių atostogų laikotarpiu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse 19:00 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 12:00 val. Neporiniais metais (duomenys neskelbtini) praleidžia su savo vaikais jų antrųjų Kalėdinių atostogų dalį, įskaitant Naujuosius metus, t.y. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 19:00 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą paskutinės jų Kalėdinių atostogų dienos 19:00 val.“; „2.6. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metais jų Kalėdinių atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 12:00 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. 19:00 val. Likusių vaikų atostogų dalį vaikai praleidžia su savo mama (duomenys neskelbtini)“; „2.7. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvienais metais jų žiemos atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos jų atostogų dienos išvakarėse 19:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės jų atostogų dienos 19:00 val.“; „2.9. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metais jų Velykų atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos Velykų dienos išvakarėse 19:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antros Velykų dienos 12:00 val. Likusių šių atostogų dalį vaikai praleidžia su savo mama (duomenys neskelbtini)“; „2.10. Poriniais metais vaikų vasaros atostogomis liepos-rugpjūčio mėnesį šalys su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki 15 dienos vaikai laiką leidžia su savo tėvu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai nuo liepos 16 dienos iki liepos 31 d. ir nuo rugpjūčio 16 iki 31 dienos vaikai laiką leidžia su savo mama (duomenys neskelbtini). Ieškovas vaikus paima atostogų pirmos dienos išvakarėse 19 val., o grąžina paskutinę atostogų dieną 19 val.“; „2.11. Neporiniais metais vaikų vasaros atostogomis liepos-rugpjūčio mėnesį šalys su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 16 iki liepos 31 dienos ir nuo rugpjūčio 16 iki 31 dienos vaikai laiką leidžia su savo tėvu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15 dienos vaikai laiką leidžia su savo mama (duomenys neskelbtini). Ieškovas vaikus paima atostogų pirmos dienos išvakarėse 19.00 val., o grąžina paskutinę atostogų dieną 19.00 val.“; „2.13. Kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dieną vaikai praleidžia atitinkamai su motina (duomenys neskelbtini) ir tėvu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) diena sutampa su ieškovo matymosi su vaikais savaitgaliu, (duomenys neskelbtini) grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinę dieną 12.00 val. (duomenys neskelbtini) diena sutampa su motinos bendravimo su vaikais savaitgaliu, (duomenys neskelbtini) vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima šventinę dieną 12.00 val. ir grąžina vaikus į jų ugdymo įstaigą (mokyklą) pirmadienį iki ugdymo pradžios, o ugdymui nevykstant – ugdymo dienos išvakarėse 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą.“; „2.14. Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas tėvo ir vaikų bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, sms žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti vaikų liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės ir panašiai. Vienam iš tėvų neturint galimybės sutartyje nustatytu laiku būti su vaikais, tas tėvas turi gauti kito tėvo raštišką sutikimą už jį pasirūpinti vaikais. Tuo atveju, kai toks vieno iš tėvų raštiškas sutikimas yra negaunamas, tas tėvas, kuriam pagal sutartyje nustatytą bendravimo tvarką yra numatytas matymosi su vaikais laikas, turi pareigą savo iniciatyva ir resursais pasirūpinti vaikais, jų pasiėmimu bei priežiūra.“

Atsiliepimas

5. Atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Tokiu būdu buvo sureguliuotas ilgai trukęs šalių ginčas ir išspręsti visi su vaikais susiję klausimai. Taikos sutartis buvo rengiama teisme iškart po teismo posėdžio, sutartų sąlygų tekstas buvo derinamas abiejų šalių atstovių, kai kuriuos klausimus papildomai aptariant su bylą nagrinėjančia teisėja, taip pat ir vėliau su abiem ginčo šalimis. Buvo aptarti visi tuo metu aktualūs klausimai, abi šalys sutiko su sutarties sąlygomis. Teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, įsiteisėjo ir nebuvo apskųsta nei vienos iš šalių.

6. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas keisti sutarties nuostatas dėl bendravimo tvarkos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog pasikeitė faktinės aplinkybės, kad sutartimi nustatyta ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka neatitinka ar kaip nors kitaip pažeidžia vaikų interesus. Ieškovo siūlomi jo ir vaikų bendravimo tvarkos pakeitimai arba sudaro prielaidas naujiems konfliktams kilti, arba yra nesuderinami su vaikų ir atsakovės teisėmis ir interesais.

7. Atsakovė nurodė, jog vaikams skiriamo išlaikymo dydis yra nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl preziumuojama, kad nustatytas išlaikymo dydis atitinka tiek vaikų poreikius, tiek ir tėvų turtinę padėtį. Ieškovas šios prezumpcijos nepaneigė. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis, lyginant su nutarties, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, priėmimo diena, yra pablogėjusi iš esmės. Priešingai, ji yra pagerėjusi. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad vaikų poreikiai šiai dienai yra objektyviai sumažėję, ieškovas nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie esą pamažėjusius (pasikeitusius) vaikų poreikius, kurias grindė tik savo subjektyviais vertinimais, išgalvotomis aplinkybėmis, bet ne objektyviais duomenimis.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaikai išreiškė norą nieko nekeisti; šalių prašymai neprieštarauja vaikų interesams; patikslintu ieškiniu prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų tik minimalius vaikų poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. (duomenys neskelbtini) sprendimu nuspręsta ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį ir atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti iš dalies. Pakeisti (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 2, 2.1–2.17 punktais įtvirtintą skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais ((duomenys neskelbtini)) tvarką (išdėstant pakeistą bendravimo tvarką nauja redakcija): 2.1. Tėvo bendravimą su vaikais sudaro trumposios ir ilgosios bendravimo savaitės, einančios viena po kitos. Po trumposios tėvo bendravimo su vaikais savaitės eina ilgoji savaitė, o po ilgosios savaitės eina trumpoji. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaikus trečiadienį iš jų ugdymo įstaigos (mokyklos) ugdymui pasibaigus, o jeigu nustatytą dieną vaikai į ugdymo įstaigą (mokyklą) neina – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 7.30 val. iki 8.00 val. ir grąžindamas vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į jų gyvenamąją vietą laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.00 val. arba kitu šalių bendrai sutartu laiku (ilgoji tėvo bendravimo su vaikais savaitė). Susitaręs su vaikais ir jiems sutinkant, ieškovas (duomenys neskelbtini) gali organizuoti vaikų savarankišką nuvažiavimą/parvažiavimą iš/į namus ar ugdymo įstaigą, tačiau privalo užtikrinti saugų jų savarankišką važiavimą bei įsitikinti, kad vaikai sėkmingai ir laiku pasiekė tikslą. 2.2. Trumpąją tėvo bendravimo su vaikais savaitę, tėvas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini), juos pasiimdamas trečiadienį iš jų ugdymo įstaigos (mokyklos) ugdymui pasibaigus, o jeigu nustatytą dieną vaikai į ugdymo įstaigą (mokyklą) neina – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 7.30 val. iki 8.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą (mokyklą) ketvirtadienį iki ugdymo laiko pradžios, o ugdymui nevykstant ketvirtadienį – nuo 7.30 val. iki 8.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Susitaręs su vaikais ir jiems sutinkant, ieškovas (duomenys neskelbtini) gali organizuoti vaikų savarankišką nuvažiavimą/parvažiavimą iš/į namus ar ugdymo įstaigą, tačiau privalo užtikrinti saugų jų savarankišką važiavimą bei įsitikinti, kad vaikai sėkmingai ir laiku pasiekė tikslą (trumpoji tėvo bendravimo su vaikais savaitė). 2.2.1 Bendravimo tvarkos 2.1 ir 2.2 punktuose apibūdinta bendravimo su vaikais taisyklė taikoma visais atvejais, kai šioje tvarkoje aiškiai nėra nurodyta kitaip (lex generalis) (Bendroji bendravimo su vaikais taisyklė). 2.3 (duomenys neskelbtini) bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais metu užtikrina jų dalyvavimą būreliuose, vaikų gimtadieniuose, susitikimuose su psichologais bei kituose užsiėmimuose, kuriuos jie lanko ar kurie yra iš anksto suplanuoti. 2.4. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metais vaikų rudens atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos išvakarėse nuo 18.30 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 18.30 val. iki 19.00 val. Neporiniais metais vaikų rudens atostogas vaikai praleidžia su savo motina (duomenys neskelbtini). 2.5 (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais neporiniais metais jų Kalėdinių atostogų laikotarpiu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse nuo 18.30 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 12:00 val. Neporiniais metais (duomenys neskelbtini) praleidžia su savo vaikais jų antrąją Kalėdinių atostogų dalį, įskaitant Naujuosius metus, t. y. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. nuo 18.30 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą paskutinės jų Kalėdinių atostogų dienos nuo 18.30 val. iki 19:00 val. 2.6. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metais jų Kalėdinių atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 11.30 val. iki 12.00 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. nuo 18.30 val. iki 19.00 val. Likusią vaikų atostogų dalį vaikai praleidžia su savo mama (duomenys neskelbtini). 2.7. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvienais metais jų žiemos (vasario mėnesį) atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos jų atostogų dienos išvakarėse nuo 18.30 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės jų atostogų dienos nuo 18.30 val. iki 19.00 val. 2.8 (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais neporiniais metais jų Velykų atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos antros Velykų dienos nuo 11.30 val. iki 12.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę jų Velykų atostogų dieną nuo 18.30 val. iki 19.00 val. 2.9 (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metais jų Velykų atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos Velykų dienos išvakarėse nuo 18.30 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antros Velykų dienos nuo 11.30 val. iki 12.00 val. val. Likusią šių atostogų dalį vaikai praleidžia su savo mama (duomenys neskelbtini). 2.10 Poriniais metais vaikų vasaros atostogomis liepos–rugpjūčio mėnesį šalys su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki 15 dienos vaikai laiką leidžia su savo tėvu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai nuo liepos 16 dienos iki liepos 31 d. ir nuo rugpjūčio 16 iki 31 dienos vaikai laiką leidžia su savo mama (duomenys neskelbtini). Ieškovas vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos atostogų pirmos dienos išvakarėse nuo 18.30 val. iki 19.00 val., o grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 18.30 val. iki 19.00 val. 2.11 Neporiniais metais vaikų vasaros atostogomis liepos–rugpjūčio mėnesį šalys su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 16 iki liepos 31 dienos ir nuo rugpjūčio 16 iki 31 dienos vaikai laiką leidžia su savo tėvu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15 dienos vaikai laiką leidžia su savo mama (duomenys neskelbtini). Ieškovas vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos atostogų pirmos dienos išvakarėse nuo 18.30 val. iki 19.00 val., o grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 18.30 val. iki 19.00 val. 2.12 Vaikų vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu įsipareigoja pasirūpinti vaikų norimomis lankyti vasaros stovyklomis bei už jas apmokėti. Kiekvienas tėvas vaikų vasaros atostogas savo bendravimo su vaikais laikotarpiu turi teisę praleisti ir organizuoti savo nuožiūra. 2.13 Kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dieną vaikai praleidžia atitinkamai su motina (duomenys neskelbtini) ir tėvu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) diena sutampa su ieškovo matymosi su vaikais savaitgaliu, (duomenys neskelbtini) grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 11.30 val. iki 12.00 val. (duomenys neskelbtini) diena sutampa su motinos bendravimo su vaikais savaitgaliu, (duomenys neskelbtini) vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima šventinę dieną nuo 11.30 val. iki 12.00 val. ir grąžina vaikus į jų ugdymo įstaigą (mokyklą) pirmadienį iki ugdymo pradžios, o ugdymui nevykstant – pirmadienį į jų gyvenamąją vietą nuo 18.30 val. iki 19.00 val. 2.14 Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas tėvo ir vaikų bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, sms žinute ir pan.). Tokios objektyvios aplinkybės gali būti vaikų liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės ir panašiai. Vienam iš tėvų neturint galimybės sutartyje nustatytu laiku būti su vaikais, tas tėvas turi gauti kito tėvo raštišką sutikimą už jį pasirūpinti vaikais. Tuo atveju, kai toks vieno iš tėvų raštiškas sutikimas negaunamas, tas tėvas, kuriam pagal sutartyje nustatytą bendravimo tvarką yra numatytas matymosi su vaikais laikas, turi pareigą savo iniciatyva ir resursais pasirūpinti vaikais, jų pasiėmimu bei priežiūra, t. y. vaiku pasirūpina tas iš tėvų, kurio bendravimo laikas yra būti su vaikais. 2.14.1 Tais atvejais, kai vaikas (-ai) atsisako bendrauti, abu tėvai sprendžia dėl susidariusios situacijos, vaikas (-ai) turi būti motyvuojamas abiejų tėvų bendrauti su kitu tėvu, tačiau kartu ir neverčiamas, nepavykus tėvams sumotyvuoti vaiko (-ų) dėl bendravimo, tėvai turi kreiptis į specialistus ar pranešti Tarnybai apie esamą situaciją (jog būtų atliekamas situacijos vertinimas, sprendžiama dėl atitinkamų paslaugų skyrimo). Tuo atveju jeigu nepavyksta atstatyti bendravimo patiems tėvams ir reikalinga specialisto pagalba (pvz., psichologo) – šalys (bendru sutarimu) dėl psichologo (ar kito specialisto) paslaugų gali kreiptis į pasirinktą įstaigą, teikiančią psichologo paslaugas ar į konkretų psichologą, ar į kitą specialistą. Šalims nesutariant, į kurią įstaigą ar specialistą kreiptis, nustatyti, jog tuomet abu tėvai ar vienas iš tėvų turi kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jog ši padėtų parinkti (rekomenduoti) tinkamą specialistą ar pateiktų kitas rekomendacijas. Abi šalys turi vykdyti visus pasirinktos įstaigos ir (ar) specialisto nurodymus ir (ar) rekomendacijas, tas tėvas, kuriam pagal sutartyje nustatytą bendravimo tvarką numatytas matymosi laikas, turi nuvežti/atvežti vaiką (-us) pas reikalingus specialistus. Jeigu atitinkamo specialisto (įstaigos) paslaugas mokamas užmokestis, šias išlaidas ieškovas ir atsakovė apmoka lygiomis dalimis. 2.15 (duomenys neskelbtini) apie planuojamas atostogas su vaikais užsienyje turi informuoti (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš du kalendorinius mėnesius. (duomenys neskelbtini) laiku informavus ją apie ketinimą su vaikais atostogauti užsienyje, užtikrina tinkamą vaikų asmens dokumentų galiojimą. 2.16 Tėvas, su kuriuo atitinkamu metu yra nepilnamečiai vaikai, turi sudaryti sąlygas kitam iš tėvų su vaikais, esant reikalui, susisiekti mobiliuoju telefonu. 2.17 Atskirais atvejais, raštišku šalių susitarimu, aukščiau numatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama, priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių. 2.18 Sprendžiant vaikų ((duomenys neskelbtini)) būrelių parinkimo klausimus, juose dalyvauja abu tėvai, atsižvelgdami į vaikų nuomonę, vaikų norą ir tėvų finansines galimybes. Pagrindinis akcentas derinant būrelių parinkimą turi būti skiriamas vaikų interesų užtikrinimui, todėl vaikų nuomonė dėl konkretaus būrelio lankymo/nelankymo turi būti esminė. Vaikų motina (duomenys neskelbtini) turi informuoti per protingą terminą skyrium gyvenantį tėvą ((duomenys neskelbtini)) apie bet kokį vaikų būrelių pasikeitimą (el. paštu ar sms žinute). Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti. Atmesti ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinio dalį dėl išlaikymo dydžio vaikams sumažinimo. Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) atsakovės (duomenys neskelbtini) naudai 9712,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas sprendė, kad, siekiant kuo aiškiau sureguliuoti šalių bendravimo tvarkos tvarką, yra pagrindas atlikti tam tikrus esamus bendravimo tvarkos pakeitimus (iš dalies atsižvelgiant į vienos ginčo pusės ir kitos ginčo pusės pozicijas), atsižvelgti į išvados teikiančios institucijos išvadą, taip pat atlikti tam tikrus pakeitimus savo iniciatyva pagal bylos medžiagą ir nustatytas bylos aplinkybes.

11. Teismas darė išvadą, kad aplinkybės, susijusios su vaikų poreikių pasikeitimu (sumažėjimu iš esmės) byloje yra neįrodytos; duomenų, patvirtinančių, kad po teismo (duomenys neskelbtini) nutarties vaikų poreikiai pasikeitė iš esmės (sumažėjo) byloje nėra. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė ir kitų teisinių pagrindų sumažinti išlaikymo dydį, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

12. Apeliaciniame ieškovas (apeliantas) (duomenys neskelbtini) prašo: 1. Panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimą dalyje, kuria ieškovo patikslintas ieškinys dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo buvo atmestas ir tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį dalyje dėl išlaikymo vaikams sumažinimo: 1) nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jo pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) priteisti periodinėmis išmokomis po 272,00 Eur kas mėnesį, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarko jo motina (duomenys neskelbtini). Šios lėšos kiekvienais metais indeksuojamos įstatymų nustatyta tvarka. Visi mokėjimai atliekami kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 2) nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jos pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) priteisti periodinėmis išmokomis po 272,00 Eur kas mėnesį, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarko jo motina (duomenys neskelbtini). Šios lėšos kiekvienais metais indeksuojamos įstatymų nustatyta tvarka. Visi mokėjimai atliekami kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). 2. Panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos – 1) 2.1. ir 2.2. punktus ir tenkinti ieškovo patikslintu ieškiniu prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos 1 punktą, sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2.1. ir 2.2. punktus sujungiant į vieną ir nustatant, kad: „2.1. p. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki pirmadienio (vaikų grąžinimo diena – pirmadienis patenka į neporinę metų savaitę), pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigų (bendrojo lavinimo įstaigų arba papildomo lavinimo įstaigų po visų jų užsiėmimų), o jeigu trečiadienis sutampa su šventine (ne mokymosi) diena – iš jų gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 19.00 val., ir pristatydamas vaikus į jų ugdymo įstaigą pirmadienį iki ugdymo (pamokų) pradžios arba jų gyvenamosios vietos adresu nuo 18.00 val. iki 19.00 val., jeigu pirmadienis sutampa su šventine (ne mokymosi) diena“; 2) 2.14. punktą dalyje ir 2.15. punktą dalyje, išdėstant juos taip: „2.14. p. Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas tėvo ir vaikų bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (ei. paštu, sms žinute ir pan.). Tokios objektyvios aplinkybės gali būti vaikų liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės ir panašiai“; 2.15. p. (duomenys neskelbtini) apie planuojamas atostogas su vaikais užsienyje turi informuoti (duomenys neskelbtini) laiku informavus ją apie ketinimą su vaikais atostogauti užsienyje, užtikrina tinkamą vaikų asmens dokumentų galiojimą. 3. Priteisti iš atsakovės visas apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas, priklausomai nuo patikslinto ieškinio priteistų reikalavimų apimties. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Ieškovo patikslintu ieškiniu reikalauta nustatyti bendravimo tvarka yra atitinkanti vaikų interesus, kadangi yra nuosekli. Sprendimu nustatytas bendravimas vieną savaitę nuo trečiadienio iki sekmadienio, o kitą – nuo trečiadienio iki ketvirtadienio – apsunkins vaikų darbinį ritmą, atsilieps pažangumui, jų fizinei ir psichologinei savijautai, kadangi jie vidury savaitės turės keliauti su visais savo daiktais (vadovėliais, sąsiuviniais, pratybomis, fizinio lavinimo apranga, papildomo ugdymo užsiėmimų priemonėmis) vienai nakčiai į kitus namus. Tokia bendravimo tvarka, kai vaikų darbotvarkėje nėra nuoseklumo, gali patenkinti nebent pačios atsakovės interesą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tėvui bendraujant su vaikais kiekvieną trečiadienį, tarp šalių ir kyla bei nuolat kildavo konfliktinės situacijos. Tai, kad vaikai civilinės bylos nagrinėjimo metu išklausomi nurodė, jog jiems esą tinka tokia tvarka, kokia yra dabar, nepatvirtina, kad jų išreikšta nuomonė išties atitinka jų interesus.

Žemesnės instancijos teismas

12.2. Pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimo su vaikais laikas (bendravimo tvarkos 2.1. ir 2.2. punktuose) neatitinka protingumo kriterijų, vaikų interesų, kadangi kėlimasis tokį ankstyvą laiką, kai vaikai neina į ugdymo įstaigą, nepagrįstai apsunkina jų dienotvarkę. Teismo nustatytas laikas nesutampa ir negali sutapti su vaikų interesais, be to, vaikai nėra mažamečiai, negalintys vieni sulaukti tėvo vėlesniu laiku. Vaikai, daugiau laiko praleisdami su motina, patiria jos įtaką ir yra priklausomi nuo jos, vykdys jos nurodymus, net tai ir prieštarautų vaikų interesams ir teisėms.

12.3. Nesutiktina su teismo nustatyta bendravimo tvarkos nuostata, jog „ [...] vienam iš tėvų neturint galimybės sutartyje nustatytu laiku būti su vaikais, tas tėvas turi gauti kito tėvo raštišką sutikimą už jį pasirūpinti vaikais. Tuo atveju, kai toks vieno iš tėvų raštiškas sutikimas negaunamas, tas tėvas, kuriam pagal sutartyje nustatytą bendravimo tvarką yra numatytas matymosi su vaikais laikas, turi pareigą savo iniciatyva ir resursais pasirūpinti vaikais, jų pasiėmimu bei priežiūra, t. y. vaiku pasirūpina tas iš tėvų, kurio bendravimo laikas yra būti su vaikais“. Šis bendravimo tvarkos punktas ne tik užprogramuoja tarp šalių konfliktines situacijas, bet ir gali kelti stresą vaikų emocinei būklei, nesudarant vaikams galimybės pasilikti įprastoje jų gyvenamosios vietos aplinkoje, įpareigojant ieškovą ieškoti jiems kito prieglobsčio. Gauti iš atsakovės kritiniais atvejais rašytinį sutikimą, kai ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalės vaikų teismo sprendimu nustatytu laiku pasiimti, nebūtų jokios realios galimybės ir tik pagilintų ir taip sudėtingus šalių neigiamus santykius.

12.4. Nesutiktina su bendravimo tvarkoje (2.15. p.) nustatytu, jog „(duomenys neskelbtini) apie planuojamas atostogas su vaikais užsienyje turi informuoti (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš du kalendorinius mėnesius [...]“. Tokia sąlyga, kai ieškovas vaikų motinai privalo pranešti apie savo planuojamas su vaikais atostogas užsienyje, yra sunkiai įgyvendinama, kadangi ieškovas neturi (ir ateityje gali neturėti) galimybės prieš du mėnesius suderinti su darbdaviu atostogų grafiką. Ieškovas turi turėti galimybę įsigyti ir paskutinės minutės keliones į užsienio šalis, kurios daug labiau prieinama kaina parduodamos dažniausiai likus mėnesiui iki išvykimo. Šis bendravimo tvarkos punktas yra pažeidžiantis vaikų interesus, kadangi ieškovas tiesiog gali neturėti realios galimybės išvažiuoti su vaikais į užsienį.

Žemesnės instancijos teismas

12.5. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo dalyje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Šiuo atveju yra sumažėjusios ieškovo gaunamos pajamos, ieškovui gimė dar vienas išlaikytinis, atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, vaikų poreikiai sumažėjo. Byloje nėra objektyvių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių atsakovės patiriamas, su vaikų išlaikymu susijusias, išlaidas. Pateiktoje vaikų išlaidų lentelėje šiuo metu vaikų poreikiams tenkinti išlaidas per mėnesį esą sudaro 2051,00 Eur (1079,00 Eur + 972,00 Eur). Iš šios sumos atėmus išlaidas mokyklai ir būreliams, t. y. 302,00 Eur, gaunama 1749,00 Eur arba po 874,50 Eur kiekvienam vaikui. Nėra tikėtina, jog vaikų maistui, jų lavinimui, ekskursijoms, būstui, atostogoms ir pan. yra reikalingos atsakovės nurodytos sumos. Vaikai tokios gausos būrelių nebelanko, be to, lanko valstybinę mokyklą, niekada nebuvo vasaros ar kitokiose stovyklose (dienos stovyklos nesukelia ženklių finansinių išlaidų, vaikai, kaip ir po mokyklos, grįžta namo, vasaros laikotarpiu papildomo lavinimo užsiėmimų nevyksta). Ieškovui nieko nėra žinoma apie vaikų šventines iškilmes, vaikų draugų šventėms dovanas perka taip pat ir ieškovas. Atsakovės pateikti duomenys apie patiriamas išlaidas kurui, komunaliniams mokesčiams, internetui, nenumatytoms reikmėms, teatrams ir pan. kelia daug abejonių. Teismai, nustatydami išlaikymo dydį, privalo atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio išmokas vaikams skiria valstybė ir toje dalyje mažinti išlaikymo dydį. Ieškovas, su vaikais leisdamas laiką, pasirūpina jais, taip pat ir finansine prasme, rūpinasi vaikų sveikata, perka maisto papildus, vaistus ir pan. Ieškovas vaikams perka ugdymo įstaigai būtinas priemones, kadangi atsakovė galimai sąmoningai, esant poreikiui, tuo nepasirūpina. Ieškovas atlieka ir kitus, su vaikų rūpinimusi susijusius veiksmus, perka mokamą dienyno versiją, rūbus, higienos priemones ir pan.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Ieškovas nenurodė bei faktiniais įrodymais nepagrindė absoliučiai jokių aplinkybių, kurioms pasikeitus, dabartinė ieškovo bendravimo su vaikais tvarka po beveik penkerių metų turėtų būti keičiama.

13.2. Vaikų pasiėmimas iš jų gyvenamosios vietos 7.30–8.00 val. yra numatytas tik labai išimtiniais atvejais, toks vienkartinis vaikų atsikėlimas laiku, lyg ruoštųsi į mokyklą, niekaip negalėtų jiems pakenkti.

Šalies argumentai

13.3. Ieškovas teismui dirbtinai prioretizuoja vaikų interesus nurodydamas, kad bendravimo tvarka gali kelti stresą vaikų emocinei būklei, kada nesudaroma galimybė jiems pasilikti įprastoje jų gyvenamosios vietos aplinkoje.

13.4. Pirmosios instancijos teisme nei viena iš šalių 2.15 punkto nekvestionavo, taigi šio punkto keitimas ar jo naikinimas net nebuvo svarstomas, apeliacinės instancijos teismas šio naujai ieškovo keliamo reikalavimo net neturėtų spręsti.

Žemesnės instancijos teismas

13.5. Vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų, ir išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas. Pats ieškovas ankstesniuose teisminiuose procesuose jau buvo pripažinęs, kad kiekvienam vaikui ne tik, kad reikalingas mažiausiai 400,00 Eur per mėnesį išlaikymas, bet ir tai, kad ieškovo teikiamas išlaikymas yra panaudojamas vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovas teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, neginčijo, todėl jos sąlygos, o būtent jame numatytas išlaikymo dydis (po 415,00 Eur kiekvienam vaikui), neįskaitant privačios ugdymo įstaigos išlaidų, atitiko tuometinius vaikų poreikius. Ieškovas neįrodė, kad pakeitus vaikų ugdymo įstaigą, sumažėjo ir jų bendriesiems poreikiams tenkinti skirtas išlaikymas.

13.6. Ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, kadangi bylos duomenimis yra priešingai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) ir atsakovė (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) tėvai.

16. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis tokiomis sąlygomis: „1. Šalių nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina (duomenys neskelbtini). 2. Šalys susitaria nustatyti tokią (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini): 2.1. (duomenys neskelbtini) kiekvienos savaitės trečiadienį pasiima savo nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) iš jų ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17:30 val. ir grąžina vaikus į jų ugdymo įstaigą ketvirtadienį iki ugdymo laiko pradžios, o ugdymui nevykstant į jų gyvenamąją vietą. 2.2. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metų savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos penktadienį 17:30 val. ir grąžina vaikus į jų ugdymo įstaigą pirmadienį iki ugdymo laiko pradžios, o ugdymui nevykstant į jų gyvenamąją vietą. 2.3. (duomenys neskelbtini) bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais metu užtikrina jų dalyvavimą būreliuose, vaikų gimtadieniuose, susitikimuose su psichologais bei kituose užsiėmimuose, kuriuos jie lanko ar kurie yra iš anksto suplanuoti. 2.4. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metais vaikų rudens atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 12:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 19:00 val. Neporiniais metais vaikų rudens atostogas vaikai praleidžia su savo mama (duomenys neskelbtini). 2.5. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais neporiniais metais jų Kalėdinių atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 12:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 12:00 val. Likusią vaikų atostogų dalį vaikai praleidžia su savo mama (duomenys neskelbtini). 2.6. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metais jų Kalėdinių atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 12:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės jų Kalėdinių atostogų dienos 19:00 val. 2.7. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvienais metais jų žiemos atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos jų atostogų dienos išvakarėse 18:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės jų atostogų dienos 17:00 val. 2.8. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais neporiniais metais jų Velykų atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos antros Velykų dienos 12:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę jų Velykų atostogų dieną 19:00 val. 2.9. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metais jų Velykų atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos jų atostogų dienos išvakarėse 18:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antros Velykų atostogų dienos 12:00 val. Likusią šių atostogų dalį vaikai praleidžia su savo mama (duomenys neskelbtini). 2.10. Poriniais metais vaikų vasaros atostogas liepos–rugpjūčio mėnesį šalys su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki 15 dienos vaikai laiką leidžia su savo tėvu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai nuo liepos 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos vaikai laiką leidžia su savo mama (duomenys neskelbtini). Konkretų vaikų perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu. 2.11. Neporiniais metais vaikų vasaros atostogas liepos–rugpjūčio mėnesį šalys su savo nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: nuo liepos 15 iki rugpjūčio 1 dienos ir nuo rugpjūčio 15 iki 31 dienos vaikai laiką leidžia su savo tėvu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 15 dienos vaikai laiką leidžia su savo mama (duomenys neskelbtini). Konkretų vaikų perdavimo laiką šalys derina bendru tarpusavio sutarimu. 2.12. Vaikų vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaikais laikotarpiu įsipareigoja pasirūpinti vaikų norimomis lankyti vasaros stovyklomis bei už jas apmokėti. Kiekvienas tėvas vaikų vasaros atostogas savo bendravimo su vaikais laikotarpiu turi teisę praleisti ir organizuoti savo nuožiūra. 2.13. Kiekvienų metu Motinos ir Tėvo dieną vaikai praleidžia atitinkamai su motina (duomenys neskelbtini) ir tėvu (duomenys neskelbtini). Jeigu motinos diena sutampa su ieškovo matymosi su vaikais savaitgaliu, (duomenys neskelbtini) grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinę dieną 12:00 val. Jeigu tėvo diena sutampa su motinos bendravimo su vaikais savaitgaliu, (duomenys neskelbtini) vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima šventinę dieną 12:00 val. ir grąžina vaikus į jų ugdymo įstaigą pirmadienį iki ugdymo pradžios. 2.14. Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas tėvo ir vaikų bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, sms žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti vaikų liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės ir panašiai. 2.15. (duomenys neskelbtini) apie planuojamas atostogas su vaikais užsienyje turi informuoti (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš du kalendorinius mėnesius. (duomenys neskelbtini) laiku informavus ją apie ketinimą su vaikais atostogauti užsienyje, užtikrina tinkamą vaikų asmens dokumentų galiojimą. 2.16. Tėvas, su kuriuo atitinkamu metu yra nepilnamečiai vaikai, turi sudaryti sąlygas kitam iš tėvų su vaikais, esant reikalui, susisiekti mobiliuoju telefonu. 2.17. Atskirais atvejais, raštišku šalių susitarimu, aukščiau numatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių. 3. Šalys susitaria, kad (duomenys neskelbtini) savo nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirs po 415,00 Eur sumą nuo 2019 m. balandžio 1 d. kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikai sulauks pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Visi mokėjimai turi būti atliekami kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). 4. Šalys susitaria, kad (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. skirs papildomą 370,00 Eur sumą per mėnesį privačios mokyklos apmokėjimui. 5. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikų mokslas privačioje mokykloje tęsiamas tik esant rašytiniam abiejų tėvų sutarimui. Bet kuris iš tėvų turi teisę nutarti tęsti mokslus privačioje mokykloje asmeniškai savo lėšomis. 6. Šalys susitaria, kad (duomenys neskelbtini) sumoka (duomenys neskelbtini) 5000,00 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. kovo 31 d. 7. Šalys susitaria, kad (duomenys neskelbtini) sumoka (duomenys neskelbtini) ½ dalį už dukros (duomenys neskelbtini) ir sūnaus (duomenys neskelbtini) išlaidas privačioje mokykloje laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. 8. Visas vaikų išlaikymui skirtas lėšas (duomenys neskelbtini) tvarko uzufrukto teise. 9. Šalys susitaria, kad visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. 10. Šalys susitaria teismo išlaidas atlyginti lygiomis dalimis. 11. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo sąlygos. 12. Teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, šalys prašo grąžinti jiems 75 procentus jų sumokėto žyminio mokesčio. 13. Teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, šalys prašo (duomenys neskelbtini) grąžinti psichologinės ekspertizės mokesčio permoką.“

Dėl ieškovo (apelianto) apeliacinio skundo argumentų

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė pakeisti (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 2, 2.1–2.17 punktais įtvirtintą skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais ((duomenys neskelbtini).) tvarką (išdėstant pakeistą bendravimo tvarką nauja redakcija). Teismas bendravimo tvarkos 2.1 punkte nustatė: „Tėvo bendravimą su vaikais sudaro trumposios ir ilgosios bendravimo savaitės, einančios viena po kitos. Po trumposios tėvo bendravimo su vaikais savaitės eina ilgoji savaitė, o po ilgosios savaitės eina trumpoji. (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaikus trečiadienį iš jų ugdymo įstaigos (mokyklos) ugdymui pasibaigus, o jeigu nustatytą dieną vaikai į ugdymo įstaigą (mokyklą) neina – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 7.30 val. iki 8.00 val. ir grąžindamas vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į jų gyvenamąją vietą laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.00 val. arba kitu šalių bendrai sutartu laiku (ilgoji tėvo bendravimo su vaikais savaitė). Susitaręs su vaikais ir jiems sutinkant, ieškovas (duomenys neskelbtini) gali organizuoti vaikų savarankišką nuvažiavimą/parvažiavimą iš/į namus ar ugdymo įstaigą, tačiau privalo užtikrinti saugų jų savarankišką važiavimą bei įsitikinti, kad vaikai sėkmingai ir laiku pasiekė tikslą“. 2.2 punkte nustatė: „Trumpąją tėvo bendravimo su vaikais savaitę, tėvas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini), juos pasiimdamas trečiadienį iš jų ugdymo įstaigos (mokyklos) ugdymui pasibaigus, o jeigu nustatytą dieną vaikai į ugdymo įstaigą (mokyklą) neina – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 7.30 val. iki 8.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą (mokyklą) ketvirtadienį iki ugdymo laiko pradžios, o ugdymui nevykstant ketvirtadienį – nuo 7.30 val. iki 8.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Susitaręs su vaikais ir jiems sutinkant, ieškovas (duomenys neskelbtini) gali organizuoti vaikų savarankišką nuvažiavimą/parvažiavimą iš/į namus ar ugdymo įstaigą, tačiau privalo užtikrinti saugų jų savarankišką važiavimą bei įsitikinti, kad vaikai sėkmingai ir laiku pasiekė tikslą (trumpoji tėvo bendravimo su vaikais savaitė)“.

22. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jo patikslintu ieškiniu reikalauta nustatyti bendravimo tvarka yra nuosekli ir atitinkanti vaikų interesus, o pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas bendravimas vieną savaitę nuo trečiadienio iki sekmadienio, o kitą – nuo trečiadienio iki ketvirtadienio – apsunkins vaikų darbinį ritmą, atsilieps pažangumui, jų fizinei ir psichologinei savijautai, kadangi jie vidury savaitės turės keliauti su visais savo daiktais (vadovėliais, sąsiuviniais, pratybomis, fizinio lavinimo apranga, papildomo ugdymo užsiėmimų priemonėmis) vienai nakčiai į kitus namus. Be to, dėl tokios bendravimo tvarkos tarp šalių ir kyla bei nuolat kildavo konfliktinės situacijos.

23. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

24. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Žemesnės instancijos teismas

28. Kaip nustatyta, ieškovas patikslintame ieškinyje prašė nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki pirmadienio (vaikų grąžinimo diena – pirmadienis patenka į neporinę metų savaitę), pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigų (bendrojo lavinimo įstaigų arba papildomo lavinimo įstaigų po visų jų užsiėmimų), o jeigu ketvirtadienis sutampa su šventine (ne mokymosi) diena – iš jų gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 19.00 val., ir pristatydamas vaikus į jų ugdymo įstaigą pirmadienį iki ugdymo (pamokų) pradžios arba jų gyvenamosios vietos adresu nuo 18.00 val. iki 19.00 val., jeigu pirmadienis sutampa su šventine (ne mokymosi) diena. (duomenys neskelbtini) patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 2.1 punkte šalys buvo sutariusios, kad (duomenys neskelbtini) kiekvienos savaitės trečiadienį pasiima savo nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) iš jų ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17:30 val. ir grąžina vaikus į jų ugdymo įstaigą ketvirtadienį iki ugdymo laiko pradžios, o ugdymui nevykstant – į jų gyvenamąją vietą. Taikos sutarties 2.2 punkte šalys buvo sutarusios, jog (duomenys neskelbtini) bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metų savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos penktadienį 17:30 val. ir grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą pirmadienį iki ugdymo laiko pradžios, o ugdymui nevykstant – į jų gyvenamąją vietą. Sudarydamos taikos sutartį šalys susitarė, kad ieškovas su vaikais bendraus kiekvienos savaitės trečiadienį su nakvyne bei kas antrą savaitgalį. Šalys tokios tvarkos laikėsi nuo taikos sutarties patvirtinimo, vaikai pagal tokią tvarką gyveno nuo 2019 metų, prie jos priprato.

29. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išklausius vaikų nuomones, nustatyta, jog taikos sutartimi patvirtinta bendravimo tvarka jiems buvo ir yra iš esmės tinkama. Tarnyba savo išvadoje nurodė, jog vaikų interesus labiau atitiktų atsakovės priešieškinio 2.1 punktas, tačiau jis galėtų būti praplėstas, nustatant, kad vaikai su ieškovu galėtų bendrauti nuo trečiadienio po vaikų ugdymo užsiėmimo iki ketvirtadienio, atvežant juos į ugdymo įstaigas tą savaitę, kai bus mamos savaitgalis, o esant savaitei, kai bus nustatytas ieškovo savaitgalis, bendravimas galėtų vykti nuo trečiadienio, pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigų, iki sekmadienio vakaro, atvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Tarnybos nuomone, tikslinga nustatyti vieną ilgąją savaitę ir vieną trumpąją savaitę. Porinėmis metų savaitėmis ieškovas su vaikais turėtų galimybę bendrauti nuo trečiadienio iki sekmadienio vakaro, kitą savaitę (kada tėvas su vaikais nebendrauja savaitgalį) ieškovas su vaikais turėtų galimybę bendrauti nuo trečiadienio iki ketvirtadienio, pristatant vaikus į ugdymo įstaigą. Tarnyba pažymėjo, kad taip praplėsta bendravimo tvarka vaikų interesams neprieštarautų, stiprėtų tėvo ir vaikų ryšys, susiformuotų rutina.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo nustatytuose bendravimo tvarkos 2.1 ir 2.2 punktuose įtvirtintas bendravimo su nepilnamečiais vaikas sąlygas, ieškovo siūlytą bendravimo tvarkos variantą, Tarnybos poziciją bei nepilnamečių vaikų nuomones, sprendžia, jog šiuo atveju nėra tikslinga nuo 2019 metų nusistovėjusios tvarkos, prie kurios vaikai jau yra pripratę ir juos tokia tvarka tenkina, vaikams ji yra priimtina, patogi, keisti iš esmės. Vaikai prie tokios tvarkos, pagal kurią ieškovas su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį su nakvyne bei kas antrą savaitgalį, yra pripratę, tokio pobūdžio mokymosi ir poilsio ritmas jau yra nusistovėjęs, susiformavusi nuolatinė ir vaikams priimtina rutina, ji jiems yra aiški. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, keisti susiformavusią, nuoseklią ir vaikus tenkinančią rutiną, nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo, kadangi išlaikius vaikams įprastą bei priimtiną bendravimo tvarką bus užtikrintas vaikų emocinis saugumas ir stabilumas, esant itin konfliktiškiems šalių santykiams. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro galimybę skyrium gyvenančiam ieškovui maksimaliai dalyvauti auklėjant, ugdant savo vaikus, atitinka geriausius vaikų interesus, užtikrina šalių lygiateisiškumo principą.

31. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentavo, jog tai, kad vaikai civilinės bylos nagrinėjimo metu išklausomi nurodė, kad jiems esą tinka tokia tvarka, kokia yra dabar, nepatvirtina, kad jų išreikšta nuomonė išties atitinka jų interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaikų nuomonė būtų paveikta kitų asmenų įtakos, taip pat nėra duomenų, kad šalių vaikai nebūtų pakankamai brandūs patys išsakyti savo nuomonę, norus, lūkesčius ar nesuprastų to pasekmių.

32. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimo su vaikais laikas (bendravimo tvarkos 2.1. ir 2.2. punktuose) neatitinka protingumo kriterijų, vaikų interesų, kadangi kėlimasis tokį ankstyvą laiką, kai vaikai neina į ugdymo įstaigą, nepagrįstai apsunkina jų dienotvarkę.

33. Atkreiptinas dėmesys, jog vaikų pasiėmimas iš jų gyvenamosios vietos 7.30–8.00 val. numatytas tik retais atvejais, t. y. tais atvejais, kai trečiadieniais vaikams nereikėtų eiti į mokyklą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks, retais atvejais pasitaikantis, vaikų kėlimasis, atitinkantis įprastą vaikų ugdymo proceso rutiną, vaikų kasdienybės neapsunkins bei jų interesams, emociniam stabilumui nepakenks. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar svarių argumentų, patvirtinančių, kad toks išimtinis vaikų pasiėmimas ryte šiuo atveju gali jiems pakenkti.

34. Apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarkos nuostata, jog „ [...] vienam iš tėvų neturint galimybės sutartyje nustatytu laiku būti su vaikais, tas tėvas turi gauti kito tėvo raštišką sutikimą už jį pasirūpinti vaikais. Tuo atveju, kai toks vieno iš tėvų raštiškas sutikimas negaunamas, tas tėvas, kuriam pagal sutartyje nustatytą bendravimo tvarką yra numatytas matymosi su vaikais laikas, turi pareigą savo iniciatyva ir resursais pasirūpinti vaikais, jų pasiėmimu bei priežiūra, t. y. vaiku pasirūpina tas iš tėvų, kurio bendravimo laikas yra būti su vaikais“. Ieškovo vertinimu, šis bendravimo tvarkos punktas ne tik užprogramuoja tarp šalių konfliktines situacijas, bet ir gali kelti stresą vaikų emocinei būklei, nesudarant vaikams galimybės pasilikti įprastoje jų gyvenamosios vietos aplinkoje, įpareigojant ieškovą ieškoti jiems kito prieglobsčio.

35. Byloje nustatyta, kad šalims nesutariant dėl teismo patvirtintos taikos sutarties 2.14 punkto (apie aplinkybes, dėl kurių numatytas tėvo ir vaikų bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, sms žinute ir pan.); tokios aplinkybės gali būti vaikų liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės ir panašiai), pirmosios instancijos teismas detaliai vertino abiejų šalių pozicijas šiuo klausimu, taip pat analizavo Tarnybos pateiktą nuomonę. Tarnyba nagrinėjamu atveju pažymėjo, kad dėl situacijų, kai dėl objektyvių aplinkybių tėvai negali nustatytą dieną bendrauti su vaikais, bendravimo tvarkoje turėtų būti įtvirtinta, kad vaikais pasirūpina tas iš tėvų, kurio laikas yra būti su vaikais. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, jog bendravimo tvarka turi būti nustatoma atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus, o ne šalių darbo santykius ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog gauti iš atsakovės ieškovui kritiniais atvejais reikalingą rašytinį sutikimą, kai jis dėl objektyvių priežasčių negalės vaikų teismo sprendimu nustatytu laiku pasiimti, nebūtų jokios realios galimybės bei tik pagilintų ir taip sudėtingus šalių neigiamus santykius, keltų stresą vaikų emocinei būklei, nesudarant vaikams galimybės pasilikti įprastoje jų gyvenamosios vietos aplinkoje, atmeta juos kaip visiškai nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas teismo patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 2.14 punkto patikslinimas kaip tik įtvirtina bendravimo tvarkos, esat kritinėms situacijoms, kai tėvo ir vaikų bendravimas būtų neįmanomas, aiškumą, stabilumą, užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, abiejų šalių lygiateisiškumą, užkerta kelią piktnaudžiavimui bei galimiems šalių konfliktams.

37. Apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka su bendravimo tvarkoje (2.15. p.) nustatyta tvarka, kad „(duomenys neskelbtini) apie planuojamas atostogas su vaikais užsienyje turi informuoti (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš du kalendorinius mėnesius [...]“. Ieškovo nuomone, tokia sąlyga, kai jis vaikų motinai privalo pranešti apie savo planuojamas su vaikais atostogas užsienyje, yra sunkiai įgyvendinama ir pažeidžia vaikų interesus.

38. Kaip nustatyta, taikos sutarties 2.15 punkte šalys buvo sutarusios, jog (duomenys neskelbtini) apie planuojamas atostogas su vaikais užsienyje turi informuoti (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš du kalendorinius mėnesius. (duomenys neskelbtini) laiku informavus ją apie ketinimą su vaikais atostogauti užsienyje, užtikrina tinkamą vaikų asmens dokumentų galiojimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikos sutarties 2.15 punkto nėra pagrindo keisti, be to, šalys ir nenurodė tam pakankamų pagrindų. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas reikalavimo, susijusio su taikos sutarties 2.15 punktu, nereiškė, šio taikos sutarties punkto nekvestionavo. Nagrinėjamu atveju būtina akcentuoti, kad apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apeliacinės kontrolės funkciją, o tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Išsprendus ginčą, apeliacinio skundo papildyti ir grįsti naujomis aplinkybėmis, nenagrinėtomis pirmosios instancijos teisme, kurių nebuvo nurodyta, negalima ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas naujų ieškovo motyvų dėl ginčijamu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2.15 punkto neanalizuoja, kadangi nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste ieškovui nėra suteikta galimybė apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, neanalizuotomis pirmosios instancijos teisme.

39. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo jo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžiu. Apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino patikslinto ieškinio reikalavimo dalyje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, kadangi yra sumažėjusios ieškovo gaunamos pajamos, ieškovui gimė dar vienas išlaikytinis, atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, vaikų poreikiai sumažėjo. Ieškovo vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių atsakovės patiriamas, su vaikų išlaikymu susijusias, išlaidas.

40. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

41. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

42. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

43. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

44. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

45. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-37-687/2018).

46. Byloje nustatyta, kad taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad (duomenys neskelbtini) savo nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirs po 415,00 Eur sumą nuo 2019 m. balandžio 1 d. kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikai sulauks pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas, nagrinėjamoje byloje reikalaudamas pakeisti taikos sutartimi nustatyto išlaikymo dydį, iš esmės rėmėsi pasikeitusiais nepilnamečių vaikų poreikiais bei pasikeitusia savo turtine padėtimi, atsiradus dar vienam išlaikytiniui.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

48. Byloje nustatyta, kad atsakovės nurodymu dabartinius šalių vaikų poreikius sudaro: 200,00 Eur per mėnesį išlaidos maistui, 80,00 Eur maitinimui mokykloje; būsto išlaidos apie 250,00 Eur (vidutiniškai vaiko dalis yra apie 83,00 Eur per mėnesį); 25,00 Eur interneto ir kabelinės paslaugoms (vaikams tenkanti dalis apie 8,3 Eur per mėnesį); vaikų lavinimui – 370,00 Eur per metus (30,00 Eur per mėnesį); mokymosi išlaidos (pratybos, sąsiuviniai ir pan.) sudaro 25,00 Eur per mėnesį; rinkliavos ekskursijoms, šventėms ir pan. yra 20,00 Eur per mėnesį; vaikų lankomi būreliai – dukros (70,00 Eur per mėnesį šokiai (dalinant 10 mėn. sudaro 58,30 Eur), papildomos išlaidos šokiams (apranga, batai ir pan.) apie 250,00 Eur per metus, dar 660,00 Eur varžyboms per metus; dailės būrelis – 60,00 Eur (53,75 Eur), baseinas – 80,00 Eur (66,70 Eur), papildomos išlaidos (maudymosi kostiumas, šlepetės ir t.t.) – 120,00 Eur metams), sūnaus (programavimo būrelis – 60,00 Eur (50,00 Eur), dailės – 80,00 Eur (70,45 Eur), baseinas – 80,00 Eur (66,70 Eur), papildomos išlaidos metams – 120,00 Eur. Aprangai išlaidos – 117,00 Eur per mėnesį, sportinė apranga – 100,00 Eur metams (8,33 Eur per mėnesį), uniforma – 250,00 Eur. Kirpykla dukrai kas 2 mėnesius po 25,00 Eur (t. y. 12,50 Eur per mėnesį), sūnui – po 20,00 Eur. Higienos priemonės – po 50,00 Eur per mėnesį. Kosmetika sūnui – 5,00 Eur, dukrai – 20,00 Eur per mėnesį. Odontologo paslaugos – kiekvienam vaikui po 400,00 Eur per metus (33,33 Eur per mėnesį). Vizitai pas gydytojus ar kitus specialistus – apie 100,00 Eur per metus, po 8,3 Eur per mėnesį. Sūnaus vaistai (dėl problemų su oda) sudaro 150,00 Eur (apie 15,00 Eur per mėnesį), vitaminai – 120,00 Eur (apie 10,00 Eur per mėnesį), realiai – daugiau (vaikai geria vitaminą D (8,00 Eur per mėnesį), vitaminai šeimai – 24,00 Eur. Dukra geria vitaminus akims – 8,00 Eur, kalcį, magnį – 12,00 Eur, vitaminus miegui – 12,00 Eur per mėnesį. Poilsiui ir laisvalaikiui išlaidos sudaro kinui, teatrui, kultūriniams renginiams, draugų gimtadieniams ir pan. po 40,00 Eur per mėnesį. Mokyklos organizuojamos išvykos į užsienį – 1320,00 Eur per metus. Dukros kelionė į Paryžių buvo atšaukta, vasarą mokytoja planuoja vežtis vaikus į Prancūziją arba Šveicariją į Prancūzų kalbos stovyklą (2 savaitėms tokios išlaidos sudarytų 1250,00 Eur). Sūnus vyks birželio mėn. 3 dienoms į Lenkiją (300,00 Eur + asmeninės išlaidos). Žaislų ir kito sporto, laisvalaikio praleidimo inventoriaus išlaidos sudaro 29,00 Eur per mėnesį. Vaikų gimtadieniams išlaidos ne mažiau kaip 300,00 Eur. Stovykloms išlaidos – 400,00 Eur per metus (33,33 Eur per mėnesį). Dienpinigiai – 3,00 Eur per dieną (90,00 Eur per mėnesį). Vienkartiniai pirkiniai (kompiuteris, planšetė, laikrodis, telefonas ir pan.) – 800,00 Eur per metus (66,70 Eur per mėnesį). Kuro išlaidos – 40,00 Eur per mėnesį. Viešojo transporto bilietai – 62,00 Eur metams (5,2 Eur per mėnesį). Mobiliojo ryšio paslaugos – 10,00 Eur per mėnesį. Bendrai, atsakovės teigimu, dukrai skiriama apie 1472,00 Eur, sūnui – apie 1408,00 Eur.

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės nurodytą vaikų išlaikymui reikalingų lėšų detalizaciją, sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės nurodytos išlaidos yra per didelės ar pernelyg užaukštintos. Be to, 2019 m. dukros poreikiams skirtų išlaidų suma sudarė 1480,00 Eur, sūnui – 1336,00 Eur. Atėmus išlaidas ugdymui privačioje mokykloje, dėl kurio šalys buvo susitarusios atskiruose taikos sutarties punktuose, bendra vaikų išlaikymui reikalinga suma sudarė 858,00 Eur. Taikos sutartimi šalys sutarė, jog ieškovas mokės 830,00 Eur. Įvertinus dabartines atsakovės nurodytas išlaidas vaikų poreikių tenkinimui (atsižvelgiant į tai, kad vaikų poreikiai buvo vertinti 2019 m.), darytina išvada, kad jų dydis ne tik atitinka ūgtelėjusių vaikų amžių, bet ir yra protingo dydžio ne tik jų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo teiginiai apie sumažėjusius vaikų poreikius grįsti tiktai deklaratyviomis prielaidomis, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė iš esmės sumažėjusių vaikų poreikių, todėl šiuo pagrindu mažinti priteisto išlaikymo dydį nėra jokio pagrindo.

50. Teismas , nagrinėjantis bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Be to, ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

52. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai ((duomenys neskelbtini) straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

53. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas paaiškino, kad jo darbinės pajamos sprendimo priėmimo metu sudarė apie 3500,00 Eur (atskaičius mokesčius), šiuo metu – apie 4400,00 Eur per mėnesį (kartais gauna priedus); ieškovas turi sutuoktinę, kuri šiuo metu yra motinystės atostogose, gauna išmokas, iki išėjimo į motinystės atostogas gaudavo apie 2500,00 Eur per mėnesį; ieškovas turi problemų su sveikata (duomenys neskelbtini); šeimos bendros pajamos, sutuoktinei grįžus dirbti, turėtų būti apie 7000,00 Eur; šeima gauna pajamas iš nuomos (virš 1000,00 Eur (atskaičius mokesčius)); šeima turi nekilnojamojo turto (2 butus, kuriuos nuomoja, kotedžą), 3 transporto priemones; ieškovo santaupos yra vertybinių popierių sąskaitoje (siekia apie 20000,00 Eur); ieškovas su sutuoktine kiekvieną mėnesį moka apie 1250,00 Eur būsto paskolą, žmona už paskolą moka apie 400,00 Eur per mėnesį; dar vieno išlaikytinio – sūnaus išlaidos sieks apie 1200,00 Eur per mėnesį; moka komunalinius mokesčius (per mėnesį apie 400,00–500,00 Eur); individualios veiklos išlaidos dėl nuomos – 700,00 Eur per metus (analogiškos ir sutuoktinės); drabužiams išlaidos vidutiniškai per mėn. – 70,00 Eur (ieškovo); finansų paslaugos (už banko aptarnavimą) – apie 10,00 Eur; išlaidos asmeninėms reikmėm, nenumatytos išlaidos – apie 433,00 Eur per mėn.; 222,00 Eur per mėn. laisvalaikio išlaidos; maistas ir gėrimai išlaidos šeimai – 718,00 Eur, taip pat sutuoktinė patiria apie 265,00 Eur maistui, bendrai apie 1000,00 Eur (vėliau patikslino, kad maistui ieškovas ir sutuoktinė išleidžia maždaug po 150,00 Eur); gyvybės draudimas ir pensijų fondas – apie 275,00 Eur; namų ūkio išlaidos – apie 2000,00 Eur per mėnesį; sveikatos priežiūrai išlaidos – 60,41 Eur (vaistai, papildai); transporto išlaidos – apie 370,00 Eur; mokamas išlaikymas – apie 600,00 Eur su indeksavimu; kitos išlaidos – apie 319,00 Eur (grynųjų pinigų operacijos), nerūšiuotos operacijos (11,72 Eur). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė paaiškino, kad jos finansinė padėtis nėra pagerėjusi, jos pajamos 2019 m. sudarė 3100,00 Eur (atskaičius mokesčius); iki sudarant taikos sutartį jai priklausė 2 nekilnojamojo turto objektai, automobilis, kiekvieną mėnesį turėjo apie 300,00 Eur išlaidų būsto paskoloms mokėti, skolų; atsakovė dirba 1,5 etato per dvi bendroves, mėnesinės pajamos sudaro 3900,00 Eur (atskaičius mokesčius); atsakovė turi įsipareigojimų dėl nekilnojamojo turto – 2055,00 Eur per mėnesį; papildomos pajamos –1215,00 Eur.

54. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas byloje nustatytas aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra jokių abejonių dėl abiejų tėvų (ginčo šalių) turtinių galimybių užtikrinti visų savo nepilnamečių vaikų poreikius. Kaip nustatyta, abi šalys turi nuolatines, ženklias pajamas, taip pat vertingo nekilnojamojo ar kitokio turto. Šalių gaunamos nuolatinės pajamos ir turimas turtas užtikrina jų galimybes ne tik vykdyti turimus įsipareigojimus, bet ir išlaikyti turimus vaikus. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo spręsti apie esminį ieškovo turtinės padėties pasikeitimą (turtinės padėties pablogėjimą) ir konstatuoja, jog ieškovas turi galimybę mokėti vaikams taikos sutartyje sutartą sumą, kurią mažinti nagrinėjamoje byloje pagrindų nenustatyta. Akcentuotina ir tai, kad Tarnyba, teikusi byloje išvadą, taip pat nematė pagrindo mažinti sutarto išlaikymo dydžio, Tarnyba atkreipė dėmesį, kad dėl ieškovo praleidžiamo laiko su vaikais išlaikymo dydis taip pat neturėtų būti mažinamas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės nurodytos išlaidos atitinkamo amžiaus vaikams yra būtinos ir pakankamos vaikų vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. bus patenkinti šalių vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai, o vaikų abu tėvai turi visas galimybes patenkinti savo vaikų poreikius.

55. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat pažymėjo, jog nustatydamas išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio išmokas vaikams skiria valstybė ir toje dalyje mažinti išlaikymo dydį.

56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kartu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Šiuo atveju šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas vaikams visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaikų išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

59. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė sąskaitą už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), kurios suma 968,00 Eur, bei mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 968,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.

60. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

61. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovo (duomenys neskelbtini) priteistina 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusBirutė Simonaitienė